• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
gegužės 07, 2024, 04:20:33

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Pasninkaukime kartu

Pradėjo Augucka, liepos 31, 2013, 19:36:25

0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

kukulis

Soriukas, aš tik penktadieniais mėsos nevalgau. O per adventą įsipareigoju nežaisti kompiuterinių žaidimų.

Eugenijus

 :celebrate: Po dviejų dienų Adventas, prasideda pasninkas. Laukiame jo. Nuo stalo išnyks mėsa, sviestas, dešros, sūriai, kiaušiniai, atsiras silkė, žuvis, džiovinti vaisiai, kopūstų sriuba su džiovintais grybais, kisielius, razinos. Vaikai su entuziazmu laukia pasninko pradžios. Bus aliejus, salotos su aliejumi, nebus saldumynų, juoda duona. Iki Kalėdų. Per Kalėdas - didelė kepta žąsis. Taip valgė mūsų seneliai, taip valgė mūsų tėvai, taip valgysime mes ir mūsų vaikai. Po Kalėdų - laikotarpis, vadinamas Mėsėdžiu- nuo Kalėdų iki Pelenų dienos. senovėje pasninko nesilaikymas buvo laikomas nuodėme, kurią reikėdavo išpažinti,; dabar gi visiškas balaganas pasninko klausimu - vienas taip, kitas kitaip, trečias išvis nepasninkauja. Pasninkas ir lotyniškos maldos - stulpai, kolonos, kurių jokiu būdu negalima griauti.

Silvija

Sakai, neturėdami intencijos visų šitų gražių dalykų laikotės? Bet kam tada? :-\

Pilgrim

Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas. Nuo mėsiškų valgių turi būti susilaikoma visais metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, – Kūčių dieną. Šis abstinencijos įstatymas saisto visus nuo 14 metų amžiaus

2006 12 12
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Instrukcija dėl atgailos ir pasninko dienų

Kažkaip senove nekvepia  :-\

Diak. Tomas M.

Bet sutinku su Eugenijumi, kad ganytojai pro pirštus kažkuriuo momentu pradėjo žiūrėti į šį įsipareigojimą, o kai tikintieji tai pajuto, tai matomai per lūpas pasklido žinia ir dabar reikia dirbti nuo nulio... panašiai kaip buvo su veliumų dėvėjimu ir kontracepcija... tų, kurie nori pakenkti Bažnyčiai tikslas nėra pakeisti Bažnyčios mokymą, jų tikslas yra pakeisti žmonių elgesį... o koks skirtumas, kad parašyta Kanone ar Katekizme ar dar kitur, jei žmonės į tai nekreipia dėmesio... tą patį bandymą matėme ir per Šeimos Sinodą.

Sigitas

Citata iš: Pilgrim  lapkričio 29, 2014, 15:09:14
Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas. Nuo mėsiškų valgių turi būti susilaikoma visais metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, – Kūčių dieną. Šis abstinencijos įstatymas saisto visus nuo 14 metų amžiaus

2006 12 12
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Instrukcija dėl atgailos ir pasninko dienų

Kažkaip senove nekvepia  :-\
Muonie tink tas smuoks! :celebrate:
Geri dalykai visada yra geri, nesvarbu kaip pavadinsi ir nesvarbu kokio senumo, naujumo. Va, prisiminiau vienos firmos šūkį: "nėra to naujo, kas netaptų sena" ir į tą pačią temą pasiūlyčiau visiems paskaityti Koheleto knygą, tinginiams pacituosiu vieną eilutę čia:
,,Kas buvo, tas vėl bus;
kas įvyko, tai vėl įvyks.
Po saule nieko nėra nauja!"
(Koh.1,9).

P.S. nežinantiems, Koheleto knyga yra Senąjame Testamente, išminties knygų skyriuje, ją kiti dar vadina Ekleziasto arba Mokytojo arba Mokytojo Saliamono knyga. Gera knyga ilgiems advento vakarams be kompiko!  :thumbup:

Ept, noriu pasidžiaugti brolio Kristuje Jėzuje, Eugenijaus šeima, gyvenimo būdu, tokiu katalikišku. Dievo palaimos jums!

