Apie Dievo angelus ...

[Silvija]

Bet matau ir pliusų šitame mūsų pasivaikščiojime po šaltinius , juk žymiai geriau "įsėda" į smegenis dalykai, kai juos taip pasitikrini.

[Augucka]

As visikai sutinku su Sigitu  nors Pilgrim sako, kad angelai neisikunyja, taciau manau, kad cia yra kazkokia klaida. Biblijoje tikrai daug pavyzdziu, kai angelai isikunyja. Kodel katalikai tvirtina vienaip, o Biblija sako kitaip?

Silvija, sutinku. Zinoma, kiekviena patirtis yra mums visiems naudinga. Kaip sako, be Dievo zinios ne vienas zoles lapelis nesuvirpa 

[Pilgrim]

Angeliska butybe negali isikunyti. Galimas tik uzvaldymas kitaip sakant apsedimas. tai kad Biblijoje randame zmogaus pavidalu pasirodanti angela, tai viena is angelisku savybiu, gebejimas darysi tam tikra poveiki medziaginiam pasauliui. Neprisimenu termino, lietuviskai verte medziagos sutankinimas.

[Sigitas]

Romos Katalikų Bažnyčios šventoji Tradicija ir Šventasis Raštas yra vieningas Dievo kūrinys. Jie vienas kitam neprieštarauja ir prieštarauti negali. Labai svarbu tai įsisavinti ir tuo įsitikinti. Jeigu Romos Katalikų Bažnyčios mokymas ir šventoji Tradicija prieštarautų Šventajam Raštui, nebūčiau kataliku.

Labai svarbu visam gyvenimui įsidėmėti ir suprasti vieną dalyką - viskas vyksta tik Dievui leidus. Angelai gali žmonėms pasirodyti fizinio kūno pavidale ir tai daro tik Dievui leidus ir Jo įpareigoti. Angelai ir demonai yra absoliučiai paklusnūs Dievui. Dievas stebuklingu ir dažnai mums nesuvokiamu būdu sugeba net velnio veikla pasinaudoti. Būtent todėl šėtonas, velniai ir demonai ir kitokie piktybiniai grynai dvasiniai sutvėrimai vis dar egzistuoja.

[Silvija]

Duok pavyzdį, Sigitai, kaip angelai gali pasirodyti žmonėms fizinio kūno pavidale.

[Sigitas]

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Šventasis Raštas pilnas tokių pavyzdžių:
kunigui Zacharijui apsireiškė arkangelas Gabrielius šventykloje, o vėliau jis apsireiškė Marijai (Lk.1);  Jėzaus Kristaus gimimo liudininkais tapo piemenys, pakviesti angelų (Lk.2,8-14); Jėzaus Kristaus Prisikėlimą patvirtino angelas (-ai) (Mt.28,1-8; Mk.16,3-8; Jn.20, 12-14); angelai taip pat dalyvavo Jėzui Kristui užžengiant į Dangų (Apd.1,10-11). Tai tik keli pavyzdukai, Senąjame Testamente jų tiek daug, kad sunku visus ir prisiminti!

Savo gyvenime esu patyręs angelo sargo pagalbą labai realiai, tačiau kūno akimis angelo nesu matęs ir nenoriu matyti.
Svarbu leisti angelui sargui veikti savo gyvenime ir prašyti jo pagalbos kai kautis su pagundomis nu jau labai sunku pasidaro. 

[Pilgrim]

Sigitai, perskaityk Sv. Raste tavo minimas vietas. Kur ten pamineta, kad angelas pasirode zmogaus pavidalu. Pasakymas apsireiske, pasirode ar pan. Nekalba apie pavidala ar buda kaip tai ivyko.

[Diak. Tomas M.]

Na rodos po Kristaus prisikėlimo rašė, kad kapo vietoje buvo "jaunuolis". O šiaip manau klausimas gal nėra teisingas mūsų atveju.

Mes sakome - Angelai pasirodo, o gal reikia sakyti - Dievas leidžia mūsų akims išvysti Angelus, dvasinį pasaulį. Tuomet nebelieka klausimo apie įsikūnijimą, nes Dievo galia gali mums parodyti Angelus jų dvasiniame pavidale (ar kaip Rytų Bažnyčia sako "efiriniame kūne"), o mums tai tiesiog gali atrodyti, kaip žmogiškas kūnas.

