Kristi aukštyn

[Kaštonas]

Kristi aukštyn

Autorius: Richard Rohr
Vertėjas: Asta Leskauskaitė
Leidimo metai: 2015
Kodas: ISBN 978-9955-29-290-6
Kaina: 25.90 Lt. / 7.50 EUR

Dvasinė branda antroje gyvenimo pusėje

R. Rohro knygoje Kristi aukštyn kalbama apie skirtingus jaunystėje ir brandžiame amžiuje keliamus tikslus ir uždavinius, apie jaunystės kulto apimtos visuomenės ,,užmirštą" gebėjimą senti, plėtojama gyvenimo, kaip dvasinės kelionės, tema.

Daugelis žmonių antrąją gyvenimo pusę sieja su senėjimu, sveikatos problemomis, vienišumu, baigta karjera, įtakos praradimu. Nemenkindamas senatvės keliamų iššūkių, Richardas Rohras teigia, kad senatvė – tai ne vien praradimai. Priešingai, vyresniems žmonėms atsiveria gilūs, paprasti ir slėpiningi dalykai, kurių nesugebama suvokti jaunystėje. Autorius kviečia atrasti senėjimo dovaną, įžvelgti patirties vertę ir suprasti skirtingus dviejų gyvenimo pusių tikslus.

Knyga Kristi aukštyn – pirmoji lietuvių skaitytojų pažintis su pranciškonų kunigu Richardu Rohru, kurį išgarsino įvairiose Europos ir Azijos šalyse, Australijoje ir Pietų Afrikoje skaitomos paskaitos Šventojo Rašto, politikos, gamtosaugos, pranciškoniškojo dvasingumo, tarpreliginio dialogo temomis. Be to, R. Rohras parašė apie 20 knygų, kurios, išverstos į daugelį kalbų, mielai skaitomos visame pasaulyje.
http://www.katalikuleidiniai.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=11&book_id=810

Dabar visos gyvenimo problemos, dilemos ir sunkumai sprendžiami ne vadovaujantis neigiama nuostata, puolant, kritikuojant, naudojant jėgą ar remiantis loginiais išskaičiavimais, bet vis labiau giedrėjant. Poetas G. M. Hopkinsas vadino tai ,,miela, iš gelmių sklindančia gaiva". Štai ką reiškia ,,kristi aukštyn" – pagaliau tai išsiaiškinome! Vienas svarbiausių mano vadovaujamo Veiklos ir kontempliacijos centro principų teigia: ,,Geriausias būdas kritikuoti blogį – daryti gera." To išmokau iš savo dvasios tėvo šv. Pranciškaus Asyžiečio, kuris, užuot kovojęs su blogiu ar kitais žmonėmis, krito į gyvenimo glėbį, atsidavė gėriui, teisingumui ir grožiui. Kito būdo kristi į Dievo glėbį jis nežinojo.

Tokia vidinė giedra galiausiai pasirodo esanti daug geresnė ir ilgaamžiškesnė kovos, pykčio, smurto ar kokios nors ideologijos alternatyva. Pakanka pažinti vieną tokį spinduliuojantį žmogų ir suprasite, kad jis (arba ji) neabejotinai yra žmonijos siekiamybė ir pasigėrėjimas Dievo akims. Tikiuosi, ir jūs esate tame kelyje, o ši knyga padeda jums tai suprasti ir tuo pasitikėti. Priešingu atveju, ši knyga, kaip ir kai kurios kitos, bus tik žodžių kratinys, kuris netaps kūnu. Jei ji netaps kūnu, nesugebės šviesti ir švytėti.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-08-18-kristi-aukstyn-dvasine-branda-antrojoje-gyvenimo-puseje/133911

[Kaštonas]

"...antrą gyvenimo pusę turiu galvoje ne chronologinį laiką. Kai kurie jauni žmonės, ypač tie, kuriuos anksti pamokė išgyventa kančia, jau yra pasiekę antrą gyvenimo pusę, o kai kurie senyvi žmonės dar tebėra panašūs i vaikus. "

"...knygą pavadinau ,,kristi. aukštyn". Tie, kas yra tam pasirengę, įsitikins, kad ši žinia akivaizdi atsidūrusieji ,,apačioje" vieninteliai pajėgia suprasti, ką reiškia ,,aukštuma` . Tik nupuolusieji dugną gali pakilti ir nepanaudoti ,,aukštumos" statuso piktam. Ketinu pakalbėti, ką reiškia ar galėtų reikšti! ,,aukštuma" antroje gyvenimo pusėje. Ypač norėčiau išsamiau panagrinėti, kaip iš ,,apačios" pakylama į,,viršų". Tai vyksta ne mūsų valia ir ne dėl moralinio mūsų tobulumo — žinia, kuri visiškai pranoks bet kokius išankstinius mūsų įsivaizdavimus. Patys to nesuprojektuosime. Tai mus ištinka.