Gero ir palaiminto visiems ADVENTO - LAUKIMO! Būkite šventi, kaip mūsų Dievas ka yra Šventas! berniukai ir mergytės Kristuje Jėzuje!  [-O<

Eugenijus

Citata iš: Silvija  lapkričio 29, 2014, 15:04:20
Sakai, neturėdami intencijos visų šitų gražių dalykų laikotės? Bet kam tada? :-\
O ar mūsų seneliai, tėvai, uoliai pasninkaudami, turėdavo kokią intenciją? Manau, kad ne. Pasninkas buvo Bažnyčios įsakymas, ir niekam nešaudavo galvon jo nesilaikyti. Manau, kad intenciją reikia turėti meldžiantis, bet ne pasninkaujant.

Silvija

Tarkim tai - toks gražus paklusnumas :), aš ne prieš, tik bandau aiškintis, jūsų pavyzdį prieš akis turėdama.

Pamenu, eidami Komunijos vaikystėje, taip pat intencijos neturėdavome, viskas vykdavo daugmaž mašinaliai ir dažnai nenutuokiant viso to prasmės. O šiuo metu esame raginami: aukokite Eucharistiją. Bažnyčia mus moko naujaip – ar neturėtume ir čia laikytis paklusnumo? Gal tai veda į artimesnį santykį su Dievu? Juk pati Tradicija – tai tik įrankis, pagalba tikėjimui stiprinti ir siekti išganymo. Pasninkas – taip pat. Tai ar jam gyvename ar JAM? Nes jei darome tam, kad daryti, ar dėl to, kad geriau jaustumės, tai kuo tai skiriasi nuo dietos ar, tarkim, nuo kitų gražių tradicijų?

Nepyk, kad tiek klausimų, šis diskusijų forumas – ne tik maldai, mes čia kartais ir pasiginčijam O:-).

Man atrodo, kad visa, kas žmonėm duota per Šv. Raštą ir Tradiciją, turi vesti į santykį su Dievu, nes tiek Jis, tiek mes esame asmenys. Ir malda yra ne monologas, bet dialogas, taigi, turėdami intenciją, tikimės būti išgirsti. Turėdami intenciją pasninkui, mes taip pat nejučia imam dialoguoti, pavyzdžiui: ,,aš alkanas, Dieve, bet štai Jonukas dar alkanesnis, tegul mano auka Tau būna už jį" ir pan. Kuo blogai turėti intenciją pasninkui?

Pilgrim

CitataBet sutinku su Eugenijumi, kad ganytojai pro pirštus kažkuriuo momentu pradėjo žiūrėti į šį įsipareigojimą, o kai tikintieji tai pajuto, tai matomai per lūpas pasklido žinia ir dabar reikia dirbti nuo nulio... panašiai kaip buvo su veliumų dėvėjimu ir kontracepcija... tų, kurie nori pakenkti Bažnyčiai tikslas nėra pakeisti Bažnyčios mokymą, jų tikslas yra pakeisti žmonių elgesį... o koks skirtumas, kad parašyta Kanone ar Katekizme ar dar kitur, jei žmonės į tai nekreipia dėmesio... tą patį bandymą matėme ir per Šeimos Sinodą.

Keletas minčių ...  :-\ kaip pavyzdį kalbėsiu pagal Lietuvos situaciją, kadangi nežinau nei Anglijos, nei Amerikos situacijos, kaip sako žinantys t. y. turintys pastoracinės patirties kitose valstybėse ir lyginantys ją su patirtimi Lietuvoje, jie pasako, kad kiekviena iš valstybių turi panašumų, bet ir didelių skirtumų, lygybės ženklų dėti negalima ir sakyti jei tai yra tokioje Vakarų valstybėje tai tas pats ir Lietuvoje. Ne taip nėra, todėl tik apie Lietuvą.

Citataganytojai pro pirštus kažkuriuo momentu pradėjo žiūrėti į šį įsipareigojimą
2006 metų vyskupų instrukciją jau minėta aukščiau.

