• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
gegužės 15, 2021, 07:31:08

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Silence

Pradėjo Kaštonas, sausio 25, 2017, 07:47:22

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Augustas

Pilgrim'e, nori pasakyti, kad Rodrigesas, išduodamas Kristų, tikėjo, jog daro gerą darbą japonams, panašiai, kaip J.Markulis tikėjo darąs gerą darbą Lietuvai, išduodamas partizanus ir jų rėmėjus?  :-\
Jei taip, tada aš irgi prie panašios išvados priėjau, tiktai gal kiek kitaip tą išvadą formuluoju. :)

Pilgrim

Augustai,
aš nieko nenoriu pasakyti  :D
juk parašiau ... pratęsiant apmąstymus ...
ir pateikiau pora citatų (minčių),
tačiau jokių interpretacijų, pamąstymų ...

ar tikėjo Rodrigesas, kad daro gerą darbą ... nežinau.

bet va  :) kilo klausimas, kame skirtumas tarp Rodrigueso ir Kičidžiro ?

Silvija

Kičidžiras - čia tas daug sykių išdavęs japonas? Jis buvo bailys ir tai pripažino, o kai užgrauždavo sąžinė mirtinai, kaip šunytis ieškodavo ir prašėsi kunigo išrišimo. Visų japonų tikėjimas pasižymėjo tuo, kad jie veržėsi prie sakramentinio Jėzaus, o vakariečiai ieškojo visame kame išlygų. Nežinau, ar tai iš (ne)tikėjimo, gal iš "didelio rašto"? :-\ Pažinimas išpučia... Nors...

Jėzus dar yra sakęs, ką padarėte vienam iš šitų mažutėlių, man padarėte, todėl ta situacija tikrai labai paradoksali ir nežinia, ar tai žiūrint šio laikmečio mums būtų 1-ojo įstatymo apvertimas, Pilgrim :-\. O galbūt tiesa ta, ką aiškino šv. Augustinas? (kad meilė Dievui yra įsakyta pirmiau, tačiau meilė artimui turi būti pirmiau įvykdyta), nes išeidamas Kristus paliko įsakymą vienam kitą mylėti.

Negalėtume sakyti, kad likusių gyvų kunigų gyvenimas Japonijoje buvo jau visiškai žlugęs, pats Ferreira pripažino, kad draugėje su Rodrigesu tapo abejojančiu, o ir Rodrigeso žmona, jį laidodama, bebaimiškai (lyg pati būtų krikščionė) užkišo už rūbų jam kryželį... Rodrigas skiriasi nuo Kičidžiro, Ferreira - nuo Rodrigo... Atrodo, kad labai svarbu yra kiekvieno motyvas.

Manau šis filmas reikalingas labai aiškaus teologinio išaiškinimo. Ir tikrai, tai - galingas ginklas, sėjantis abejones net ir tikinčiųjų širdyse. Kita vertus, intriga skatina pažinti tikrąją Tiesą. Bet kur Ji šiame filme? Lengva buvo Abraomui aukoti Izaoką, kai šis visiškai pasitikėjo tėvu ir net pats nešėsi ant pečių malkas, ant kurių turėjo būti guldomas... Taip ir Jėzus, vykdydamas Tėvo valią, pats veržėsi greičiau gerti taurę. O kaip menką tikėjimą turintys mūsų laikmečio žmonės? Ar jie laisva valia sutiktų numirti, jei aš (tu) neliptume ant atvaizdo? ar nebūtų tai jų papiktinimas jų nesupratime (nepažinime)? Juk aš (tu) tuo atveju likčiau gyva(-s)...

Po tos nuorodos, kurią, Pilgrim, įkėlei paskutinę, yra vienas taiklus komentatoriaus klausimas: "Kaip manote, ar sutrypdamas Kristaus atvaizdą, Rodrigesas sutrypė tikėjimą ar religiją?" Nukirpus paskutinius du žodžius būtų aišku, kad tikėjimo tokiu būdu neįmanoma sutrypti (išsižadėti), nes visi liudininkai matė, kaip Rodrigesas paliudijo savo meilę broliams. Pati jo abejonė buvo  tikėjimo liudijimas. Galbūt net ir Kičidžiras dėl to išliko tikinčiu iki galo? :-\

Neteisūs tie, kurie savo svarstymuose teigia, esą buvo išsižadėta dėl patogaus tolimesnio gyvenimo. To net negalima pavadinti išsižadėjimu. Tai - pinklės, į kurias aiškaus atsakymo nėra. Ir Dievas tuomet neparūpino avinėlio-aukos... Tas, kuris turėtų drąsos išeiti ir visiems pasakyti "nedarykite to!", prieš tai pats nepadaręs, automatiškai taptų vertu tokio išbandymo. Bet Dievas žino, kad esam iš dulkių ir mums toli iki Jo...

