• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
gegužės 01, 2024, 14:27:09

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Kitų nuodėmės, kurios gali paliesti mus. Kaip tai susiję su Dievo teisingumu?

Pradėjo Diak. Tomas M., lapkričio 26, 2015, 03:46:38

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Diak. Tomas M.

Mes jau anksčiau kalbėjome apie tai, kad šiais laikais žmonės labiau akcentuoja Dievo gailestingumą, tarsi pamiršdami, kad Dievas taip pat yra ir Teisingumas. Pastarosiomis dienomis susidūriau su keliomis istorijomis, kur galime matyti, kad Dievo teisingumas veikia savo eiga, nepriklausomai nuo mūsų supratimo apie jį.

Vienas įvykis yra iš šv. Kolumbos gyvenimo. Vieną kartą šventasis vidury nakties sukvietė į bažnyčią visus brolius ir tarė jiems: "Melskimės karštai Viešpačiui, nes šią valandą negirdėta pasaulyje nuodėmė buvo padaryta. Turime bijoti griežto keršto, kuris teisėtai priklauso". Šventasis išpranašavo, kad po kurio laiko tas nusidėjėlis atvyks susitikti su juo. Taip ir įvyko, kas dar įdomu, šventasis Kolumba, neleido jam išsilaipinti jų saloje, kad minėto žmogaus nuodėmė nepakenktų tos vietos šventumui.

Antrąją istoriją pasakojo kunigas egzorcistas iš JAV. Čia jau šiuolaikiškas Dievo teisingumo atlygio (ar kaip Šv. Kolumba pavadino - keršto) pavyzdys. Jam teko išlaisvinti kunigą iš demono pančių. Egzorcizmo metu jis kamantinėjo demoną, kaip ir kodėl šis pateko į tą kunigą, demonas atsakė, kad tai įvyko dėl nuodėmės, padarytos toje apylinkėje. Greitai buvo suorganizuotos permaldavimo pamaldos ir kunigas buvo išlaisvintas. Taigi, kažkur apylinkėje, kur gyveno kunigas, kažkas padarė tikriausiai labai didelę nuodėmę ir to pasekoje, Dievo valia buvo leista demonui apsėsti kunigą...

Pirmųjų penktadienių pamaldumas yra vienas iš pavyzdžių, kai reguliariai yra atsiprašoma Dievo už įžeidimus. Gaila, kad šis pamaldumas dar tik bando užkariauti tikinčiųjų širdis.

Kaštonas

"nes šią valandą negirdėta pasaulyje nuodėmė buvo padaryta."
Bandau įsivaizduoti kokia tai galėjo būti nuodėmė?!

"Taip ir įvyko, kas dar įdomu, šventasis Kolumba, neleido jam išsilaipinti jų saloje, kad minėto žmogaus nuodėmė nepakenktų tos vietos šventumui"
Piligrim, dar gyvas nors biški?

Prisimenu, jei perbėgdavo juoda katė per kelią, tą vietą pereidavau laikydamasis už sagos. Taip likdavau gyvas.

Silvija

Jei tai sarkazmas, Kaštone, tai jis gali būti pakankamai didelė nuodėmė atsivertusio, šitaip jam bendraujant su kitais broliais/sesėm. Nes mūsų susiskaldymas gimdo pašaliečių nepasitikėjimą visais katalikais.

Man Tomo pasakojimas priminė kitą pasakojimą iš Ļk 8:

