• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
kovo 28, 2024, 08:31:18

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


FRANCIS S. COLLINS. DIEVO KALBA

Pradėjo Kaštonas, birželio 29, 2015, 03:31:14

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Kaštonas

FRANCIS S. COLLINS. DIEVO KALBA

,,Kodėl egzistuoja visata ir mes patys. Radę atsakymą į šį klausimą, galėsime švęsti didžią žmogaus proto pergalę, nes tuomet jau būsime perpratę Dievo mintį" – rašo knygos ,,Dievo kalba" autorius F. S. Collins. Knygą, kurios antrąją ištrauką čia pateikiama, neseniai išleido ,,Katalikų pasaulio leidiniai".

Daugiau nei prieš du šimtus metų vienas įtakingiausių žmonijos filosofų – Imanuelis Kantas (Immanuel Kant) rašė: ,,Du dalykai – anapus mūsų esantis žvaigždėtas dangus ir vidiniame mūsų pasaulyje slypintis Moralės įstatymas – man, apie juos nuolat mąstančiam, ilgainiui kelia vis didesnį susižavėjimą ir pagarbią baimę." Beveik visoms pasaulio religijoms būdingas siekis perprasti visatos kilmę ir egzistavimo dėsnius istorijoje skleidėsi įvairiais pavidalais: viešu Saulės dievo garbinimu, polinkiu teikti dvasinę reikšmę nepaprastiems gamtos reiškiniams, kaip antai užtemimai, ar tiesiog pagarbia jų baime.

Galbūt šis Kanto sakinys – tik šiuolaikinio mokslo atradimų nepažinusio filosofo jausmingų apmąstymų išraiška? Ar svarstant svarbų visatos kilmės klausimą vis dėlto galima suderinti mokslą ir tikėjimą?

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-03-04-francis-s-collins-dievo-kalba/7852

Kaštonas

Apie Žmogaus genomo projektą išleista daug (ko gero, net per daug) knygųz. Galbūt ir aš pats kada nors apie parašysiu, mėgindamas į šią patirtį pažvelgti iš šalies, vengdamas skarnbių frazių, būdingų dabar populiariems samprotavimams apie Žmogaus genomo projektą. O šioje knygoje toliau dalytis ta įspūdinga patirtimi būtų netikslinga.
Verčiau pasvarstykime, kaip šiuolaikinę mokslo sampratą suderinti su tikėjimu Dievą.

Šiuo atžvilgiu įdomu nuodugniau panagrinėti, kuo žmogaus genomas panašus šiandien jau nustatytus kitų gyvų būtybių genömus ir kuo nuo jų skiriasi. Žvalgydamiesi po žmogaus genomo platybes, tyrinėdami dvidešimt keturiose chromosomose esančius 3,1 milijardo DNR kodo ženklų, iš karto pastebėjome kelis netikėtus dalykus.Pirma, stebėtinai maža genomo infornncijos naudojama baltymodarai. Nors ir eksperimentų, ir skaiciavimų metodais gautiems duomenims būdingos nedidelės klaidos, galime teigti, kad baltymus koduojancių genų žmogaus genome yra tiktai 20 000-25 000. VIS! Šle baltymų gamybai svarbūs genai sudaro tik 1,5 proc. VlSOS DNR. Kadangi prieš dešimtmetį manyta, kad tokių genų turėtų būti mažiausiai 100 000, daugelį iš mūsų pribloškė naujiena, jog Dievo nuorodos apie žmogų tokios trumpos, juolab kad daugelio paprastesnių padarų, kaip antai kirmėlių, musių, paprastesnių augalų, genomuose atitinkamų genų skaičius beveik toks pat - apytikriai 20 000.

Kai kuriems tyrinėtojams buvo labai skaudu pripažinti, kad žmogus ne toks sudetingas, kaip atrode. Gal mūsų padėties gyvūnijos pasaulyje išskirtinumas  tiktai iliuzija? Na, ne visai. Akivaizdu, kad genų skaičius lemia toli gražu ne viską. Štai biologinių sudėtingumu žmogus gerokai pranoksta apvaliąją kirmėlę (ji turi iš viso 959 ląsteles), nors genų skaičius abiem atvejais panašus. Be to, joks kitas padaras dar nėra bandes nustatyti savo paties genomo sekos! Mūsų sudėtingumą lemia ne komandų rinkinių kiekis, 0 tai, kaip jie panaudojami. Galbūt mūsų sudedamosios dalys išmoko atlikti kelias funkcijas iš karto? Svarstant šį klausimą taip pat tiktų pasitelkti kalbos metaforą. Angliškai iš prigimties kalbantis vidutinio išsilavinimo žmogus vartoja apie 20 000 žodžių. Iš tų žodžių sudėlioti ir paprastus tekstus (pavyzdžiui, instrukcija mašinos vartotojui), ir daug sudėtingesnius literatūros veikalus, kaip antai Džeimso Džoiso (...) Taigi kirmélių, vabzdžių, žuvų ir paukščių egzistencijai, matyt, reikia iš 20 000 genų sudaryto žodyno, tikšie gyvūnai juo naudojasi ne taip sudėtingai kaip mes.