Pilgrim

CitataManau šis filmas reikalingas labai aiškaus teologinio išaiškinimo
Nemanau ...
Ką tai duos? Aiškų atsakymą - kaip elgtis. Atsakymą - kur yra tiesa.
Bet jis ir taip yra duotas ... Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas

Gerai ... sakykim reikia. Kas tą turi daryti ?
Augustinas, šių laikų teologas, popiežius ...
manau yra tvirtesnis autoritetas... Tas kuris gali pasakyti - aš esu doktrina... Jėzus.
pas ką mes klausiame ? aha kaip čia pasielgti ... aš nežinau, tai paskaitysiu kelias šventųjų knygas, na kokį vyskupą šnekantį internete surasiu ir pan. ... o kur Jėzus ?
yra Naujajame Testamente pasakojimas apie Emauso mokinius (Lk 24 skyrius)
Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė jam: ,,Nejaugi tu būsi vienintelis ateivis Jeruzalėje, nežinantis, kas joje šiomis dienomis atsitiko!" Jėzus paklausė: ,,O kas gi?"
Jėzus klausia kaip tau sekasi ar viskas gerai ... Jėzus klausia asmeniškai kas atsitiko ... Negi tu nežinai ? mačiau filmą "Tyla" ... Jėzus nori dialogo ... ir kviečia į jį. Daugiau nori būti pakviestas ir leidžiasi būti įkalbamas, leidžiasi būti prašomas ...
Jėzus dėjosi einąs toliau. Bet jie privertė jį pasilikti, prašydami: ,,Pasilik su mumis! Jau vakaras arti, diena jau besibaigianti..." Tuomet jis užsuko pas juos.
Jėzau atsakyk man ... bet ... atsakymas gali būti ir - palauk ne dabar ... Jėzus atsakys tada kai reikia ar tai per komentarą po straipsniu ar tai Evangelijos ištraukoje ar kažkaip kitaip. Tačiau Jo reikia klausti asmeniškai. pagaliau Jis pažadėjo nepaliksiu vienų ir atsiųsiu Viešpatį gaivintoją ... ar pats ieškau ar prašau atsiųsk Šventąją Dvasią, kad apšviestų mano nežinojmą.

ir todėl manau, kad
Citatagalingas ginklas, sėjantis abejones net ir tikinčiųjų širdyse
... tai ginklas raginantis atrasti šaltinį kur ieškau atsakymo ... dėl ko ieškau ... primenantis gyvenimo kryptį. Abejonė yra normalu. Kaip ir Abraomas juokėsi širdyje iš Dievo pažado, kad susilauks palikuonio kai Sarai jau 90. Jis abejojo, bet ... kalbėjosi,  buvo atviras dialogui ...

Silvija

Pilgrim, kodėl tu moralizuoji? Ir kodėl manai, kad nesikreipiam su klausimais į Jėzų? Internete ieškome atsakymų... juk pats įkėlei nuorodas. Ir juk tai - diskusija. Ar ne pats kvietei joje dalyvauti?

Ačiū už Dievo žodį, visos šios tavo pateiktos ištraukos ir man buvo iškilę mąstymuose ir aš nesakau, kad jos nekalba. Man - kalba. Jėzus gyvas ir aktualiai esantis tarp mūsų, aš esu tikra, kad lygiai tos pačios situacijos kaip filme mums neteks išgyventi, mes turėsime kitus išbandymus. Tad puikiai suprantu, kad tik įsišakniję Jame galėsim būti išgelbėti, o sprendimus priimsime kiekvienas asmeniškai, galbūt negalėdami su niekuo pasitarti.

