Sveiki,
pas mus forume vis nuskamba frazės: "pasiklauskime Kristaus", "pasiklauskime Jėzaus".
Štai, vienas pažįstamas man sakė, kad tiesiogiai su Kristumi bendrauja ir jam "kristus" pasakė, kad popiežius Benediktas XVI yra demonas. Paskui atsiuntė nuotrauką, iš kurios "matėsi", kad tas popiežius tikrai yra demonas.
Gerai, tarkime šitas tikrai išprotėjęs ir su juo viskas aišku. O kaip su šventaisiais, kaip su kitais žmonėmis, kurie teigė vienokius ir kitokius teologinius, arba su praktiniu gyvenimu susijusius teiginius, kaip atskirti kuris tikras, kuris ne?
Aišku, remiamės Bažnyčia. Bažnyčia pasisako aiškiai vienais klausimais, o kitus palieka asmeniniam žmogaus apsisprendimui. Šitoje vietoje atsiranda galimybė žmonėms pasireikšti su savo nuomonėmis. Kartais galima kreiptis ir į šventuosius, kurie tam tikrais klausimai pasisakydavo, bet Bažnyčia nei priėmė nei paneigė šių teiginių.
Kaip elgtis šiuo atveju?
P.S. susijusi tema: Mistinės Dievo ir dangaus apraiškos gyvenime. Ar patyrėme ir kaip tai vertiname? (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,48.0.html)
Kaštonas, jau minėjo - atlikit Dvasines pratybas. Būsit pamokyti kaip.
O kaip gi buvo iki tol, kai šv. Lojola dar nebuvo parašęs savo pratybų?
:) Manau, kaip aš griaužiu morką, taip ir Bažnyčia savą.
Buvo prieš jį dar toks šv. Benediktas, o prieš jį Dykumų tėvai, na prieš juos - Apaštalai, prieš šiuos Senojo Testamento pranašai...
Tai išeina, kad pratybos ne vienintelis kriterijus?
Citata iš: Varlė keliauninkė rugsėjo 17, 2015, 09:34:46
Tai išeina, kad pratybos ne vienintelis kriterijus?
Dvasinės Pratybos yra susistemintas variantas ir todėl patogiausias, prieinamiausias ir t.t. O kriterijų yra daug. :) Tik jie išmėtyti po įvairias teologijos ir dvasingumo mokyklas. Dvasinėse Pratybose tie kriterijai yra surinkti į vieną krūvą, apdoroti ir pateikti kaip viena vieninga sistema tikinčiųjų patogumui. Galima lakstyti po įvairias teologijos ir dvasingumo mokyklas, ieškant Dievo valios, o galima ateiti į Dvasines Pratybas, ir viskas bus pateikta vienoje vietoje. :D
Dvasių skyrimas apie kurį kalbama Dvasinėse pratybose Bažnyčiai yra žinomas jau nuo seno. Skiriasi tik atpažinimo metodikos, būdai yra panašūs. Ar tai bus benediktinų, ar karmelitų, ar dykumos tėvų ...
Ar tai patogiausias ir priimtiniausias ... nežinau. Esame visi skirtingi vieni intravertai, kiti ekstravertai, vieni meniškų polėkių, kiti matematikai. Todėl vieniems labiau primtinesnis bus tarkim dykumos tėvų būdas, kitiems benediktiniškasis, dar kitiems jėzuitiškas.
Dėl sistematizavimo ... tai ir dykumos tėvų labai konkreti schema ir praktiška. Ne vienintelis Ignacas sistemino. Galbūt Lietuvoje mes nelabai žinome kitus būdus nes tiesiog nebuvo kam juos perteikti.
Citata iš: Pilgrim rugsėjo 17, 2015, 10:00:36
Dvasių skyrimas apie kurį kalbama Dvasinėse pratybose Bažnyčiai yra žinomas jau nuo seno. Skiriasi tik atpažinimo metodikos, būdai yra panašūs. Ar tai bus benediktinų, ar karmelitų, ar dykumos tėvų ...
Žinoma. :thumbup:
CitataAr tai patogiausias ir priimtiniausias ... nežinau. Esame visi skirtingi vieni intravertai, kiti ekstravertai, vieni meniškų polėkių, kiti matematikai. Todėl vieniems labiau primtinesnis bus tarkim dykumos tėvų būdas, kitiems benediktiniškasis, dar kitiems jėzuitiškas.
Dėl sistematizavimo ... tai ir dykumos tėvų labai konkreti schema ir praktiška. Ne vienintelis Ignacas sistemino. Galbūt Lietuvoje mes nelabai žinome kitus būdus nes tiesiog nebuvo kam juos perteikti.
