Eik į savo kambarėlį

[Kaštonas]

Autorius: Parengė kun. Lionginas Virbalas, SJ
Leidimo metai: 2009
Kodas: ISBN 978-9955-29-039-1
Kaina: 25.75 Lt. / 7.46 EUR

Dvasinės pratybos kasdieniame gyvenime

,,Eik į savo kambarėlį" – šv. Ignaco Lojolos mokymu pagrįstos Dvasinės pratybos kasdieniame gyvenime, trunkančios 33 savaites. Kiekvienai pratybų dienai parinkti trumpi, susimąstyti kviečiantys pasakojimai, pateiktos Šventojo Rašto nuorodos bei taiklūs klausimai, atveria vis naujas Evangelijos ir žmogaus širdies gelmes, skatina pažinti Dievą ir save, ragina ieškoti savo vietos pasaulyje. ,,Dvasinės pratybos kasdieniame gyvenime" skirtos tiems, kurie trokšta mylėti Dievą visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis, o kiekvieną žmogų (be jokių išimčių) – kaip save patį.

Šioje knygoje pateikti pasiūlymai, paprasti maldos būdai ir dvasiniai pratimai, kaip melstis, medituoti ir kontempliuoti Šventąjį Raštą, įveikti iškylančius dvasinius sunkumus ir priimti teisingus sprendimus. Pratybos ne tik suteiks naujų vidinių jėgų, bet ir paskatins naudotis turima dvasine patirtimi, padedančia kurti Dievo Karalystę.
http://www.katalikuleidiniai.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=11&book_id=473


,,Dvasių skyrimo" metodas naudojamas stebint vidines nuotaikas  ir tiriant jų kilmę bei tikslą, taip atpažįstant minėtas galias. Prielaida tas galias atskirti yra ta, kad Dievas bendrauja su žmogumi, paliesdamas jo jausmus ir mintis. Tai pasireiškia kaip ,,Paguoda". Paguoda – tai ,,kiekvienas vilties, tikėjimo ir meilės išaugimas ir kiekvienas vidinis džiaugsmas, kuris kviečia ir traukia prie dangiškų dalykų bei savo sielos išganymo, teikdamas sielai jos Kūrėjo ir Viešpaties ramybę bei sutaikinimą". (Dvasinės pratybos Nr. 316) Šiai vidinei nuotaikai priešinga būtų ,,Nepaguoda".
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-07-31-mindaugas-malinauskas-sj-pasirinkimas-pagal-ignaca/7126


*(Dvasinės pratybos Nr. 316) iš kitos pratybų knygos.
http://gtinstitutas.lt/node/320

[kukulis]

Šitas pratybas bandžiau savarankiškai atlikti. Šiaip įspūdis buvo neblogas, bet žvelgdamas iš dabartinio taško, matau, kad savarankiškas atlikimas neduoda daug rezultatų.

Teigiama knygos pusė (be pagrindinio knygos uždavinio) - išskiriamos ir peržvelgiamos esminės Šventojo Rašto vietos tam tikru aspektu. T.y. pagilina Šventojo Rašto pažinimą.

[Kaštonas]

Na Kukuli, visiškai nenoriu liesti tavojo rezultato.

Galiu pasidalinti sava įžvalga.
Pratyboms vykstant grupelėmis, nauda tikrai daug didesnė nei tai darytum individualiai.
Pratyboms vykstant grupelėse BŪTINAS vadovavimas.
Taigi esu dviems rankomis už, kad norintys keliauti jungtųsi ir vyktu į tuos miestus kur vyksta šios pratybos. Tuo labiau, kad dalyvavusieji JUNGIASI į bendruomenę.

Tačiau žinau esant žmonių (pvz. iš nedidelių miestelių) kurie neturi galimybės dėl laiko stokos, ... , nėra žmogaus kuris galėtu vadovauti kambarėliui.

Vis tik manau tai puiki pradžia šioje kelionėje.   
Geriau eiti  ...

[Žuvis]

Šias pratybas esu atlikusi pirmā kartā savarankiškai, o antrā kartā - su grupele.
Abi patirtys savo laiku praturtino mane, tad nemanau, kad kažkoks vienas būdas yra geresnis. Tiek vienu, tiek kitu atveju galima gauti malonių arba apgaudinėti save neva ,,atlieku pratybas''...

