Kristaus sekimas

[Kaštonas]

TOMAS KEMPIETIS

KRISTAUS SEKIMAS

Iš prancūzų kalbos vertė

O.LABANAUSKAITĖ

http://www.lkbkronika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=634&Itemid=553



MĄSTYMAS APIE MIRTĮ

1. Šis gyvenimas greit pasibaigs, tad apsižiūrėk, kur dabar esi.
Šiandien žmogus yra, ryt jau jo nebus; kai tik jis dingo iš akių, išnyko ir iš atminties.
O apakęs ir kietos širdies, kuris galvoja tik apie dabartį ir nemato ateities!
Turi taip elgtis ir mąstyti, lyg šiandien turėtumei mirti.

Jei turi gryną sąžinę, mirtis nebaugina.
Geriau reikia vengti nuodėmės, negu bijoti mirties.
Jei šiandien nesi pasirengęs mirti, kodėl manai, kad ryt dar gyvensi?
Rytojus yra netikras, nes iš kur žinai, kad sulauksi rytojaus?

2. Kas iš ilgo amžiaus, jei taip maža tesitaisome?
Ilgas gyvenimas ne visada padeda pasitaisyti — dažniausiai jis tik padidina mūsų nusižengimų skaičių.
Duok Dieve, kad mes būtume gyvenę šiame pasauly gerai nors vieną dieną!
Daugumo žmonių atsivertimui reikia ištisos metų eilės, bet ir per tuos ilgus metus taip maža tepasikeičiama, ir tie metai buvo toki bergždi!
Jei baisu mirti, tai dar pavojingiau ilgiau gyventi.
Laimingas, kuris yra pasirengęs sutikti mirties valandą ir kuris kiekvieną dieną ruošiasi mirčiai.
Jei matei mirštantį žmogų, galvok, kad ir pats turėsi mirti.

3.    Rytą galvok, kad nesulauksi vakaro, vakare nedrįsk manyti, kad sulauksi ryto.
Tad būk pasiruošęs ir gyvenk taip, kad mirtis neužkluptų netikėtai.
Daugumą žmonių ištinka staigi ir nenumatyta mirtis, nes žmogaus Sūnus ateis valandą, kurią nemanote (Luk. 12, 40).
Kai ateis mirties valanda, kitaip vertinsi savo praėjusį gyvenimą ir skaudžiai dejuosi, kad buvai apsileidęs ir bailus.

4.    Kaip laimingas ir išmintingas yra tas, kuris gyvena taip, kokiu nori būti mirties valandą!
Niekas taip nepatikrina laimingos mirties, kaip tobulas atsisakymas pasaulio, karštas noras tobulėti, atgailos darbai, savęs išsižadėjimas ir dėl Jėzaus meilės visokių nemalonumų pakentimas.
Galime daug gero padaryti, kol sveiki esame, kai susirgsime, nieko negalėsime.
Liga nedaug ką tepadaro geresniu, taip kaip ir dažnos maldingos kelionės nedaug ką šventesnių padaro.
Nepasitikėk savo draugais ir savo artimaisiais ir neatidėliok savo išganymo darbo ateičiai, nes žmonės tave užmirš greičiau, negu manai.
Geriau pačiam apsirūpinti iš anksto ir susikrauti šiokio tokio dvasinio turto, negu pasitikėti kitų pagalba.
Jei dabar pats savimi nesirūpini, kas tavimi rūpinsis, kai numirsi?
Dabar laikas labai brangus. Štai dabar malonės metas, štai dabar išganymo diena! (II Kor. 6, 2).
Bet, o vargas, kaip blogai sunaudoji tuos dalykus, kuriais galėtumei nusipelnyti amžiną gyvenimą!