Jėzuitiškasis yra universalus, t.y., tinka bet kokio temperamento ir charakterio žmonėms, nepriklausomai nuo jų meniškų ar matematinių gebėjimų. Kitas klausimas, ar Lietuvoje visiems pasiekiami kiti metodai. ::) Manau, kad nelabai. Ir trečias aspektas yra tas, kad beveik visi šiuolaikiniai dvasios vadovai bent jau Vilniuje, kaip susitarę, mini Ignaco Lojolos Dvasines Pratybas, vos tik kalba pasisuka apie dvasių skyrimą (čia mano asmeninė patirtis Vilniuje). Tai, matyt, ir liudytų, jog Dvasinės Pratybos yra universalus, nors ir ne vienintelis metodas. :)
Citata iš: Pilgrim rugsėjo 17, 2015, 10:00:36
Esame visi skirtingi ... Todėl vieniems labiau primtinesnis bus tarkim dykumos tėvų būdas, kitiems benediktiniškasis, dar kitiems jėzuitiškas
Kaip sakydavo mano matematikos mokytoja - "ką ir reikėjo įrodyti". Ačiū Pilgrimai.
Vienuolinis gyvenimas yra universalus nepriklausomai nuo temperamento,charakterio, gabumų... Tačiau vieni tampa jėzuitais, kiti domininkonais, karmelitais, saleziečiais ...
Augustai, gal galėtum Dvasinėse pratybose esantį dvasių skyrimą palyginti su kitais metodai (domininkoniskais, salezietis jais ir pan.).
Citata iš: Pilgrim rugsėjo 17, 2015, 12:04:31
Vienuolinis gyvenimas yra universalus nepriklausomai nuo temperamento,charakterio, gabumų... Tačiau vieni tampa jėzuitais, kiti domininkonais, karmelitais, saleziečiais ...
Skirtingi Ordinai vykdo skirtingas misijas Bažnyčioje. :) Todėl jie specializuojasi konkrečioje Bažnyčiai reikalingos veiklos srityje. Toks ir yra skirtumas tarp skirtingų vienuolinio gyvenimo, kuris yra universalus, atšakų.
Citata
Augustai, gal galėtum Dvasinėse pratybose esantį dvasių skyrimą palyginti su kitais metodai (domininkoniskais, salezietis jais ir pan.).
Negalėčiau. :) Metodika yra viena ir ta pati, t.y., dvasių skyrimas yra vienas ir tas pats visur, nepriklausomai nei nuo žmogaus luomo (žmogus gali būti pasaulietis, vienuolis, dvasininkas), nei nuo žmogaus gabumų ir talentų, nei nuo atskirų vienuolinio gyvenimo formų, nei nuo Ordino, nei nuo skirtingų teologinių bei dvasingumo mokyklų. :) Kaip jau rašiau, visi dvasiniai vadovai (bent jau Vilniuje), vos tik kalba pasisuka apie dvasių skyrimą, mini šv.Ignacą Lojolą ir jo Dvasines Pratybas.
Jei
CitataMetodika yra viena ir ta pati, t.y., dvasių skyrimas yra vienas ir tas pats visur,
tai kodėl
CitataDvasinės Pratybos yra susistemintas variantas ir todėl patogiausias, prieinamiausias ir t.t.
?
Citatavos tik kalba pasisuka apie dvasių skyrimą, mini šv.Ignacą Lojolą ir jo Dvasines pratybas.
Ignacas Lojola gyveno 1491-1556 tai kaip buvo iki jo ? ar buvo ar yra kitokios metodikos ?
Jeigu yra tada kokie skirtumai jei
CitataDvasinės Pratybos yra susistemintas variantas ir todėl patogiausias, prieinamiausias ir t.t.
?
Mano supratimas tai toks: iki Ignaco Lojolos, būdavo bendri dvasingumo mokymai: kaip gyventi, kaip kovoti su nuodėmėmis ir blogomis mintimis.
Tuo tarpu Ignacas Lojola aprašė labiau specializuotą mokslą, ir pavadino jį dvasių skyrimu. Turbūt taip?
Kokie tie bendri dvasingumo mokymai ?
Na, apimantys ne vien dvasių skyrimą, bet apskritai - visą gyvenimą.
