Dievas. Mokslas. Psichologija.

[Kaštonas]

Nemanau, kad teisinga sulyginti krikščionybę ir psichologiją.
Tai net nelyginami dalykai.
Straipsnyje mano supratimu "palyginami" tikintis psichologas (darbo metodas) su psichologu kuris mano(geriausiu atveju) mokslu išspręsias VISAS problemas.
Prieš du tūkstančius metų psichologija, teologija, ekonomika, politika, socialinis mokslas, buvo viena ir nedaloma.

Kai skaičiau tavo komentarą apie "saldainį" prisiminiau Maslow "Poreikių hierarchiją" ir Žyd 6, 4 Kurie kartą jau buvo apšviesti, paragavo dangiškos dovanos, tapo Šventosios Dvasios dalininkais,

"O va EGO apibrėžimas kaip nesantaika su savimi,"
Na jei žmogus sako, kad "nesantaika su savimi" matomai taip ir yra. Ar tai kyla iš EGO tai jau kitas klausimas. Net jei ir taip sako vadinasi jis taip mano, kad jam taip yra. Evangelijoje, mano supratimu, tai skamba kaip "žmogus pasidalijęs".  Negali juk tarnauti dviems šeimininkams...
Šv. Paulius apie tai "kalba" rašydamas apie įstatymą.

---------------------
A. ALEKSEIČIK
Gyvename kartą, bet kiekvieną dieną
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-08-19-skaitytoju-prasymu-pakartotas-a-alekseiciko-knygos-leidimas/120872
Dar kartą noriu pabrėžti – kiekviena meilė yra kelias. ...
Geriausiai gydo tie vaistai, kurie lieka kišenėje...

[Pilgrim]

Straipsnyje "nuplaukta" labai ir labai paviršiumi. Tarp krikščioniškos psichologijos ir sekuliarios psichologijos yra tiesiog bedugnė.
EGO apibrėžimas kaip nesantaika su savimi - labiau išvestinis dalykas, nors galima tam tikra prasme taip sakyti  ir reikėtų papildyti ... ir Dievu.

[Kaštonas]

"Straipsnyje "nuplaukta" labai ir labai paviršiumi. "
Manau normalu, kad straipsnis taip kaip jį vadini paviršiuje. Ko dar galima tikėtis? (Pvz. man nepasirodė paviršutiniškas.)
Bet taip pat manau, kad yra norinčių parašyti straipsnį tokio gilumo kokio patys reikalauja. Na suprantu "kokių" dešimties metų studijų (ty visos knygos) ir tiek pat metų praktinio darbo patirties(situacijos-gyvenimo istorijos). Su visomis detalėmis bei faktais. Ką apie tai manai Piligrim?

[Pilgrim]

Na į profesionalų sritį manau nesigilinsime 
Tačiau pradžioje yra "kertiniai" dalykai į kuriuos paskui atsiremia visi praktiniai dalykai: būdai, metodai, priemonės. Atskirti šiuos esminius, "kertinius" dalykus turėtų sugebėti kiekvienas praktikuojantis krikščionis. Kalbant apie straipsnį pasinaudosiu medžio įvaizdžiu. Jame kalbama apie lapus ar šakas, bet ne apie šaknis ar kamieną. Praktikoje lapai ar šakos vienur ar kitur gali sutapti, tačiau šaknys ir kamienas visai skirtingi. Šis "šaknų" skirtingumas ir yra ta bedugnė, kuri išskiria krikščioniškąją psichologiją ir sekuliariają psichologiją.

[Augustas]

O va EGO apibrėžimas kaip nesantaika su savimi, kažkaip man nauja mintis, dar iki galo nesuprantama.
Augustai, gal tu galėtum man išaiškinti?

O ką paaiškinti? Kas iš ko kyla? Ar kodėl aš taip parašiau?

Šis "šaknų" skirtingumas ir yra ta bedugnė, kuri išskiria krikščioniškąją psichologiją ir sekuliariają psichologiją.

Tiksliau būtų sakyti, kad išskiria krikščioniškąją antropologiją ir psichologiją, nes bet koks mokslas visada yra sekuliarus.


P.S.

Nemanau, kad teisinga sulyginti krikščionybę ir psichologiją.
Tai net nelyginami dalykai.

Iš esmės tą patį 'grieką' daro ir Tavo, Kaštone, labai pamėgta "Naujoji aušra".