6. Ateis laikas, kada savo sielai apvalyti norėsi turėti nors vieną dieną, vieną valandą, bet nežinai, ar ją turėsi.
Mano brolau, kokio pavojaus ir kokios baimės galėtum išvengti, jei dabar nuolat bijotum mirties ir ja nepasitikėtum.
Stenkis dabar taip gyventi, kad mirties valandą turėtum daugiau pagrindo džiaugtis, negu bijoti.
Išmok dabar numirti pasauliui, kad tada pradėtum gyventi su Jėzumi.
Išmok dabar visko atsižadėti, kad tada galėtum laisvai pas Jėzų nueiti.
Bausk dabar savo kūną atgaila, kad tada galėtum turėti pilna pasitikėjimą.

7.    Neišmintingasis, iš kur žinai ilgai gyvensiąs, jeigu nė viena diena nėra tau užtikrinta?
Kiek tokių apsivylė ir buvo staiga atskirti nuo kūno!
Kiek kartų girdėjai kalbant: tas žmogus buvo užmuštas, tas paskendo, tas užsimušė krisdamas iš aukštos vietos; vienas mirė valgydamas, kitas žaisdamas; vienas žuvo ugny, kitas nuo maro, trečias nuo žmogžudžio rankos.
Tad visų galas yra mirtis, ir žmogaus gyvenimas praeina kaip šešėlis (Job. 14, 2; Psl. 143, 4).

8.    Kas atsimins tave po mirties ir kas melsis už tave?
Tad padaryk dabar, mielas brolau, visa, ką gali, nes nežinai, kada mirsi ir ką tau atneš mirtis.
Rink nenykstančius turtus dabar, kol dar turi laiko.
Galvok tik apie savo išganymą ir užsiimk tik Dievo dalykais.
Daryk dabar sau prietelių, garbindamas šventuosius ir sekdamas jų pavyzdžiu, kad tau mirus jie priimtų tave į amžinąsias padangtes (Luk. 16, 9).

9. Gyvenk žemėje kaip keleivis ir svetimšalis, kuriam pasaulio dalykai visai neįdomūs.
Išlaikyk savo širdį laisvą ir pakeltą į Dievą, nes čia neturi nuolatinės buveinės (Žyd. 13, 14).
Tegul tavo dejavimai, tavo ašaros ir tavo maldos nuolat kyla į dangų, kad tavo siela po mirties būtų verta laimingai nueiti pas Dievą.

[Kaštonas]

MEILĖS DARBAI

1. Joks pasaulio daiktas ir jokia žmogaus meilė negali pateisinti nė vieno blogo darbo; tačiau kartais, reikalui esant, galima atidėti gerą darbą arba jį pakeisti geresniu, nes tada geras darbas neapleidžiamas, o pakeičiamas geresniu.
Joks išorinis darbas nėra vertingas be meilės, bet kiekvienas darbas, nors ir mažiausias bei prasčiausias, iš meilės daromas, duoda gausių vaisių, nes Dievui svarbiau intencija, negu veiksmas.

2.    Tas daug daro, kas daug myli.
Tas daug daro, kas gerai daro. Gerai gi daro, kuris savo valią palenkia bendrai gerovei.
Dažnai tai, kas yra vadinama meilės darbu, yra ne kas kita, kaip sau naudos ieškojimas, nes retai palinkimai, savo valios ieškojimas ir atlyginimo viltis neturi įtakos mūsų veiksmams.

3.    Tas, kuris tikrai ir tobulai myli, neieško sau naudos: jo vienintelis troškimas yra Dievo garbė.
Jis niekam nepavydi, nes jis neieško sau naudos, nesidžiaugia savimi ir savo laimės ieško tik Dievuje.
Visa gera jis priskiria ne tvariniams, o tik Dievui, kuris yra visa ko šaltinis, iš kurio semia sau džiaugsmą visi šventieji.
Kaip visi žemės dalykai būtų niekis, jei mes turėtume nors kibirkštėlę tikros meilės!