CitataGerazos apsėstasis

26 Jie atplaukė į geraziečių kraštą, kuris yra priešingame Galilėjai krante. 27 Kai tik Jėzus išlipo į krantą, jį pasitiko iš miesto atbėgęs vyras. Šis buvo demonų apsėstas, seniai nedėvėjo drabužių, negyveno namuose, laikėsi kapinėse. 28 Pamatęs Jėzų, jis parpuolė priešais ir ėmė garsiai šaukti: ,,Ko tau iš manęs reikia, Jėzau, Aukščiausiojo Dievo Sūnau?! Maldauju, nekankink manęs!" 29 Mat Jėzus buvo įsakęs netyrajai dvasiai išeiti iš žmogaus. Dvasia dažnai sugriebdavo jį. Žmonės jį laikydavo surakintą, supančiotomis kojomis, bet jis sutraukydavo pančius, ir demonas jį nuvarydavo į dykumą. 30 Jėzus paklausė: ,,Kuo tu vardu?" Šis atsakė: ,,Legionas". Mat jį buvo apsėdę daug demonų. 31 Jie maldavo, kad Jėzus neįsakytų jiems nugrimzti gelmėn.
32 Tenai kalne ganėsi didelė kaimenė kiaulių. Demonai prašė leisti sueiti į jas. Jėzus leido. 33 Tuomet demonai, išėję iš žmogaus, apniko kiaules. Kaimenė tuojau metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė.
34 Pamatę, kas nutiko, piemenys pabėgo ir pranešė apie tai mieste bei kaimuose. 35 Žmonės išėjo pažiūrėti, kas buvo atsitikę, ir susibūrė prie Jėzaus. Čia jie rado žmogų, iš kurio buvo išėję demonai, sėdintį prie Jėzaus kojų apsirengusį ir sveiko proto, ir nusigando. 36 Tie, kurie buvo matę, papasakojo, kaip buvo išgydytas apsėstasis. 37 Tada visi geraziečių šalies gyventojai ėmė prašyti, kad Jėzus pasitrauktų iš jų, nes juos buvo pagavusi didelė baimė. Jis įsėdo į valtį ir sugrįžo atgal.
38 Vyras, iš kurio buvo išėję demonai, prašėsi paliekamas pas Jėzų. Tačiau jis atleido jį ir paliepė: 39 ,,Grįžk namo ir papasakok, kokių didžių dalykų tau padarė Dievas". Tuomet jis ėjo per visą miestą ir skelbė, ką Jėzus jam padaręs
.

Išgydytajam Jėzus neleido pasilikti saugiai kartu, o liepė grįžti į aną nuodėmingą jį kraštą.

Mūsų nuodėmės be abejo paliečia visus kitus žmones.

Pilgrim

CitataIšgydytajam Jėzus neleido pasilikti
nes davė užduotį, išsiuntė į misijas
Citata39 Grįžk namo ir papasakok ...

Kaštonas

"Jei tai sarkazmas, Kaštone, tai jis gali būti pakankamai didelė nuodėmė atsivertusio, šitaip jam bendraujant su kitais broliais/sesėm."

Ne tai ne sarkazmas.
Tai maždaug pamokanti istorija ką daryti su aklai ištrauktomis pro pro pro pro prosenelio vaikystės dienoraščio nuotrupomis..

o man priminė:
Jok:2:10   Mat, kas laikosi viso įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas kaltas dėl visų

Augustas

Citata iš: Kaštonas  lapkričio 26, 2015, 04:23:01
"Taip ir įvyko, kas dar įdomu, šventasis Kolumba, neleido jam išsilaipinti jų saloje, kad minėto žmogaus nuodėmė nepakenktų tos vietos šventumui"
Piligrim, dar gyvas nors biški?

Turbūt todėl neleido, nes tas nusidėjėlis nesigailėjo to blogio, kurį padarė.
O šiaip istorijoje yra buvę tokių atvejų, kada kai kurie žmonės fiziškai nepajėgė peržengti bažnyčios slenksčio, nors durys ir buvo atviros bei (tikriausiai) buvo didesnių už juos nusidėjėlių, kurie drąsiai peržengdavo bažnyčios slenkstį. Tuos žmones sulaikė kažkokia jėga (ar tai Dievas, ar tai jų pačių nuodėmių jėga), ir jie suprato, kad yra neverti net įeiti į bažnyčią. Žinoma, tas patyrimas buvo jų atsivertimo pradžia. Tai gal ir šventasis Kolumba panašiai neleido tam nusidėjėliui išlipti į salą, kad anas suprastų esąs nevertas įžengti net į tą salą, kurioje gyveno šv.Kolumba?  :-\ 
O kuo baigėsi ta istorija, Tomai? Ar tas, kuriam šv.Kolumba neleido išlipti toje saloje, atsivertė, ar neatsivertė?  ::)

CitataPrisimenu, jei perbėgdavo juoda katė per kelią, tą vietą pereidavau laikydamasis už sagos. Taip likdavau gyvas.

