Kodėl užtarimo malda veikia?

[Pilgrim]

       Užaugome pagal Pradžios knygos modelį, kur kalbama apie Dievo ketinimą sugriauti Sodomą ir Gomorą. Užsimezga dialogas tarp Dievo ir Abraomo, kuris sako: "Jei mieste rastųsi penkiasdešimt teisiųjų, nejau pražudytum tą vietą? (...) VIEŠPATS atsakė: "Jei rasiu Sodomos mieste penkiasdešimt teisiųjų, dėl jų pasigailėsiu visos šios vietos". O Abraomas vėl tarė: "(...) O jeigu trūktų penkių ligi penkiasdešimt teisiųjų? Argi dėl tų penkių sunaikintum visą miestą?" Jis atsakė: "Nesunaikinsiu, jeigu ten rasiu keturiasdešimt penkis". (...) Tuomet Abraomas tarė: "Tenesupyksta ant manęs VIEŠPATS, kad dar kalbėsiu. O jei dešimt?" "Nesunaikinsiu dėl dešimt", - atsakė jis (Pr 18, 24. 26-28. 32).
   Ši Šventojo Rašto vieta man leido suprasti, kad žmones labiau mylėjo ne  Dievas, o Abraomas, nes būtent jis rūpinosi, kad nebūtų sugriauta Sodoma ir Gomora. Šventajame Rašte yra dar keletas vietų, kur Dievas sakosi nesunaikinsiąs Jeruzalės, jei atsiras bent vienas žmogus, užtarsiantis ją. Abraomas susiaurino Dievo meilę. Jis turėjo taip sakyti: "Jeigu aš užtarsiu Sodomą ir Gomorą, ar Tu vis tiek juos sugriausi?". Dievas tikriausiai dėl to būtų nesugriovęs tų miestų. Problema iškyla tada, kai nežinome, kaip karštai mus Dievas myli. Nustojame būti tais užtarėjais, per kuriuos kitus galėtų pasiekti Dievo meilė. Net jeigu vienas žmogus užtaria, Dievas gali veikti.
         Daugelį domina, kodėl malda veikia. Ar malda veikia dėl to, kad, kaip ir Abraomas, vienaip ar kitaip bandome paveikti Dievą? O gal Dievui užtenka ir vieno užtarėjo, per kurį galėtų pasiekti tą, kuriam būtina pagalba?
Evangelijoje pagal Luką septintame skyriuje yra pateikiamas pavyzdys apie užtarimo maldą. Tai istorija apie šimtininką, kuris prašo Jėzaus, kad padėtų jo sergančiam tarnui: "Baigęs visus tuos pamokymus klausytojams, Jėzus sugrįžo į Kafarnaumą. Ten vieno šimtininko branginamas tarnas sirgo ir buvo arti mirties. Išgirdęs apie Jėzų, šimtininkas pasiuntė pas jį kelis žydų kilminguosius, prašydamas jį ateiti ir išgelbėti tarną. Atėję pas Jėzų, jie labai prašė ir sakė: "Jis vertas, kad jam tai padarytum, nes jis myli mūsų tautą ir mums yra pastatęs sinagogą". Jėzus nuėjo su jais. Prisiartinus prie namų, šimtininkas atsiuntė savo bičiulius jam pasakyti: "Viešpatie, nesivargink! Aš nesu vertas, kad užeitum po mano stogu. Aš taip pat nelaikiau savęs vertu ateiti pas tave. Bet tark žodį, ir tepasveiksta mano tarnas! Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi aš sakau kuriam nors iš jų: "Eik!" – ir jis eina; sakau kitam: "Ateik čionai!" – ir jis ateina; sakau tarnui: "Padaryk tai!" – ir jis daro". Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi šimtininku ir, atsigręžęs į jį lydinčią minią, tarė: "Sakau jums – nė Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo". Sugrįžę į namus, pasiųstieji rado tarną pasveikusį" (Lk 7, 1-10).
          Jėzus pasakė: "(...) nė Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo" (Lk 7, 9). Tokiu būdu pagonį šimtininką Jėzus pateikia kaip tikėjimo pavyzdį. Visa ši istorija – modelis, rodantis, kaip galima užtarti. Visų pirma šimtininkas tikrai myli Dievą – žydų tautai pastatė net sinagogą. Tai, jog būdamas pagonis, neina pats kalbėtis su Jėzumi, rodo pagarbą žydų tautai. Be to, buvo manoma, jeigu žydas įeina į pagonio namus, jis tampa nešvarus. Dėl šios priežasties šimtininkas ir nesikvietė Jėzaus į savo namus. Taigi kuo labiau mylime Jėzų, tuo didesnę galią turime užtardami.
         Evangelijoje pagal Joną sakoma: "Jei ko prašysite manęs mano vardu, aš padarysiu" (Jn 14, 14). Kai mama sirgo, prašiau Jėzaus vardu, kad išgydytų ją. Tai buvo tarsi magiška formulė: jeigu ko nors prašau Jėzaus vardu, tai Jis būtinai turi tai išpildyti. Ką tai reiškia - prašyti Jėzaus vardu? Žydams vardas buvo susijęs su asmens esme, o ne vien su jo įvardijimu. Kai meldžiamės, širdyje aiškiai jausdami Jėzų, tai ir Jis pats kartu su mumis meldžiasi. Iš čia ir kyla maldos galia. Kuo karščiau mylime Jėzų, tuo labiau meldžiamės Jo širdimi ir mintimis ir perteikiame tą meilę kitiems. Mes neverčiame Jėzaus kažką mylėti, o tampame ta Jėzaus meile kitiems.
         Mūsų malda yra veiksminga tada, kai žinome, jog Jėzus tikrai myli tą žmogų, kurį užtariame ir kad Jis gali kur kas daugiau padaryti negu mes. Juk kiekvienas iš mūsų kuriam nors asmeniui jaučiame daugiau meilės negu kitiems, sielojamės dėl jo. Gal tai anūkas? O galbūt sergantis ar neturintis darbo žmogus? Tai tas žmogus, kurį norėtumėme užtarti. ]