[Kaštonas]

LENGVAPĖDIŠKI SPRENDIMAI

1.    Žiūrėk savęs ir saugokis vertinti kitų veiksmus.
Teisdamas kitus, žmogus be reikalo vargsta, dažnai apsirinka ir padaro daug klaidų; gi teisdamas ir tyrinėdamas save, žmogus dirba naudingą darbą.
Paprastai mes sprendžiame apie dalykus pagal savo širdies palinkimą, nes savimeilė lengvai iškraipo sprendimo teisingumą.
Jei mes turėtume prieš akis vien tik Dievą, lengviau pakeltume kiekvieną mums nemalonų pasipriešinimą.

2.    Tai, kas mus rikiuoja, dažnai yra šalia mūsų arba pasislėpę mumyse.
Daugumas savo darbuose slaptai ieško savęs, net visai to nežinodamas.
Kai viskas vyksta pagal jų norus, jie yra ramūs, bet jei tik sutinka pasipriešinimą, tai susijaudina ir nuliūsta.
Nuomonių nesutarimas dažnai įneša nesantaikos ne tik tarp draugų ir piliečių, bet ir tarp vienuolių bei pamaldžių žmonių.

3. Sunkiai atsisakome seno įpročio, ir niekas noriai nesutinka su tuo, kas jam nepatinka.
Jei labiau remiesi savo išmanymu negu pasidavimu, kurio pavyzdį davė pats Jėzus Kristus, tai maža pažangos tedarysi dvasiniame gyvenime, nes Dievas reikalauja tobulo mūsų pasidavimo; Jis taip pat nori, kad mūsų meilė pakiltų aukščiau už mūsų protą.

SAVIMEILĖ — DIDŽIAUSIA KLIŪTIS TOBULĖTI

1. J ė z u s .  Mano sūnau, jei nori viską turėti, viską atiduok ir nieko, ką turi, savu nelaikyk.
Žinok, kad savimeilė tau kenkia daugiau, negu koks nors kitas pasaulio daiktas.
Prie kiekvieno dalyko prisirišama tiek, kiek ir kokia meile jis pamilstamas.
Jei tavo meilė bus gryna, paprasta ir tvarkinga, joks daiktas tavęs nepavergs.
Netrokšk to, kas tau uždrausta, atsisakyk to, kas perdaug apsunkina tavo sielą ir jai atima laimę.
Keista, kad neatsiduodi man iš visos širdies su visais savo norais ir troškimais.

2. Kodėl vargsti nereikalingai liūdėdamas ir kankiniesi nereikalingais rūpesčiais?
Atsiduok mano valiai, ir viskas bus gerai.
Jei ieškai to ar kito, jei nori būti čia ar ten vien tik dėl to, kad save patenkintumei ir pagal savo įgeidžius gyventumei, tai niekad neturėsi jokios ramybės, nes visur rasi ką nors, kas tau nepatiks arba kas tau pasipriešins.

3. Tad ką padės daugelio žemiškų dalykų įsigijimas? Naudingiau bus jų nekęsti ir jų troškimą išrauti iš savo širdies.
Nemanyk, kad šitas įspėjimas liečia tik pinigus ir turtus — jis liečia ir vaikymąsi garbės, tuščių pagyrimų troškimą ir visus tuos dalykus, kurie pasibaigia su pasauliu.
Jei neturima uolumo dvasios, visur bus nesaugu; ieškoma ramybė taip pat ilgai netvers, jei neturės tikros atramos, t. y. jei nebus atremta į mane. Pats gali pasikeisti, bet geresnis pasidaryti pats negali.
Pirmoji proga tave suvilios, ir vėl pateksi į tą pačią vietą, iš kurios pabėgai, jeigu dar ne į blogesnę.

[kukulis]

Kuriame amžiuje gyveno Tomas Kempietis? Bandžiau greitai paieškoti bet neradau.

Skaitant tavo įdėtus tekstus mano supratimu tie patarimai 1:1 atitinka pirmojo tūkstantmečio šventųjų raštus. 