Dauguma tų šventųjų buvo patys vienuoliai, tai jie daugiausia rašė apie vienuolinį gyvenimą. Paskutiniame mano klausytame įraše įstrigo patarimai kaip išgyventi situaciją, kada žmogus jaučiasi Dievo paliktas. Kaip vienas šventasis aprašinėjo, tai po to klausė Kristaus: "kodėl man nepadėjai, kai man buvo taip blogai", į ką jam Jėzus atsakė: "kai tu blogai jauteisi, aš buvau arčiau tavęs, nei kad dabar esu". Po to buvo kalbama apie tai, kad tokiose situacijose nereikia išeiti iš celės, neburnoti prieš Dievą ir t.t.
Paskui apie tai, kaip kovoti su blogomis mintimis, su pykčiu; apie atleidimą ... ir t.t.
Visumoje labai, labai plačiai viskas aprašoma.
Tuo tarpu dvasių skyrimas, kiek aš suprantu, yra labiau specializuotas mokslas.
Dvasių skyrimas yra ne mokslas, o dovana. Mokslo pagalba sakykime sužinai ar šitai turi.
Plg. Apie talentus.
Aplamai kalbant!!!
Jei net žmogus eis į pratybas, tai dar nereiškia, kad jis bent kokį talentą gaus.
Ignacas taip pat buvo vienuolis ir taip pat rašė apie vienuolinį gyvenimą.
Citata iš: Pilgrim rugsėjo 18, 2015, 05:31:44
Jei
CitataMetodika yra viena ir ta pati, t.y., dvasių skyrimas yra vienas ir tas pats visur,
tai kodėl
CitataDvasinės Pratybos yra susistemintas variantas ir todėl patogiausias, prieinamiausias ir t.t.
?
Kur Tamsta, Pilgrim'e, čia įžiūri prieštaravimą? :)
Citata
Citatavos tik kalba pasisuka apie dvasių skyrimą, mini šv.Ignacą Lojolą ir jo Dvasines pratybas.
Ignacas Lojola gyveno 1491-1556 tai kaip buvo iki jo ? ar buvo ar yra kitokios metodikos ?
Jeigu yra tada kokie skirtumai jei
CitataDvasinės Pratybos yra susistemintas variantas ir todėl patogiausias, prieinamiausias ir t.t.
?
Taigi rašiau, kad nėra jokio skirtumo, kokio Ordino ir kokiam vienuolyne bus atskiriamos konkretų žmogų veikiančios dvasios. Dvasių skyrimo pagrindas, t.y., pagrindinė metodika buvo ir bus ta pati. :) Šv.Ignaco Lojolos nuopelnas yra tas, kad jis tą dvasių skyrimą susistemino ir pateikė kaip vieningą, patogią naudoti sistemą. :)
P.S. Kukuli, nekreipk dėmesio. Čia mūsų Pilgrim'ui užėjo provokavimo šišas, tai dabar jis mus ir klausinėja visokių niekų. :)
Tai vis dėl to, kol tema dar neataušo: kas turima omeny konkrečiai, kai sakoma: "pasiklausk Kristaus" arba "pasiklausk Jėzaus"?
Klausimas adresuojamas visiems, kurie šitame forume yra panaudoję mano aukščiau paminėtus išsireiškimus. :)
Ketvirtoji savaitė
1. Prisikėlimas
Tikslas: kontempliuoti prisikėlusį Kristų ir kryžiuje įžiūrėti pergalę; gyventi prisikėlimo džiaugsmu ir ypatinga vidine ramybe; trokšti sekti Kristumi jo Bažnyčioje.
2. Kontempliacija meilei pasiekti
Tikslas: nuolat ir visur atpažinti Dievo kvietimą, ieškoti ir rasti Dievą visur ir visada; kad viskas padėtų susitikti Dievą ir leistų su juo bendrauti.
http://www.jesuit.lt/dvasines-pratybos-32/articles/apie-dvasines-pratybas-placiau
klausti, kalbėti, būti bendrystėje su Jėzumi -
Katalikų Bažnyčios katekizmas:
2565 Naujojoje Sandoroje malda yra gyvas Dievo vaikų ryšys su be galo geru jų Tėvu, su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi ir su Šventąja Dvasia. Dievo karalystės malonė yra ,,visos Švenčiausiosios Trejybės vienybė su visa [žmogaus] dvasia". Tad maldos gyvenimas yra nuolatinis buvimas Triskart Švento Dievo akivaizdoje ir bendravimas su Juo. Ta gyvenimo bendrystė yra visuomet galima, nes Krikštu mes tapome viena su Kristumi. Būdama bendrystėje su Kristumi ir plisdama Jo kūne – Bažnyčioje, malda tampa krikščioniška. Ji apima visa, kaip ir Kristaus meilė.
