• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
kovo 28, 2024, 15:01:01

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Ar tikrai pasaulis priklauso šėtonui?

Pradėjo nf, sausio 21, 2017, 18:48:59

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Sigitas

Citata iš: Andrius4  sausio 28, 2017, 18:14:22
Aš nežinau kokiu būdu tai vyksta. Bet tai yra išgyvenimas, kurio metu atsiveria tau dvasinės akys. Tai apreiškimas, kurio metu tau būna atverta tai, ko niekada negalėjai pamatyti kūniškais pojūčiais. Tu dvasiniais pojūčiais prisilieti prie Dievo. Ir Dievo žodis tau tampa nebe įstatymu, o gyvenimo būdu. Aš nežinau Pilgrim, kaip visa tai paaiškinti. Bet kokiu atveju tai pasuka tavo gyvenimą 180 laipsniu kampu. Ir tu niekada, niekada nebebusi tas kas buvai ankščiau. Tavo asmenybe pradeda kiekviena diena mirti, nes Kristaus gyvenimas pradeda gyventi tavyje. Galu galia tu išvisti tikėjimu Dievo Karalystę, imi skirti dvasias, imi skirti kas nuo Dievo, kas ne. pradedi rasti save Biblijoje, o tai pat ir kitus aplinkinius kurie supa tave. Imi atpažinti žmogaus vaisius, imi suprasti kažkurios sapnus. Nes Dievo Žodis apsigyvena tavyje ir pagal Ji, pagal Dievo Žodį, tu gali drąsiai liginti viską, nes Jis visada tau parodys ar tai teisinga ar ne. Tai Dievas Savo Žodyje ir per Savo Žodį Jis apsigyvena tavyje. Tu tampi Dievo dalimi, Jo sūnumi, o Jisai nieko nenuslėps nuo Savo sūnaus, bet atvirkščiai Jis nori tau viska parodyti. O jo Žodis yra aštresnis už dviašmeni kardą prasiskverbiantis visur. Tad Jisai per Savo Žodį ir tave tau parodys ir visus aplinkinius, kurie yra aplink tave. Niekas nuo tavęs nebelieka paslėpta. Net netyros dvasios ir šėtono darbeliai nelieka nuo tavęs paslėpti, nes tu atpažįsti tai  ir apeini tai aplinkui. Gyvas Dievo žodis tavyje, maistas tavo dvasiai, poilsis tavo sielai, ginklas prieš priešą. Paguoda varge ir nelaimėje, sabatas, Viešpaties diena, amžinybė, pergalė. Tikėjimas, meilė, brolybė, kantrumas, nuolankumas, nusižeminimas, supratingumas. Ankstyvasis ir vėlyvasis lietus. O tai viskas, galu gale tai LOGOS, o tu tik trupinėlis LOGOSE, bet LOGOS be to trupinėlio nebebūtu LOGOS. AMEN IR ALELIUJA
Tikrai!  Amen ir Aleliuja!
Labai senai pastebėjau tokį keistą dalyką, kuriuo dabar noriai pasidalinsiu. Mums, žmonėms, tai yra dažniausiai net nesuprantama, bet Dievas veikia per visus savo kūrinius, per visą kūriniją, nesvarbu kaip tie kūriniai bebūtų pasiskirstę. Pastebėjau, jog Gyvasis Dievas prakalba net per žmonių akimis žiūrint, paklydėlius, visiškai ne ten pasukusius žmones. Esmė yra - ar tu esi tinkamoje būsenoje priimti tą Dievo kalbėjimą? Va todėl pavyzdžiui motina Teresė iš Kalkutos galėjo kiekviename įžvelgti Dievą ir pasitarnauti Kristui gelbėdama atsitiktinai sutiktus žmones kur nors gatvėje, tuos, kurių visiškai nepažinojo ir tuos, kurie išpažino svetimą religiją arba suvis jokios.
Tai yra taip gilu, kad dauguma žmonių bijo tos gilumos, neįsileidžia Dievo taip giliai į save į savo širdį, savo gyvenimą, savo kasdienybę o pasitenkina paviršutiniška "poteriavimo praktika" (čia kalbu apie religingus žmones, dažniausiai net nesuprantančius išpažįstamos religijos).
Kiekvienas, kuris bent kartą gyvenime patyrė gelminį Šventosios Dvasios - Dievo Žodžio - Gyvojo Dievo prisilietimą, tas jau nebegali likti šaltas ir abejingas, bet vėl ir vėl siekia to išgyvenimo, patirties, prisilietimo, kad būti kartu su gyvybės Teikėju, kartu su Gyvuoju, kartu su Kūrėju, kartu su Kristumi Jėzumi, kartu su Jehova. Taip, ne esmė kaip Dievą pavadinsi, esmė kaip Dievas pavadins tave patį (čia aliuzija į apreiškimo knygos baltą ir juodą akmenėlį).
Niekada nepamiršiu vieno išgyvenimo, papasakosiu. Kartą savo bažnyčioje, per pamaldas, kaip įpratęs, buvau salės gale, kur paprastai renkasi visokie neklaužados ir linkę kai norės "pasiplauti" žmonės. Sėdžiu ir matau kaip ant gretimo suolo žaidžia vaikai, iš kito šono siunta paaugliai, kitur kažką šnibždasi moterys... galvoju - "Dieve, kaip tu juos priimi?" Ir apėmė tokia keista pajauta, atgaila už visus šiuos žmones, o vėliau, ašaroms pasibaigus, akys ėmė regėti kitokį vaizdą ir visi tie žmonės, kurie bažnyčios gale užsiėmė bile kuo, ėmė matytis tokie mieli, mylimi ir rūpimi, keistai taip artimi ir brangūs, sutelpantys į širdį, kad nustėrau ir toks sėdėjau, žvalgiausi į šonus tarsi per kažkokius maginius žiūronus - visi šie žmonės pasidarė artimesni, nei gimtosios seserys, mylimesni nei tetis ir mama. Nors nežinojau jų vardų nei nieko apie juos, jie buvo savi. Ir nesvarbu, jog vaikai ir toliau siuto, paaugliai stumdėsi, o moterys nenustojo kažką šnekučiuotis... taip gera buvo visus tuos žmones matyti ir paprasčiausiai būti kartu su jais. Taigi, norėjau pasakyti, jog Dievo meilė ir gailestingumas mums yra nesuvokiamai gilūs dalykai, nesuvokiamai platu ir aukšta ir gilu, kaip kad rašė apaštalas Paulius laiške Efeziečiams 3,18.

