Apie Kristaus veido paniekinimą - Priešinkimės aktyviai!

[Giedrė]

Įdomus pastebėjimas:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-03-palmira-rudaleviciene-ismatu-fenomenas-ateina-i-musu-kultura/88869

[Silvija]

O man tai ima nepatikti, į ką viskas krypsta: vis dažniau minimi vardai ir pavardės, mėtomasi užgauliom replikom ir beveik pamirštama, taip sakant, dėl ko mes čia susirinkom. Laukiu, kol kas nors ateis ir išmintingai tars: jei jau tęsti šiuos ginčus, tai tik įvardijant, kas mūsų priešas, bet nekurstant žmonių vieno prieš kitą.

Šita kurstymo taktika žinom iš kur ateina, reiktų atpažint tai laiku. Spektaklis buvo ir praėjo, atkreipėm visuomenės dėmesį - valio! Bet toliau - vėl reikia stebėt, kad netyčia neatsisuktų antras lazdos galas, kuriuo patys galim gauti į kaktą. Ateitininkas Martynas jau gavo... nuo bernardinų redaktoriaus , kuris, beje, pats palaikė protestą...

[Diak. Tomas M.]

Nerealus straipsnis, kaip Silvija sako, taiko į problemą, bet ne į asmenis:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-09-kun-oskaras-petras-volskis-mene-tekel-parsin-sventvagystes-kaina-1/89105/comments#form

Pagrindinė citata yra iš Senojo Testamento:

Pasakojama apie Babilono karaliaus Belšazaro puotoje įvykusį dalyką: ,,Būdamas apsvaigęs nuo vyno, Belšazaras įsakė atnešti auksinius ir sidabrinius indus, jo tėvo Nebukadnezaro paimtus iš Jeruzalės Šventyklos, kad gertų iš jų karalius ir jo didžiūnai, jo žmonos ir sugulovės. Jie gėrė vyną ir šlovino dievus, padarytus iš aukso ir sidabro, žalvario, geležies, medžio ir akmens. Kaip tik tada pasirodė žmogaus rankos pirštai ir pradėjo rašyti ant karališkųjų rūmų sienos tiesiai už žvakidės. Karalius galėjo matyti rašančią ranką. Karaliaus veidas pabalo, jo mintys kėlė jam klaiką. Šlaunų sąnariai suglebo iš baimės, kinkos drebėjo. Karalius pašėlo garsiai šaukti". Ant sienos buvo užrašyti šie žodžiai: ,,MENE, MENE, TEKEL ir PARSIN". Pranašas Danielius taip juos išaiškino: ,,'MENE' – Dievas suskaičiavo tavo karalystės dienas ir privedė ją prie galo; 'TEKEL' – tu buvai pasvertas svarstyklėmis ir buvai rastas lengvas; 'PERES' – tavo karalystė yra padalyta ir atiduota medams ir persams". Toliau yra rašoma, kaip žlugo Babilonas.

[Silvija]

Šis straipsnis, Tomai, dar labiau mus visus sudalina, šįkart - į dešiniuosius ir liberalus (keista, kad šitoje istorijoje nėra kairiųjų), tiesiog labai lengva bus prieš rinkimus pasirinkti, už ką balsuot

Bet tai - žemėje. O danguje, ar irgi Dievas taip skirstys? Tiesa, yra pasakyta, kad avis atskirs nuo ožių, bet dar yra pasakyta ir tai, kad kol kas ne laikas rauges atrinkt nuo kviečių. Ištirt patį reiškinį, griaunantį mūsų vienybę - taip.

Taip ir čia, - dabar jau reiktų parodyt žmonėm kelią po viso šito skirstymo... mes juk taikomės į mokinius, ar ne?