Mano abi patirtys:

Pirmā kartā (nežinojau, ar tai kā darau galima vadinti pratybom, nes knygelėje irgi paminėta, jog geriau keliauti su grupele).
Keliaujant savarankiškai,  Šv. Dvasia veikė kasdien ir per šiā knygelę atsivėrė lobis - Šventas Raštas (Iki tol Juo norėdavau tik močiutę pamalonint, tad demonstratyviai  buvo įstatytas į komodā). Išsiugdė įprotis ir poreikis kasdieninei maldai. Disciplina. Išbuvimas.  Po mėnesio, staiga, pradėjau lankyti Šv. Mišias  kiekvienā sekmadienį (po 17 metų pertraukos!). Apart kitų dovanų ir patyrimų - svarbiausias: atradau asmeninį ryšį su Dievu.

Antrā kartā, (labai laukiau šios kelionės su grupele, tačiau)
Keliaujant su grupele stokojom dvasinio vadovo, kuris dalyvavo kas antrā kartā jei ne rečiau. Dalis narių dalinosi ne maldos praktika ir vaisiais, o kaip nugyveno savaitę ar kaip visaip meldėsi ir šlovino ir visa kita, tačiau ne apie tai dėl
ko susirinkom. Kitaip tariant - dalis žmonių nepraktikavo maldos, tačiau dalinosi visus tris ratus  lyg tai būtų būrelis klausytojų arba nemokama terapija. Net ir dvasiniam vadovui dalyvaujant nebuvo laikomasi struktūros ir laiko reglamento. Kaskart einant buvo iššūkis. Tokia mano patirtis. Galbūt per tokiā patirtį mokiausi ištikimybės Dievui?

Taip yra, jog ne visa vyksta  pagal logikos dėsnius. Dievas pats atranda keliā kaip žmogų prakalbinti ir ko jam reikia 

[Diak. Tomas M.]

Tikriausiai rekolekcijos/pratybos yra kaip forumas - be moderatoriaus sunku

Aš panašią patirtį turėjau parapijos knygų klube, ten irgi pašnekesiai būdavo labai įvairūs...

[Žuvis]

Be dvasinio vadovavimo, išties, grupelėje moterų yra sunku. Tačiau įsipareigojimas yra įsipareigojimas. O trukmė - 33 savaitės (nuo spalio iki gegužės). 

Tačiau, nepaisant viso, šios pratybos yra prasmingos ir išties nuostabios. Gaunama eilė malonių net jei stokojama dvasinio vadovo!

[Kaštonas]

"Man asmeniškai šis ir dar keli epizodai davė tokią įžvalgą/supratimą apie save, kad negalima niekados daryti rimtų sprendimų pagal momentinę nuotaiką. Tik jei viską vėliau permąsčius ir apgalvojus, nuostabi idėja vis dar atrodo nuostabi, tik tuomet verta jos imtis nes ji bus iš Dievo. Priešingu atveju - tai piktojo žabangai "

Vidinių paskatų atpažinimas

Matėme, kad per vidines paskatas Dvasia mums prakalba, stengiasi paskatinti mus vienaip ar kitaip apsispręsti. Suteikdamas paguodą, Viešpats patvirtina, kad tai – teisingas kelias, kuriuo galime pasukti ar toliau eiti. Sukeldamas nepaguodą perspėja dėl neteisingo kelio, kuris gal nejučia traukia, tačiau vien todėl, kad patenkina mūsų egoizmą ar ramina, bet nepašalina giliausių baimių ir nepatenkina esminių troškimų. ...
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-06-08-eik-i-savo-kambareli-kaip-atpazinti-esmini-pasaukima/8480

[Kornelijus P.]

Dar net iki pusės nedaėjau, bet jaučiuosi dvasiškai praturtėjęs )

[Žuvis]

Kornelijau, ar pats praktikuoji pagal šiā knygelę?

[Kornelijus P.]

Kornelijau, ar pats praktikuoji pagal šiā knygelę?

Praktikavau su grupele, bet,deja, laikui bėgant mokslai su grupelės laiku nebesutapo, tai teko išeit, vienas dabar ją skaitau ir analizuoju...