Beje, dėl filmo herojų apsisprendimo aš pritariu tavo nuomonei, klausimai man kyla tik dėl šių dienų realijų galimo panašaus išbandymo kontekste.

Saulius

... perskaičius visus šio filmo komentarus, susidarė įspūdis, kad neįvertinami buvo Piligrimo, Augustino, Kaštono ir Tomo atsakymai ir pateiktos DŽ eilutės, kurios rodos "viską sustatė į vietas". Nors filmas nekrikščioniškas (kaip sakė Tomas) jis skatina mąstyti, pasitikrinti kaip pasielgtume patys.
Sutinku su Tomu, kad užminti ant atvaizdo - nėra formalumas. Nes persekiotojų tikslas nėra formalus. Nes tokiu atveju prieš užminant ant atvaizdo, tu gali pareikšti: "atvaizdas nieko nereiškia, aš jį užminu, bet vis tiek tikiu į Jėzų, kuris yra danguje ir žemėje"... ir ką naiviai tikite, kad persekiotojai visus paleistų laisvai skelbti  Evangeliją?
Kita situacija yra su šeimos nariais. Jei visi jos nariai tikintys - tada teisingas pasirinkimas aiškus(kaip ST, kur motina ir septyni jos sūnūs pasirenka mirtį bet neišsižada tikėjimo). Bet čia buvo Silvijos paliestas kitas atvejis, kai vaikai netikintys, kur ji rašo leisdama numirti, atima paskutinę galimybę išsigelbėti. Tiesiog manu, kad ne žmogus sudaro sąlygas kito žmogaus atsivertimui ir išgelbėjimui, bet tai yra Dievo rankose - tai Jo darbas. Mūsų indėlis tikėti ir pasitikint, skelbti: žodžiu, darbu, patarnavimu savo artimui, o kas išgirs ir patikės kurią minutę ar valandą - ne mūsų rūpestis. Ar gi kankintojai veikia ne Dievo valios erdvėje, nors jie eina prieš Dievo įsakymus. Kad tai  nepakeliamai sunku ypač kai tai paliestu mus asmeniškai nėra prasmės kalbėti, bet aiškintis kas yra kas, kiekvienoje situacijoje yra svarbu - tai mūsų kelio į Amžinybę sudėtinė dalis. Ačiū - visiems, už taiklias nuorodas ir pastebėjimus, man jos padėjo vėl prisiminti filmą ir diskusijas šeimoje  :)

Diak. Tomas M.

Nežinau ar Skorsezė turėjo tą omenyje ar ne, bet gali būti, kad šis filmas yra pranašiškas. Pranašiškas, nes jis parodo tai, kas atsitiks ar jau atsitiko su Jėzuitų ordinu, t.y. ordinas yra įkūnijamas pagrindinio herojaus.

Augustas

Citata iš: Tomas M.  spalio 15, 2017, 18:29:57... Pranašiškas, nes jis parodo tai, kas atsitiks ar jau atsitiko su Jėzuitų ordinu, t.y. ordinas yra įkūnijamas pagrindinio herojaus.

O kas Jėzuitų ordinui atsitiko? Negi jie jau visi ar dauguma jų išdavikais tapo?  :-\   

Donatas

Kai tik išlenda kokios keistenybės, tai dažniausiai tai būna susiję su Jėzuitais, pvz
http://catholicherald.co.uk/news/2017/07/13/vatican-backed-journal-attacks-american-conservative-catholics/

Pilgrim


Donatas

Visi šio autoriaus straipsniai (kiek teko skaityti bernardinuose) nukreipti į vieną pusę.

Pilgrim

CitataVisi šio autoriaus straipsniai (kiek teko skaityti bernardinuose) nukreipti į vieną pusę.

Nesupratau apie ką tu kalbi.

Donatas

Apie Giedriaus Saulyčio "meilę" Katalikų Bažnyčiai. Šia prasme jis ir toliau išliko tikras protestantas.

Štai citata iš jo straipsnio http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-09-25-simone-weil-apie-politiniu-partiju-panaikinima-ir-kodel-tai-reiksminga-krikscionims/164086
"Šiuo aspektu politinės partijos, pasak Weil, neišrado nieko originalaus – dvasinės ir intelektinės priespaudos mechanizmą jos perėmė iš Bažnyčios, kuri istoriškai savo priederme laikė kovą su erezijomis. Weil kritiškai vertina Akviniečio tezę, kad, jei Bažnyčios autoritetas neįtikina eretiko, jis nepaklus ir svariausiam argumentui."

