Citata iš: Giedrė lapkričio 09, 2012, 06:42:25
Net jei girtuoklis prašytų degtinei - duočiau.
Labai gražu išskyrus tai. ;] Gaunas tas pats, kaip ir muilui virvei ant kaklo...
Miela Mėta, juk kai prašo išgeriantis, vis tiek žinau, kam tuos pinigus išleis. Tai kam veidmainiauti? Mane Močiutė mokė, kad duodant nereikia aiškinti "tik nepragerk", nes taip tu dar labiau pažemini ir taip nelaimingą žmogų. Ji blaivininkė absoliuti buvo, bet sakydavo: "Jei duodi, tai duok ir atgal nesigręžiok. O kam žmogus tuos pinigus išleis - jo reikalas." To šventai laikausi. Vieną kartą esu nedavusi išmaldos , kai labai prašė žmogus, tai iki šiol sąžinė man ramybės neduoda. Bet, aišku, kiekvienas gali elgtis kaip jam atrodo geriausia.
Citata iš: Giedrė lapkričio 09, 2012, 08:13:50
Miela Mėta, juk kai prašo išgeriantis, vis tiek žinau, kam tuos pinigus išleis. Tai kam veidmainiauti?
Šitam yra ir kitoks sprendimas. Ne tik apsimetinėjant ir veidmainiaujant. Reikia duonos? Nupirksiu. Ir žmonės taip elgiasi.
Nes "sąžiningai duoti" žinant (!), kad už tai pirks nuodą, vargu ar yra tas "gerasis darbas nesigręžiojant". Greičiau meškos paslauga, papildomas bilietas nuokalnėn...
Viena kai nežinai (nes ne visada elgetauja tik alkoholio pageidaujantys ;]), bet kai žinai vargu ar tai geru darbu išeina pavadinti...
Geras straipsnis ta tema
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-08-16-zmogus-turi-teise-prasyti-pagalbos-arba-kaip-elgtis-su-elgeta/86701
Man dar patiko ir tėvo Dimitrijaus požiūris (rusų kalba), kuris panašus į Giedrės močiutės:
http://youtu.be/J3BWgbiIsrQ
Mane irgi ta mintis neramina, tokia idėja atėjo, gal geriau tiesiog aukoti toms organizacijoms, kurios užsiima elgetų globa, tada tikrai žinosim, kur nueina pinigai? Tokiu būdu, gal ir elgetaujantys žmonės tada būtų priversti eiti kreiptis pagalbos į tas organizacijas?
Gal taip ir būtų geriausia (t.y. per organizacijas), bet turbūt visada bus į organizacijų akiratį nepatenkančių. Kita vertus, sunku kartais atskirti, kuria organizacija galima pasitikėti. Sunku būtų vienareikšmiškai nuspręsti ... :-\
Yra ir Evangelijoj vieta, kur sakoma: "Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk." (Mt 5,42) "Nenusigręžk" man kalba apie kitus būdus - galbūt šiam žmogui galima padėti kitaip.
Vienam Bruno Ferrero apsakyme kalbama apie tokį išmaldos davėją, kuris vietoj pinigėlių elgetai įteikė rožę, pamenat? Elgeta kurį laiką nesirodė savo nuolatinėje "darbo vietoje". Nes ne vien duona žmogus gyvas.
As tai duodavau ismaldas ir girtuokliams ir su drauge gatveje rade koki gulinti,begdavom iki policijos pranest,kad zmogus guli...Paskui pagalvojau,kad nereikia duoti ismaldos-pragers...O dabar galvoju reikia duoti...Jei taves praso-neduoti tai nuodeme. Nes duoti reikia net neprasius, jei save laikai kataliku. Akis turim ir matom kam ko labai reikia...
O apie alkoholikus-profesionalus kalbant tai kita karta ta auka gali prailgint jam gyvenima ir duoti zmogui sansa pasitaisyt. Nes turbut zinot kiek mirsta tokiu alkoholiku,kai juos uzdaro pvz. i policija ar del kitu priezasciu negauna alkoholio-organizmas sustreikuoja ir jie mirsta. Mano bendradarbes brolis taip mire arestineje 38m. Ir dar zinau atveju,kaip mediciniskai tai vadinasi uzmirsau.
Įdomią mintį radau pas rytų krikščionių mistikus: Gerai, net labai gerai yra duoti prašančiajam - kaip toji našlė. Čia nėra nieko blogo. Tačiau žmogus, kuris stengiasi duoti daugiau negu gali, neilgai tvers, o juk Dievas kiekvienam prašo duoti pagal galimybes.
(šv. Barsanufijus)
Dar neseniai aš irgi neduodavau tiems, kas, mano manymu, surinktus pinigus pragers. Bet... Dabar duodu ir jiems - nes, gal tai vienintelis likęs džiaugsmas. Ne man vertinti ar juos teisti... Neturėsiu, negalėsiu - neduosiu.
O dėl kokios priežasties, Romualdai, pasikeitė paties nuomonė, jei ne paslaptis? :)
Dar vienas labai geras video apie išmaldos davimą (rusų k.):
http://www.youtube.com/watch?v=vg1fzcty9r0
Turiu bjaurų bruožą - skupumą pinigų dalybai, tai, kadangi suvokiu šią savo bėdą, tai gydausi ją duodama prašantiems ir elgetoms. Bet nuo to niekam ne geriau. Nei man, nei gaunančiajam :( Nes duoti, turint slaptų kėslų yra nedora ir mažų mažiausiai nesąžininga. Nes nieko nėra paslėpto, kas nebus atidengta...
Viso to dvasinė vertė yra lygi nuliui, tas pats, kas nieko nedaryti. ::)
Sakyčiau, kad dėl dvasinės vertės klysti, Augucka. Tai kaip tik yra savęs nugalėjimas, darant gera žmonėms. :thumbup: Tai ir yra ta dvasinė vertė, kad stengiesi įveikti savo trūkumus ir silpnybes vardan Jėzaus, kurį įžvelgi tuose konkrečiuose vargšuose. Beje, aš pats stengiuosi išmaldą duoti per bažnytines organizacijas. Tuo būdu išvengiu dviejų dalykų: 1) pasididžiavimo savimi pagundos, nes lieku anoniminis; 2) tam tikro prisidėjimo prie elgetų silpnybių palaikymo (rūkymo, alkoholio ar narkotikų vartojimo ir pan.), nes bažnytinės organizacijos pinigų neleidžia rūkalams, alkoholiui ar narkotikams.