[Kaštonas]

Thomas von Kempen, 1379-1471

[Kaštonas]

Tačiau šiame gyvenime nebus tokios padėties — tai tik amžinojo poilsio padėtis — kad nejaustum jokio neramumo, neturėtum jokio širdies ar kūno skausmo.
Nemanyk suradęs tikrą ramybę, jei viskas gerai klojasi; nemanyk, kad viskas gerai, jei niekas tau nesipriešina arba kad tavo laimė jau pilna, jei išsipildo visi tavo norai.
Nepervertink pats savęs ir neįsivaizduok, kad Dievas tave ypatingai myli, jei tavo širdis yra kupina švelnaus pamaldumo, nes ne pagal tuos ženklus pažįstami tie, kurie myli dorybę, ir ne tai rodo žmogaus pažangą tobulume.

Dar turi būti žemėje bandomas įvairiais būdais.
Retkarčiais patirsi džiaugsmo, bet niekad nepatirsi tiek, kad būtum pasotintas.
Būk stiprus ir drąsus (Joz. 1, 6), kad galėtum pakęsti tai, kas nepatinka tavo prigimčiai.
Apsivilkite nauju žmogumi (Efz. 4, 24) ir pasikeisk nauju žmogumi.
Dažnai reikės daryti tai, ko nenori, ir atsisakyti to, ko nori.
Kiti pasieks to, ko nori, o tavo norams pastos kelią tūkstančiai kliūčių.
Mielai klausys, ką kiti kalba, o tavo kalbos niekas nevertins.
Kiti prašys ir gaus, tu prašysi ir negausi.

[Kaštonas]

1. Jei manaisi daug ir gerai žinąs, atsimink, kad tai yra maža, palyginus su tuo, ko nežinai.
2. Aš dažnai girdėjau, kad geriau yra klausyti ir kito patarimą priimti, negu jį duoti.
3. Jei norėsi labiau pasiklausyti savo nusiteikimo, o ne kitų patyrimo, tai galas bus liūdnas.
4. Tegul beprotiškai savimi pasitikėjusių puikuolių puolimas būna tau nuolatinio budrumo ir nusižeminimo pamoka.
5. Kai tik žmogus netvarkingai pradeda ko nors norėti, tuojau jis pasidaro neramus.
6. Visų pagundų pradžia yra dvasios nepastovumas.
7. Jei nemokame savęs nugalėti mažuose dalykuose, kaip gi laimėsime sunkesnes kovas?
8. Kaip laivas be vairo yra mėtomas bangų į visas puses, taip silpnas ir nepastovus žmogus yra blaškomas įvairių pagundų.
9. Būdami lengvapėdiški ir užmiršdami savo ydas, mes nebejaučiame sielos skausmų ir dažnai juokiamės tada, kai iš tikrųjų reikėtų verkti.
10. Gailestis daro daug gero, bet jis tuoj prarandamas, kai širdis pasiduoda tuštiems džiaugsmams.
11. Tuštybė greit pagauna ir suteršia sielą.
12. Kiekvienas išorinius dalykus vertina pagal savo vidaus įsitikinimus.
13. Mes norim matyti kitus be ydų, o nesirūpinam naikinti savąsias.
14. Jei nori su kitais taikiai gyventi, turi daugelyje dalykų save nugalėti.
15. Žmogus pakyla virš žemės dviem sparnais: paprastumu ir širdies grynumu. Paprastumas turi būti intencijoje (norėjime), grynumas jausmuose.
16. Joks geras darbas nebus sunkus, jei savo viduje esi laisvas nuo visų nesutvarkytų jausmų.
17. Jei tavo širdis bus tvarkinga, kiekvienas tvarinys tau bus gyvenimo veidrodis ir šventų pamokymų knyga.
18. Vieną įprotį galima nugalėti tik kitu įpročiu.
19. Valdykis valgyme, ir tau bus lengva suvaldyti visas kitas kūno aistras.
20. Mūsų nuopelnus ir mūsų pažangą didina ne malonumai ir paguodų gausumas, bet didžių nemalonumų ir sunkumų pakentimas.
21. Jei vieną kryžių numesi, tikriausiai rasi kitą, ir, galbūt, daug sunkesnį.
22. Meilė yra didelis dalykas ir didžiausia iš visų gėrybių. Tik ji viena sunkius dalykus padaro lengvus ir padeda vienodai pakęsti visus gyvenimo pasikeitimus. Ji padaro naštas lengvas ir pasaldina kartumus.
23. Turėk gryną sąžinę ir visada būsi linksmas.
24. O jei yra kur neramumai ir baimė, tai pirmiausia patiria nerami sąžinė.
25. Tas kurio viduje yra tvarka, nepameta pusiausvyros dėl kitų viduje esančio blogio ar gėrio.
26. Pirmiau pats būk ramus, paskui galėsi tos ramybės suteikti kitiems.
27. Ramus žmogus yra naudingesnis už mokytą. Aistringas žmogus gerą piktu paverčia ir piktam lengvai patiki. Gi ramus ir geras žmogus viską paverčia geru.

