Neretai šis klausimas iškyla tikintiems žmonėms, kai susiduriama su sunkiai sprendžiamomis dilemomis. O gal jei Dievas - geriausias Gydytojas, tai ir išvis nieko daugiau nereikia?
Šitam bernardinai.lt straipsnyje galim pasitikrinti savo supratimą apie tikėjimą ir psichoterapijos santykį:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-11-28-mindaugas-radusis-ar-religingumas-gerina-psichine-sveikata/91440/comments#list (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-11-28-mindaugas-radusis-ar-religingumas-gerina-psichine-sveikata/91440/comments#list)
Prisimenu vieną seną atvejį, kai viena mergina į maldos grupę atsivedė savo pažįstamą žmogų, o šiam ėmė kilti klausimai, vienas maždaug toks "tai kai susilaužau ranką, man į traumpunktą važiuot ar melst, kad Dievas pagydytų". ? :) Tai kažkaip visa šita dilema man į tai ir panaši. O šiaip man atrodo paprastai - naudokis Dievo dovanotu protu ir juo spręsk kada ir kurios pagalbos reikia. Jei reikia - kreipkis ir į abu. O ne supriešint. ;)
O gal abu kartu? :D Kaip pvz. kun. psichologas Kęstutis Trimakas (http://lt.wikipedia.org/wiki/K%C4%99stutis_Trimakas).
Bet aišku, tokių nedaug yra... tuomet vertėtų kreiptis į katalikus psichologus, kurie dirba kartu su arkivyskupijomis, vyskupijomis. Tuomet gali bent kiek būti užtikrintas, kad tai, ką pasiūlys psichologas, neprieštaraus tikėjimui :-\
Citata iš: Tomas M. lapkričio 28, 2012, 11:43:37
O gal abu kartu? :D Kaip pvz. kun. psichologas Kęstutis Trimakas (http://lt.wikipedia.org/wiki/K%C4%99stutis_Trimakas).
O šis žmogus tai net ne abu, o nežinau kiek... :)
Citata iš: Tomas M. lapkričio 28, 2012, 11:43:37
Bet aišku, tokių nedaug yra... tuomet vertėtų kreiptis į katalikus psichologus, kurie dirba kartu su arkivyskupijomis, vyskupijomis. Tuomet gali bent kiek būti užtikrintas, kad tai, ką pasiūlys psichologas, neprieštaraus tikėjimui :-\
Ko gero pritarčiau. Nelabai susimąstydavau apie tai, kol "iš toliau" nesusidūriau su patarimais apskritai vengti tikėjimo klausimų. Negaliu "pasmulkinti" situacijos, nes smulkiau su žmonėmis ir nesiaiškinau, bet nepasakysi, kad dėmesio neatkreipiau...
Paskaitykite Virginijaus 2012-11-29 08:25 komentarą (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-11-28-mindaugas-radusis-ar-religingumas-gerina-psichine-sveikata/91440/comments#list) po straipsniu. Yra ir tokių atvejų.
Girdėjau kun. Valkauską sakant, kad jų (egzorcistų) darbe šiuo požiūriu nėra tvarkos, kreipiasi ir psichikos ligoniai, ir apsėstieji/dvasių varginami, todėl dėl žmonių antplūdžio neįmanoma visų išklausyt ir visiems patarnaut. Geri psicho- specialistai turėtų atskirti negalios prigimtį ir tik ją įvertinę siųsti pas egzorcistą. Bet visų pirma jie turi būti tikintys.
Sveiki,
Kaip manote ar katalikams verta lankytis pas psichologus? Ar būna problemų, kurioms spręsti neužtektų kunigo pagalbos?
Jeigu taip, kokio psichologo reiktų ieškoti? Ar svarbu kad jis taip pat būtų katalikas?
Citata iš: kukulis balandžio 26, 2016, 05:50:50
Sveiki,
Kaip manote ar katalikams verta lankytis pas psichologus?
Manau, kad katalikams lankytis pas psichologus yra pageidautina, bet nebūtina. Psichologas tam tikra prasme yra asmenybės pažinimo specialistas. Ir jei koks nors žmogus turi problemų su savęs pažinimu, tai apsilankyti pas psichologą jam būtų labai pravartu.
CitataAr būna problemų, kurioms spręsti neužtektų kunigo pagalbos?