Galima bernardinuose peržiūrėti kitus to autoriaus straipsnius.

Pilgrim

Bet ką tai turi bendro su autoriaus įžvalgomis apie filmą "Tyla"

Donatas

Autorius savo "įžvalgomis" bando pagrįsti tai ką jis vadina "nereliginę krikščionybę" ( "Patyręs ir išmintingas misionierius svetimoje šalyje renkasi nereliginę krikščionybę.").

Kas mano supratimu labiau atitinka protestantišką krikščionybę. Abejojame kankinystės prasme, neva tai daroma dėl savo garbės.

Straipsnis baigiamas taip:
"Reikia sutikti su Williamu Johnstonu, Tylos vertėju į anglų kalbą, kad Endo įžvalgos reikalingos ne tik Japonijos, bet Vakarų Bažnyčiai. Mes galime piktintis savo kultūros šaknis pakirtusia ir laicistinėmis idėjomis apžavėta Vakarų Europa, kurioje kryžius bei kiti religiniai simboliai tampa politinį korektiškumą pažeidžiančiais pasibodėjimo ženklais. Galime kovoti su bedievišku pasauliu ir jaustis esą šių dienų Kristaus kankiniai. Tačiau Endo mums rodo kitą kelią – nereliginės krikščionybės, kuri kovoja ne su politine sistema ir jos brukamomis nuostatomis, o su savo pačios abejingumu žmogiškumui.
Johnstonas, be abejo, teisus, tvirtindamas, kad kažkurioje krikščionybės simfonijos vietoje skamba švelni melodija, deranti su japonų kultūra ir atliepianti japono širdį. Tas pat pasakytina ir apie pokrikščionišką Europą – tokia melodija tikrai skamba Dievo širdy. Tik mes dar turime ją atrasti.".

Man šis pasiūlymas primena "virtuvės" krikščionybę. Jei autorius teisus tai filmas jei ne anti krikščioniškas, tai bent jau "keistai" krikščioniškas.





Pilgrim

Klausimas tuomet
Kas yra nereligine krikščionybė ?
Kadangi autorius remiasi
Citataties nereliginės krikščionybės arba krikščionybės be religijos klausimu, kurį teologiškai yra svarstęs Dietrichas Bonhoefferis, o filosofiškai – Simmone Weil.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-12-11-dievo-tyla/166999
trumpai apie autorius -
Simone Adolphine Weil
CitataIš tiesų, tai tinkama metafora Simone Weil santykiui su tikėjimu. Net ir patyrusi mistinius išgyvenimus, jausdama Katalikų Bažnyčios mokymo artimumą savo dvasiniam pasauliui, ji taip ir nespėjo priimti Krikšto sakramento.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-05-14-sunkis-ir-malone-simone-weil-filosofija-kaip-kancios-sakramentine-praktika/130859
Dietrichas Bonhoefferis
CitataKaip ir buvo nusprendęs, Dietrichas Bonhoefferis 1923 metais Tiūbingene pradėjo studijuoti teologiją. Jis lankė labai daug filosofijos paskaitų, be to, pasirinko dar ir religijos istoriją, susipažino su Tiūbingeno egzegezės mokyklos teksto kritikos metodu
http://www.prizme.lt/zurnalas/?p=1298
https://lietuvosdiena.lrytas.lt/-11870808231186744497-lai%C5%A1kai-i%C5%A1-kal%C4%97jimo-kas-i%C5%A1-esm%C4%97s-mums-%C5%A1iandien-yra-krik%C5%A1%C4%8Dionyb%C4%97.htm
kaip minėti autoriai apibrėžia nereliginės krikščionybės terminą, nežinau, nes neteko domėtis. Tačiau savo termino interpretaciją turiu, bet ji pagrįsta asmenine patirtimi ir asmeniniais samprotavimais, kurie gali būti labai toli nuo bendrai vartojimo termino. Pati mintis dėl "nereliginės krikščionybės" pagrindo turi.