Aš irgi labiau pripažįstu aukojimą per labdaringas organizacijas.
O kokiu būdu aukoji per bažnytines organizacijas? Ar pervedi pinigų per banko sąskaitą ar mišių metu aukojami pinigai taip pat remia ir tas organizacijas?
Nors ne man klausimas, bet irgi pasisakysiu ;)
Esu labiau linkusi paremti stokojančius per bažnytines organizacijas. Mūsų parapijos bažnyčioje kartais daromos rinkliavos Caritui, tuomet yra gera proga paaukot (arba tiesiai Carito atstovėms). Taip pat yra įkurtas labdaros fondas, kuris rūpinasi našlaičiais ir jų šeimomis. Fondo vadovę pažįstu asmeniškai, tad susitikus tikrai patogu perduoti pinigus. Be to, nėra banko pavedimo mokesčio.
O elektroninės bankininkystės nemėgstu, naudojuosi tik tada, kai nėra kitos galimybės.
Be abejo, pasitaiko atvejų, kai žmogus prieina ir paprašo - tada elgiuosi pagal situaciją ir širdies nusiteikimą. Aukoju arba ne :ashamed:
Dėkoju, kad atsakėte :thumbup: Man tik šiaip smalsu.
Aš anksčiau rėmiau "Save the children" lietuviškai "Gelbėkit vaikus"organizaciją, kas mėnesį nuo mano banko sąskaitos nusiskaičiuodavo tam tikrą pinigų sumą tiesioginiu debetu, bet kai jie išnaglėjo ir pradėjo reikalauti, kad aš jiems duočiau daugiau, nei kad duodu - tai nutraukiau išvis tą mėnesinį mokėjimą. Aš daviau, kiek galėjau, o jie, galima sakyti, pradėjo naudotis mano gerumu. Jaučiausi kaip prievartaujama. Nežinau ar gerai pasielgiau... ::) (Tik prašau nemanykit, kad ši organizacija yra blogis ar kažkas panašaus. Ką jie daro yra gerai, tik gal kai kurie jų labdaros padaliniai yra nekoki. Šiaip jie irgi daug gero padaro trečiose pasaulio šalyse).
Aną sekmadienį per vakaro mišias mūsų bažnyčioje lankėsi svečias kunigas, kuris yra misionierius Afrikoje ir per savo pamokslą pasakojo apie savo tarnystę trečio pasaulio šalyse. Buvo labai įdomu pasiklausyti apie jų atliekamą labdarą, apie žmones Afrikoje ir, nors ir neturėdami nieko, jie vistiek moka džiaugtis gyvenimu ir jaustis laimingi. Papasakojo apie jų organizaciją, kurią ir parėmiau kiek išgalėjau ir ateity paremsiu. Tokiems paramos tikrai negaila, nes jie atlieka labai svarbią misiją. Jų puslapis yra čia, jei kam būtų įdomu: www.spiritans.co.uk (http://www.spiritans.co.uk)
Na, jau prašyti, kad aukotum daugiau nei gali, tai jau neetiška - reketavimas gaunasi. Man irgi būdavo sunku duoti išmaldos, ne dėl to, kad gaila, bet pats davimas man atrodydavo prašantįjį pažeminantis. Bet po truputį išmokau ir dabar jau lengviau. Kol kas iš principo remiu tik lietuvius, bet ateity svarstau paremti lietuvių kilmės kunigo Hermano Šulco misijas Ruandoje. Gal kas turit kontaktus?
Šiaip labiau patinka remti konkretų žmogų, nes tada tikrai žinau, kad pagalba patenka, kur reikia. Organizacijomis nelabai pasitikiu.
Citata iš: Augucka liepos 12, 2013, 03:51:34
Aš irgi labiau pripažįstu aukojimą per labdaringas organizacijas.
O kokiu būdu aukoji per bažnytines organizacijas? Ar pervedi pinigų per banko sąskaitą ar mišių metu aukojami pinigai taip pat remia ir tas organizacijas?
Na, mūsų bažnyčioje Vilniuje yra speciali aukų dėžutė su užrašu "Vargšų maitinimui", kurion galima įmesti litų grynais pinigais.
Beje, dar dėl išmaldos davimo. Aš manau, kad tiesiogiai vargšui galima ir neduoti grynųjų, jei bijai, kad pragers, o paklausti, ką jis norėtų valgyti, ir nueiti į parduotuvę bei nupirkti jam maisto. Esu ne vieną kartą taip padaręs. Tiesa, ne pats susiprotėjau, o manęs paprašė patys elgetaujantys žmonės.
Citata iš: Augustas liepos 13, 2013, 06:53:33
...tiesiogiai vargšui galima ir neduoti grynųjų, jei bijai, kad pragers, o paklausti, ką jis norėtų valgyti, ir nueiti į parduotuvę bei nupirkti jam maisto.
Geras būdas, kuris beje dažnai padeda atpažinti netikrus vargšus. Kažkas pasakojo, kad vienam "vargšui" pasiūlė nupirkti maisto, tai tas atsisakė... kai kuriems žmonėms juk reikia alkoholio ir pan., tad juos tik gryni domina :(
.....buvau ilgą laiką elgeta, gyvenau laiptinėse, šiluminėje trasoje ir niekas nežinome kada Dievas padarys stebuklą,gal ateis laikas kai pats galėsiu duoti išmaldą. VISADA duodu išmaldą su malda, širdyje pasimelsdamas už prašančiojo tragediją. Kažkada kai visko buvau pertekęs šaipiausi iš "kvailos" liaudiškos patarlės:....neišsižadėk lazdos, terbos ir tiurmos....." Dabar nesišaipau........
Tiurmoj nebuvau (išskyrus skelbti Dievo darbus).... bet ši patarlė tikra tiesa.
Duoti prašančiam yra kilniaširdiška, o duoti neprašančiam – dar prakilniau, tačiau neprašyti grąžinti, kai esi paskolinęs, juo labiau kai skolininkas turi galimybę atiduoti, gali tik nebeturintysis aistros.