http://psichika.eu/blog/tomas-kempietis-27-naudingi-pastebejimai/

[Kaštonas]

2. Tam reikia galingos Dievo malonės, kuri pakeltų sielą ir ją nuneštų viršum jos pačios.
Kol žmogus nėra į tokį laipsnį pakilęs dvasioje, nėra atsiskyręs nuo visų tvarinių ir tobulai susijungęs su Dievu, visa tai, ką jis žino, ir visa tai, ką jis turi, tėra menkos vertės.
Tas, kuris be vienintelio, begalinio ir amžino gėrio dar ką nors kitą vertina, ilgai bus silpnas ir žemėn palinkęs.
Visa tai, kas nėra Dievas, yra niekis ir tokiu turi būti laikomas.
Yra didelis skirtumas tarp pamaldumo apšviestos išminties ir tarp studijų keliu įgyto mokslininko mokslo.
Iš aukščiau ateinąs ir Dievo į žmogaus sielą paskleistas mokslas yra daug vertesnis už tą mokslą, kurį žmogus įgyja savo proto pastangomis.

3. Daugis nori pakilti iki kontempliacijos, bet nenori daryti tai, ko reikia tam dalykui pasiekti.
Didžiausia kliūtis yra ta, kad sustojama prie išorinių ir jausmais patiriamų dalykų ir maža marinamasi.
Nežinau, kas tai yra, kokia dvasia mums vadovauja ir ką mes manome, kai — žmonių laikomi dvasiniais žmonėmis — su tokiu uolumu rūpinamės žemiškais ir menkaverčiais dalykais, o tuo tarpu retai tesusikaupiame pažvelgti į savo vidų.

[Kaštonas]

Tuomet pasirodys danguje žmogaus Sūnaus ženklas (Mat. 24, 30).
Tada kryžiaus mokiniai, tie, kurie visą savo gyvenimą sekė Jėzų Nukryžiuotąjį, prisiartins prie Jėzaus Teisėjo su dideliu pasitikėjimu.

Kodėl bijai kryžiaus, jei jis veda į dangaus karalystę?
Kryžiuje yra išganymas, kryžiuje yra gyvenimas, kryžius gina nuo priešų.
Iš kryžiaus teka visi dangaus malonumai.
Kryžiuje yra sielos tvirtybė, kryžiuje yra dvasios džiaugsmas, kryžiuje yra aukščiausia dorybė, kryžiuje yra šventumo tobulumas.
Tik kryžiuje yra sielos išganymas ir amžinojo gyvenimo viltis.
Tad jei nori įeiti į amžiną gyvenimą, imk savo kryžių ir sek Jėzų.
Jis pirma tavęs nešė savo kryžių ir numirė ant kryžiaus dėl tavęs, kad ir tu neštumei savo kryžių ir kad norėtumei numirti ant kryžiaus.
Jei mes numirėme su Kristumi, tai mes tikime, kad taip pat drauge su Kristumi būsime gyvi (Rom. 6); jei dalinsimės su Jėzumi kančiomis, dalinsimės ir garbe.