[Sigitas]

Sigitai, perskaityk Sv. Raste tavo minimas vietas. Kur ten pamineta, kad angelas pasirode zmogaus pavidalu. Pasakymas apsireiske, pasirode ar pan. Nekalba apie pavidala ar buda kaip tai ivyko.

Visada po pirmo perskaitau pats tai ką cituoju, tik po to kitiems tai pateikiu. Perskaitykime kartu (gerai, kad mažai tų pavyzdžių tepasiūliau):
Evangelija pagal Luką, pirmas skyrius, apreiškimas Zacharijui (11-12 eilutės) ir Marijai (28-29 eil.) ,,Tuomet jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje.  Pamatęs jį, ..."; ,,Atėjęs pas ją, angelas tarė: ,,Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!" Išgirdusi šiuos žodžius, ..." Fizinę materiją mes atpažįstame turimomis penkiomis dimensijomis: regėjimas, lytėjimas, girdėjimas, uodimas, skanavimas. Kunigo Zacharijo atveju rašoma, jog jis matė, o Marijos atveju rašoma, jog girdėjo. Argi to mažai?
Skaitome toliau mano pateiktus pavyzdžius:
,,angelas nužengė iš dangaus, nurito šalin akmenį ir atsisėdo ant jo. Jo išvaizda buvo it žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas. Išsigandę jo, sargybiniai sudrebėjo ir pastiro lyg negyvi.  O angelas tarė moterims: ,,Jūs nebijokite!" (Mt.28,2-5). Jeigu atvejuje, kai angelą mato ir girdi tik vienas žmogus, galime tarti, kad jam tiesiog prisivaideno arba pasapnavo, tai kaipgi nutikime su keletu liudininku?
,,išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais ir nustėro. Bet jis joms tarė: ,,Nenusigąskite!" (Mk.16,5-6).  Šiuo atveju liudininkės yra Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė. Sakote, kad jos išsigalvojo?
,,Marija stovėjo lauke palei kapą ir verkė. Verkdama ji pasilenkė į kapo vidų ir pamatė du angelus baltais drabužiais ..." (Jn.20,11-12). Na, Marija ir vėl prisifantazavo?
,,Kai jie akių nenuleisdami žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais  ir prabilo: ,,Vyrai galilėjiečiai, ko stovite žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų" (Apd.1,10-11). Va čia tai kulminacija - daugiau, nei dvylika fantazuotojų arba masinė hipnozė? Ką jie matė? Atėjusius du astrologus, t.y. du iliuzionistus?

Nejaugi jūs, būdami katalikais, netikite Šventuoju Raštu? Tai kuo jūs tikite? Į ką sudėjote viltis, kas jūsų Išgelbėtojas? Brangieji, atsibuskite!

Kiek dar pateikti Švento Rašto ištraukų, kur aprašomas materialus angelo pasirodymas vienam ar keliems žmonėms? O gal jūs kai skaitote užrašymą: ,,išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais" galvojate, jog ten buvo šuo su baltu pavadėliu ir gerai išdresuotas?
Nežinau, man susidaro įspūdis, kad mumis kažkaip skirtingai išmokino skaityti lietuvių kalbos. Kai parašytas žodis "išvydo" jūs skaitote "regėjo viziją" kai parašytas žodis "išgirdo" jūs skaitote "jam pasigirdo slaptingi balsai ausyse" ... kai parašyta, jog matė minia žmonių stebuklingai atsiradusius du vyrus, jūs skaitote, ... nežinau ar apskritai skaitote. 
Nuoširdžiai gaila jūsų!

Tik pasidarė įdomu kokią Gerąją Naujieną jūs tikite ir ką kitiems skelbiate?

[Silvija]

Jėzus irgi atėjo durims esant uždarytoms... Mes tikime tuo. Taip pat tuo, kad Jo kūnas buvo perkeistas, visas švytintis. Mes tikime, kad ir patys kelsimės tokiais... Biblija rašo daug dalykų, kurių paraidžiui negalima aiškint, kad ir "nusikirsk ranką" ar "išlupk akį".