[Pilgrim]

Viena iš krikščioniškosios psichologijos šaknų kaip tik ir yra krikščioniškoji antropologija.
Mokslas yra sekuliarus  mokslas yra pasaulietiškas ? ar tikrai ? jei taip tada galima teigti, kad Dievas nėra mokslininkas, o kas tada  gal geriau Dieve tu dabar nesikišk, juk Tu ne mokslininkas  aš čia truputį patyrinėsiu ką Tu čia "pridirbai" paskui "pataisysiu". Aš gi mokslininkas, geriau žinau - kas gerai, o kas blogai.
Va čia ir yra mūsų bėda. Atiduoti viską, atiduoti iki galo, nieko sau nepasiliekant, atiduoti savo mąstymą, savo tyrinėjimus, gautas žinias ... atiduoti Dievui ... nes ne aš ištyriau, bet man dovanojo patyrimą, žinias, suvokimą ... ir kaip mums nesiseka visa atiduoti , nes vis dar susirandam "užslėptų" vietų kurios man, tik man ir ne Dievui.

[kukulis]

Manau klaida kyla iš to, kad mes žodį "mokslas" supersonalizuojame, o iš tiesų tai yra tiesiog pažinimo metodas. Šis pažinimo metodas šiais laikais išskiriamas iš kitų pažinimo metodų, išaukštintas - beveik sudievintas.

Kai išgirstam pasakymą "nemoksliškas" iš tiesų, dažniausiai turėtume suprasti,  kad tuo norima pasakyti, kad "nemoksliškas" teiginys neatitinka šiuolaikinio mokslo doktrinos. Tačiau kas gi ta doktrina? Juk jei istorija būtų pasisukus kitaip, tai būtų ir matematiniai simboliai kitaip rašomi, ir to paties mokslo sritys kitaip išskirstytos. 

Ar pažinimo metodas ką nors kuria? Ne. Tačiau mes dažnai girdime "mokslas sukūrė", ir mes prie šitos personalizacijos ir sudievinimo taip esame pripratę, kad nejaučiame jokio diskomforto tai girdėdami.

Ar Dievas mokslininkas? Manau kad ne. Nes mokslas yra pažinimo būdas, o ar Dievui reikia dar ką nors pažinti? Nereikia. Vadinasi Dievas nėra mokslininkas.

Čia vėl grįžtame prie sąvokų, ar kokią nors mokslinę teoriją sukuria mokslas, ar žmogus? Jeigu sukuria žmogus, tai jis yra kūrėjas, bet ne mokslas.

Taip ir Dievas yra kūrėjas. Ar tiksliau, žmogus yra kūrėjas, kaip kad Dievas yra kūrėjas

Dabar apsukam ratą ir grįžtam prie mokslinio pažinimo metodo, ir kodėl jis toks išaukštintas? O jis išaukštintas būtent dėl kūrybos. Sėkmingai sukurti kompiuteriai, automobiliai  ir t.t. parodo to pažinimo metodo patvirtinimą.

O kokie kitų pažinimo metodų vaisiai? Nesakau kad jų nėra, tiesiog gal jie nėra tokie apčiuopiami? O kurie vertingesni, paliekam spręsti žmogui, tik prisiminkim, kad ne daiktai daro žmogų laimingą.

P.S.
Ir dar apsukam ratą ir grįžtam prie psichologijos. Klausimas nr. 1 ar psichologija mokslas? Klausimas nr. 2 ar tai materialusis mokslas?


Klausimas nr. 3 kodėl psichologija siekia būti pavadinta mokslu? Į šitą pats ir pabandysiu atsakyti. Kadangi supersonalizuotasis žodis "mokslas" yra šiais laikais įgijęs tokį autoritetą, kad pavadinus ką nors "nemokslišku" tai automatiškai patenka į marginalią sritį, tai visi pažinimo metodai ir siekia tapti "moksliškais", ar tiksliau žmonės, kurie tuos pažinimo metodus plėtoja

Šios problemos sprendimo būdai:
1) Leisti egzistuoti nemoksliniams pažinimo būdams, jų nemarginalizuojant.
2) Išplėsti žodį "mokslas" apibrėžimą, išeinant iš materialių objektų tyrimo srities; leisti egzistuoti alternatyvioms mokslo sistemoms, neatitinkančioms šiuolaikinės "mokslo" doktrinos. Čia vėl kyla problema, kaip po to atskirti mokslą nuo pseudo mokslų. ...

Žodžiu .. labai plati tema.

[Kaštonas]

"Iš esmės tą patį 'grieką' daro ir Tavo, Kaštone, labai pamėgta "Naujoji aušra". "
Hm 
Jei teisingai prisimenu, lyg ir knygos autorius nebraižė pasienio linijų tarp teologijos ir psichologijos. Apie mano pomėgius ir Nauja aušrą turime kitas temas.

[Pilgrim]

Kukuli, prašau nepykti  , bus tik kelios ištraukos iš tavo rašymo paskutinio -
Manau klaida kyla ... Manau kad ... Nesakau kad ... paliekam spręsti žmogui ...
pats ir pabandysiu atsakyti ...
Žodžiu ... vis dar susirandam "užslėptų" vietų kurios man, tik man ir ne Dievui.