P.S.: nu ne į temą gavosi šis pasisakymas, prašau man atleisti.  :ashamed:

Kaštonas

Ką nusprendėt?!

Kam priklauso pasaulis?

Sigitas

Parašysiu tai, ką žinau į šią temą.

,,Tą dieną, kai dangiškieji gyvūnai suėjo tarnauti VIEŠPATIES akivaizdoje, su jais kartu atėjo ir Šėtonas. VIEŠPATS Šėtoną užklausė: ,,Kur tu buvai?" – ,,Klajojau po žemę, – atsakė VIEŠPAČIUI Šėtonas, – ėjau joje sargybą" (Job.1,6-7).
Tradiciškai (kaip matome ta nuomonė suformuota jau nuo S.T. laikų) sakoma, jog šioji ašarų pakalnė, t.y. šis pasaulis, yra velnio valdžioje.

Pradžios knygos pirmuosiuose skyriuose aprašoma kaip Dievas vien žodžio ištarimu sukūrė visą  visatą ir pavedė ją valdyti žmogui (žmogus davė vardus visiems gyviams (Pr.2,19)). Tačiau žmogus padarė klaidą ir nusidėjo (Pr.3,1-7), sulaužydamas visą Dievo nustatytą tvarką. Taip velnias įgavo teisę administruoti šį pasaulį, nes žmogus savo pareigų atlikti nesugebėjo. No tos akimirkos velnias yra šio pasaulio kunigaikštis. Būtent todėl buvo reikalinga Jėzaus Kristaus auka ir Prisikėlimas. Jeigu tariame, jog šio pasaulio kunigaikštis yra ne velnias bet žmogus ar kas nors kitas, tada atmetame Kristaus aukos reikalingumą, atmetame Dievo tobulą planą išganyti žmoniją ir mane patį įskaitant. Taigi, tokie vat popieriai. Svarbu įsidėmėti, jog Kristus numirė ir Prisikėlė tam, kad mus, žmones, atpirktų iš nuodėmės, atstatytų Dievo tvarką, tą pirmapradę Tvarką, kurią pirmasis žmogus savo neklusnumu sugriovė. Dievas ir Žmogus Kristus mirė, kad atstatytų Dievo Tėvo akyse tai, ką savo neklusnumu sugriovė Žmogus Adomas. Velniui šis planas buvo nežinomas ir nesuprantamas iki pat paskutinės akimirkos, kai Kristus Prisikėlė. Daugeliui žmonių šis planas poligšiol yra nežinomas ir nesuvokiamas, todėl jie netiki ir atmeta Dievo ištiestą pagalbos ranką.