Iš tokio angelų "įsikūnijimo" gimsta visokie niueidžiniai pasakojimai ir tikėjimas jais: http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,468.msg3497.html#msg3497, todėl ir prašiau duoti pavyzdį (iš gyvenimo) .

[Augucka]

Ko gero visi, kas skaitę Bibliją, yra skaitę ir istoriją apie Sodomos ir Gomoros sunaikinimą. Ten aiškiai rašoma:
PRADŽIOS KNYGA 19:1-2
Anie du angelai atėjo į Sodomą vakare. Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Juos pamatęs, Lotas pakilo jų pasveikinti ir, nusilenkdamas iki žemės, tarė: ,,Mano viešpačiai, prašyčiau užsukti į savo tarno namus pernakvoti ir nusiplauti kojas. Anksti galėsite atsikelti ir keliauti toliau savo keliu". Bet jie atsakė: ,,Ne. Praleisime naktį aikštėje".

Ir ne tik angelai ateina kūnu ir krauju, bet ir pats Viešpats. Štai pavyzdys:
Pradžios knyga 18:33
Baigęs kalbėtis su Abraomu, VIEŠPATS nuėjo savo keliu, o Abraomas parėjo į savo gyvenvietę.

Nežinau ar čia rašoma tiesiogine ar perkeltine prasme. Turbūt visa Biblija yra parašyta taip, kad lieka vietos asmeninėms interpretacijoms ir išvedžiojimams. Būtent dėl to ir turim šitiek krikščioniškų denominacijų ir sektų sektelių, kurių suskaičiuojama jau apie dešimt tūkstančių.

[Silvija]

Įvairiai aiškindavo tas ST vietas teologai, girdėjau vieną tokį, berods šv. Justino, kad žemėje apsireiškęs Dievo Sūnus buvo "matoma Tėvo manifestacija" Ir kaip jau kalbėjom apie Melchizedeką, kas jis toks buvo, Katekizmas sako - provaizdis.

Man, nemokytai, atrodo, kad tiesiog žmonės anuomet turėjo gilesnį tikėjimą ir stipresnį ryšį su Dievu, jie neabejodavo tuo santykiu, o žinią užrašydavo kaip užrašydavo

[Sigitas]

,,Pakėlęs akis, Dovydas pamatė VIEŠPATIES angelą, stovintį tarp dangaus ir žemės, o jo rankoje buvo iš makšties ištrauktas kalavijas ištiestas virš Jeruzalės" (1Kr.21,16).
,,Dovydas, pamatęs žmones naikinantį angelą, tarė VIEŠPAČIUI ..." (2Sam.24,17a).
,,Elijas ten atsigulė po kadagiu ir užmigo. Staiga jį palietė angelas ir jam tarė: ,,Kelkis ir valgyk!"" (1Kar.19,5).
,,Ir Ornanas atsigręžė, ir pamatė angelą" (1Kr.21,20a).
,,... Sinajaus kalno dykumoje jam pasirodė angelas degančio erškėčio liepsnose" (Apd.7,30).
,,Viešpaties angelas tarė Habakukui: ,,Nunešk valgį, kurį laikai rankoje, į Babiloną Danieliui Liūtų narve" (Dan.147,34 ten ir toliau dar galima pskaityti).
,,Jis grūmėsi su angelu ir nugalėjo, maldaudamas jį su ašaromis" (Oz.12,5).
,,Anie du angelai atėjo į Sodomą vakare. Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Juos pamatęs, Lotas pakilo jų pasveikinti ..." (Pr.19,1).
,,Aš esu Rafaelis, vienas iš septynių angelų, kuriems leista tarnauti VIEŠPATIES Šlovės akivaizdoje"." (Tob.12,15 bet patariu visą šią knygą perskaityti).
,, ,,Jei užlaikysi mane, – atsakė VIEŠPATIES angelas, – jūsų maisto nevalgysiu. Bet jei nori paruošti deginamąją auką, atnašauk ją VIEŠPAČIUI". {Nes Manoahas nežinojo, kad jis buvo VIEŠPATIES angelas.}" (Ts.13,16).
,,Tuomet jis man parodė vyriausiąjį kunigą Jehošuą, stovintį priešais VIEŠPATIES angelą, ir Šėtoną, stovintį jo dešinėje jam apkaltinti" (Zch.3,1).