CitataBažnyčia per tūkstančius savo gyvavimo metų yra sudariusi žmonių dvasinės kultūros ugdymo sistemą. Viena iš šios sistemos sudedamųjų dalių yra pasninkai, kurie būna trumpalaikiai (vienos dienos) ir reguliariai besikartojantys, o taip pat ilgalaikiai, trunkantys kelias savaites. Pasninkui bažnyčia suteikia ne išimtinai badavimo, bet platesnę – susilaikymo ir susikaupimo prasmę. Susilaikymas suprantamas kaip atsisakymas žalingų įpročių ar silpnybių, kurių žalą mes aiškiai suvokiame, bet atsisakyti nuo jų neturime valios. Taigi susilaikymas stimuliuoja vieną iš svarbiausių žmogaus dvasinių vertybių – valią. Susikaupimas reikalingas žmonėms, kad jie gyvenime nesiblaškytų, o retkarčiais atitrūktų nuo kasdieniškų rūpesčių ir nuosekliai bei sistemingai keltų savo dvasios tobulinimo problemas. Toks pasninko interpretavimas priimtinas ne tik tikintiesiems, bet ir visiems, kas neabejingas dvasios taurinimo klausimams, o tuo pačiu ir tautos ateičiai.
Telšių vyskupijos vyskupų adventinis laiškas (2012)

CitataAtsiliepiant į šį jautrų popiežius kvietimą, Lietuvos vyskupų vardu raginu visus mūsų krašto žmones įsijungti į šeštadienį, rugsėjo 7 dieną, organizuojamą bendrą maldos ir pasninko iniciatyvą kiekvienam tinkamu būdu, kuriant dialogą tarp visų geros valios žmonių, siekiant taikos, bendro gėrio ir kitų visiems svarbių bendražmogiškų dalykų.
LIETUVOS VYSKUPŲ KONFERENCIJOS PIRMININKO KREIPIMASIS (2013)

CitataPasninkas, primenantis mums, kad žmogus gyvas ne vien duona, taip pat padeda atjausti alkstančius ir kviečia su jais dalytis.
Vyskupas A. Poniškaitis (2012)
http://www.lrytas.lt/-13336091091332137780-vyskupas-a-poni%C5%A1kaitis-keli%C4%85-%C4%AF-prisik%C4%97limo-sl%C4%97pin%C4%AF-nu%C5%A1vie%C4%8Dia-meil%C4%97-stipresn%C4%97-u%C5%BE-mirt%C4%AF.htm

Nuopolio žmogaus būsena ... Į Dievo klausimą - Adomai, kodėl ? ... Ne aš, man Ieva ... - Ieva, kodėl ? ... Ne aš, man žaltys ...
Kodėl ganytojai, kodėl ne kas kitas ... kodėl ne -
CitataŠeima yra tikėjimo židinio kurstytoja. Štai kodėl ją drąsiai galime vadinti tikėjimo vartais, per kuriuos į susitikimą su Dievu žengia sutuoktiniai ir jų vaikai. Tėvas, motina ar vaiko globėjai yra pirmaisiais asmenimis, perduodančiais vaikučiui tikėjimo slėpinį. Todėl šeima dar vadinama ,,namų Bažnyčia," nes, pasak popiežiaus Pauliaus VI, ,,šeimą, kaip ir Bažnyčią, reikia laikyti vieta, kurioje skelbiama Evangelija ir iš kurios ji sklinda." (Evangelii Nuntiandi, 71). Šeima yra tikėjimo lopšys naujajai kartai, todėl tiek, kiek ji priima tikėjimą ir Evangeliją, tiek ji tampa ir ,,evangelizuojančia bendruomene" (Familiaris Consortio, 52). Jai tenka ypatingas uždavinys perduoti tikėjimą ne tik savo aplinkoje, bet ir visuomenėje, nes, pasak popiežiaus Pranciškaus, ,,krikščioniškosios šeimos yra šeimos misionierės"
Lietuvos vyskupų laiškas, skirtas prasidedantiems Šeimos metams
(2013 m. gruodžio 1 d., pirmasis Advento sekmadienis)
http://lvk.lcn.lt/naujienos/,210