Šv. Jonas laiptininkas
Kartą ėjau į gimnaziją, o prieš mane ėjo vienas dėstytojas, jau pagyvenęs žmogus, pilietinio karo metais buvęs baltagvardiečių armijos karininkas, kaip mums atrodė, rūstus, niūrus žmogus. Mes abu turėjome praeiti pro elgetą, kuris sėdėjo prie kelio. Dėstytojas sustojo, nusiėmė kepurę, kažką pasakė elgetai, nieko jam nedavė, o elgeta pašoko ant kojų, jį apkabino, ir jie išsiskyrė. Ne aš vienas tai mačiau, tai matė ir jo mokiniai. Kai atėjo į gimnaziją, jį apsupo berniukai ir mergaitės: ,,Ar jis jūsų giminaitis, ar artimasis, pažįstamas? Kodėl prieš jį nusiėmėte kepurę? Kodėl jis jus pabučiavo?" Ir tam rūsčiam žmogui prisiėjo paaiškinti: ,,Aš į gimnaziją ėjau pėsčias iš kito Paryžiaus galo, kadangi neturiu pinigų važiuoti metro. Ir kai pamačiau tą žmogų, pagalvojau: jei praeisiu pro šalį, jis palinguos galvą ir pamanys: štai dar vienas sotus, kuriam nerūpi, ar padvėsiu iš bado, ar ne. Aš sustojau, kad jam paaiškinčiau, jog matau žmogų, o ne elgetą, nusiėmiau kepurę ir paprašiau atleidimo, kad nieko jam negaliu duoti. Jis atsistojo ir mane apkabino."
Vėliau ir aš pats su tuo elgeta susitikau. Pasirodo, ne toks jis ir alkanas, profesionalus elgeta, uždirbantis per dieną daugiau nei aš – per savaitę, bet tai nesvarbu. Tai, ką tas žmogus padarė tam, tarkim, nevykusiam elgetai, neįkainojama: jis patvirtino jo žmogišką orumą, nusiėmė prieš jį kepurę. Todėl ir aš taip elgiuosi: nepradedu klausinėti, kodėl tu ištiesi ranką. Jeigu tu ištiesi ranką tam, kad aš į ją ką nors įdėčiau, tai yra viskas, ką man reikia žinoti. O jis atsakys Dievui ir savo sąžinei, jei jis ištiesė ranką, kai jo kišenės buvo pilnos. Tai ne mano reikalas.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-03-31-metropolitas-antonijus-is-surozo-ka-musu-laikais-reiskia-buti-misionieriumi/114478 (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-03-31-metropolitas-antonijus-is-surozo-ka-musu-laikais-reiskia-buti-misionieriumi/114478)
"Jei nerandi Kristaus elgetoje prie bažnyčios durų, nerasi Jo ir Kielike (liturginėje taurėje)" - Šv. Jonas Auksaburnis (Chrizostomas)
Daugumai tų elgetų reikia gero bizūno per nugarą, o ne išmaldos. Jei jie būtų padorūs žmonės, tai nereikėtų ir išmaldos- gautų kokią nors pensiją, ar užsidirbtų, ar pagaliau, jei jau visiškas badas, kreiptųsi į labdaros valgyklas. Bet kur tau! Jiems to visiškai nereikia, jie tik vaidina vargšus, o iš tikrųjų uždarbiauja gatvėse. Kai kurie net susiorganizavę į būrius, turi savo brigadininkus, yra pasiskirstę elgetavimo zonomis, dar kartais vieni kitus reketuoja. Tai itin žemos prabos žmonės, pasiruošę vienas kitam gerklę perkąsti.
Kartą buvau tokio įvykio liudininku. Jaunas vyras prie prekybos centro atsiklaupęs ant kelių verkė, sakė, kad neturi darbo,neturi ko valgyti, jo motina serganti, jos gydymui reikia pinigų, o jis jų neturi. Didžiulės ašaros riedėjo vyrui iš akių. Susigraudinę praeiviai aukojo tam elgetai menkus centus, o jis nepaliovė verkęs.Vienas labai jautrus žmogus susigraudinęs padavė elgetai dešimt litų. Verksmas liovėsi. Elgeta palaukė, kol žmonės išsiskirstė, jo veidą nušvietė šypsena, paaukotus centus jis nusviedė šiukšlių dėžėn ir tekinas nubėgo su dešimt litų rankose alaus baran.
Taigi, duodami pinigų prie bažnyčios stovintiems apšepusiems elgetoms, tik palaikote veltėdžius ir nusikaltėlius - darote meškos paslaugą, ne daugiau.
Viskas daug sudėtingiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Net jeigu jis išmetė tuos centus į šiukšliadėžę, dar nereiškia, kad yra blogas žmogus. Tai kad nubėgo į barą, reiškia kad girtuoklis, o ne kad elgetautojų brigadininkas kaip rašei :) . O tai kad jis taip pasielgė, tai gal būt buvo tos akimirkos situacija, tu nieko iš tiesų nežinai apie tą žmogų.
F.Dostojevskio romane "Nusikaltimas ir bausmė" viename epizode aprašytas girtuoklis ir jo šeima.
Paskaityk. :)
Skaičiau tą romaną. Tik man Dostojevskis ne autoritetas. Palaido gyvenimo žmogus, iš rašymo uždirbdavęs milžiniškus pinigus, tačiau juos pralakdavęs su prostitutėmis Europos baruose ir gyvenęs skolon. Kaip ir dauguma rusų rašytojų.
Žinau.
Dievas tokius labiausia ir myli :D
Labiau prie širdies Knuto Hamsuno "Badas".
Eugenijau, bet gal būtent tai ir padaro Dostojevskį patikimu šaltiniu, nes jis viską matė realybėje, todėl ir galėjo autentiškai aprašyti tokius žmones ir situacijas romanuose?