Tad viskas yra kryžiuje ir viskas priklauso nuo mirimo sau. Nėra kito kelio į gyvybę ir tikrą širdies ramybę, kaip kryžiaus ir nuolatinio marinimosi kelias.
Eik, kur nori, ieškok, ko nori, niekur nerasi kilnesnio ir saugesnio kelio, kaip švento kryžiaus kelias.
Jeigu ir viską galėtum sutvarkyti pagal savo pažiūras ir norus, vistiek, norėsi ar nenorėsi, dėl ko nors turėsi kentėti; visur rasi kryžių, nes arba kentėsi kūno skausmus, arba siela bus apkartus.

[kukulis]

Sekantys buvę įrašai prijungti prie temos "Pabėgimas iš pasaulio".
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1158.msg15199.html#msg15199

[Kaštonas]

Savo klaidas moki pagražinti ir išteisinti o kitų pasiteisinimų nenori priimti.
Teisingiau gi būtų savo broliui atleisti, o save apkaltinti.
Jei nori, kad tave pakęstų, pakęsk ir tu kitus!
Žiūrėk, kaip toli dar esi nuo tos tikrosios artimo meilės ir to nusižeminimo, kuris tik save niekina ir smerkia!
Nedidelis dalykas gražiai gyventi su švelniais ir gerais žmonėmis, nes tai natūraliai visiems patinka; kiekvienam patinka ramumas ir kiekvienas myli tuos, kurie su jais sutinka.
Bet gyventi taikoje su žiauriais, kietais, nedorais, netvarkingais ir mums besipriešinančiais žmonėmis yra didelė malonė ir pagyrimo verta dorybė.

[Kaštonas]

Nes tik tu vienas begaliniai geras, vienas aukščiausias, galingiausias; tavęs vieno pakanka, nes vienas
viską turi ir viską duodi: pats vienas mus guodi savo neapsakomais malonumais; pats vienas esi visas
grožis ir visa meilė; tavo garbė iškyla virš visų garbių, tavo didybė — virš visų didybių; visa tobulybė buvo
ir visad bus tavyje, mano Dieve.
Tad viso to, ką man duodi be savęs, ką man apreiški apie save, ką man pažadi, man neužtenka, jei aš
tavęs nematau, jei aš tavęs neturiu.
Mano siela negali būti rami ir patenkinta tol, kol ji, pakilusi virš visų tavo dovanų ir visų tvarinių,
nenurims vien tik tavyje.

[Kaštonas]

Kaip laimingas ir išmintingas yra tas, kuris gyvena taip, kokiu nori būti mirties valandą! Niekas taip nepatikrina laimingos mirties, kaip tobulas atsisakymas pasaulio, karštas noras tobulėti, atgailos darbai, savęs išsižadėjimas ir dėl Jėzaus meilės visokių nemalonumų pakentimas. Galime daug gero padaryti, kol sveiki esame, kai susirgsime, nieko negalėsime. Liga nedaug ką tepadaro geresniu, taip kaip ir dažnos maldingos kelionės nedaug ką šventesnių padaro. Nepasitikėk savo draugais ir savo artimaisiais ir neatidėliok savo išganymo darbo ateičiai, nes žmonės tave užmirš greičiau, negu manai. Geriau pačiam apsirūpinti iš anksto ir susikrauti šiokio tokio dvasinio turto, negu pasitikėti kitų pagalba. Jei dabar pats savimi nesirūpini, kas tavimi rūpinsis, kai numirsi?
Dabar laikas labai brangus. Štai dabar malonės metas, štai dabar išganymo diena! (II Kor. 6, 2). Bet, o vargas, kaip blogai sunaudoji tuos dalykus, kuriais galėtumei nusipelnyti amžiną gyvenimą!