Citatamatėme ir per Šeimos Sinodą
Jau diskutavome apie Sinodą šiame forume ir ši diskusija tikrai man nedavė ramybės. Kalbėjausi po to su daugeliu kompetetingų žmonių, taip pat ir dalyvavusiais Sinode. Ypač jie pabrėžė kad vyko du sinodai: Vyskupų Sinodas ir žiniasklaidos sinodas. Kuriame mes buvome ? Vyskupų Sinodo mes nematėme, o apie jį kalbėti pagal žiniasklaidos sinodą manyčiau nedera. Šie du sinodai perteikė skirtingas žinias.

kukulis

Man tai labai patiko A. Valkausko įžvalgos per Marijos radiją. Jis sako, kad pasninkas ugdo susivaldybo ir blaivumo dorybes.
:high-five:
O susivaldyti galima ne vien nuo maisto!

Diak. Tomas M.

Pilgrim, tu labai gražiai info pateikei, bet manęs nesupratai teisingai ;)

T.y. aš neoponuoju tau ir dar svarbiau, kalbėdamas apie ganytojus neturiu omenyje vien vyskupų. Juk paklauskime savęs - kiek tikinčiųjų skaito vyskupų laiškus? Taigi, šiuo atveju yra svarbus tas ganytojas, kuris tiesiogiai kontaktuoja su tikinčiaisiais - kunigas, o kartais kitas asmuo, kaip kad katechetas. Aišku čia vyskupų darbas yra taip paveikti kunigus ir katechetus, kad jie patys skelbtų teisingą Bažnyčios mokymą.

Vienas pavyzdys iš mūsų forumo - kaip pasakojo Augucka, kad jos lankomuose kursuose (kaip suprantu ALFA kursų atitikmuo) katechetas aiškino, kad kontracepcijos naudojimas yra kiekvieno sąžinės reikalas  :o Ką sako Bažnyčia - tai yra mirtina nuodėmė, ką sako katechetas - jei jautiesi gerai, gali daryti, kaip nori... tuomet klausimas kyla, jei tos bažnyčios katechetas taip dėsto, ką tos parapijos kunigai sako per pamokslus ir klausyklose... spėju, kad panašiai  :'(

Taip ir gaunasi, kad žmogus turi priaugti prie to, kad galėtų pats semtis išminties iš Bažnyčios Mokymo, o kol jis to nemoka/negali, jei patenka į blogas rankas, jį galima perauklėti pagal dvasią, kuri nėra Šv. Dvasia... o taisyti klaidas, kaip visuomet yra žymiai sunkiau...

Todėl spėju, kad panašiai yra ir su penktadienio pasninku. Modeliuoju situaciją, kad per išpažintį žmogus pasako, kad nesusilaikė nuo mėsos, o gerasis kunigėlis jį dar paguodžia ir filosofuodamas paaiškina, kad jis gali ir kitaip tą pasninką išreikšti, kaip pvz. atsisakyti pusvalandžio TV žiūrėjimo.

Kitą kartą, tas žmogus valgo svečiuose ir kas nors juokais sako "o juk penktadieniais reikia susilaikyti nuo mėsos"... o tas pamokytas žmogelis ir sako - "visai ne, man kunigas sakė..." ir taip pasklinda garsas, o tokios žinios plinta greitai, nes piktasis labai padeda tokiai info plisti... 10-20 metų ir turime situaciją, kad Bažnyčia moko, bet niekas to nebevertina, kaip nuodėmę.

Panašiai ir su privalomu bažnyčios aplankymu sekmadieniais, taip pat žmonės turi jausmą, kad čia "nieko tokio". O iš kur tas jausmas atsirado, jei ne iš kunigų aiškinimo ir toleravimo šitos nuodėmės, kaip nelabai rimto dalyko.

Yra ir gerų pvz. Vienas žmogus suglumęs man pasakojo, kaip per išpažintį pasakė, kad nebuvo sekmadienį bažnyčioje ir matomai, jau ketino vardyti toliau nuodėmėles, bet pataikė ant gero kunigo. Kunigas sustabdė ir klausia: - "Kodėl?" Ir dar po ilgesnio pokalbio klausykloje žmogus rimtai susimąstė.