pagal tėvo M. Linn SJ mokymą

P.S. luktelim, gal dar atsiras ... 

[Silvija]

(...)
   Ši Šventojo Rašto vieta man leido suprasti, kad žmones labiau mylėjo ne  Dievas, o Abraomas, nes būtent jis rūpinosi, kad nebūtų sugriauta Sodoma ir Gomora.
(...)

Labai įdomi mintis ir... diskutuotina Nejau žmogus gali labiau mylėt nei Dievas? Na gerai, tarkim, Dievas tuo metu buvo užsiėmęs kitais reikalais, bet Jo meilė juk nekintanti, kaip ir Jis Pats, ji niekur nedingo?

Čia turbūt turėta omeny tai, kad Abraomas atkreipė Dievo dėmesį į kai kurias aplinkybes? T.s. -  pavadavo Dievą rūpindamasis žmonėmis

Užtarti kitus - tai būti Dievo bendradarbiais

[kukulis]

Mes mąstome žmogiškosiomis - šio pasaulio mintimis.

Mums atrodo, kad miesto sunaikinimas yra didelis blogis. Mums atrodo kad liga ir fizinė mirtis yra didelis blogis. Jeigu taip, tai gal iš principo tai, kad esame mirtingi jau yra didelis blogis? Nes kiekvienas žmogus nėra nemirtingas ir jis vis vien kada nors mirs. Ar tai, kad žmogus mirs po kokio nors kataklizmo yra blogiau, nei tai, kad tas pats žmogus mirs lovoje senatvėje?

Mes matome fizinę mirtį, bet ignoruojame dvasinius dalykus. T.y. nemąstome, kas atsitinka su žmogumi amžinybėje. Ar jis nenumiršta antrąja mirtimi po savo fizinės mirties?

Šitoj vietoj užtarimas įgyja visai naują prasmę. Žmonės - kaip vieno protėvio Adomo palikuonys yra tarpusavyje susiję kaip broliai ir seserys. Šis giminystės ryšys yra ne vien fizinis bet ir dvasinis.

Mano supratimu yra taip:
Užtarimas šiuo atveju - yra malda. Užtariantysis yra "pakylėjamas" šioje maldoje, ir "pakylėja" visus už kuriuos meldžiasi - tarsi patraukia juos paskui save.

Vadinasi Dievo pokalbis su Abraomu galėtų būti suprantamas kaip Abraomo malda, per kurią Dievas Abraomą patraukia link savęs, o šis tarsi susijęs su dvasiniais ryšiais su kitais žmonėmis taip pat paskui save link Dievo patraukia ir kitus žmones; ar galbūt galima sakyti - visą žmoniją.

[Silvija]

Dar norėjau pridurti atsakydama į temos klausimą "Kodėl užtarimo malda veikia?" - todėl, kad užtarėjas myli ir vykdo Jėzaus mums paliktą įsakymą mylėti vieni kitus. Problema tik tame, kad dažnai mes nesame įgalūs mylėti.

Norėdami užtarti kitus, pirmiausia turime prašyti: Jėzau romusis ir nuolankiaširdi, padaryk mūsų širdį panašią į savo Širdį! Juk į žemę jau buvo atėjęs Užtarėjas, kuris mums parodė kaip tai turi būti daroma. Bet Jo meilė - tobula, o žmogiškoji to tik gali siekti.

[kukulis]

Kalbėjimas, kad Abraomas mylėjo žmones labiau nei Dievas, rodo neišmanymą kas yra Dievas.

Pirmiausia pasikartosiu apie skirtingumą tarp fizinės ir dvasinės mirties. Mums atrodo kad fizinė mirtis yra absoliutus blogis, tuo tarpu dvasine prasme dvasios mirtis yra daug didesnis blogis nei fizinė mirtis.