Kitą stebėtiną žmogaus genomo savybę atskleidėme,lygindami pavienių mūsų pačių rūšies atstovų genomus. DNR lygmeniu visi mes 99,9 proc. vienodi. Šis panašumas būdingas bet kuriems dviem atsitiktinai parinktiems ir palygintiems pasaulio žmonėms. Tad remdamiesi DNR analize, galime teigti, kad žmonės - iš tikrųjų viena šeima. Visų kitų Žemėje gyvenančių rūšių genetinė įvairovė dešimt ar net penkiasdešimt kartų didesnė už mūsų, tad stulbinantis genetinis panašumas yra išskirtinis žmonijos bruožas. Jeigu koks nors ateivis imtų tirti mūsų planetos gyvybės formas, galbūt sudomintų daugelis žmogaus ypatyų, tačiau itin maža genetinė mūsų rūšies įvairovė manau jam neprasystu pro akis.

Kaštonas

Dar kartą įsiklausę, kaip du pirmuosius Pradžios knygos skyrius aiškina šventasis Augustinas, ir prisiminę, kad šiam mąstytojui visiškai nereikėjo savo pasaulėžiūros derinti prie mokslo apie evoliuciją arba Žemės amžių teikiamų žinių, 'jau neabejojame, jog atidžiai, nuoširdžiai ir pagarbiai skaitydami Šventąjį Raštą nebūtinai turime laikytis grynai pažodinio, jaunos Žemės teoriją atitinkančio, jo prasmės suvokimo. Tiesą sakant, taip siaurai aiškinti Biblijos prasmę žmonės pradėjo tik prieš kokį šimtmetį ir iš esmės tam, kad pasipriešintų Darvino idėjoms.
Nuogąstavimai, ar dera priimti laisvas Šventojo Rašto interpretacijas, visiškai suprantami. Juk Senajame, taip pat ir Naujajame Testamente, yra nemažai vietų, kur pateikiami liudytojų pasakojimai apie tikrus istorijos įvykius.Dievą tikintis žmogus šias eilutes turi suvokti taip, buvo sumanęs jų autorius, - kaip tikrovės liudijimą. Tačiau kai kurios Biblijos vietos pavyzdžiui pirmos du Pradžios knygos skyriai Jobo knyga, karaliaus Saliamono  Giesmių giesmė ir Psalmės panašesnes i lyrine alergolija nei i grynai istorini pasakojima.
Kol Darvinas dar nebuvo sukėlęs gynybinio tikinčiųjų atsako, šventasis Augustinas ir dauguma kitų Šventojo Rašto aiškintojų pirmuosius Pradžios knygos skyrius suvokė ne kaip vakaro žiniose pristatomą liudytojo pasakojimą, o veikiau kaip doriniam ugdymui skirtą pjesę.
Reikalavimas tiesiogiai suvokti kiekvieno Biblijos žodžio reikšmę reikia ir daugiau keblumų. Neatrodo, kad dešine ranka Dievas iš tiesų rėmė Izraelio tautą (plg. Is 41, 10). Taip pat akivaizdu, kad Dievo prigimčiai nebūdingas užmaršumas ir poreikis, kad pranašai Jam kartkartėmis primintų apie svarbius dalykus (plg. Iš 33, 13). Biblija buvo (ir tebėra) skirta atskleisti žmonijai Dievo prigimtį. prieš 3400 metų Dievui būtų buvę tikslinga savo tautai pasakoti apie   adioaktyviųjų cheminių elementų virsmus, geologinius klodus ar DNR? Daugeliui Dievą tikinčių žmonių jaunos Žemės teorija priimtina todėl, kad mokslo pažanga, jų nuomone, gali pakenkti Dievui.

Tačiau ar Dievui iš tikrųjų reikia gynybos?

Argi ne Dievas sukūrė visatos dėsnius? Argi ne Jis didžiausias mokslininkas? Įžvalgiausias fizikas ir biologas? Ir svarbiausia - argi jį gali išaukštinti ar sumenkinti tie, kurie reikalauja, kad Jo žmonės numotų ranka i tvirtai paigristas švadas apie Jo kūriniją? Ar tikėjimą i meiles kupiną Dieva dera grįsti klaidinga gamtos pasaulio samprata?

Augustas

CitataTačiau ar Dievui iš tikrųjų reikia gynybos?

Argi ne Dievas sukūrė visatos dėsnius? Argi ne Jis didžiausias mokslininkas? Įžvalgiausias fizikas ir biologas? Ir svarbiausia - argi jį gali išaukštinti ar sumenkinti tie, kurie reikalauja, kad Jo žmonės numotų ranka i tvirtai paigristas švadas apie Jo kūriniją? Ar tikėjimą i meiles kupiną Dieva dera grįsti klaidinga gamtos pasaulio samprata?

Su šituo tikrai taikliai, Kaštone.  :thumbup: Man kartais net labai tinka.

Kaštonas

Šioje knygoje yra aprašoma scena, kuri yra filmuke:

"Slaptas Lastelės Gyvenimas"
http://www.dailymotion.com/video/x3cahbw