Geras pokštas.  :thumbup:  Tik gal nelabai vietoje parašytas.  :-\

Kaštonas

"Geras pokštas.  :thumbup:  Tik gal nelabai vietoje parašytas.  :-\"
Na dėl vietos tai išties diskutuotina.

Bet tai visai ne pokštas, aš tuo tikėjau.

Diak. Tomas M.

Prisiminus ST, tai skaičiau, kad Jeruzalės šventovėje prie įėjimo į vidinę dalį, kur tik žydai galėjo įeiti, buvo lentelė, kur buvo aiškiai parašyta, kad jei pagonis įžengs, bus vietoje užmuštas. Žydai bijojo, kad įžeidus šventą vietą, Dievo dvasia pasitrauks iš šventyklos. Kiek suprantu tai buvo paties Dievo duoti įpareigojimai, nes juk viskas, kas susiję su Šventykla buvo Dievo aiškiai apreikšta. Nors čia tik spėju. Todėl ir tradicinėse parapijose altorius atitvertas tvorele, kad konsekruota vieta nebūtų prieinama bet kam, o tik dvasininkams ir bažnyčios personalui.

O istorija baigėsi tam žmogeliui ne kaip :( Šv. Kolumba jam davė sąlygas (tai ir buvo gailestingumo momentas, kuris galėjo būti išnaudotas), kad jis negalėjo grįžti į Airiją, bet turėjo Britanijoje 12 metų atgailauti, bet Šv. Kolumba iškart žinojo, kad žmogus nesilaikys jo patarimo ir išpranašavo, kad jis bus nužudytas grįžus į Airiją, taip ir įvyko.

Kaštonas

"Žydai bijojo, kad įžeidus šventą vietą, Dievo dvasia pasitrauks iš šventyklos. "
Apie tai jau buvo diskusija šiame forume.

Varlė keliauninkė


Augustas

Citata iš: Tomas M.  lapkričio 26, 2015, 05:33:35
O istorija baigėsi tam žmogeliui ne kaip :( Šv. Kolumba jam davė sąlygas (tai ir buvo gailestingumo momentas, kuris galėjo būti išnaudotas), kad jis negalėjo grįžti į Airiją, bet turėjo Britanijoje 12 metų atgailauti, bet Šv. Kolumba iškart žinojo, kad žmogus nesilaikys jo patarimo ir išpranašavo, kad jis bus nužudytas grįžus į Airiją, taip ir įvyko.

Aišku. Tai čia tikriausiai ir buvo tas atvejis, apie kurį rašiau aukščiau. T.y., ne tiek salos šventumui pakenkti iš tikrųjų buvo bijoma, kiek norėta, kad nusidėjėlis suprastų, jog nėra vertas išsilaipinti saloje, kol iš tikrųjų neatsivers ir neatgailaus dėl tos nuodėmės, kurią buvo padaręs. Na, ir patį nusidėjėlį siekta apsaugoti.

Diak. Tomas M.

Kažkaip dabar pagalvojau, kokias bausmes užsitraukia šalys, kur masiškai atliekami abortai...  :(

kukulis


[jn 3,17-21]
17 Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį,
kad jis pasaulį pasmerktų,
bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.
18 Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas,
o kas netiki, jau yra nuteistas už tai,
kad netiki viengimio Dievo Sūnaus.

19 Teismo nuosprendis yra toksai:
atėjo šviesa į pasaulį,
bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą,
nes jų darbai buvo pikti.
20 Kiekvienas nedorėlis
neapkenčia šviesos ir neina į šviesą,
kad jo darbai aikštėn neišeitų.
21 O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą,
kad išryškėtų, jog jo darbai
atlikti Dieve.

---

Perfrazavus gautųsi taip: žmogus darydamas jau save nubaudžia tos nuodėmės padarymu.

Kalbant apie abortus - jau valstybė save nusibaudė su tais abortas - t.y. ilgainiui save išsinaikino, ir ateis ir užims vietą kitie, kurie savęs nenaikina. Europos atveju - kiniečiai su indusais. JAV atveju - kiniečiai su meksikiečiais ir afrikiečiais.