Antra - Dievas visažinis. Abraomas tik numanė kas ten tuose miestuose vyko, o Dievas žinojo visas to miesto žmonių nuodėmes. Jeigu Abraomas būtų žinojęs šiek tiek daugiau nei numanė, tai klausimas - ar iš viso būtų meldęs tiems miestams atleidimo.

[Diak. Tomas M.]

Tikrai, juk ir Mozė, kai žinojo savo tautos neištikimybę, negalėjo patikėti, kad Dievas galėtų tai atleisti.

[Varlė keliauninkė]

DuokDie kiekviename mieste tokių abraomų. Kaip sako žydų išminčiai, net vienas teisusis pašventina nusidėjėlių miestą.
Šiandien evangelijoje Kristus irgi liepia melstis už savo priešus (kas yra mano priešas - tai tas kas man nusideda, ?).. tai vat indomu, kodėl visi meldžiasi už taiką pasaulyje, o ne už putiną, už islamo teroristus ir t.t..

[kukulis]

Nes visiems patinka kai ką nors Dievas nubaudžia. Tada jaučiame pasitenkinimą 

[Sigitas]

Sveikučiai!
,,Kodėl užtarimo malda veikia?" Todėl, kad Dievas to nori. 
,,Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų"." (Mt.18,20) <- šiuo Jėzaus pažadu ir įsipareigojimu remiantis ir veikia užtarimo malda. Taigi, ne pavieniai maldininkai, bet kompanijoje, draugijoje Jėzaus vardu!   
Tikrai vargšas Abraomas nė nenumanė kokia liūdna padėtis buvo toje Sodomoje. 

O užtarimo malda tikrai veikia! Esu tuo ne kartą įsitikinęs! 

[kukulis]

Sveikas gyvas Sigi!

Kaip tu laikaisi ?

[Pilgrim]

"Kodėl užtarimo malda veikia?" - todėl, kad užtarėjas myli

Paleiskim į darbą vaizduotę ir mintyse įsivaizduokime esantys šiuose įvykiuose -
   
Mt 15   
Kananietės merginos išgydymas
21 Iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį.[i5] 22 Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kananietė ir šaukė: ,,Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!" 23 Bet Jėzus neatsiliepė. Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: ,,Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos šaukdama!"

Apaštalai pažinojo šią moterį ? ... Vargu ... Jie ją mylėjo ... Greičiausiai ji jiems tiesiog įkyrėjo "nes ji sekioja iš paskos šaukdama" tiesiog trukdė ir erzino, o ką tada padaro apaštalai ? Jie užtaria, prašo kartu su ja ... niekas nekalba apie motyvą kodėl, bet apie faktą - prašo už ją. O kitoje vietoje Jėzus įvardina pažadą, kaip gražiai išsireiškė Sigitas "Todėl, kad Dievas to nori.  "
Mt 18,19 ,,Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.
Mes sekdami šiuo pažadu ... tiesiog sekdami pažadu prašome Tėvo Jėzaus vardu, nes "Mt 18,20 Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų".

paraginu įsijunkime daugiau į būsimą maldos iniciatyvą

[kukulis]

Nu nežinau. Čia gal ne visai užtarimas. Jėzus buvo gyvas ir kartu su jais vaikščiojo, tai buvo ne malda, o tiesiog paprastas pokalbis gal ...

[Pilgrim]

Bet malda ir yra pokalbis  tačiau galima ir kitaip sakyti 
Bet Jėzus ir dabar gyvas 

[Silvija]

Na, prašyti dėl bendro labo - irgi meilė, juk ne dėl savęs

[kukulis]

Gerai jau gerai, nusileidžiu... bet tik šį kartą 

[Varlė keliauninkė]

Mt 18,19 ,,Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.
Mes sekdami šiuo pažadu ... tiesiog sekdami pažadu prašome Tėvo Jėzaus vardu, nes "Mt 18,20 Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų".

paraginu įsijunkime daugiau į būsimą maldos iniciatyvą

O Abraomas tai vienas meldesi.. 

Man rodos supratau del ko pilgrim nori daugiau uztareju - melsimes dviese uz viena :-) dar butu gerai ir ta pati laika susitart tarpusavyje

[Silvija]

Kitas variantas, dėl ko Pilgrim delsia ir tampo mus kaip katinus už ūsų, tai kad pultume į maldą visa jėga .

O trečias - jis dar vis neranda instrukcijų 

[Varlė keliauninkė]

Geriau kad ir nerastu
Visoms instrukcijoms NE!

[Pilgrim]

Aha  keliauninke va ir instrukcija 
tikriausiai kyla klausimas kaip melstis užtarimo malda
tai ilgai nekankinant tiesiog pavyzdys
jį pasieksit nukeliavę šiuo adresu

https://www.youtube.com/watch?v=6ZidD6rhh_U

[Varlė keliauninkė]

Aha, pilgrimai 
o gal kas nori 10 hektaru zemes sukast? Kastuvu...

https://www.youtube.com/watch?v=JQN8cjlwi7I

ps  pataisiau nuoroda, nes neveike