Štai Motina Teresė iš Kalkutos yra sakiusi: ,,Jeigu tu duodi išmaldą, aukoji tai, kas tau nėra labai svarbu ir reikalinga, tai nėra tikroji tavo gyvenimo auka". Kartą ją, einančią gatve, sustabdė vargingas išmaldos prašytojas. ,,Motina Terese, visi tau aukoja. Aš irgi noriu prie to prisidėti. Šiandien visą dieną praleidau gatvėje ir surinkau tik penkiolika rupijų (30 centų 1 JAV dolerio). Aš noriu visa tai paaukoti tau". Čia pat Motina Teresė susirūpino. Jei ji iš šio gatvės vargšo paims tai, ką jis surinko per dieną, jis naktį praleis alkanas. Jei nepriims jo aukos, gali įžeisti žmogaus kilnius jausmus. Taigi Motina Teresė nuolankiai priėmė gatvės išmaldos prašytojo auką. Vėliau Motina Teresė prisimins: ,,Niekada gyvenime nemačiau tokio laimingo žmogaus, kaip šis gatvės elgeta". Na o jai pačiai ši praeivio auka buvo nesulyginama net su Nobelio Taikos premija, kurią ji vėliau gavo už nenuilstamą aukos dvasią Kalkutos ir likusio pasaulio vargšų kvartaluose.
Susimąstymui noriu pateikti JAV kunigo James J. Gilhooley, uoliai tarnavusio stokojančių labui, mintį: ,,Kai žmogus miršta, jis su savimi pasiima tik tai, ką savu laiku išdalijo stokojantiems!"
Kun. Egidijus Arnašius
Prie bažnyčios vartų kartas nuo karto pasitinka močiutė. Po penkių žingsniu trys žmogai.
Nei vienam išmaldos neduodu.
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1081.msg13776.html#msg13776
Vida. motina Teresė visiškai teisi. Vakar mūsų kunigas per pamokslą (apie našlės skatiką) paaiškino išmaldos ir aukos reikšmes. O jis biblistas :) Išmalda- tai kas man atlieka ir galiu pasidalinti su kitu. Auka - tarnystė. Bažnyčiai, bendruomenei. Nes graikiškam tekste auka - "diakonia".
Apie išmaldos davimą ir tobulą gailestingumą (dosnumą) žydų rabinas:
Секреты семейного счастья 6. О Любви (https://youtu.be/yDG6PgpqIuQ?t=24m35s)
ir kitas aspektas:
Основные принципы воспитания детей 1. Общие положения (https://youtu.be/WTeJCAtvvek?t=39m59s)
Kun. A. Valkauskas apie išmaldos gavimą (https://youtu.be/R1pcnufrLFk?t=43m44s).
Stengiuosi visada duoti - visiems kurie randasi prie bažnyčios. Su kitais ir keliais žodžiais persimetu. Buvo toks vienas naglas, labai lįsdavo - tai jam ir ranką dar paspausdavau. Yra buvę man kai vienas toks nevaikštantis bandė stotis ir kibtis į tvorą - rodės tuoj nugrius, o žmonės einantys šalia net nežiūri į jo pusę ar apsimeta, ką nemato. Tikrai rodės tuoj išvirs su visa ta kėde - tai net pribėgau pristūmiau ir paklausiau - gal reikia padėti nes atrodo, kad tuoj išvirsi? Nors pats pradžioje irgi nelabai norėjau prie jo prieiti, nes jie ten visi dvokdavo su draugeliais...
Žiūriu į tai, kaip į tą Jobą - kur nelabasis sako, vą žiūrėk tavo tarnas...
Bažnyčioje esu smulkenesis metalinį smulkiau, sakiau, kad noriu palikti už durų laukiantiems - tai man atkirto, kad nereikia ten jiems palikinėti (neatmenu, bet berods sakė, kad prageria ar pan.). Tai pažiūrėjau į ją taip ir pasakiau, kad "privalu visiems duoti".
Apskritai retas, kuris iš vis turite ką pasakyti apart to "ką darau aš". Per visas temas tik aš aš ir citavimas kažkokių citatų ir autorių. Daugiau Dievo nematote tiktai kitų Šventųjų tekstuose ir kunigų citatose. Ir daugumu stengiasi tik įžvelgti kitų "nuodemes ar prasižengimus" (kaip pvz. šioje temoje pijokavimas).
Šią temą galite lyginti su tuo savo piratavimu...
Citata iš: Tikintysis birželio 11, 2016, 11:40:29
Apskritai retas, kuris iš vis turite ką pasakyti apart to "ką darau aš". Per visas temas tik aš aš ir citavimas kažkokių citatų ir autorių. Daugiau Dievo nematote tiktai kitų Šventųjų tekstuose ir kunigų citatose. Ir daugumu stengiasi tik įžvelgti kitų "nuodemes ar prasižengimus" (kaip pvz. šioje temoje pijokavimas).
Man atrodo, kad tame sakinyje tu pats save paneigei, t.y. iš pradžių tu nepatenkintas, kad mes tik patys apie save kalbame, o po to sakai, kad mes cituojame "kažkokias" šventųjų ir kunigų citatas (vadinasi ne vien apie save kalbame...). Taip, mes cituojame, nes norime mokytis iš tų sielų, kurios seka Dievu ir dalinamės tuo, kaip mums sekasi. Įdomu, kad žmonės tai skaito ir kai kam tai būna naudinga, bet kaip sakoma, "visiems neįtiksi"...
Dėkui, Tikintysis, kad pasidalinai savo patirtimi. Nesutikčiau, kad mes to šiame forume nedarome, nes apart to, dar matome prasmę ir dalinimuisi užtiktų gerų resursų.
Tas išmaldos davimas kartais keblus ir provokuojantis gaunas :-\. Prie mūsų bažnyčios irgi yra toks "etatinis" prašytojas. Bet visi bendru sutarimu su soc.paslaugų centru ir caritu sutarėm jam neduoti. Kolkas jis vis dar "tupi" prie durų, kartais pasišnekam visi, kai iš Mišių žmonės neskuba namo... kažkurį čia vakarą draugiškai užmušiau uodą jam ant kaktos :)
Elgetas reikia vyti tolyn su lazda. 99 proc. elgetų veltėdžiai , dykaduoniai ir girtuokliai. Tik geras bizūnas išgydytų jų elgetystę, daugiau niekas. Tikrai stokojantis ir vargstantis žmogus niekada nebūna elgeta, o kenčia tyliai. Todėl reikia rasti kitokius būdus kenčiantiems ir vargstantiems paremti (gal per kokias organizacijas ar fondus), užuot kišus pinigus veltėdžiams ir girtuokliams.