,,Tada VIEŠPATS atvėrė Balaamui akis. Ir jis pamatė VIEŠPATIES angelą, stovintį ant kelio, su ištrauktu iš makšties kalaviju rankoje. Jis nusilenkė ir parpuolė kniūbsčias" (Sk.22,31). Melskime Viešpatį, kad ir mums atvertų akis!


,,... Petras sekė paskui jį. Tik jis nesuvokė, kad angelo veiksmai tikri, jis tarėsi matęs regėjimą" (Apd.12,9).
,,Kartą, apie devintą valandą, jis regėjime aiškiai išvydo ateinantį angelą; šis tarė: ,,Kornelijau!"..." (Apd.10,3) <- va kur aiškiai parašyta: regėjime išvydo angelą. Taigi, nepainiokime! 

Romos Katalikų Bažnyčios Katekizme ieškojau, bet neradau nei patvirtinimo, nei paneigimo, kad angelai gali tapti juntami kūno pojūčiais.
Apie angelus rašoma KBK 327-354 skyriuose.
,,Angelai veikia nuo pat pasaulio sukūrimo ir visoje išganymo istorijoje; iš tolo ar iš arti jie skelbia tą išganymą ir tarnauja dieviškajam planui, jį vykdydami: uždaro žemiškąjį rojų, globoja Lotą, išgelbsti Hagarą ir jos vaiką, sulaiko Abraomo ranką, tarpininkauja skelbiant Įstatymą, veda Dievo tautą, praneša apie gimimus ir pašaukimus, patarnauja pranašams – tai vis jų veiklos pavyzdžiai. Pagaliau Angelas Gabrielius praneša apie paties Jėzaus ir Jo pirmtako gimimą" (KBK-332).

Jėzus irgi atėjo durims esant uždarytoms...
Iš tokio angelų "įsikūnijimo" gimsta visokie niueidžiniai pasakojimai ir tikėjimas jais: http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,468.msg3497.html#msg3497, todėl ir prašiau duoti pavyzdį (iš gyvenimo) .

Po Prisikėlimo Jėzus Kristus turėjo perkeistą fizinį kūną, visiškai kitokį nei iki mirties. Tų dalykų nepainiokime!
O vėjai jie visais laikais yra vėjai, nesvarbu ar tie laikai new ar seni, vis tiek sektų ir išvedžiojimų buvo, yra, bus. Apie tai apaštalai ir evangelistai perspėja Naująjame Testamente.

[Augucka]

Pasakysiu galbūt toki labai keistą ir jums nesuprantamą ir eretiškai skambantį dalyką. Rizikuoju būti nesuprasta, bet tiek to. Esu angelą mačiusi savom akim. Ne fiziniame pavidale, bet dvasiniame. Ir tas angelas buvo ne mano, bet ji aiškiai išvydau esantį šalia vienos merginos, kuri ėjo gatve kartu su drauge. Taip ir likau be žado. Norėjosi prieiti prie tos merginos ir jai pasakyti, kad jos angelas didelis, ir ne tik kad didelis, bet didingas, visas spindintis ir yra šalia jos visada, bet ji tikrai būtų pagalvojusi, kad aš beprotė. Tai nutiko Lietuvoje 2009 metais, tuo metu, kai įvyko mano atsivertimas. Žinau, skamba beprotiškai, bet taip buvo.
Jūs net negalite įsivaizduoti to angelo grožio. Tai žodziais neapibūdinamas jausmas ir vaizdas... 

Kartais žmonės nesuvokia, kokią Dievo dovaną turi šalia savęs. Deja, tuos geruosius, didinguosius ir gražiuosius angelus turi ne kiekvienas žmogus Priklausomai nuo mūsų daromų nuodėmių didumo ir baisumo, jie tiesiog šalia mūsų nelieka, pasišalina ir sugrįšta tik tuomet, kai vėl einame link Dievo, link gėrio ir link meilės.

[Sigitas]

  Ačiū sesei Kristuje, Auguckai už išdrįsimą pasidalinti savo patirtimi! Dievui garbė! 