Vakar apie lectio divina skaitant toks dalykas labai krito į akį: vakarietiškų visuomenių gyvenimo būde tiesiog įsitvirtinus nuostata viską vertinti, kai tuo tarpu rytuose labiau priimta tiesiog būti ir dėl to daugelis nuo mūsų (ne)kultūros pavargusių žmonių traukia į rytus ieškoti dvasingumo. Jėzaus mokiniams patariama visus savo sprendimus priimti tik išbuvus kontempliacijoje, t. y. buvime su Dievu ir tik iš čia turėtų kilti veikimas - operatio.

Kaip ir toj scenoj su Marija ir Morta, Marija pasirinko geresniąją dalį. Bažnyčioje, manau, neturėtų tvarka būti tokia pati kaip pasaulyje, o bendruomenių vadovai - vienuolynų abatai, vyskupai ir pats popiežius visų pirma turi būti tikri Kristaus sekėjai.

[Diak. Tomas M.]

Iš tiesų žinok, aš tų peripetijų (liberalai vs dešiniuosius) tai net nepamenu gerai, man to straipsnio vinis yra ta Senojo Testamento citata. Ten praktiškai vien jos užteko, tie pasamprotavimai, tai tik baltos vietos užpildymui

[Silvija]

Kai jau įsiveliam į ginčus, sunku išvengti tų "baltų vietų". Protestas, kaip jį pradžioje ateitininkai ir bandė apibrėžti, turėjo būti tylus. Kartais žmonės tokio pobūdžio protestuose net užsiklijuoja burnas, gal tam, kad patys neišsiprovokuotų

Žemėje labai sunku išvengti ginčų. Būti pasaulyje, bet ne iš pasaulio - va čia tai menas , stovėti ant žemės, bet remtis į dangų. Jau greitai eisim balsuot, nori nenori turime žmones skirstyt ir pasirinkt tuos, kurie labiausiai atitinka mūsų tiesas. Gera pamokėlė buvo, sakyčiau Bet nemanau, kad paskutinė ir, ko gero, viena iš lengvesnių...

[Giedrė]

Na, kad ir su diskusijom, bet  katalikai visgi šį kartą sujudėjo. Daug kas paaiškėjo, atsivėrė skauduliai, suaktyvėjo vyskupai ir pasauliečiai. Taip ir turėjo būti. Pamatėme, kurie politikai, mokslininkai ir kultūros darbuotojai tikintys, o kurie tik prisimeta arba netiki. Labai laiku. Ir dar nauda - sukalbėta švč. Veido novena. Daug kas pirmą kartą sužinojo, kuo švč. Jėzaus Veidas svarbus katalikams. Taigi, teigiamybių matau daugiau nei neigiamybių. O kas nutiko Martynui - paaiškink, Silvija.

[Silvija]

Dėl Martyno - teko perskaityt komentaruose po šitu straipsniu. Arbitru nesiruošiu būti, bet faktas, kad šioje istorijoje momentais išeidavome į priešpriešą katalikas su kataliku.

Aš tai stebėjausi tavo, Giedre, veiklumu ir iniciatyvumu pačioje pradžioje. Kur tu tą Noveną radai, jei ne paslaptis?

[Giedrė]

Miela, Silvija,

Noveną radau šiame saite:

http://solemnitas-robertas.blogspot.com/2009/02/svc-jezaus-veido-novena.html

Visai netikėtai - desperatiškai ieškojau atsvaros, dvasinio ginklo ir radau. Mane asmeniškai labai stipriai papiktino visas šis reikalas dėl spektaklio. Pasidarė nesmagu dėl graudaus katalikų pasyvumo, tad kiek galėjau "kėliau bangas" ir džiugu, kad atsirado daugiau žmonių, manančių panašiai. Aš galiu " romiai sekti paskui Avinėlį", kaip privalu tikinčiajam, bet tikrai nestovėsiu ir netylėsiu, kai kiti niekins Viešpatį.  Kai kas man jau klijuoja "fanatikės" etiketę, bet tegu - aš visai nebijau. Jeigu ginti Dievo garbę - fanatizmas, tai tebūsiu tokia. Ką dabar darysi... Peržiūrėjau komentarus po straipsniu, kurį nurodei. Šiame ginče man artimesnė M. Pilkio pozicija ir leksika nei A. Navicko,  bet gerai jau vien tai, kad abu atvirai išsisakė. Atsirado dar daugiau aiškumo. Geriau viską išsakyti tiesiai į akis nei murmėti ir pykti už nugaros. "Vilniaus sindromas" ,pagrįstas apsimetimu ir prisitaikymu, kad yra geriau ten, kur naudingiau, man visiškai nebūdingas. Būčiau buvus ir proteste prie LNDT, bet tą dieną reikėjo dalyvauti kitur. Buvau šeimai jau prieš kelis mėnesius nupirkus brangius bilietus į  tos dienos operos spektaklį "Kongresų rūmuose", į Dž. Pučinio "Manon Lesko". Taigi, ėjome pasisemti sielai tikro meno. Toks sutapimas, bet jis simboliškas ir prasmingas. Tarėme 'ne' anti-menui ir 'taip' tikrajam menui.

[Giedrė]

Kadangi buvau su abiem tėvais - nuvedžiau juos į Gailestingumo šventovę, po to į kavinę "Ponių laimė", kurioj išgėrėme kavos su pyragėliais. Vėliau - į žadėtą ir lauktą operos spektaklį. Kaunan grįžome vėlai naktį, bet smagūs. Jaučiausi laiminga ir atlikusi dukters pareigą, nes čia mano sumanymas buvo - tėvelius pamaloninti, padaryti jiems šventę.

[Silvija]

Dėl meno tau pritarčiau, bet dėl "Vilniaus sindromo", pagrįsto apsimetimu ir prisitaikymu, kad yra geriau ten, kur naudingiau - nesupratau, kam tai taikai, manau mes skirtingai suprantam situaciją... bet tiek to, neaptarinėsim.

[Diak. Tomas M.]

Aš manau, kad mes visi asmeniškai sergame tuo "Vilniaus sindromu", kiekvienas savitai ir kiekvienas skirtingu laipsniu. Tai neišvengiama gyvenant pasaulyje, tai yra pastovus išbandymas - kasdieninė mūsų tikinčiųjų duona

[Giedrė]

Taip, Tomai tu teisus, bet sostinėje kažkaip ypač jaučiasi susvetimėjimas, naudos ieškojimas. Netaikau to konkrečiam žmogui, bet daugiau bendrai atmosferai. Va ką turėjau omenyje.

[Silvija]

Vistik grįžtu dar prie to paties

Manau turėtume iš šitų įvykių pasidaryti tam tikras išvadas. Nejaugi tik džiaugsimės įvykusiu protestu ir kitą kartą elgsimės lygiai taip pat? Vieną įdomų dalyką pastebėjau – diskusijose po bernardinų tekstais ryškiai buvo provokatorių, rašiusių dešimtis komentarų po kiekvienu straipsniu ir apsimetusių giliai įžeistais tikinčiaisiais. Ateistų gi – nė kvapo nebuvo.

Šitaip kompromituoti krikščionybę yra kai kam naudinga, I. E. Laumenskaitė savo straipsnyje nedviprasmiškai kalba apie provokaciją. Bet ar galim kam nors pasiskųsti, jei patys krikščionišką mokymą kompromituojam?

Trūksta tarp mūsų vienybės ir susiklausymo ta prasme. Juk viena, kai žmogus stoja už visų vertybes ir protestuoja prieš patį reiškinį (šiuo atveju - tokios rūšies meną) ir visai kas kita, kai tas žmogus reikalauja sau išimtinių teisių, niekindamas kitus. Šią pamoką aš pati išmokau būtent šia prasme. Neturėjom leistis būti išprovokuojami.

[Diak. Tomas M.]