1391 Komunija mus tvirčiau suvienija su Kristumi. Pagrindinis Eucharistijos priėmimo komunijoje vaisius yra glaudi vienybė su Jėzumi Kristumi. Viešpats juk sako: ,,Kas valgo mano Kūną ir geria mano Kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame" (Jn 6, 56). Gyvenimo Kristuje pagrindas yra eucharistinis pokylis: ,,Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane" (Jn 6, 57): Kai per Viešpaties šventes tikintieji priima Sūnaus Kūną, jie vieni kitiems skelbia Gerąją Naujieną, kad jiems duotas gyvenimo laidas, kaip ir tada, kai angelas pasakė Marijai Magdalietei: ,,Kristus prisikėlė!". Taip ir dabar gyvenimas ir prisikėlimas suteikiami tam, kuris priima Kristų.
1088 ,,Tokiam didžiam darbui atlikti" – teikti arba perduoti savo išganymą – ,,Kristus visuomet pasilieka savojoje Bažnyčioje, ypač jos liturginiuose veiksmuose. Jis pasilieka Mišių aukoje ir kaip aukojantis asmuo, nes 'kunigo patarnavimu dabar aukoja tas pats, kuris anuomet save paaukojo ant kryžiaus', ir ypač eucharistiniais pavidalais. Savo galia Jis pasilieka sakramentuose taip, kad kai kas nors krikštija, tai krikštija pats Kristus. Jis pasilieka savo žodyje, nes kai Bažnyčioje skaitomas Šventasis Raštas, kalba pats Kristus. Pagaliau kai Bažnyčia meldžiasi ir gieda, drauge su ja pasilieka tas, kuris pats pažadėjo: 'Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų' (Mt 18, 20)."
Bendrauti su Jėzumi, išgirsti Jėzų galima per:
* maldos gyvenimą,
* šv. Rašto pamaldų skaitymą,
* dalyvavimą šv. Mišiose ir priimant šv. Komuniją,
* sakramentinį gyvenimą,
* gyvą Bažnyčios bendruomenę.
Sakyčiau labai gerai suformuluota tema: ,,Apreiškimų tikrumo kriterijai". Nors brolis Kristuje Jėzuje, Kukulis, klausinėja ir ne to klausimo, tačiau visgi labai svarbu yra suvokti tuos kriterijus. Pagrindinis kriterijus yra Šventasis Raštas ir Tradicija. Jie yra neatskiriami.
Citata iš: kukulis rugsėjo 18, 2015, 15:55:27
Tai vis dėl to, kol tema dar neataušo: kas turima omeny konkrečiai, kai sakoma: "pasiklausk Kristaus" arba "pasiklausk Jėzaus"?
Klausimas adresuojamas visiems, kurie šitame forume yra panaudoję mano aukščiau paminėtus išsireiškimus.
Nežinau, ar esu taip kada nors rašęs, sakęs. Kiek žinau ir kiek esu patyręs asmeniškai, Jėzus Kristus yra tas pats vakar, tas pats rytoj, tas pats šiandien (vietoje "Jėzus Kristus" galima įrašyti žodį "Dievas", bet pastarasis žodis labai abstraktus, tada reikia aiškintis kokį dievą pažįsti). Taigi, kadangi Jėzus Kristus yra tas pats, tai galime lengvai suprasti, jog kaip jis sakė mylėti savo priešus apaštalams prieš ~2000m., tą patį sako ir man šiandien 2015-09-19 11:53.
O jeigu man apsireikš koks nors jėzus ir pasakys nekęsti priešų (nors tokių ir neturiu), tai suprasiu, jog tai yra velnio gundymas, o ne Jėzus Kristus. Tiesiog reikia žiūrėti ar konkretus kuris apreiškimas neprieštarauja tam, kas jau yra apreikšta ir pripažinta. Esama daugybė visokių dvasių, t.y. demonų, kurie su malonumu ir labai lengvai apsimeta dievais, jėzais ir marijomis, mozėmis ar kokiu nors apaštalu, šventuoju, angelu arkangelu... jei tik numano būsiant galimybei suklaidinti žmogų ir, kas keisčiausia, tik gavę leidimą iš Dievo! Taigi, mylimieji broliai ir sesės Kristuje Jėzuje, budėkime, nepaliaukime melstis ir nepraraskime tikėjimo, kad rūpime mus mylinčiam Dievui!