[kukulis]

Tipo mąstau niekuo nesiremdamas. Jeigu reiktų Dievu remtis .. tai kaip čia pasakius, aš nežinau ką Jis galvoja mokslo atžvilgiu. Turiu tam tikrą įsitikinimą, kad didžiuosius atradimus žmonės padaro įkvėpti Dievo.

Aišku aš ankstesniu parašymu tarsi supriešinau mokslą su Dievu, bet juk nesupriešinau, nes tai kad kritikuoju perdėtą pagarbą mokslui, ar tai įrašau mokslą kaip blogį. Ne. Mokslas gėris, bet juk kaip atsitinka su daugeliu gerų dalykų, kai jie patenka į pirmą vietą vietoj Dievo, taip ir su mokslu. Ar ne?

[Pilgrim]

Kukuli, atsakyk plačiau į šį savo teiginį - ar Dievui reikia dar ką nors pažinti? Nereikia (kodėl?)
o plačiojoje temoje tavo paminėta daug puikių minčių. Reiktų prie jų sugrįžti.

[kukulis]

Diskusijos eiga tokia:
Ginčai/kivirčai -> psichologija -> mokslas -> Dievas moksle.

Grįžtant atgal, patiko šita Kaštono mintis:

Straipsnyje mano supratimu "palyginami" tikintis psichologas (darbo metodas) su psichologu kuris mano(geriausiu atveju) mokslu išspręsias VISAS problemas.
Prieš du tūkstančius metų psichologija, teologija, ekonomika, politika, socialinis mokslas, buvo viena ir nedaloma.

Čia turbūt kalba eina apie tai, kad žinios neturi būti fragmentuotos, tačiau sritys turi būti natūraliai susiję viena su kita, nors tuo pačiu likti atskiros savo esmėje.

Piligrimo klausimas:

Kukuli, atsakyk plačiau į šį savo teiginį - ar Dievui reikia dar ką nors pažinti? Nereikia (kodėl?)

... sakyčiau kad nelabai korektiškas, nes aš abejoju ar Dievui galioja tokios sąvokos kaip "reikia" ar "nereikia".

Beje, jeigu sakome kad pasaulis sutvertas Dievo, o ne kilęs iš chaoso, tai visos pažinimo sritys ir turi būti tarpusavyje susiję.

[Pilgrim]

Ar pažįsta Dievas pasaulį ? Tikrai taip. Ar Jo pažinimas tobulas ? Tikrai taip.
Ką daro mokslininkas ? Stengiasi pažinti jį supantį pasaulį.
Vadinasi Dievas tobulas mokslininkas. 
Tačiau gali būti ir kitokios nuomonės.

Mokslininkas - žmogus siekiantis atpažinti Dievo veikimą pasaulyje.

[kukulis]

Žiūrint kaip traktuosime žodį "mokslininkas".

Jeigu pagal profesiją, kurios atstovas kažką tiria, tuomet Dievui tas netinka, o jeigu pagal turimas žinias ir erudiciją, tada  gal ...

[Pilgrim]

Kukuli pabandyk surasti argumentus patvirtinančius teiginį - Dievas tobulas mokslininkas

[Augustas]

Kukuli pabandyk surasti argumentus patvirtinančius teiginį - Dievas tobulas mokslininkas

Aš pamėginau, bet tokių argumentų neradau. Aš mąstau taip: Kadangi Dievas yra visažinis, tai Jis viską žino, taip pat viską žino ir apie save Patį. Dar daugiau. Galėtumėm netgi pasakyti, kad Jis yra pats absoliutus, begalinis, tobulas Žinojimas, pati Žinia (šiuolaikine kalba kalbant, "informacija"), kurią mes (dar tik) turėtumėm sužinoti (pvz., iš mokslo laboratorijos, iš matematikos, iš filosofinių samprotavimų ir pan.), tyrinėdami mus supančią tikrovę.

[kukulis]

Kukuli pabandyk surasti argumentus patvirtinančius teiginį - Dievas tobulas mokslininkas

Keistas paliepimas, ypač turint omeny, kad mano nuomonė neatitinka šio teiginio

Ar jėzuitų gimnazijoje visus vaikus taip laužo . T.y. liepia ieškoti įrodymo priešingam teiginiui, nei žmogus yra įsitikinęs?
Gal ir geros pratybos ...  bet ne mokyklai. Čia tik užsiangažavusių suaugusių lavinimui tas tiktų. Pvz. kunigų seminarijoje, bet ir tai ne visiems.

[Kaštonas]

Ir aš pamėginsiu.
Man šitaip gavosi: TIKIU Į DIEVĄ TĖVĄ visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją; ir į Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį,
kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios,

[kukulis]

Na taip, žodžio "mokslininkas" čia nesimato ...

[Kaštonas]

Tai tavęs ir Piligrimo "čia nesimato".