P.S. Jeigu įdomu, tai kiek žinau nuo rugsėjo turėtų burtis nauja grupelė Vilniaus Jezuitų bažnytėlės vienuolyne (Didžiojoj gatvėj). Nueikit po vakaro Šv. Mišių ir paklauskit zakristijoje dėl detalesnės info.

P.S. Tikrai verta!

[Kaštonas]

Rekolekcijos – proga surinkti rūpesčiuose išbarstytą sielą

",,Kas pasikeitė jūsų gyvenime per rekolekcijas ,,Eik į savo kambarėlį", po rekolekcijų ir kokia dabar jūsų malda? Trys klausimai. Atsakote ir galite eiti namo", – maždaug 30-iai šiauliečių, patyrusių dvasines pratybas, sako tėvas Stasys Kazėnas.

,,O jei mes nenorime namo?" – kikendami šmaikštauja rekolekcijų dalyviai, ir tada nuščiūva – vienas po kito ima labai atvirai dalytis, kokių Dievo malonių gavo rekolekcijų dėka. Vieni atrado artimesnį ryšį su Dievu, kitų malda tapo nuoširdesnė, tretieji suvokė, koks džiaugsmas yra melstis už kitus ir kaip po to keičiasi santykiai, o ketvirtųjų gyvenime įvyko dalykų, kurių niekaip kitaip nepavadinsi – tik stebuklu...
Mergina ima braukti, rodos, niekad nesustosiančias riedėti ašaras.

,,Į ,,Kambarėlį" mane pastūmėjo vienuolė Elija. Susipažinau su ja per šv. Mišias, ir ji mane pavadino vieniša atsiskyrusia avele. Man nepatiko tai, ką ji pasakė, nors ji sakė labai mandagiai. Tada ir buvo postūmis, man šovė mintis į galvą tai pakeisti. Nežinojau, kaip tai padaryti. Šeimų stovyklos lankyti negalėjau, nes neturiu šeimos. Bet rudenį pamačiau skelbimą internete apie rekolekcijas. Žingsnelis po žingsnelio gavau bendrystės malonę. Man rekolekcijos davė disciplinos dovaną. Aš pakankamai disciplinuotas žmogus, bet anksčiau į įvairias veiklas pasinerdavau stačia galva taip, kad nebejusdavau nei laiko, nei ribų. Ne, laiko dabar daugiau neatsirado, bet nebesu kaip tas išsiliejęs upelis", – sakė ji.

Moteris dalyvavo Dievo gailestingumo kongrese Vilniuje. Ji yra 10 metų gyvenusi sostinėje, jos darbovietė buvo Gedimino prospekte.
,,Ko gero, ten nėra nė vienos šaligatvio plytelės, ant kurios nebūtų žengusi mano koja, bet aš Gedimino prospektu visą laiką skrisdavau. O eisenoje, kai priekyje buvo nešamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, aš gyvenime nesu ėjusi taip lėtai. Nuo šiol mano gyvenimo tempas turi būti toks. Kad pamatyčiau, kaip saulė kyla ir kaip leidžiasi, kaip medžiai augina lapus, kaip žydi gėlės, kaip rudenį viskas nusidažo įvairiomis spalvomis. Tada ir pajunti, kas yra gyvenimas, koks yra jo skonis", – ašaras rijo mergina.

,,Kambarėlis" mane sugadino pasauliui. Atitolino nuo nereikšmingų dalykų", – atviravo kita brandaus amžiaus šiaulietė.
,,Didžiausia malonė – pažinau gyvąjį Jėzų. Įgijau ramybę, nebesiblaškau, man visko pakanka. Atlikau išpažintį po metų. Pasijutau didžiausioje Dievo malonėje. Kas nors būtų pasakęs anksčiau, kad taip gali būti – nebūčiau patikėjusi. Dievo pagalba buvo labai rimta", – dalijosi trečia moteris."
http://etaplius.lt/rekolekcijos-proga-surinkti-rupesciuose-isbarstyta-siela/

Šv. Ignaco Lojolos pratybos - kas jose vyksta ir ar verta dalyvauti?
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,438.msg20851.html#msg20851