• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
balandžio 25, 2024, 07:33:16

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Pasauliečių misija šiuolaikinėje Bažnyčioje

Pradėjo Diak. Tomas M., birželio 14, 2014, 23:50:05

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

kukulis

Tai darau išvadą, kad minint Jėzaus Kristaus vardą, bus neišvengiama situacija, kai kažkas sureaguos priešiškai; ir tai yra ta baimė, dėl kurios galime bijoti tarti Jėzaus Kristaus vardą.

Ar teisingai supratau? :)

Kaštonas

"Ar teisingai supratau"
1 "minint Jėzaus Kristaus vardą, bus neišvengiama situacija, kai kažkas sureaguos priešiškai "
taip. (Net neminint, tiesiog esant, gali gauti "strėlių" už tai kad esi pakrikštytas Šv. Dvasioje Jo Vardu)
Ir visiškai kas kita
2 "ir tai yra ta baimė, dėl kurios  ..."
galima kiekviena karta kitiems (aiškinti-atvesrsdinėti) sakant Jėzus Kristus, jaustis "nepatogiai" todėl, kad dažnai miniu bet nieko apie Jį nežinau. Ty gali būti kvietimas. Ir tt ir pan.
" Šventas Jo vardas" visai gali būti kita tema. Pvz kai Jo Vardu sienas tapetuoja, tame nėra baimės.
(Fil:2:10   kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme)

Tikriausiai nesuklysiu pasakęs, kad aukščiausia puikybės forma yra manipuliacija Jo vardu. Tai, taip pat jaučiama "nepatogumo".
(pvz. eik greit melstis, nes pragaran pakliūsi)

Yra "lūpų" malda.
"Jėzau Kristau, Dievo Sūnau..."
Galima ją kalbėti todėl, kad kas nors liepė, pasirodyti, .... ir gali kalbėti ją iš meilės.(Tarti iš meilės, tada nekyla "nepatogumai")

Ar aiškiau?

Kaštonas

"ir tai yra ta baimė, " -meilė
Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane. Gal:2:20   

Diak. Tomas M.

Gaila jau ištrintas iš Youtube, bet buvo toks Užkalnio interviu su Valkausku, kur jis sakė: "Pabandykite pasakyti - "Jėzus Kristus yra Viešpats" ir pažiūrėkite, kaip jausitės...", t.y. ir blogis nesnaudžia, jis nori, kad mes jaustumės blogai ir nekartotume Dievo vardo...

Man panašiai buvo, kai pradėjau prie žmonių daryti Kryžiaus ženklą prieš valgant - jauteisi kaip koks "balvonas" - kažkoks gėdos ir gal baimės, o gal ir kitų jausmų mišinys... bet gera žinia ta, kad kai darai ir nesustoji, tie melagingi jausmai dingsta ;)

Rom 10:10 Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą.

Kaštonas

"kažkoks gėdos ir gal baimės, o gal ir kitų jausmų mišinys... bet gera žinia ta, kad kai darai ir nesustoji, tie melagingi jausmai dingsta ;)"

Gali būti ir taip, Tomai.
Atsakymas nėra universalus (nelygu situacija).
(Rom 10:10 kalbama apie tikėjimo išpažinimą.)

Jok 2
1   Jok 2,14-2,26: Iš pirmo žvilgsnio prieštarauja šv. Pauliaus mokymui Rom 3,20-31; Gal 2,16; 3,6-14 ir kitur. Bet prieštaravimas tėra žodinis, ne dalykinis. Šv. Paulius kalba apie išorinius Mozės Įstatymo įsakytus veiksmus, kurių atlikimo tikrai nepakanka dvasiniam nuteisinimui. Pirmiausia reikia tikėti Kristų ir taip gauti nuteisinimą, o toliau tikėjimas turi reikštis veiklia meile (žr. Gal 5,6). Šv. Jokūbas suponuoja jau turimą tikėjimą ir pabrėžia, jog tik meilės darbai parodo jį esant gyvą.


Vida rašė "Gera patarinėti :D"
Tai prisiminiau:

https://www.youtube.com/watch?v=rYQGSsfgMyA


Diak. Tomas M.

Citata iš: Kaštonas  rugsėjo 16, 2016, 13:02:56
(Rom 10:10 kalbama apie tikėjimo išpažinimą.)

Bet jei tave klausia "Ką tiki?" ir tu atsakai "Jėzų Kristų." - ar tai nėra tikėjimo išpažinimas?

Kaštonas

"Ką tiki?"
Toks klausimas toli nuo Kukulio temos.

Geras klausimas. Pasvarsčiau kiek buvau klaustas tokiu klausimu.
Viena karta.
Antra karta panašiai klausė Jahovos liudytoja.

Radau sveikinuosi "Garbė Jėzui Kristui" arba su manimi taip sveikinasi. Tai darau ne su visais.
Manau tai ne tas pats ko Kukulis klausė.

kukulis

Šiaip ar taip, mes juk nesame šventieji. Turime įvairių baimių, klaidingų išankstinių nuostatų ir t.t.

Bet juk yra toks posakis, kad Bažnyčia yra šventa, sudaryta iš nešventų narių  :celebrate:

Pilgrim

... tiek prisvarstėm, tiek prirašėm ...
o gal viskas gerokai paprasčiau
ir atsakymas gal paprastas kaip du kart du ...

nesame šventieji, bet ... privalome tokiais tapti
turime įvairių baimių ... Jėzus irgi turėjo

Saulius

Neturiu patarimų - esate pažengę toli į priekį ir tai džiugina, nes galiu mokytis iš visų jūsų.
Gal, keli pastebėjimai. Artimiausiems draugams esame pasakę: "mes tikime į Jėzų Kristų, kaip į savo asmeninį Gelbėtoją". Ir kiekvieną kartą jaučiu ir norą liudyti ir tam tikrą nepatogumą. Tas nepatogumas: kad mano paties tikėjimas nėra pakankamas, todėl kažkiek nerimauju, kad galiu ne paskatinti domėtis Gerąja Naujiena, o nuvilti, per mažai gilinamės į tai kuo tikime. Taip, esame "moliniai indai", bet ne tai kelia didžiausią nerimą. Tikėjimui reikalingas judėjimas. Ir to judėjimo manau dabar kaip tik man ir trūksta. Kai žinai ką turi daryti, bet nedarai: tai laiko nėra, tai dar kas nors trukdo. Yra pastovus ir realus pavojus parimti komforto zonoje ar nepastebėti puikybės ir liudijimas tada yra silpnas. Nežinau, gal tik man taip.

Kaštonas

,, Kai žinai ką turi daryti, bet nedarai: tai,, -
19 Kitas sakė: 'Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Prašau mane pateisinti'.
20 Trečias tarė: 'Vedžiau žmoną, todėl negaliu ateiti'.' "................... Lk 14.


Pasikalbėk ką esi nusprendęs pvz. Su kunigu , tada daryk pasiryžimą ir eik.
Suprantu kaip tai sunku padaryti.


"Yra pastovus ir realus pavojus parimti komforto zonoje' yra kur kas rimčiau nei galvoji.