Šėtonas tyko mūsų kiekvieną akimirką. Jie nemiega ir nepoilsiauja, neturi išeiginių ir atokvėpio akimirkų, atsiminkime tai! Skaitykime C. S. Lewis knygą "kipšo laiškai". Vėl ir vėl perskaitykime, kad pažinti piktojo strategiją ir nepatapt lengvu pseudoangelo grobiu.
Apskritai Šventasis Raštas yra vadinamas Apreiškimu. Skaitykime ir žinosime visus reikiamus kriterijus. :thumbup:
o Sigitas.
Vakar norejau tave aplankyti. Panasu, kad treciadieni busiu vel Klaipedoje.
Ka apie tai manai?
Asmeniniams pokalbiams reikia naudoti asmeninių žinučių sritį, o ne bendrą "čatą". :thumbup:
Hm. Kyla noras šmaikštauti. Tiek to.
,,Slaptoje,, turiu norą,kad visi siektų gyvo bendravimo. :-) o meilužės man nereik, neiškentejau... :-D :-D :-D
CitataŠventasis Raštas ir Tradicija. Jie yra neatskiriami.
ne tik -
95 ,,Tad aišku, jog (1)
Šventoji Tradicija, (2)
Šventasis Raštas ir (3)
Bažnyčios Mokymas išmintingiausiu Dievo sprendimu yra taip darniai susiję tarpusavy, kad vienų be kitų išvis nebūna. Jie visi drauge veiksmingai prisideda prie sielų išganymo, kiekvienas savaip ir vienos Šventosios Dvasios veikiami." (
Katalikų Bažnyčios katekizmas)
Citata iš: kukulis rugsėjo 18, 2015, 15:55:27
Tai vis dėl to, kol tema dar neataušo: kas turima omeny konkrečiai, kai sakoma: "pasiklausk Kristaus" arba "pasiklausk Jėzaus"?
As tai supratau, kad kukulis praso pasidalinti konkrecia patirtimi, o ne cituoti katekizma, ar kitus tekstus, kad ir kokia ismintis ten isdestyta butu.
Dazniausia svarbiu klausimu einu melstis, o sprendimas arba ateina arba ne, bet jokiu budu nedrisciau tvirtinti, kad tai Jezus pasake :-)
Zinai, kai vieno pamaldaus zydo paklause ar Dievas isklause jo maldas per gyvenima, tas atsake, kad viskas "kaip i siena".
Pakanka prisiminti motina Terese ir jos tamsa..
Citata iš: Pilgrim rugsėjo 19, 2015, 08:37:48
CitataŠventasis Raštas ir Tradicija. Jie yra neatskiriami.
ne tik -
95 ,,Tad aišku, jog (1) Šventoji Tradicija, (2) Šventasis Raštas ir (3) Bažnyčios Mokymas išmintingiausiu Dievo sprendimu yra taip darniai susiję tarpusavy, kad vienų be kitų išvis nebūna. Jie visi drauge veiksmingai prisideda prie sielų išganymo, kiekvienas savaip ir vienos Šventosios Dvasios veikiami." (Katalikų Bažnyčios katekizmas)
Visiškai teisingai! :celebrate: Nes Romos Katalikų Bažnyčios mokymas ir kyla būtent iš šio Apreiškimo kriterijaus - Šventojo Rašto ir Šventosios Tradicijos. Nėra Šventojo Rašto be Tradicijos, nėra Mokymo (Magisterium (https://en.wikipedia.org/wiki/Magisterium)) be Šventojo Rašto ir Tradicijos.
Ir visa, kas prieštarauja Romos Katalikų Bažnyčios Mokymui yra velnio apgaulė, net jei tai atrodytų itin rimta ir būtų dalinama kur nors bažnyčioje, pavyzdžiui neseniai į mano rankas papuolė brošiūrėlė ,,Tai būtina žinoti". Ji prasideda žodžiais: ,,kodėl bažnyčioje nėra vienybės tarp tikinčiųjų?" O vėliau pasukama kalba apie smulkius ritualinius, papročių skirtumus: kada klauptis, kaip apsirengusiam ateiti, į kur kunigui atsisukus aukoti Mišias, kur turėtų būti Tabernakulis, priekaištai dėl sudėtinių Mišių, pamaldų už mirusius tvarka ir kt. apeiginiai reikalai. Niekam ne paslaptis, jog yra trintis dėl šių dalykų, tačiau jie nėra tokie svarbūs. O šioje brošiūrėlėje, paremtoje privačiais apreiškimais ir vizijomis, regėjimais, siekiama būtent to, nuo ko ir pradeda nežinomas autorius savo kalbą - "nėra vienybės tarp tikinčiųjų". Gerai žinome kas siekia susiskaldymo - velnias. Todėl netgi va tokia atrodo labai įtaigia ir lygtais teisinga, dievota tema, siekiama vidinio Bažnyčios susiskaldymo į tuos, kurie elgiasi teisiai, yra nabažni (dievoti) ir tuos, kurie yra neišmanėliai ir papiktintojai.