Sigitas

Labai gera tema!  :thumbup:
Dievas tikrai yra Teisingumas. Sakyčiau visų pirma Teisingumas, po to Gailestingumas, tada jau Maloningumas. Panašiai nuo 20 amžiaus pabaigos žmonės susikoncentravo tik į Gailestingumą.  :-\
Citata iš: Tomas M.  lapkričio 26, 2015, 05:33:35Prisiminus ST, tai skaičiau, kad Jeruzalės šventovėje prie įėjimo į vidinę dalį, kur tik žydai galėjo įeiti, buvo lentelė, kur buvo aiškiai parašyta, kad jei pagonis įžengs, bus vietoje užmuštas. Žydai bijojo, kad įžeidus šventą vietą, Dievo dvasia pasitrauks iš šventyklos. Kiek suprantu tai buvo paties Dievo duoti įpareigojimai, nes juk viskas, kas susiję su Šventykla buvo Dievo aiškiai apreikšta. Nors čia tik spėju. Todėl ir tradicinėse parapijose altorius atitvertas tvorele, kad konsekruota vieta nebūtų prieinama bet kam, o tik dvasininkams ir bažnyčios personalui.
Teisingai. Tiesiog kiti tą "tvorelę" galvoja esant reikalingą kunigams atsitverti nuo parapijiečių. Klaidingas manymas.
O sakralią erdvę nuo pasaulietiškosios atitverti būtina. Dabar tai kartais simbolizuoja presbiterijos laiptai, ant kurių parapijonys mėgsta atsiklaupti, o kunigai kitą kartą ant žemiausio laiptelio stovi dalindami Komuniją.

Tai kyla iš Šventojo Rašto, kuriame yra aprašytas nutikimas su Skrynios pervežimu:
,,Jie gabeno Dievo Skrynią naujame vežime iš Abinadabo namų, Uza ir Ahio'as vadeliojo, o Dovydas ir visas Izraelis šoko Dievo akivaizdoje, iš visų jėgų giedojo, pritardami lyromis, arfomis, būgneliais su žvangučiais, cimbolais ir trimitais.
Jiems pasiekus Chidono klojimą, Uza ištiesė ranką paremti Skrynios, nes jaučiai kluptelėjo. VIEŠPATS užpyko ant Uzos ir ištiko jį mirtimi, nes jis padėjo ranką ant Skrynios. Ten Dievo akivaizdoje jis mirė" (1 Kronikų 13, 7-10).

,,Atėjus prie Nakono klojimo, Uza ištiesė ranką į Dievo Skrynią, norėdamas ją prilaikyti, nes jaučiai buvo sujudę. VIEŠPATS supyko ant Uzos. Dievas parbloškė jį ten dėl to, kad jis palietė ranka Skrynią, ir jis numirė ten šalia Skrynios. Dovydas sielojosi dėl to, kad VIEŠPATS buvo taip užsiplieskęs ant Uzos. Užtat ta vieta vadinama Perez-Uza iki šios dienos. Tą dieną Dovydas pajuto VIEŠPATIES baimę ir sakė: ,,Kaip galiu leisti VIEŠPATIES Skryniai ateiti pas mane?" Dovydas tada nebenorėjo gabenti VIEŠPATIES Skrynios pas save į Dovydo miestą, bet ją nugabeno į Obed-Edomo Gatiečio namus. VIEŠPATIES Skrynia išbuvo Obed-Edomo Gatiečio namuose tris mėnesius, ir VIEŠPATS palaimino Obed-Edomą ir visą jo šeimyną" (2 Samuelio 6, 6-11).

Antrame pasakojime matome, jog ne į tinkamą vietą nugabenta Dievo Skrynia atnešė palaimą. Kodėl vienam akimirksniu mirtis, berods už gerą ketinimą - prilaikyti vežimą suklupus jaučiams, o kitiems - gausi palaima vien pačiu buvimu, nors vieta tam nebuvo tinkamai paruošta?

dar vienas tekstas, atsakantis į pirmiau iškeltą klausimą:

,,Filistinai, paėmę į nelaisvę Dievo Skrynią, nugabeno ją nuo Eben-Ezerio į Ašdodą. Tada filistinai paėmė Dievo Skrynią, įnešė ją į Dagono šventyklą ir pastatė šalia Dagono. Atsikėlę anksti kitą rytą, Ašdodo gyventojai rado Dagoną gulintį kniūbsčią žemėje prieš VIEŠPATIES Skrynią. Pakėlę Dagoną, pastatė jį vėl į savo vietą. Bet jiems atsikėlus anksti kitą rytą, Dagonas buvo pargriuvęs kniūbsčias priešais VIEŠPATIES Skrynią. Dagono galva ir abi rankos buvo nukirstos ir gulėjo ant slenksčio. Vien Dagono liemuo buvo likęs. Todėl net iki šios dienos Dagono kunigai ir visi, einantys į Dagono šventyklą, neužmina Dagono slenksčio Ašdode.
VIEŠPATIES ranka buvo sunki Ašdodo gyventojams. Jis niokojo juos – Ašdodą ir jo žemes, – ištikdamas skauduliais. Ašdodo gyventojai, matydami tokią padėtį, kalbėjo: ,,Izraelio Dievo Skrynios negalime laikyti pas save, nes jo ranka yra sunki mums ir mūsų dievui Dagonui". Jie tad, sušaukę pas save visus filistinų didžiūnus, teiravosi: ,,Ką turime daryti su Izraelio Dievo Skrynia?" Šie atsakė: ,,Tebūna Izraelio Dievo Skrynia perkelta į Gatą". Taigi Izraelio Dievo Skrynia buvo nugabenta į Gatą. Bet jiems perkėlus ją į Gatą, pakilo prieš miestą VIEŠPATIES ranka, sukeldama baisų klaiką. Jis taip skaudžiai palietė miesto gyventojus, jaunus ir senus, kad juos ištiko skauduliai. Jie tad išsiuntė Izraelio Dievo Skrynią į Ekroną. Bet Dievo Skryniai atėjus į Ekroną, Ekrono žmonės šaukė: ,,Pas mus jie perkėlė Izraelio Dievo Skrynią mums ir mūsų giminei išžudyti!" Todėl jie, sušaukę pas save visus filistinų didžiūnus, sakė: ,,Neškite iš čia Izraelio Dievo Skrynią! Tegrįžta ji į savo vietą, kad ji neišžudytų mūsų ir mūsų giminės!" Visą miestą buvo apėmusi mirtina baimė. VIEŠPATIES ranka ten buvo labai sunki. Vyrai, išvengę mirties, buvo skaudulių ištikti. Miesto dejavimas kilo iki pat dangaus." (1 Samuelio 5, 1-12).

Taigi, nuodėmė. Nuodėmės yra tas esminis skirtumas, tarp palaimos ir nelaimės, vedančios į mirtį (kūno, sielos ir dvasios). Todėl ir apaštalas Petras, kai savo valtyje atpažino Jėzų esant ne rabinu, bet Dievu, tarė: ,,pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!" (Lk.5,8).

Klausimas: ar mes išdrįstame taip atvirauti kalbėdamiesi su Dievu savo maldoje, tardami "Tėve mūsų" ar kitokius savo sugalvotus ar užrašytus žodžius, būdami vieni? Ar norime, kad Dievas pasyviai pabūtų per tinkamą, "saugų"  atstumą. Ar prisileidžiame Dievo Dvasią taip, jog Ji įeitų į mus ir keistų mus? Ar neveidmainiaujame melsdamiesi? Mes, katalikai, turime tas "špargalkes" visokias litanijas ir kt poterius, už kurių kitą kartą pasislepiame, kad tik nereikėtų stoti akis į akį, širdis į širdį, kepenys į kepenis su Gyvuoju Dievu. Ar nebūna minties, jog va, paskaitysiu tau, Dieve iš šitos knygutės tuos protingus žodžius, o tu, Dieve, užskaityk man tai už ryto/vakaro/dienos/nakties maldą. O Dievas laukia mūsų. Jis turi laiko. Jis sulauks, tik kad mums tai nebūtų per vėlu.  :swoon:

Atsiprašau už tokį ilgą pasisakymą. Kas tingit, perskaitykit bent pabaigą.  :read:
Mylintis jus, brolis Kristuje Jėzuje, Sigis iš Klaipėdos. Sudievu!

Kaštonas

"Ar nebūna minties, jog va, paskaitysiu tau, Dieve iš šitos knygutės tuos protingus žodžius, o tu, Dieve, užskaityk man tai už ryto/vakaro/dienos/nakties maldą. O Dievas laukia mūsų. Jis turi laiko. Jis sulauks, tik kad mums tai nebūtų per vėlu.  :swoon:

Atsiprašau už tokį ilgą pasisakymą. Kas tingit, perskaitykit bent pabaigą.  "

Atleidžiu.
Pabaigą paskaičiau.
SUPER.
Kai iškeliama problema, šalia šios turėtų būti sprendimas.
Taigi ką darom?