Kaštonas

"nereligine krikscionybe "  Manau galvoje turėjo "prietarinį", "maginį" .... tikėjimą. Tikėjimo formas. Tikėjimą be gyvo santykio su Dievu.





Donatas

Autorius mano, jog nereliginė krikščionybė nebūtų persekiojama: "Patyręs ir išmintingas misionierius svetimoje šalyje renkasi nereliginę krikščionybę.". Kad taip būtų reiktų arba nieko neskelbti, arba skelbti nieko nereiškiančius dalykus. Tarybiniais laikais dauguma tikinčiųjų gal ir buvo beveik slapti, tačiau netgi tada žmonės eidavo į bažnyčią gaudavo sakramentus. Nekalbant apie dvasininkus, kurie būdavo ir į kalėjimus siunčiami ir į lagerius.
Nesenai buvo daug "diskusijų" apie simuliakrinę krikščionybę, kurios taip pat persekioti nereikia nes ji niekuo niekam nekliūva.

http://www.propatria.lt/2017/02/laisvunas-sopauskas-simuliakrine-arba.html
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-02-28-simuliakrine-simuliakrines-krikscionybes-kritika/156134

Varlė keliauninkė

"Pati mintis dėl "nereliginės krikščionybės" pagrindo turi.""

Be abejo. Normaliai diskusijai apie minėto straipsnio mintis reikėtų būti paskaičius tiek Bonhoeferį, tiek Weil.

Pilgrim

CitataAutorius mano, jog nereliginė krikščionybė nebūtų persekiojama: "Patyręs ir išmintingas misionierius svetimoje šalyje renkasi nereliginę krikščionybę."

arba autorius mano, kad Evangelijos skleidimas Japonijoje
CitataPasak Endo, krikščionybė kaip persodintas vakarietiškas sodinukas ,,Japonijos liūne" nudžiūvo iki pat šaknų. Tradicinės misijos patyrė fiasko. Reikia ieškoti kitų būdų, padėsiančių japonams patikėti gyvuoju Kristumi ir pažinti tikrąjį Dievą.
t. y. visiškai neįprastoje aplinkoje turi būti vykdomas nauju būdu ir metodu.
kad
CitataApibendrinant, Endo tiki, kad, jeigu istorinė krikščionybė į kitas šalis būtų nešusi tikėjimą, o ne Vakaruose susiformavusią jo formą, ji greičiausiai būtų įgijusi pačių įvairiausių pavidalų. Japonija priešinosi ne Kristui, o helenistinės minties formuotai Vakarų teologijai.
tada tai tampa svarbu ir mums šiandien
CitataReikia sutikti su Williamu Johnstonu, Tylos vertėju į anglų kalbą, kad Endo įžvalgos reikalingos ne tik Japonijos, bet Vakarų Bažnyčiai. Mes galime piktintis savo kultūros šaknis pakirtusia ir laicistinėmis idėjomis apžavėta Vakarų Europa, kurioje kryžius bei kiti religiniai simboliai tampa politinį korektiškumą pažeidžiančiais pasibodėjimo ženklais. Galime kovoti su bedievišku pasauliu ir jaustis esą šių dienų Kristaus kankiniai. Tačiau Endo mums rodo kitą kelią – nereliginės krikščionybės, kuri kovoja ne su politine sistema ir jos brukamomis nuostatomis, o su savo pačios abejingumu žmogiškumui.
citatos iš
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-12-11-dievo-tyla/166999
kuomet atliepiant į Bažnyčios paraginimą reikalinga ieškoti naujų Evangelizacijos būdų, priemonių ir metodų
Citata40. Evangelizacijos turinio akivaizdi svarba neturėtų užtemdyti jos būdų bei priemonių svarbos.
Klausimas ,,kaip evangelizuoti?" yra nuolatos aktualus, nes evangelizavimo būdai skiriasi atsižvelgiant į skirtingas laiko, vietos ir kultūros aplinkybes. Šie skirtumai yra konkretus iššūkis mūsų gebėjimui atrasti bei pritaikyti.

Apaštališkasis paraginimas EVANGELII NUNTIANDI dėl evangelizacijos šiuolaikiniame pasaulyje
http://eis.katalikai.lt/vb/popieziai/paulius_vi/ap-paraginimai/1975-12-08_evangelii-nuntiandi