Pasvarstymai etikos tema, prašant maldos už kitus asmenis

[Jazminas]

Melstis vieni už kitus visad gerai, maldos nebus per daug 

Tik reiktų pagalvoti kaip taktiškai pakviesti kitus maldai už kurį nors asmenį?   Jei širdyje kyla noras/įkvėpimas užtarti, galbūt pirmiausia pradėti nuo asmeninės maldos? Net jei atrodo, kad būtent šitokia intencija dera melstis? Juk nesu dėl to tikra 100%. Kalbu ne apie konkrečią situaciją, bet aplamai.

Gal visai geras dalykas privatiems pokalbiams būtų asmeninės žinutės? Su e. paštu kiek kitaip - tik daliai forumiečių galima siųsti laiškus. Teisybė, iki šiol to užteko.

[vida]

Kažkodėl norui įterpti tokią maldą- Viešpatie, laimink visus tuos kuriuos šiandien nešioju savo širdyje. Vadinasi, visus žmones apie kuriuos galvoju. Išeina taip, kad ir visus forumiečius, kurie dalyvauja diskusijose. Aleliuja

[Diak. Tomas M.]

Tas Graikų senolis savo knygoje "Žodžiai" (Паисий Святогорец. "Слова", том 1) nemažai aiškina, kaip reikia negalvoti apie kitus žmones, kaip nevertinti pagal tai, ką matai. Ir bendra mintis labai susišaukia su tavo, t.y. mintys turi būti palaiminimo formoje. Vietoje to, kad sakyti mintyse pvz. "bet tas žmogus toks nutukęs, vargšas..." geriau sakyti "Duok, Dieve, jam stiprybės nešti šį kryžių Tavo garbei", arba vietoje "na bet ir jaunimėlis, visai sugedo", pamąstytume "Dieve, suteik jiems atsivertimo malonę, kad Jie pažintų Tave."