O jei užtaikysi su savo lazda ant to 1%?
Liaudis sako "neišsižadėk ligos, tiurmos ir ubago lazdos".
Neišsižadu. Tačiau nemanau, kad tapęs neįgaliu ir skurdžiumi, trainiočiausi aplink prekybos centrus ir bažnyčias kartu su alkoholikais. Galbūt ieškočiau pagalbos kitokiais būdais.
Prie vieno prekybos centro pirkėjus pasitinka labai "pamaldus" elgeta. Pasisveikina "Garbė Jėzui Kristui", rožinis rankose, pamaldžiai sudėtos rankos, ir prašo pinigų. Kas jo nežino, duoda jam pinigų. Kitą dieną tas pats 'pamaldusis" elgeta skeryčiojasi girtas, keikiasi triaukščiais rusiškais keiksmais ir šlapinasi ant to pačio prekybos centro kampo.
Yra vienas paprastas būdas elgetoms atvėsinti. Kai jie pradeda kaulyti pinigų ir skundžiasi, kad neturi ko valgyti, pasiūlai kartu nueiti į parduotuvę, kad jis pasiimtų maisto - duonos , dešros ir visko, ko reikia, bent už 20 eurų- o aš užmokėsiu - elgeta kaipmat atšoka. Mat dažniausiai ne maisto jam reikia , o gėrimo.
Čia prisimenu savo vaikystės kleboną, kuris elgetas rūsčiu balsu išvaikydavo iš šventoriaus. Ir matyt, teisingai elgėsi.Nes dažniausiai tie šventoriaus elgetos būna asocialūs alaus barų lankytojai.
Rūstumas yra septynių ydų sąraše.
Eugenijau, paties pozicija yra teisinga, bet, kaip pop. Benediktas XVI sako, gailestingumas traukia mus prie Dievo, o teisingumas verčia jo bijoti.. Kaip tokiai kategorijai žmonių parodyti Dievą? :-\
Čia geras straipsnis: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-06-10-kaip-padeti-kitam-ir-neperimti-jo-atsakomybes/145357
"Jei žmogus, atėjęs pagalbos, pamato mano kaltinantį žvilgsnį, jis neatsivers, o gal daugiau ir nebesugrįš. "
"pagalbą teikiančiojo ir pagalbos prašančiojo santykis."
"varbu prisiminti, kad nesu atsakingas už kito pasirinkimus ir apsisprendimus. Jei Dievas davė žmogui laisvą valią kaip didžiausią dovaną, tai kaip aš galiu iš jo tai atimti? "
Neperlenk Silvija.
Ps turim tokią močiutę, kuri už gautą išmaldą važiuoja taksi iki bulkučių restorano. Topinė.
Į ką aš perlenkiu?
Pagerk bent penkias savaites iš eilės. Tada pasikalbėsim.
Suprasti tave ne iškart galima. Bet supratau - sakai, man nesuprasti girtuoklio ir jo ligos? Ar tam yra būtina tapti sugėrovu?
Su visa pagarbą, tu turi savus talentus.
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1162.msg15129.html#msg15129
Taip, bet ir man iškyla dilema praeinant pro šalį.
Parodyti gailestingumą šiuo atveju yra padaryti daugiau, nei kad patenkinti sergančio liguistą poreikį. Gailestingojo samariečio gulintis prie kelio neprašė padaryti viską, ką jis dėl jo padarė. Gal vienas iš variantų ir būtų nuvežti jį pas Kęstutį Dvarecką į bendruomenę. O gal ir ne. Kiekviena situacija skirtinga.
"man iškyla dilema praeinant pro šalį. "
Piktosios dvasios veikimas, tavosios sielos veikimas ir Šventosios Dvasios veikimas. Rinkis."Gal vienas iš variantų" gali būti keli variantai.
Mano atveju buvo piktosios dvasios veikimas. (Turim savų prašinėtojų)
Citata iš: Silvija birželio 13, 2016, 03:46:42
Ar tam yra būtina tapti sugėrovu?
Daugeliu atveju taip.
Daugumai alkoholikų maistą atstoja alkoholis, ir kai jam jo trūksta (sveikatai pataisyti), tai sąmonė neveikia - aiškink neaiškinęs, rodyk gailestingumą nerodęs, vyk ar nevyk jį su lazda, kaip Eugenijus siūlė, jam dzin, nes jam reikia tik vieno. Kas nesusidūrė, gali ir nesuprasti.
Todėl, kai turiu, visada duodu. Tik poto galima kalbėtis.
" Tik poto galima kalbėtis."
Galima kalbėtis, jei teisingai prisimenu, po mėnesio blaivybės. Senokai buvau su tuo susidūręs tai persiprašau.
(Kai priklausomybę turintis žmogus gauna dozę, jam atrodo, kad jis jau nemiršta iki ...
Gali kalbėtis ir tau net prižadės iki sekančio būtent to "iki" .Kai alkoholio organizme mažėja jis vėl miršta .... . Noras "gyventi" stipresnis nei tai apie ką jūs ten kalbėjot ar jis žadėjo.)
Kažką tokio ir turėjau galvoje. Buvau susidūrus ne su tokia kraštutine situacija.
"Daugumai alkoholikų maistą atstoja alkoholis,"
Kiek aš prisimenu po šios stadijos mirtis sekanti stadija.
Tai dabar kabinėsies prie kiekvienos netikslios tavo galva frazės, nors ir supratai mintį? :)
E, ponai, yra daugybė kitų būdų išmaldai duoti ir vargstantiems paremti. Jeigu jūs numetate kokį pinigėlį ant šventoriaus besitrainiojantiems dykaduoniams alkoholikams, tai iš tokios išmaldos išeina tik šnipštas, meškos paslauga. Girtuoklis ir toliau mirksta alkoholyje, ir toliau jis teršia savo buvimu šventoriaus vaizdą. Arba gadina nervus prekybos centro lankytojams.
Reikia būti išradingesniems ir vargstančius paremti išradingiau, užuot numetus pinigą netikram elgetai šventoriuje.