Kalbant bent apie komentarus, provokacijos veikia, nes Lietuvoje žmonės nežino nieko apie trolius (internetinius provokatorius) ir nesupranta, kaip su jais kovoti. Realiu atveju troliai turi būti absoliučiai ignoruojami, bet lietuviai "pasimovę" ant provokatoriaus masalo, su dar didesniu karštumu puola ginti savo tikėjimo, taip tik švaistydami laiką ir apturėdami neigiamas emocijas.

Aš turiu parašęs straipsnį apie tai, bet nežinau, kada būtų geras laikas jį išpublikuoti.

Jei kalbėtume apie profesionalias provokacijas, tai labai būtų tikėtina, kad dalis tų "labai pasipiktinusių katalikų" gali būti apsimetę ateistai, bet čia būtų tik spėjimas, aš nelabai susipažinęs su situacija, tad neįsivaizduoju, kokiu lygiu ateistai veikia.

Taip pat ateistai labai puikiai galėtų vaidinti ir super liberalus katalikus, arba ir vienus ir kitus. Mano nuomone komentatoriai kodylas ir Euzebijus yra gryni provokatoriai ir aš tokius užblokuočiau iškart, nes jie į diskusiją nieko neįneša jie visada tik skaldo ir kiršina.

[Silvija]

Teisybės dėlei gal nereiktų sakyt ir "ateistai" (pati čia užvedžiau), nes žmogus turi teisę ir laisvę tikėti ar netikėti (pats Dievas jam davė rinktis) ir yra turbūt ne vienas ateistas, gyvenantis garbingai. Reiktų kalbėt apie jėgas, kurioms tai naudinga.

[Diak. Tomas M.]

Netikintysis ir ateistas yra du skirtingi dalykai. Ateizmas tai yra tikėjimas Dievo nebuvimu ir bandymas tą įrodyti. Pažiūrėk šį blogą ir pamatysi, kad tas žmogus iš kailio neriasi norėdamas "demaskuoti" religiją. Štai tau ir nauda...

[Diak. Tomas M.]

Puikus pavyzdys ateisto, besidarbuojančio "už priešo linijos":

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-12-benediktas-xvi-apie-vatikano-ii-susirinkima-luzio-hermeneutika-yra-absurdiska/89234/comments#form

Idealiai jo komentaras turėjo būti ignoruotas, bet aš nesu daug kartų jo matęs, tai norėjau jį įspėti, bet kai aišku kas yra per žmogus, tai tokius komentarus, būdamas administratoriumi iškart trinčiau, nes čia niekas kita, kaip tik provokavimas.

Absoliuti demokratija, kur kas nori, tas tą sako, yra žalinga bendruomenėje, kur renkasi panašių pažiūrų žmonės. Čia kaip per vidurį Šv. Mišių įbėgęs žmogus, šaukdamas "negarbinkite stabų!".

[Silvija]

Naja, o aš galvojau, kad ateizmas - tai tiesiog, "būti be Dievo"  . Tu teisus.

Bet dėl to komentatoriaus - nebūčiau tikra. Pina galvojančių maždaug taip:  "Dievas yra, broliai ir sesės, bet jis ne tas, kurį siūlote pažinti jūs, jis kažkoks nepažinus"

[Giedrė]

Tomai, jei turi straipsnį apie trolius, tai publikuok, kuo greičiau. Laikas jau atėjęs stabdyti purvo srautus internete. Silvija, bijau, kad aktyviai kovoti reikės kasdien, o ekstremaliais atvejais - itin aktyviai. Toks jau dabar laikas, kai tylėti ir kentėti darosi nebeįmanoma. Žinoma, kasdieniniai protestai vargiai ar įmanomi, bet nedviprasmiška pozicija - būtina. Na, o tobulos vienybės jokioje bendruomenėje nebūna. Tik dalinė. Katalikai - ne išimtis. Net ir šeimose ar tarp giminių jau sunku susitarti dėl tikėjimo.