[Pilgrim]

Silvijos klausimas skambėjo:

kaip angelai gali pasirodyti žmonėms fizinio kūno pavidale.

pavyzdžiai iš Šventojo Rašto, perskaitykim:
Lk 1,11 Tuomet jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje.
Lk 2, 9 Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando
Mt 28, 2 Staiga smarkiai sudrebėjo žemė: Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, nurito šalin akmenį ir atsisėdo ant jo.
Kur čia parašyta, kaip atrodė angelas ?

Ir netgi čia:
Jn 20, 12 ir pamatė du angelus baltais drabužiais, sėdinčius – vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje – ten, kur būta Jėzaus kūno.
Kalbama apie aprangą bet ne apie išvaizdą, formą ar kažką kito kas leistų numanyti žmogišką pavidalą. Drabužiai ne visada kriterijus, nes aprengti galima ir stulpą.

Kitos vietos:
Mk 16, 5 Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais ir nustėro.
Apd 1, 10 Kai jie akių nenuleisdami žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais
Kur čia paminėtas angelas ? Aiškiai pasakyta vyrai ir jaunuolis ...

Na dar ir daugiau yra tavo Sigitai citatų, bet žodis angelas nieko nepasako apie tai kaip jis atrodo.

Katekizmas konkretus yra:
328. Dvasinių, nekūninių būtybių, kurias Šventasis Raštas paprastai vadina angelais, egzistavimas yra tikėjimo tiesa. Tai aiškiai tvirtina tiek Raštai, tiek ir visa Tradicija.
330. Kaip grynai dvasiniai kūriniai, jie turi protą ir valią, yra asmenys ir nemirtingi. Tobulumu jie pranoksta visus regimus kūrinius. Tai rodo jų garbės spindesys.

Šis tas apie angelo prigimtį iš Katekizmo -
329. Šv. Augustinas apie juos sako : ,,'Angelas' reiškia ne prigimtį, o vaidmenį. Tu paklausi, kaip ši prigimtis vadinasi? – Dvasia. Tu paklausi, koks jos vaidmuo? – Angelas; pagal tai, kas jis yra, tai dvasia, pagal tai, ką veikia – angelas." Angelai visa savo būtimi yra Dievo tarnai ir pasiuntiniai. Kadangi jie ,,visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą" (Mt 18, 10), jie vykdo ,,įsakymą, paklusnūs Jo tartam žodžiui" (Ps 103, 20).

Kai kuriose, Sigitai tavo Senojo Testamento nurodytose vietose, galima užčiuopti, kad regimas angelo žmogiškasis pavidalas yra kitoks pvz. 
TS 13, 15 Manoahas tarė VIEŠPATIES angelui: ,,Prašyčiau leisti mums tave užlaikyti ir pataisyti tau ožiuką". – 16 ,,Jei užlaikysi mane, – atsakė VIEŠPATIES angelas, – jūsų maisto nevalgysiu. Bet jei nori paruošti deginamąją auką, atnašauk ją VIEŠPAČIUI". {Nes Manoahas nežinojo, kad jis buvo VIEŠPATIES angelas.}

Gerai siūlai Tobito knygą. Sigitai matyt LCC nemažą įtaką padarė, na čia mano spėjimas, galiu ir prašauti. Ir atsiprašau jei ką ne taip parašiau.

Tomai, o tavo mintys juda gražia linkme ;-)
Labai jau linkę mes suskaidyti žmogų. Žmogus – tai kūnas ir siela. Supančią tikrovę galime pažinti tiek žvelgdami kūno akimis, tiek regėdami sielos žvilgsniu. Kažkodėl išbalansuojame save ir nenorime pripažinti, kad yra ir kūnas, ir siela. Kad ir siela gali mums padėti suprasti supantį pasaulį. Kažkodėl tai kas matoma kūno akimis tikra, o ką išvydo siela kelia abejones. Sunku pripažinti egzistuojančią sielos tikrovę.

Skaitykim vėl Šv. Raštą
Lk 1,11 Tuomet jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje.
Ir toliau:
Lk 1, 22 Išėjęs jis negalėjo prakalbėti, ir jie suprato, kad jis turėjęs šventykloje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys.
Regėjimas – jis gali įvykti tiek sieloje dvasinėje plotmėje, tiek regimas kūniškai fizinėje plotmėje. Koks jis čia buvo, mes nežinome ir tai nėra svarbu. Svarbu yra žinia kuri perteikima.