Štai vėjyje ir šaltyje prie turgaus stovi suvargusi močiutė, pardavinėja sūrius. Matosi, kad tie sūriai varganai padaryti jos rankomis. Niekas jų neperka. Po kiek sūriai - paklausiu. Po du eurus. Kiek turite sūrių? Penkis. Duokite man visus penkis. Paduodu bobutei dešimt eurų, pasiimu penkis jos sūrius. Džiaugsmas nušviečia močiutės veidą - kad pardavė sūrius, nebereikės stovėti šaltyje. Man tų sūrių nelabai reikia, bet suvalgysiu kaip nors . Tik jaučiuosiu gerą darbą padaręs, močiutei džiaugsmo suteikęs.
Kitą kartą stoviu prie kasos. Prieš mane - sena moteriškė, pasiėmusi duonos ir dešros, skaičiuoja centus, ir žiūri, kad jai nebeužtenka pinigų užmokėti už pirkinį. Pasimetus nebežino ką daryti. Užmoku už ją kelis eurus ir greitai pasišalinu, kol nepradėjo dėkoti.
Galima daugybė kitų būdų išmaldai ir labdarai sugalvoti -pvz., suskaldyti be atlyginimo ir neprašant kokiam neįgaliam senukui malkas; kitam išplauti kambarius, dar kitam nupirkti ir atnešti be jokio atlyginimo ir padėkos jo mėgstamo maisto; galima sunkiai besiverčiančiam ir neišgalinčiam patyliukais sumokėti užšildymą; galima jį pasisiūlyti nemokamai nuvežti ir parvežti į polikliniką ar parduotuvę ir taip toliau. Visokių labdaros ir rėmimo būdų galima sugalvoti begales. Pagaliau net aplankyti ir pakalbinti vienišą apleistą žmogų, be materialinių gėrybių, ir tai jau bus vietoj išmaldos.
O numesdami pinigą ant šventoriaus sėdinčiam veltėdžiui tik apgauname savo sąžinę, ir tiek.
"Tai dabar kabinėsies prie kiekvienos netikslios tavo galva frazės, nors ir supratai mintį? :)"
Ne tokia ji jau netiksli.
Kalbėsiu aplamai, pvz.
Tas pats alkoholikas turi sakykim "penkias" gelbėtojas per diena. (Man žinomi atvejai) Gali pamąstyti kas nutiks jei nei viena(-as) neduotu?
Ps Mano galvą palik ramybėje.
Tu geriau išmanai, tai tiesa
Bet pasakyk, ką daro ar gali padaryti alkoholikas, kai negauna, o labai reik?
o kur tu matei tokį variantą?
Eugenijau, esi išradingas ir tikrai gražūs tavo pavyzdžiai, bet tik va jokio pavyzdžio neišgirdau, kaip tiems "besitrainiojantiems" ir "teršiantiems šventoriaus vaizdą" sužadinti norą oriai gyventi. Juk ko gero daugelis iš jų - taip pat pakrikštyti, t.s. Dievo tauta. Girdžiu didelę nepagarbą tavo žodžiuose ir tai, manau, nesuderinama su krikščioniškumu (neskaitei straipsnio nuorodoje?). Jei taip nusiritęs į dugną būtų tavo kraujo brolis, taip pat kalbėtumei?
Taip, jie manipuliuoja, meluoja, kad nori dirbti, nori užsikabint ir gyvent. Bet iš tiesų jie nebenori, jiems gerai kaip yra. Ką daryti? Leisti, kad ta šakelė sudžiūtų ir būtų išmesta sudeginti? Klausiu iš nevilties, nes Kaštonas su Varle beveik įtikino, kad ne man šis reikalas. Taip pat ir kun. Dvarecką esu girdėjus sakant, kad jei nepasiryžti nueiti iki galo, geriau nepradėk šio žygdarbio. Taip visi ir paliekam viską kaip yra...
Šiandien kaip tik evangelija į temą. Kristus tarsi sako: padarykite daugiau nei teisingumas liepia.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-06-13-mt-5-38-42-jei-kas-verstu-tave-nueiti-mylia-nueik-su-juo-dvi/145401
"Taip, jie manipuliuoja, meluoja, kad nori dirbti, nori užsikabint ir gyvent. Bet iš tiesų jie nebenori, jiems gerai kaip yra. "
žodžius įdėjai į burną. Jei sakė- pasakė netiesa.
Šiandien kaip tik su vienu šnekėjau.
Man patiko vienas pasakojimas iš vienuolių gyvenimo.
Broliai vienuoliai pastebėjo, kad vienas jų brolis padarė didelę nuodėmę. Pasiėmė tą brolį ir visi būriu patraukė pas vyresnįjį. Ten nuėję kiekvienas paeiliui vis skundė. Tas brolis nuo visų gynėsi ir sąkėsi esąs nekaltas.
Tada vyresnysis visus nutildė, ir papasakojo tokį pasakojimą.
"Štai brido žmogus į upę pasisemti vandens ir įklimpo į dumblą iki kelių. Pro šalį ėję žmonės nebandė jo iš dumblo ištraukti, bet kiekvienas praeidamas jį vis pamurkdė. Pasekoje tas žmogus įklimpo iki pažastų. Taip ir jūs kaip tie praeiviai, nesistengiate brolio iš purvo ištraukti, bet dar labiau jį į purvą murkdote."
Po šio pasakojimo broliai susigėdo ir atsiprašė; o tas, kuris buvo nusikaltęs prisipažino savo kaltę.
--
Todėl ir su tais alkoholikais. Jų smerkimas nieko gero neatneša nei jiems nei mums. Mes ir taip suprantame, kad jie blogai elgiasi; bet nereikia manytį, kad jie dėl to šokinėja iš džiaugsmo, juk jie taip pat kenčia.
"juk jie taip pat kenčia."
Manau būtu puiki tema, Kukuli.
"vyrai ne žliumbia" arba kaip atsiranda mačo.
"APIE BUVIMĄ (NE)GERIAUSIAM"
paskutinis "po ranka"pasitaikęs straipsnis.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-06-12-apie-buvima-ne-geriausiam/145420
""juk jie taip pat kenčia." -didžia dauguma, tai vidujei labai jautrūs žmonės.
Garbė Jėzui Kristui, mieli broliai ir sesės!