Taigi, pagal kokius kriterijus atskirsime pelus nuo grūdų? Pagal tą patį, seną kaip žmonija ir kasdien vis naują, prabylantį į širdį Dievo žodį, kuris yra:,,gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis." (Žyd 4,12).
Šventasis Ignacas Lojola yra maladiec Dievo vyras, nuveikęs didžiulį Dievo darbą. Skaičiau ir studijavau jo raštus, dalyvavau dvasių skyrimo rekolekcijose. Tai yra tikrai geras dalykas! :thumbup: Tiesiog norėjau pabrėžti, jog Dievas veikia ir per tuos, kurie nėra katalikai. Evangelikai liuteronai, reformatai, ir protestantai taip pat gauna dvasių skyrimo dovaną net nieko negirdėję apie Ignacą Lojolą ar kokį ten karmelitų, domininkonų, benediktinų dvasingumą. Taip Dievui patinka, jis elgiasi kaip nori, Šventoji Dvasia dvelkia kur nori ir mes, katalikai, jos nesame užsipatentavę.
Brangieji, nekurkime savo teisumo iliuzijos. To nori piktasis. Verčiau muškimės į krūtinę atgailodami už savo ir kitų nuodėmes, nes iš tiesų esame nusidėjėliai, visaip velnio gundomi ir dažnai apgaunami, nes tiek angelai tiek demonai mato mus nuogus (plikutėlius!), tokius, kokie esame, kokius mus pagimdė tėvai ir kokius pasidarome patys save gyvenimo tėkmėje. Tikrinkime save pagal tą pamatinį apreiškimo tikrumo kriterijų: Šventąjį Raštą+Tradiciją+Magisteriumą= :angel-2:.
Na, taip niekas ir neatrašė, ką reiškia "pasiklausti Kristaus" tik privarė kalnus citatų iš katekizmo ir kitų knygų, kaip vyksta bendravimas su Dievu.
Ta minėta citata "pasiklausti Kristaus" forume nuskambėdavo kai būdavo kalbama apie kokį nors konkretų klausimą, kuris neaiškus, ir todėl reikia "pasiklausti Kristaus".
Todėl klausiu dar kartą: ką reiškia išsireiškimas "pasiklausti Kristaus"?
Tikiuosi maždaug tokio atsakymo: " 'Pasiklausti Kristaus', reiškia: ..." (vietoje daugtaškio įrašyti, ką reiškia "pasiklausti Kristaus").
Na, nesu pažengusi katekizme ir pasikauščiusi teologijoje. Pasidalinsiu kaip aš praktikuoju - maldos metu kreipiuos, kas mane neramina ar priimant sprendimā klaidina. Įvardinant problemā bendrauju su Jėzum kaip su Asmeniu.
Prašau, kad man suprantamu būdu padėtų pažinti Dievo valiā - per mintis, per žmones (...) Na, po to būna ivairiai - kartais netikėtai kyla mintis pasitart su atitinkamu žmogum, arba atsakymas ateina netikėtai arba nieko nebūna - neiśgirstu ::) Toliau maldoje prašau aiškumo, susitinku su maldoj gyvenančiu žmogum ar dvasininku - nelygu kokios svarbos sprendimas. Yra buvę, jog einu pro bažnyčiā ir kyla mintis užeiti, po to sužinau, kad klausykloj kunigas. Tuomet einu išpažinties ir tuo pačiu dar ir kunigo klausiu. Iki šiol supratau, jog greitų sprendimų svarbiose srityse (nors ypač norėtųsi) mano atveju - nebuvo. Tenka maldoj toliau klaust - kartais pokalbyje pati problema ,,išsigrynina'' ir prieinama prie tikrosios šaknies.
Dievo teisingumas aukšćiau mano supratimo kas yra teisinga ir ne.
Tokia mano patirtis. Būtų įdomu ir man sužinoti kitų brolių ir seserų Kristuje sprendimų pažinimo kelio.
Pasiklausti Kristaus', reiškia:
Citata* maldos gyvenimą,
* šv. Rašto pamaldų skaitymą,
* dalyvavimą šv. Mišiose ir priimant šv. Komuniją,
* sakramentinį gyvenimą,
* gyvą Bažnyčios bendruomenę.