(Aš galiu toliau knygutes įkeldinėti.)

Sigitas

Sveiki, mylimieji broliai ir sesės Kristuje Jėzuje!
Tai, ką rašau, yra apibendrinta mano asmeninė patirtis ir žinios.

Pirmiau neparašiau, dabar noriu darašyti. Į temą. Išskaidysiu ją:

1. "Kitų nuodėmės, kurios gali paliesti mus". Kiti, kas jie? Dažniausia tai mūsų tėvai, seneliai, proseneliai, kurių nuodėmės tiesigiai mus paliečia. Nuodėmės ir nuodėmingi apsisprendimai, klaidingi pasirinkimai, veiksmai, poelgiai, žodžiai. Mes gimdami atsinešame ne tik kūno DNR, bet ir dvasinę DNR - komplektą visų dvasinių dalykų, surinktus iš kartos į kartą palinkimus į blogą ir tendencijas tapt vienokio ar kitokio pobūdžio nusidėjėliais, kalbu apie konkretų stipresnį polinkį į vienokią ar kitokią nuodėmę, ydą. Tėvų nuodėmės labiausiai pastebimos, bet senelių ir platesnios giminės nuodėmės taip pat veikia kūdikį. Kalbu ne vien apie prakeikimus arba giminės prakeikimą, perduodamą iš kartos į kartą. Tie dalykai irgi veikia, ypač, jei tėvai ir seneliai neatgimę iš aukšto ir Kristaus kraujas nenutraukė to prakeikimo veikimo. Tačiau labiau pastebimi nuodėmingi palinkimai, perduodami iš kartos į kartą: paleistuvystė, girtuoklystė, apsirijimas, sodomitų išsigimimas, apkalbos, vagystės, žiaurumas. Visi šitie palinkimai ir ydos lengvai perduodami jei ne tėvų savo vaikams, tai senelių tikrai. Lygiai, kaip ir gerosios charakterio savybės, dorybės, tiesiog dabar kalbame apie nuodėmes.

Pavyzdys: vyras gimimu gavo labai stiprų polinkį į paleistuvavimą. Jis geidžia kiekvienos moters, kuri bent kiek apvalesnė, nei lenta. O tuo tarpu Dievas jam turėjo planą tapt kunigu ar vienuoliu. Bet jei toks žmogus Dievą atmeta dar jaunystėje, nes velniškai dega geiduliu, dėl kurio iš esmės pats nekaltas (tiesiog junta rodos neįveikiamą pagundą), jis koreguoja Dievo planą ir elgiasi kaip velnias nori.

2. "Kaip tai susiję su Dievo teisingumu?" Dievas kiekvienam mūsų turi planą. Tai ir pašaukimas ir gyvenimo misija bei vizija. Mes esame sukurti vykdyti labai konkrečią Dievo valią. Deja, su amžiumi, mes Dievo valią savo gyvenime labai iškreipiame. Kuo senesni įtikime ir išpažįstame Jėzų Kristų esant vieninteliu ir asmeniniu Viešpačiu ir Išganytoju, tuo labiau iškreipiame Dievo valią savo gyvenime. (Gal būtent dėl šios priežasties seniausios krikščioniškos bažnyčios krikštija kūdikius? Bet tai tebūnie klausimas  pamąstymui). Mirties akimirką kiekvienas žmogus keliauja į asmeninį Dievo teismą ir ten pamato save tokį, kokį jį Dievas sutvėrė ir kame yra tas paveikslas ir panašumas su Kūrėju. Ir tada pamatome kiek stipriai mes tą paveikslą ir panašumą "sudirbome" savo paties (taip mes galvojome, jog savo paties, iš tiesų - velnio) noru. Ir kiek stipriai tas paveikslas ir panašumas iškreiptas, tiek skaudžiau teks kentėti skaistykloje, jei Dievas leis mus pas save. Tikiuosi, jog per visą žmoniją neatsiras nei vieno, kurio Dievas neleistų pas save. Tiesiog mes patys save nuteisime keliauti pragaran, nes iš tiesų esame neverti dangaus. Nei vieno žmogaus nėra, verto dangaus. Netgi Mergelė Marija ar Enochas, kurį Dievas gyvą su kūnu pasiėmė pas save (Pr.5,24; Sir.44,16). Tiesiog Dievas, būdamas nesuvokiamai Teisingas, Gailestingas ir Maloningas, leidžia nusidėjėliams būti savo akivaizdoje.