Bet spėju, kad tas kunigas kovoja prieš 10 kitų kunigų, kurie tokias "nereikšmingas" nuodėmes praleidžia autopilotu :(

Pilgrim

Galiu kalbėti tik apie Lietuvos situaciją ... Kunigams yra aiškiai formuojama vieninga nuomonė ir pasninko ir sekmadienio atžvilgiu ir kitais jautriais klausimais, taigi nelabai jie galėtų taip pasakyti  ;) kaip anie "gerieji". O va katechetų atveju  :( deja ... akmenukas mums visiems, per mažai meldžiamės ir už kunigus ir už katechetus.

kukulis

Paskaičiau Tomo ir Piligrim diskusiją.

Manau praleidžiamas vienas niuansas - būtent: prioritetai.

Kodėl nėjimas sekmadienį į bažnyčią yra nuodėmė? Turbūt dėl to, kad nutraukiamas ryšys su Dievu. O jeigu to ryšio su Dievu ir taip nėra? ..

Analogiškai ir su pasninkais. Jeigu nėra ryšio su Dievu, tai tas pasninkas gaunasi tik kaip sportas ...


Jei eina išpažinties, tai kaip ir turėtų būti tas ryšys ... bet vėl gal eina tik 1 kartą per metus nes taip liepia mama arba žmona ..
Žodžiu reikia visad žiūrėti į konkretų žmogų.

kukulis

Dar vienas bairis patiko.
Jei vyras ateistas žmonai sako, kad neitų į bažnyčią konkretų sekmadienį, tai reikia klausyti ir neiti.
Žodžiu visur tie prioritetai, tik dažnai jie tokie netikėti būna...

Giedrė

Oi, kukuli. Ne viskas taip paprasta. Studijų draugė turėjo simpatiją ateistą. Ji tikinti, o jis jai pradėjo drausti į šv. Mišias sekmadieniais eiti. Netrukus išsiskyrė keliai. Negalėjo normaliai bendrauti, o ką jau kalbėti apie šeimos kūrimą. Tikinčiai moteriai neįmanoma gyventi su vyru ateistu. Per daug  skirtingi pasauliai...

Donatas

Esu girdėjęs liudijimą, kai moteris malda vyrą ir iš alkoholizmo ištraukė ir į tikėjimą atvertė. Tai truko ne vienerius metus, bet su Dievo pagalba viskas įmanoma. :pentecostal:

kukulis

Citata iš: Giedrė  gruodžio 04, 2014, 06:38:54
Oi, kukuli. Ne viskas taip paprasta. Studijų draugė turėjo simpatiją ateistą. Ji tikinti, o jis jai pradėjo drausti į šv. Mišias sekmadieniais eiti. Netrukus išsiskyrė keliai. Negalėjo normaliai bendrauti, o ką jau kalbėti apie šeimos kūrimą. Tikinčiai moteriai neįmanoma gyventi su vyru ateistu. Per daug  skirtingi pasauliai...

Čia turbūt esminis klausimas toks: ar moteris atsivertė prieš santuoką ar po.
Jeigu prieš, tai tada santuoka buvo klaida, o jeigu po, tuomet tenka jai nešti savo gyvenimo kryžių ...

O ta studijų draugė ir gerai padarė kad nesusituokė. Gal dar ras kitą arba tikintį, arba bent prijaučiantį ;)

vida

Kukuli, tikrai taip nemanau. Mano draugė ištekėjo už netikinčio, jo tėvai net nekrikštyti buvo. Ji pati netikėjo, tik paskui ištekėjus atsivertė. Šeima superinė. Su Dievo pagalba ne tik priėmė santuokos sakramentą, bet ir tėvai pasikrikštijo , bei susituokė bažnytine santuoka. Klausimėlis - tai ar buvo neverta tekėti už netikinčio.

kukulis

Tikrai kaip nemanote? Nesupratau.

Augucka

O kuo visa pastaroji diskusija susijusi su pasninku, nesuprantu?  :-\