Tai nereiškia, jog viskas šiame pasaulyje priklauso velniui, tai reiškia, jog velnias, o ne žmogus, yra šio pasaulio valdovas ir visa, kas yra kūniška, gali būti velnio įtakoje, pvz: kiaulės masiškai, velnių apsėstos, metėsi nuo skardžio (plg Mk.5,11-13), kad nelabosios dvasios išsivaduotų ir vėl galėtų ką nors apsėsti. Velnias neturi "nuosavybės dokumentų" į šį pasaulį, bet jam yra leidžiama veikti šiame pasaulyje, Dievas suteikė visiems angelams leidimą veikti šiame pasaulyje. Visiems, įskaitant ir tuos vargšus, nupuolusius angelus, demonais vadinamus.

Apie nuodėmę yra labai gražus posakis, Šventajame Rašte įdėtas į paties Dievo lūpas: ,,iš pasalų tykoja nuodėmė. Ji geidžia tavęs, bet tu gali ją įveikti" (Pr.4,7b) (čia nuodėmė ir piktoji dvasia - viena ir tas pats).

Taigi, šio pasaulio kunigaikštis yra velnias, tačiau Dievas niekam nepardavė savo kūrinio - šio pasaulio, todėl visa, kas egzistuoja, yra Dievo. Netgi ir puolę angelai.  :thumbup:

Kaštonas

"Taigi, šio pasaulio kunigaikštis yra velnias, "

Apr 20, 10 o jų suvedžiotojas velnias buvo įmestas į ugninės sieros ežerą, kur dega žvėris ir netikrasis pranašas. Jie bus kankinami dieną ir naktį per amžių amžius.[i5]


Kokie dar variantai?
:celebrate:

Varlė keliauninkė

na na. Neinterpretuočiau Pradžios knygos taip drąsiai, kaip Sigitas.
Citata iš: Sigitas  sausio 29, 2017, 14:36:47
,,Tą dieną, kai dangiškieji gyvūnai suėjo tarnauti VIEŠPATIES akivaizdoje, su jais kartu atėjo ir Šėtonas. VIEŠPATS Šėtoną užklausė: ,,Kur tu buvai?" – ,,Klajojau po žemę, – atsakė VIEŠPAČIUI Šėtonas, – ėjau joje sargybą" (Job.1,6-7).
Tradiciškai (kaip matome ta nuomonė suformuota jau nuo S.T. laikų) sakoma, jog šioji ašarų pakalnė, t.y. šis pasaulis, yra velnio valdžioje.
mano vatine galva, tas kas eina sargybą, vykdo kažkieno aukštesnio įsakymą. nea?

Citata iš: Sigitas  sausio 29, 2017, 14:36:47
...ką savo neklusnumu sugriovė Žmogus Adomas
ir mano visai vatomis išsipešiojusia galva, pirmoji neklusnumu nusidėjo panelė Hava. Visi kaltina Adamą, nors jis irgi, aišku, bendrininkas savo noru, bet kaip sakoma - "šerše la fam" :)

Andrius4

Sigitas teisingai mato ir sako. Velnias yra kunigaikštis šio pasaulio, o ir pats Jėzus taip sako. Negi tai kelia kam nors abejonių?

Citata iš: Kaštonas  sausio 29, 2017, 15:12:27
"Taigi, šio pasaulio kunigaikštis yra velnias, "

Apr 20, 10 o jų suvedžiotojas velnias buvo įmestas į ugninės sieros ežerą, kur dega žvėris ir netikrasis pranašas. Jie bus kankinami dieną ir naktį per amžių amžius.[i5]


Kokie dar variantai?
:celebrate:

Kaštone, nu tu ir nulėkei  toli į prieki. Vadinasi jau ir praėjo  tas tūkstantis metų kur turime karaliauti su Kristumi? Kitaip dar "milenijumas" vadinamas. Ar jau tai buvo Kaštone? Nes ta tūkstanti metų šėtonas turi buti surištas ir įmestas į bedugne, kad negalėtu kenkti tautom tūkstanti metų ir po to turi buti vėl trumpam paleistas. Ar jau tai įvyko? Jau nekalbu apie tai, kad dar didysis miestas Babelė nekrito kuris yra Apr 18 skyriui aprašytas.
Jo, nubėgai ir nubėgai.