1. Pasiklausti Kristaus', reiškia: melstis, nuolatos melstis
maldoje išgirsti tai ką sako Jėzus. Malda tai ne tik kalbėjimas,
bet ir klausymas. Ir klausantis girdėti tai ką kalba Jėzus.
2. Pasiklausti Kristaus', reiškia: dalyvauti šv. Mišiose,
šv. Mišių metu girdėti ką kalba Jėzus per šv. Rašto skaitymus, Evangeliją, homiliją.
Ką kalba Jėzus kai tu su Juo susitinki savo širdyje priėmus Komuniją.
3. Pasiklausti Kristaus', reiškia: eiti išpažinties, priimti Komuniją
ką patiri besiruošdamas išpažinčiai, dalyvaudamas šv. Mišiose, įvairiame pamaldume ir pan.
4. Pasiklausti Kristaus', reiškia: išgirsti per žmones kurie yra tavo bažnytinėje bendruomenėje
(maldos grupė, Marijos Legionas)
Dievas yra visagalis ir leiskime Jam kalbėti visomis priemonėmis - malda, šv. Raštu, supančia gamta, per sutiktus žmones,
per įvykius, net ir tyla ... ir t. t.
Kas dalyvavo Dvasinėse pratybose, gali paliudyti, kad dienos skaitiniai ir mąstymai skamba ir jiems atsiliepia visa aplinka, sutikti žmonės troleibuse, išgirsta daina per radiją, perskaitytas žurnalo straipsnis ir t. t.
Maldingas skaitymas, tai siekimas išgirsti Dievą, o ne atmesti šv. Rašto eilučių, knygos, straipsnio, paskaitos - man neįdomu, nepatinka kalbėtojas, skaitovas, nenoriu, tingisi, per sunku, sudėtinga ir pan.
Pasiklausti ir reiškia bendrauti su Dievu, va tas - kaip ir yra per ką ateina atsakymas.
Kaip ateina atsakymas, šį atsakymą irgi žino tik Dievas, Jis žino kada ir kaip.
Kai neaišku, tuomet ir eini bendrauti su Tuo, kuris žino atsakymą. Klausimas ir atsakymas, bet tai ir yra bendravimas.
Gal keblumas tame, kad mums trūksta Dievo patirties, žinių pakanka, bet patirties per mažai.
Dar pridursiu, kad Dievas taip pat yra laisvas kalbėti ar nekalbėti, atsakyti ar neatsakyti.
Taip pat ir pas Ignacą yra paguodos ir nepaguodos, metas kai Dievas kalba ir metas kai jis tyli. Ir jos (paguodos/nepaguodos) gali užsitęsti, kad ir 40 metų.. Tik nesu girdėjusi, kad kam iš paprastų pasauliečių užsitęstų paguoda :)
Citata iš: kukulis rugsėjo 20, 2015, 13:50:17Tikiuosi maždaug tokio atsakymo: " 'Pasiklausti Kristaus', reiškia: ...".
Manau, broliui Kristuje Jėzuje, Kukuliui, jau atsakė ką reiškia "pasiklausti Kristaus".
Norėjau įdėti iliustraciją iš savo gyvenimo.
Nuo šių metų pavasario mano galvoje vis sugrįžta mintis įsigyti mikroautobusiuką, 9 sėdimų vietų, kad pakaktų "B" kategorijos teisių jį vairuoti ir galėčiau savo bendruomenės, o ir parapijos ar tiesiog pažįstamus žmones vežti į visokius religinius renginius Lietuvos ribose. Šventajame Rašte nėra parašyta - "pirk mikriuką", nėra parašyta ir atvirkščiai (ačiū Dievui!). Kaip sužinoti Dievo valią? Brolis Kristuje Jėzuje, Tomas, jau rašė, jog geriausia tiesiog palaukti.