Mt 28, 2 Staiga smarkiai sudrebėjo žemė: Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, nurito šalin akmenį ir atsisėdo ant jo.
Ir toliau:
Mt 28, 3 Jo išvaizda buvo it žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas.
Vėl kalbėjimas apie regėjimą. Tačiau koks jis ir kaip vyko mums nežinoma. Išvaizda lyg žaibo, šis posakis labiau apibūdina tai kas sunku apibrėžti konkrečiai fiziškai ir todėl naudojamas palyginimas.

Nejaugi jūs, būdami katalikais, netikite Šventuoju Raštu? Tai kuo jūs tikite? Į ką sudėjote viltis, kas jūsų Išgelbėtojas? Brangieji, atsibuskite!

O kaip tada apaštalas Tomas ...
Jn 20, 24 Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. 25 Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: ,,Mes matėme Viešpatį!" O jis jiems pasakė: ,,Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu".
Jėzus gi nesako ,,glušas tu", nors anksčiau fariziejus buvo išvadinęs ,,pabaltintais karstais". Tačiau ...
Jn 20, 26 Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: ,,Ramybė jums!" 27 Paskui kreipėsi į Tomą: ,,Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis".

Tikėjimas neturi būti aklas, jis turi būti tikras, pagrįstas, gal kitaips išsireiškus pažintas ... Ne veltui buvo Tikėjimo metai, pažinkime savąjį tikėjimą, kad tai kuo tikime būtų pažįstama, paremta ne emocijomis, aklu tikėjmu, bet tikra žinia.

Ir ne tik angelai ateina kūnu ir krauju

Dvasia, neturi kūno ir kraujo.

Mintys pavojingos

kūno akimis angelo nesu matęs ir nenoriu matyti.

kažkaip netoli ... Dieve noriu išganymo, tačiau tik taip kaip aš noriu, mano būdu ... arba pvz tokis -  Dieve noriu šeimos, tik žinai nebandyk duoti daug vaikų, užteks vieno, nes man taip ... nes man ... ir galima dar ką nors prisiminti ...

[kukulis]

Pasakysiu galbūt toki labai keistą ir jums nesuprantamą ir eretiškai skambantį dalyką. Rizikuoju būti nesuprasta, bet tiek to. Esu angelą mačiusi savom akim.

Pamatymas turėtų būti sąlygotas kažkokių priežasčių. Jei kiti žmonės nematė angelo tik tu viena, vadinasi tau vienai jis leidosi būti matomas. Kaip manai kodėl jis galėjo leistis būti tau matomas?

Ne fiziniame pavidale, bet dvasiniame.

Gal galėtum padetalizuoti, ką tai reiškia?

[Augucka]

Pamatymas turėtų būti sąlygotas kažkokių priežasčių. Jei kiti žmonės nematė angelo tik tu viena, vadinasi tau vienai jis leidosi būti matomas. Kaip manai kodėl jis galėjo leistis būti tau matomas?

Na, kaip jau minejau, tuo metu ivyko mano atsivertimas ir apsisprendimas buti tikra katalike. Isgyvenau labai stipru vidini dvasini persikeitima, svarinimasi. Stipriai jauciau Sventosios Dvasios buvima ir skatinima eiti link tiesos, link Dievo.
Galbut tai buvo ta dovana, apie kurias cia mes tiek daug diskutavome.
Man visa tai buvo labai stipru ir labai tikra ir to as nepamirsiu kol gyva busiu.

Gal galėtum padetalizuoti, ką tai reiškia?

Na ka cia detalizuoti? Juk aisku, kad angelas neturejo fizinio kuno.
Ka as maciau aiskiai ir per atstuma, (nes jos abi ejo link manes), tai jo didingumas ir jo spindesys, jo sviesa. Ta jo aura tokia galinga, kad tiesiog atima zada, pakerta kojas. Jo ugis sakyciau gal kokie 2.5 -3 metrai, jei taip matuoti fiziniais matmenim. Jis buvo salia jos, siek tiek uz nugaros, is jos kaires puses. Sparnu nemaciau, veido taip pat, tik maciau zmogiska, auksta, visa spinduliuojanti vaivorykstes spalvom silueta. Siluete nesimate koju, bet matesi, kad jis devi ilga ruba. Panasus i tuos piesiamus angelus sargus.