Dar vienas perspėjimas, jei neklystu vartodamas ši žodi, — nesužinosite, ar ši žinia teisinga, kol neatsidursite ,,aukštumoje". Net nepagalvosite, kad tai gali įvykti, kol nepatirsite ,,žemumos" laikotarpio ir neatsidursite iš esmės priešingoje padėtyje su daug brandesne sąmone. Spaudimą patiriame ,,iš aukščiau" vadinkime tai likimu, aplinkybėmis, meile ar Dievu, — visa esybe jam priešinamės ir nenorime juo patikėti. Kritimas aukštyn" sielos slėpinys, kuris suvokiamas ne mąstant ar įrodinėjant, bet rizikuojant bent kartą. Ir leidžiant save vesti -bent kartą. Tie kurie tam prieštaravo, žino, jog tai  tiesa, tačiau paaiškėja tik faktui įvykus. Turbūt tai paaiškina, kodėl Jėzus aukštino tikėjimą ir pasitikėjimą labiau nei meilę. Reikia išlaikyti pamatini pasitikėjimą, kad nesubyrėtume  vis parpuldami ir suklysdami. Tik tikėjimas palaiko, kol stovime laukdami ir vildamiesi. Tik tada meilė gilėja. Todėl nieko neturėtų stebinti angliška frazė fall  in love. Manau, tuo visa pasakyta. Niekas neįsimylėtu, laisva valia, jei iš anksto žinotų, ko meilė iš jo pareikalaus. Paprastas žmogiškas tikėjimas yra tas reikalingas pamatas, ant kurio kuriama meilė. Neabejokite: didi meilė visada yra atradimas, apreiškimas, nuostabi staigmena, įpuolimas į kažką daug didesnio ir gilesnio nei mes.

Jėzus, leisdamasis nuo kalno, ant kurio atsimainė savo mokinių Petro, Jokūbo ir Jono akivaizdoje, paliepė ,,niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių" (Mk 9, 9) tai yra, kol neatsidursite anapus netekties ir atgimimo. Bandydami perduoti išmintį žmonėms, kurie patys iki jos nenukeliavo, būkite pasiruošę susidurti su dideliu pasipriešinimu, neigimu, atmetimu ir diskusijomis. Kaip rašė apaštalas Morkus, mokiniai ,,svarstė, ką reiškia ,,prisikelti iš numirusių" (Mk 9, 10). Nesugebame įsivaizduoti naujos vietos, kol ją nepatenkame. Ypač pabrėžiu šią mintį norėdamas, kad suprastumėte, kodėl beveik visi dvasiniai mokytojai liepia jums ,,tikėti", "pasitikėti" ar ,,palaukti". Jie neliepia jums aklai tikėti ir nepasakoja nesąmonių. Jie liepia jums palaukti, kol patys nukeliausite ilgesnį kelią, ir bando paaiškinti, kad dvasinė kelionė yra realus dalykas."

"Kažkodėl tikintieji yra linkę painioti priemones ir tikrąjį tiksią. Iš pradžių manote, kad Dievui rūpi jūsų  laikysena, savaitės diena, kada dalyvaujate bendruomenės pamaldose, jūsų maldų žodžiai ir panašūs dalykai. Jei jūsų gyvenimas yra tapęs nuolatine bendryste su Dievu, žinote, kad visi ritualai, formulės, sakramentai ir praktikos buvo tik generalinė repeticija prieš atsiskleidžiant tikrovei, kuri yra pats gyvenimas, galinčiai tapti nuolatine sąmoninga malda. Dievą garbinate sąmoningu savo gyvenimu ir meile. "

[Kaštonas]

,,...
mus pranokstančiu  Šaltiniu, kurį galime vadinti visa vienijančiu benrdu lauku, Šventąją mumyse veikiančia Dvasią. Aš savo ruožtu lablau apeliuoju jūsų vidinį ilgalaikį giluminį gebėjimą atpažinti nei į linijinį pažinimą. Galbūt jau tai pastebėjote. Viliuosi. Apie tai gražiai rašė anglų poetas W. Wordsworthas:

Gimdami užmiegame ir pamirštame Savo sielą,
kuri pateka kartu su mumis, mūsų Gyvenimo Žvaigždė,
Viską mačiusi ir visur buvojusi; Ji nusileidžia žemėn iš tolių — ne iš amžinos užmaršties.
Ateiname čionai ne kaip nuogi bejėgiai, bet šlovės debesyse
iš Dievo, kuris yra mūsų namai, —
Dangus nežino tiesos apie mūsų vaikystę!
Kalėjimo- dabartinių namų šešėliai telkiasi apie augantį vaiką,
Bet jis mato šviesą ir džiaugiasi prasiskverbusiu spinduliu.

Pakaktų šių, kelių ilgo eilėraščio kad W. Wordsworthas būtų paskelbtas Bažnyčios garbės daktaru! Brandus tikėjimas visada turėtų padėti jums išsivaduoti iš netikrosios savasties kalėjimo. Ne vienas mano pirmtakas sakė, kad dvasingumas sietinas ne su išmokimu, bet su atvirkštiniu procesu, nes ,,augantis vaikas" paprastai susikuria dideles iliuzijas, kurias vėliau tenka griauti, norint išsilaisvinti iš kalėjimo ir grįžti į pradžią Dieve. ,,Jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neleisite Dangaus Karalystę", — sako Jėzus (Mt 18, 3). Tais žodžiais Jis atsiliepė egotistini ir ambicingą apaštalų klausimą: ,,Kas gi didžiausias Dangaus Karalystėje?"

Kartais svarstau, ar mus turėtų stebinti - o gal nuvilti pasakymas, kad mūsų tikėjimas ,,remiasi apaštalų tikėjimu", kaip didžiuodamiesi giedame ir skelbiame. Jie toli gražu ne visada suprasdavo, apie ką Jėzus kalbėdavo, ir, regis, buvo tokie pat kvaili kaip mes. Nepaisant to, Dievas vis tiek sugebėjo juos, mažus vaikus, kokie ir mes esame nukreipti tinkama linkme....,,