Kaštonas

Na...

Pas jus ten dar Romos imperija?

Sigitas mato, tu matai....

Kam dabar lengva.

Andrius4

Ne, ne be Romos imperija. Bet ir dar ne įvykių galas.

 

Kaštonas

Tai galėjai nesakyti. Ir taip matosi.

Sakiau, kam dabar lengva.


Andrius4


Kaštonas


Andrius4

Prašau nevadink mane pranašu. Ačiū.

Nes aš juo nesu.

Kaštonas


kukulis

Citata iš: Varlė keliauninkė  sausio 29, 2017, 15:47:11
Citata iš: Sigitas  sausio 29, 2017, 14:36:47
...ką savo neklusnumu sugriovė Žmogus Adomas
ir mano visai vatomis išsipešiojusia galva, pirmoji neklusnumu nusidėjo panelė Hava. Visi kaltina Adamą, nors jis irgi, aišku, bendrininkas savo noru, bet kaip sakoma - "šerše la fam" :)

Nu, matai, Adomas turėjo prisiimti atsakomybę už savo žmoną :) . Kai Ieva bandė skinti vaisių jis galėjo pasakyti: "A kū dirbi boba?" ;) . Bet to nepadarė, vadinasi irgi kaltas. :)

Silvija

Kaip gražu, kai moterys kaltina pačios save, o vyrai užtaria, prisiimdami dalį kaltės  :thumbup:

Tik kaip ten su ta kolektyvine ir asmenine atsakomybe?  :-\

kukulis

Tai matyt yra ir kolektyvinės atsakomybės rūšis, ypač plačiai naudojama kariuomenėje ir kalėjime. Pvz. vienam nusikaltus, bausmę atlieka visas būrys.

Bet Adomo ir Ievos atveju, manyčiau, labiau ontologinis atvejis nei kolektyvinės atsakomybės. T.y. mes visi, būdami Ievos ir Adomo palikuonys, kenčiame dėl jų nuodėmės ne dėl to, kad mums krenta atsakomybė už jų nuodėmę, o dėl to, kad pati mūsų prigimtis buvo pažeista dėl jų padarytos nuodėmės; ir žmonija būdama jų vaikais, yra tarpusavyje susijusi tam tikrais dvasiniais ryšiais.

Nes jei būtų vien kolektyvinės atsakomybės atveju, tai tikrai gautųsi, tarsi mes būtume kariuomenėje arba kalėjime, o Dievas tarsi koks kalėjimo prižiūrėtojas. O kadangi taip nėra, tuomet ir kolektyvinės atsakomybės atvejis čia negalioja.

Sigitas

Citata iš: Varlė keliauninkė  sausio 29, 2017, 15:47:11
na, ... tas kas eina sargybą, vykdo kažkieno aukštesnio įsakymą. nea?
Taip! Bingo! Teisingai!  :celebrate:

nf

CitataVadinasi jau ir praėjo  tas tūkstantis metų kur turime karaliauti su Kristumi? Kitaip dar "milenijumas" vadinamas. 
Koks "milenijumas" gali būti, kai aiškiai parašyta:
          Jn 18    
    36 Jėzus atsakė: ,,Mano karalystė ne iš šio pasaulio   

Andrius4

 Šitai čia irgi aiškiai parašyta.

Apr 20   4 Aš pamačiau sostus, ir jie sėdosi į juos, ir jiems buvo pavesta teisti. Taip pat aš regėjau sielas tų, kuriems buvo nukirstos galvos dėl Jėzaus liudijimo ir dėl Dievo žodžio, kurie negarbino žvėries nei jo atvaizdo ir neėmė jo ženklo sau ant kaktos ir rankos. Jie atgijo ir viešpatavo su Kristumi tūkstantį metų.

Ir kaip tau atrodo, kur bus ta karalystė?

Mt 5   5 Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.

Rom 4   13 Ne įstatymu buvo paremtas Abraomui arba jo palikuonims duotas pažadas, kad paveldės pasaulį, bet tikėjimo teisumu.

Apr 21   1 Aš regėjau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė išnyko ir jūros taip pat nebeliko. 2 Ir išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui.

Kaštonas

O tuos mileniumus kam pridėjei kartu su kitomis ištraukomis?