Kas pirmiausiai atkreipe mano demesi, tai sviesa uz jos. Poto izvelgiau ir silueta.
Sunku tai apibudinti zodziais, reikia pamatyti.
Nezinau kaip tai pavadinti ir ka galvoti. Nemanau, kad akys mane apgavo.
Zinoma, skeptikai ras ivairiu argumentu, taciau man nesvarbu. As zinau, ka maciau. 

[Diak. Tomas M.]

Neseniai skaičiau dykumų tėvų istorijas, tokia viena patiko...

Vienas labai Dievo mylimas atsiskyrėlis kartą ėjo per dykumą. Nelauktai iš jo abiejų pusių atsirado po Angelą - vienas iš dešinės ir vienas iš kairės. Gal jie norėjo jį pradžiuginti jo vienatvėje? Kaip bebūtų, nors ir supratęs, kas atsitiko, pamaldusis atsiskyrėlis toliau sau žingsniavo ir niekaip nerodė Angelams savo dėmesio - nei atsisuko geriau apžiūrėti, nei pasisveikino, nieko, tiesiog ėjo sau toliau.

Ir kaip Evagrius Ponticus paaiškina - teisingai jis padarė, nes jis nenorėjo dėmesį nuo svarbesnio atitraukti!

Spėju, kad tuo metu atsiskyrėlis meldėsi Jėzaus maldą ir visas jo dėmesys buvo skirtas Jam, todėl net šalia atsiradę du Angelai negavo ir mažiausios dalelės to dėmesio.

Sakyčiau labai geras pavyzdys, kaip reikia elgtis tokiais atvejais. Nes jei sakysime būtų blogio bandymas apgauti (apsimetant geruoju Angelu), jis toks pats būtų neveiksmingas, o Dievui - visa garbė!

[kukulis]

Kaip supratau iš Auguckos pasakojimo, tai tarp jos ir tavo minėto atsiskyrėlio, Tomai, yra didelis skirtumas:
Auguckai buvo abejonių periodas, atsivertimo pradžia, o tam atsiskyrėliui - jau didelis, mūsų akimis žiūrint, nueitas kelias dvasingumo prasme.

Aš apie šitus dalykus svarčiau taip pat apmąstydamas apie savo ir kitų žmonių emocionalumą atsivertimo pradžioje.
Iš esmės, tai, ką jaučia žmogus atsivertimo pradžioje - pakili nuotaika, euforiniai išgyvenimai ir pan. , dažnai yra būtina sąlyga jo atsivertimui. Ir to nelabai eina pavadinti apsižavėjimu, kadangi ta patirtis veda link Dievo. T.y. jeigu vadovaujamės "spręsk apie medį pagal jo vaisius" principu, tai šiuo atveju atvedimas link Dievo ir yra tie vaisiai, o teigiama emocinė patirtis atsivertimo pradžioje - medis. Šiuo atveju, jeigu geri vaisiai tai vadinasi ir geras medis.

Be to, jeigu atsivertimo pradžioje žmogus nepatirtų tų teigiamų dalykų, tai vėliau prasidėjus išbandymams, iš kur jam semtis jėgų kad juos atlaikytų???

O toliau užsitęsus teigiamiems pojūčiams ilgiau negu kažkoks laikas ( 3-5 metai? ) kyla klausimas, ką žmogus labiau vertina - dovanas ar dovanotoją. Jeigu dovanos jam svarbiau už dovanotoją, tuomet panašias dovanas pasiūlo ir piktasis.

Aš nežinau ar bet kuris žmogus gali atsisakyti malonumo, kad siektų tai, kuo tiki. Šiaip žmogus yra silpnas. Gal kai kurie ir gali, bet daugumai reikia Dievo pagalbos. Bet čia jau kita tema

Žodžiu. Angelo pamatymas atsivertimo pradžioje, mano akimis žiūrint - atėjo iš Dievo valios. Jei tai būtų vėlesniame tikėjimo etape, tuomet, kaip ir Tomui, man asmeniškai, kiltų abejonė, nes nebematyčiau to pamatymo prasmės.