6. Ateis laikas, kada savo sielai apvalyti norėsi turėti nors vieną dieną, vieną valandą, bet nežinai, ar ją turėsi. Mano brolau, kokio pavojaus ir kokios baimės galėtum išvengti, jei dabar nuolat bijotum mirties ir ja nepasitikėtum. Stenkis dabar taip gyventi, kad mirties valandą turėtum daugiau pagrindo džiaugtis, negu bijoti. Išmok dabar numirti pasauliui, kad tada pradėtum gyventi su Jėzumi. Išmok dabar visko atsižadėti, kad tada galėtum laisvai pas Jėzų nueiti. Bausk dabar savo kūną atgaila, kad tada galėtum turėti pilna pasitikėjimą.
7. Neišmintingasis, iš kur žinai ilgai gyvensiąs, jeigu nė viena diena nėra tau užtikrinta?
Kiek tokių apsivylė ir buvo staiga atskirti nuo kūno!
Kiek kartų girdėjai kalbant: tas žmogus buvo užmuštas, tas paskendo, tas užsimušė krisdamas iš aukštos vietos; vienas mirė valgydamas, kitas žaisdamas; vienas žuvo ugny, kitas nuo maro, trečias nuo žmogžudžio rankos. Tad visų galas yra mirtis, ir žmogaus gyvenimas praeina kaip šešėlis (Job. 14, 2; Psl. 143, 4).
8. Kas atsimins tave po mirties ir kas melsis už tave?
Tad padaryk dabar, mielas brolau, visa, ką gali, nes nežinai, kada mirsi ir ką tau atneš mirtis.Rink nenykstančius turtus dabar, kol dar turi laiko. Galvok tik apie savo išganymą ir užsiimk tik Dievo dalykais. Daryk dabar sau prietelių, garbindamas šventuosius ir sekdamas jų pavyzdžiu, kad tau mirus jie priimtų tave į amžinąsias padangtes (Luk. 16, 9).

[Sigitas]

Nesuprantu, kam reikalingas šitas copy-paste tekstas iš Kempiečio "Kristaus sekimas"? 

[Varlė keliauninkė]

Zinai kam - Kastonas forume registruoja visas savo perskaitytas knygas. Registruoja todel, kad jokios minties diskusijai nepateikia. Praryja kupranugari, o iskosia uoda.

ps
Pyknepykes, bet ispudis tai toks, ir ne man vienai.

[Sigitas]

Tokiame mažame poste bent devynias klaidas radau. Ar tu ranka perrinki tekstą knygos ar taip nevykusiai copy-paste darai?
Kam apskritai tie tavo post'ai reikalingi jeigu juose nieko naujo nepasakai, tik knygos tekstą dubliuoji? Kyla klausimas ar čia diskusijų forumas ar knygų prezentacijoms skirtas internetinis puslapis. 

[Kaštonas]

Ramybės jums. :-)

[Kaštonas]

Gal tam, jog kitą kartą tau privačiai persiųsčiau, o tu ištaisęs klaidas įkeltum?

Gal taip išspręstume tavo, ir ne tik tavo, iškelta klausimą kam reikalingas šis forumas?

[Sigitas]

Gal taip išspręstume tavo, ir ne tik tavo, iškelta klausimą kam reikalingas šis forumas?

Klausimas ne forumo reikalingume, bet tavo, broli Kristuje Jėzuje, Kaštone, temose ir pasisakymuose. Kam reikalingi tie tavo knygų perrašymai į šį forumą?

[Kaštonas]

Manau, kad tau reikalinga. Pirmiausia.
Nes jei tu skaitydamas suprastum ką skaitai, ar tu sakytum, kad myzalus gerti sveika?!
Ir daugel tokių atvejų.
Ar nori visus juos išgirsti charizmatike?

Nes jei tu pirmiausia, nešnekėtum nesąmonių šitame skyriuje nebūtų atsiradę kelių knygų paneigianciu tai ką tu rašai...

Gal prieiname prie tavo komentarų rašymo prasmės?