Tiesą sakant, atvirai, man bjaurūs tie elgetaujantys bomžai prie bažnyčios durų. Yra, kurie sveikinasi, kiti net ranką tiesia paspausti, o man tas yra taip bjauru, kad vemti norisi, bet stengiuosi to neparodyti, nesuku nosies šalin, žvelgiu į akis ir sveikinuosi taip pat beveik nuoširdžiai, spaudžiu ranką nors po to kone dega kaip norisi ją nusiplauti ir taip kaip reikiant, su muilu. Yra buvę atvejų, kai kartu su zakristijonu tempėme užmigusį ir apsivėmusį už pažastų paėmę. Vienas narkomanas vis ateina kryžiaus "keliukų" apeiti gerokai prieš rytines Mišias, o vėliau jau apsvaigęs guli šventoriuje savęs nekontroliuojantis ir situacijoje nesigaudantis...
Zakristijonas vis išvaiko juos, viena laimė, pavyko atpratinti vaikus iš netoliese esančių vaikų namų, kad nebeelgetautų. Tam padėjo ir skelbimai, kad parapijiečiai neskatintų vaikų elgetauti ir neduotų jiems pinigų.
O tie "profesionalūs" elgetos tai iš viso nagli. Žmonės jiems siūlo dušą, netgi parsiveda namo, išmaudo, pavalgydina, aprengia švariais rūbais, žaizdas sutvarsto, o kitą dieną jie vėl bjaurūs, dvokiantys ir pūliuotom žaizdom sėdi ant bažnyčios laiptų ir dar net iškolioja tuos, kurie jiems nori padėti gyventi kaip baltiems žmogeliams.
Vienas pažįstamas parsivežė į savo sodybą jauną, gal kokių 30 metų bomželį, davė jam gyvenamą vietą ir darbo ir maistu rūpinosi, o šis pabėgo, neilgai trukus vėl prie bažnyčios atsirado, nors sodyba tolokai nuo miesto yra.
Smerkti visgi negalime, pasitaiko, kai žmogus iš tiesų tiesiog papuolė į netinkamą situaciją ir yra priverstas elgetauti. Vieni pažįstami keletą metų savo sodyboje leido vienam bomželiui gyventi. Ir nors šis daug ką pavogęs pragėrė iš jų sodybos, visgi vėliau atsitokėjo, susirado kur savarankiškai gyventi, įsidarbino, metė bomžavimo amatą.
Kitą kartą pagalvoju - kaip Jėzus galėjo paliesti tą raupsuotąjį? Arba kaip šventasis Pranciškus Asyžietis galėjo susikeisti rūbais su elgeta nuo bažnyčios laiptų? Net neįsivaizduoju. Neseniai kalbėjausi su savo parapijos klebonu apie elgetas, jis sakė, jog yra labai radikaliai pasikeitęs elgetų statusas. Žmonės piktnaudžiauja netgi tokiais dalykais. Baisu. Pasaulio pabaiga tikrai čia pat. :-\
Argi ne pats Jėzus, pasiėmęs bizūną, išvarė prekeivius iš šventyklos? Taip reikia šiais laikais, pasiėmus bizūną, varyti alkoholikus ir narkomanus nuo šventorių. Ir visiškai nereikia jų gailėti. Juos paremti ir jų gailėtis galima būtų tik vienu atveju - jeigu jie patys norėtų taisytis . Juk žmogus turi laisvą valią. Tačiau jei jis taisytis nenori, o velniui yra užrašęs sielą, savo valia - tai tokius reikia vyti su bizūnu be jokių išmaldų ir be jokio pasigailėjimo. Jeigu jis pats pasirinko pragaro kelią - tai tegu, ne vieta jam nei ant šventoriaus, nei žmonių visuomenėje. Išmaldos davimas tokiam - tik meškos paslauga, blogio palaikymas.
,Jeigu jis pats pasirinko pragaro kelią ,,
Visų atveju juk tu nežinai. Tai dėl tų atvejų net labai klysti.
Negaliu patikėti, Eugenijau :o Argi anas karalius Jėzaus palyginime nesukvietė visų ubagų iš pakelių ir patvorių į savo vestuves? Manai anuomet jie buvo kitoki ubagai nei šiandien?
Jėzus stvėrėsi bizūno visai dėl kitos priežasties. Tuomet buvo prekiauta balandžiais ir kitomis aukomis, kurias įsigiję žydai tarėsi pelnysią malonę pas Dievą. Būtent dėl tokios prekybos Jėzus piktinosi.
Citata iš: Sigitas birželio 14, 2016, 09:05:08
Tiesą sakant, atvirai, man bjaurūs tie elgetaujantys bomžai prie bažnyčios durų. Yra, kurie sveikinasi, kiti net ranką tiesia paspausti, o man tas yra taip bjauru, kad vemti norisi, bet stengiuosi to neparodyti, nesuku nosies šalin, žvelgiu į akis ir sveikinuosi taip pat beveik nuoširdžiai, spaudžiu ranką nors po to kone dega kaip norisi ją nusiplauti ir taip kaip reikiant, su muilu.
Man irgi taip panašiai, bet aš kartu vis tikiuosi, kad Dievas sunaikins manyje tą baimę prisiliesti prie žaizdų ir tą egoizmą, neva siekiantį išsaugoti savo sveikatą (kas stengsis išgelbėti savo gyvybę...). Jei mes negalime prisiliesti prie kitų žaizdų, mes negalėsime jų ir aptvarstyti, kokia tuomet iš mūsų nauda Dievo akyse? :-\ Dar toks pastebėjimas, kad mano tėvystė ir tai, kad kartais reikia ne tokias jau švarias palas plauti (mes stengiamės nenaudoti "pampersų"), rodos padeda šiame reikale.
Citata iš: Sigitas birželio 14, 2016, 09:05:08
Žmonės jiems siūlo dušą, netgi parsiveda namo, išmaudo, pavalgydina, aprengia švariais rūbais, žaizdas sutvarsto, o kitą dieną jie vėl bjaurūs, dvokiantys ir pūliuotom žaizdom sėdi ant bažnyčios laiptų ir dar net iškolioja tuos, kurie jiems nori padėti gyventi kaip baltiems žmogeliams.