Todėl stenkimės visų pirma pažinti Dievo valią sau (Dievo planą: pašaukimą, viziją ir misiją), o pažinę ją - vykdyti. Kaip sakė Jėzus, kai kalbėjo apie jo giminę: ,,kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina" (Mk.3,35). VYKDO Jo valią. Negana tik pažinti Dievo valios, reikia ją vykdyti. Kiekvieno mūsų gundytojas mato mūsų troškimą vykdyti Dievo valią ir ją maksimaliai stengiasi iškreipti, sustabdyti, pasukti priešinga linkme. Ne veltui yra sakoma: "pragaras grįstas gerais ketinimais" - vien norų negana! Va todėl Jėzus daugybę kartų kartojo - "budėkite!" Lk.21,36; Mk.13,33; Mt.25,13; Lk.21,36. Ir apaštalai savo raštuose daugybe kartų kartojo "budėkite!" 1Pt.5,8; 1Kor.16,13; 1Tes.5,6 ...

Jeigu kada galvojame, jog nežinome Dievo valios sau, nors esame tikintys ir praktikuojantys savo tikėjimą aktyviai, tai tikrinkimės skaitydami Bibliją asmeniškai, kasdien, kartu su malda. Beje, skaitykime ne tik tas vietas, kur mums  priimtinos ar mielos ir "daug kalbančios", skaitykime ir tas neparankias vietas, ar tai sausas, nesuvokiamas, gal netgi kažkuo kaltinamas. (Geriausia skaityti nuo krašto visą Šventąjį Raštą). Svarbu melstis, nuoširdžiai, net jei tai tik atsidūsėjimas ar kažkokie nepoetiški žodžiai.  ;)

Ir vėl paklodę prirašiau.  :-\   Atsiprašau  :ashamed: Sudievu!

Diak. Tomas M.

Citata iš: Sigitas  lapkričio 30, 2015, 15:12:13
Todėl stenkimės visų pirma pažinti Dievo valią sau (Dievo planą: pašaukimą, viziją ir misiją), o pažinę ją - vykdyti. Kaip sakė Jėzus, kai kalbėjo apie jo giminę: ,,kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina" (Mk.3,35). VYKDO Jo valią. Negana tik pažinti Dievo valios, reikia ją vykdyti.

Čia labai tinka ir Švč. Mergelės Marijos žodžiai iš jos giesmės:

"Jis maloningas iš kartos į kartą
tiems, kurie Jo klauso."

kukulis

Ačiū Sigitai už "paklodes" ;)  :thumbup:

Tikrai, pasak Švento Rašto, neigiama "dvasinė DNR" perduodama per keturias kartas. Bet ar ji sustoja ties penkta karta? Nes juk jau imant antrą kartą privalo būti kažkas, kas stabdo "blogos DNR" veikimą! Antraip penktoji karta bus tas pats kaip ketvirtoji, jeigu skaičiuosim nuo antros.

P.S.
Matematinės indukcijos principas ;)

Diak. Tomas M.

Gal tas faktorius, sustabdantis tolimesnį blogio perdavimą yra Dievo gailestingumas?  :-\

Augustas

Citata iš: Tomas M.  gruodžio 08, 2015, 22:53:43
Gal tas faktorius, sustabdantis tolimesnį blogio perdavimą yra Dievo gailestingumas?  :-\

Na, čia atsakymas priklauso nuo to, kaip suprasi Dievo gailestingumą. Jei gailestingumą suprasiu taip, jog galiu elgtis kaip noriu, vis tiek Dievas atleis, tai toks supratimas blogio perdavimo nestabdo?  :-\  O tą gailestingumą suprasiu, kad Dievas veikia, savo gailestingumu stabdydamas blogį, tada tai sustabdo blogio plitimą.