Vasaros pradžioje nusibaigė mano automobilis, pardaviau jį į metalo laužą pigiau, nei sumokėjau remontuodamas prieš pat parduodamas. Likau visiškai be pinigų, netgi skolose. Naujam automobiliui (turiu omeny naujam man, bet ne tai, jog nuliovą naują mašiniuką) įsigyti nėra pinigų, o man automobilis yra būtinybė, ne prabanga (man yra sunku vaikščioti). Vasaros pradžioje vienas bendruomenės brolis paskolino man savo komercinį autobusiuką ir suteikė šansą užsidirbti juo pinigų. Su tuo autobusiuku važinėjau visą vasarą, visą rugsėjo mėnesį. Dabar baigias sezonas, bendruomenės brolis sakė, jog jam reikia parduoti tą komercinį autobusiuką. Šiuo metu laukiu atsakymo iš vienos giminaitės, kuri galėtų man paskolint pinigų autobusiukui įsigyti. Gyvenu šia diena su visiška ramybe širdyje, nes Dievui esu rūpimas, tą labai gerai žinau. Ir dar vienas dalykas, pagal ką sprendžiu, jog Dievas nori man parūpinti mikriuką - nu kur beeičiau, ką begalvočiau, kur bežiūrėčiau - vis man akyse mikroautobusiukai mirga, vis žvilgsnis užkliūna už autobusiukų. Žinau, jog tai - nėra vien mano išsigalvojimai, spangimai. Svarbu išlaukti, išmelsti ir subudėti! Dievas siunčia mums mintį, bet mes ją apipiname visokiais savo paties išsigalvojimais, plius kur dar velnio pinklės! Taip va daros sudėtinga atpažinti Dievo valią ir ją vykdyti. O Dievo valią pasitikrinti reikia, kaip kad rašė brolis Kristuje Jėzuje, Andrius4 (o gal Audrius4? tiksliai neatsimenu), pagal Bibliją. :thumbup:
:D Gerai čia :thumbup:
Klausyk, o tau akyse mirga nuliovas autobusiukas ar tas biškį padėvėtas? ;)
O šiaip ačiū už atasakymus. Tikiuosi čia ne man vienam buvo atsakyta, o ir kiti, kurie skaitys, iš to gaus daug naudos :thumbup:
Garbė Jėzui Kristui!
Noriu dar parašyti į šitą labai svarbią temą. :read:
Mano jau minėtoje brošiūrėlėje "tai būtina žinoti" autorė, prisistačiusi kaip "Dievo tarnaitė", rašo apie privačius apsireiškimus, kuriuose regėjo Jėzų Kristų, sakantį: "visi degsite pragare ..." ir primenantį nuodėmes: "turi dvi dideles neišpažintas nuodėmes ...". Kam Šventajame Rašte Jėzus Kristus grasino degimu pragare, arba priminė nuodėmes? Ypatingai retai kur rašoma, nebent veidmainiams, melagiams, apgavikams. Net išdavikui Judui Jėzus atleido ir pamiršo jo nuodėmę, nors ir buvo perspėjęs: ,,štai mano išdavėjo ranka yra kartu su manąja ant stalo. Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip jam nustatyta, bet vargas tam žmogui, kuris jį išduoda!" (Lk.22,21-22). Taigi, "vargas", bet ne "degsi pragare"!
Taigi, šita autorė, pasivadinusi "Dievo tarnaite" sėja velnio sėklą gąsdindama ir įnešdama tarp tikinčiųjų sąmyšį, susiskaldymą.
Dar yra labai gera pasitikrinti apreiškimo ar ten kokios kitokios mistinės patirties tikrumą skaitant Romos Katalikų Bažnyčios pripažintų, kanonizuotų šventųjų ir palaimintųjų raštus, pavyzdžiui sesers Faustinos Kovalskos dienoraštį. Aš nesu jo skaitęs, tik klausiausi per "Marijos radiją" skaitytas ištraukas, tačiau nei viename iš jos regėjimų, kiek žinau, Jėzus Kristus negrasino pragaru ir, kiek žinau, nepriminė jos ar kurių kitų žmonių nuodėmes.
Tokių brošiūrėlių, fotokopijų ir kitokių panašių leidinukų bažnyčioje kartas nuo karto pasitaiko rasti. Deja, žmonės skaito ir galvoja, jog ten viskas yra tiesa, teisinga. Pradeda platinti, kalbėti ir įtikinėti, o velnias džiūgauja, nes abejonių, nesusipratimų ir skaldymo sėkla pasėta. :'(
P.S.: Broli Kristuje Jėzuje, Kukuli, apie naują mikriuką nedrįstu net pasvajoti, ieškau naudoto autobusiuko. :ashamed:
Linkiu tau gauti nuliovą ;) Ir dar kad nieko nekainuotų ir gerai važiuotų :happy:
O tą tavo minėtą brošiūrėlę skaičiau. Viena vienuolė davė. Paskui pasakiau jai kad daugiau niekam neduotų, nes čia nesąmonės .. :no-no:
Kiek Sigitai tau trūksta pinigėlių? (arba kiek jų reik?)