Aha, grynai kaip aš - nueinu prie išpažinties, Dievas mane parsiveda namo, išmaudo, pavalgydina, aprengia švariais rūbais, žaizdas sutvarsto, o kitą dieną aš vėl bjaurus, dvokiantis ir pūliuotom žaizdom sėdžiu ant bažnyčios laiptų (gerai jei ne kokioj blogesnėj vietoj) ir dar net įžeidžiu tuos, kurie man nori padėti gyventi kaip Dievo žmogeliui.
Kartais ir bizūnas būna geriausia išmalda.
Atvežė ligoninėn alkoholikę, 50 metų amžiaus, atrodanti kaip būtų 80. Besitrainiodama ir begirtuokliaudama nusilaužė koją. Draudimo neturi, niekur neregistruota. Tokiai gydymas irnepriklausytų. Na, bet , taip sakant, šventa pareiga, Hipokrato priesaika etc., etc. Ta alkoholikė operuojama, operacija trunka kelias valandas, įdedamas brangus implantas. Viasa tai kainuoja mokesčių mokėtojams tūkstančius. Alkoholikei nieko nekainuoja. Po operacijos jai išaiškinta laikytis režimo, gulėti lovoje, kol koja kiek sugis. Kur tau. Kitą dieną ta boba su baisiausiais keiksmais keliasi iš lovos ir eina alaus ieškoti. Koja su brangiausiu implantu pokšt - vėl lūžta. Ką darysi - šventa pareiga , Hipokrato priesaika- ta alkoholikė, nemokėjusi jokių mokesčių, vėl operuojama - dar brangesnė, dar sudėtingesnė ir sunkesnė operacija. Po dviejš dienų ta boba su baisiausiais keiksmais ir riksmais , visus apspjaudžiusi, išsirita iš lovos ir vėl koją nusilaužia.Perpykęs ir netekęs vilties skyriaus vedėjas nutaria ją išvyti iš ligoninės. Perkeliama į slaugos namus. Slaugos namuose ta boba terorizuoja vargšes slaugytojas, spjaudo jas, drabsto išmatomis, teplioja išmatomis sienas.Smarvė ir triukšmas visuose slaugos namuose. Vieną dieną ateina sena patyrusi slaugė, pasiima diržą ir gerai uždrožia keletą kartų diržu bobai per užpakalį.
Alkoholikė nutyla, jau laikosi ramiai ir išmatomis sienų nebeteplioja.
Kas tokių vaizdų nėra matęs, to kalbos apie gailestingumą ir artimo meilę labai atitrūkę nuo realybės.
Pastebėjau, kad alkoholikus kartais išgydo kojų amputacija. Žiemos metu dažnai pasitaiko, kad alkoholikai nušąla kojas. Dėl kojų nušalimo tenkas jas nupjauti. Netekęs kojų, toks žmogus nebegali nueiti nusipirkti alkoholio, ir, jeigu niekas neatneša, tenka pradėti blaivų gyvenimą.
Taigi, Dievas duoda tokiam žmogui pamoką. Tačiau per jį, tie aplinkiniai kurie kenčia, gal būt irgi išmoksta savo pamokas?
Citata iš: Eugenijus birželio 15, 2016, 08:14:54
Kas tokių vaizdų nėra matęs, to kalbos apie gailestingumą ir artimo meilę labai atitrūkę nuo realybės.
O daug matęs ima visus nabagus matuoti pagal vieną kurpalį, palikdamas tik 1% kitokiems variantams.
o kam dabar lengva?!
Mūsų katedra po truputį restauruojasi, pernai atnaujino vieną iš dviejų koplyčią, šiemet renka aukas antrąjai. Kai klebonas pasakė, kas pirmieji suteikė paramą, net aiktelėjau - ogi Ukraina!
nustebinai.
O aš norėjau nusivežti dukrą jei išgirsčiau "aimanuojam" kaip blogai mes gyvenam.
Tai ir nuvežk :) esmė tame, kad vargšai daugiau aukoja, nei turtingi.
Citata iš: Eugenijus birželio 15, 2016, 08:14:54
tai kainuoja mokesčių mokėtojams tūkstančius. Alkoholikei nieko nekainuoja.
Mokesčius moka visi, tai irgi dalijimosi kultūros dalis. Todėl šitoj vietoj argumentas netikslus. Juk dalį pensijų seniems irgi jaunesni uždirba ir niekas tuo nesipiktina.
Priklausomybė ne per naktį užauga, todėl jai išrauti irgi dienos nepakanka, o kai kas nori greitai, tuoj pat.. Taip nebūna. Su priklausomais reikia labai daug laiko ir kantrybės, iš kur jo paimt..Kartais veikia ir bizūnas ir amputacija, bet vienetams.
Tai mano nuomonė, ir aišku kvestionuojama.
ps o trumpai drūtai sakant, priklausomybę išgydyti tai ne koją nupjauti. Sveika būtų pažiūrėt filmą 'Mari istorija' http://ktromuva.lt/filmai/mari-istorija
Jei turiu,visada duodu. Kam išleis tai jau ne man spręsti.. ::)
https://youtu.be/MQcN5DtMT-0
Would you stop if you saw this little girl on the street? | UNICEF
Ech, žmonės... viskas taip toli nuėjo, taip susimaišė!
Pastaraisiais metais nemažai parapijų nustojo priimti ir dalyti drabužius savo parapijų vargstantiems. Tai nereiškia, kad nebėra stokojančiųjų ar pritrūko aukojančiųjų. Tai tik rodo, kad toks būdas duoti nebepatenkina nei tų, kurie pagalbą gauna, nei tų, kurie ją siūlo. Turime surasti kitų būdų dalytis.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-07-19-nuoga-aprengti-ar-duoti-daugiau/146013
Silvija, man atrodo viskas gana paprasta. Jei žmogui reikia padengti skolas už buitinius patarnavimus, jam parama pinigais geriau. Kitam gal reikia rūbų, o trečiam - vaistų. Reikia būti lankstiems. Turbūt tai ir norima akcentuoti.
Giedre, reikia ir kaip tu sakai, bet dar viena svarbi straipsnio mintis - Duoti tai, ko jam iš tiesų stinga, net jeigu jis nesupranta ar neišsako šio stygiaus. Jei tėvai pripratina savo vaikus gyventi iš pašalpų ir jie net nežino, kas tai yra orumas, mes turime jiems tai duoti.
Tą ir turėta, manau, omeny sakant: duoti daugiau.