Taip, tokių problemų būna. Tai daugiausia emocinės problemos ir sužeidimai. Kunigas šitų problemų identifikuoti neturi kompetencijos. Čia jau pats žmogus turėtų save pažinti ir identifikuoti tas emocines problemas, kurios jį kankina, trukdo jam skleistis kaip asmenybei, lavinti savo turimus talentus ir pan. O jei žmogus turi sunkumų su savęs pažinimu ir tų emocinių problemų identifikavimu, tai tada tam, kad savęs pažinimas būtų palengvintas, labai naudinga kreiptis į psichologą.
Citata
Jeigu taip, kokio psichologo reiktų ieškoti? Ar svarbu kad jis taip pat būtų katalikas?
Žinoma, idealu būtų, jei žmogaus ir jam padedančio psichologo pasaulėžiūros sutaptų. Bet griežtai imant, toks pasaulėžiūrų sutapimas nėra būtinas. Juk tam, kad psichologas padėtų nustatyti, kokių jo klientas turi prigimtinių talentų, visai nereikia katalikiškos pasaulėžiūros. Katalikiškos pasaulėžiūros visai nereikia ir kliento emocinių problemų nustatymui. Ir t.t.
Visai kita kalba yra tada, jei žmogus nusprendžia kreiptis dėl psichoterapijos. Psichoterapijos metodai yra įvairūs, ir kai kurie iš jų prieštarauja katalikiškai etikai. Tad čia jau reikia žiūrėti labai atsargiai, ir jei psichoterapijos paslaugas teikiantis psichologas pasiūlo terapijos metodą, kuris prieštarauja katalikiškai etikai (pvz., hipnozę), tokių psichologo paslaugų geriau atsisakyti.
Tai tiek trumpai. :)
"Kaip manote ar katalikams verta lankytis pas psichologus?
Ar būna problemų, kurioms spręsti neužtektų kunigo pagalbos?
Jeigu taip, kokio psichologo reiktų ieškoti? Ar svarbu kad jis taip pat būtų katalikas?"
Jei žmogus mano, kad jam reik psichologo pagalbos, tai .... .
Kunigas kunigui nelygu. Būna problemų kurias galima išspręsti besikalbant su kitu tikinčiu.
Nemoku apsakyti kaip tai svarbu, kad psichologas būtu tikintis.
Ps Yra variantų kai mokslas bejėgis.
PPs šia tema lyg jau buvo kalbėta?!
"tai apsilankyti pas psichologą jam būtų labai pravartu."
Yra maždaug, tokis anekdotas pasaulietinis.
Žmona atsiveda savo vyrą pas psichiatrą ir skundžiasi, kad jei trūksta lytinių santykių.
Anekdoto pabaigoje, vyras atsisveikinimui klausią daktaro "viską supratau, bet ką man reiks daryti kai jūsų daktare nebus?"
Resume:
"savęs pažinimą" praktikuojantys katalikai randa maldoje.
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1017.msg19439/topicseen.html#msg19439
" Tai daugiausia emocinės problemos ir sužeidimai. Kunigas šitų problemų identifikuoti neturi kompetencijos."
Netiesa.
Citata iš: Kaštonas balandžio 26, 2016, 08:35:13
" Tai daugiausia emocinės problemos ir sužeidimai. Kunigas šitų problemų identifikuoti neturi kompetencijos."
Netiesa.
Kunigas yra pirmiausia teologas, o ne psichologas. Galbūt yra tokių kunigų, kurie iš prigimties yra geri psichologai, bet tarp teologijos ir psichodiagnostikos mokslų yra labai didelis skirtumas. Tai skirtingi mokslai su skirtingais tyrimo metodais ir tyrimo objektais. Manau, kad nereikėtų painioti šių dviejų mokslo šakų, Kaštone. :)
Kunigas pirmiausia yra ŽMOGUS.
Augustai, nereikia kalbėti kategorijomis.
Turime kunigų, vienuolių kurie studijavo ir psichologiją.
Su sekuliariais psichologais yra didelė problema ir pavojus. Labai dažnas atvejis, bent jau vakaruose - ateina žmogus, kenčiantis nuo potraukio tai pačiai lyčiai, o psichologas jam sako - "su tavim viskas tvarkoje, tu normalus. Tiesiog būk savimi ir viskas bus gerai, viskas susitvarkys!"...
T.y. psichologai vietoje to, kad nurodytų infekcijos priežastį, pasako pacientui, kad tas dvokiantis pūlinys yra jo tapatybės dalis... na kaip žmogus gali padėti atpažinti nuodėmę ir jos sukeltus pokyčius, jei jis pats netiki nuodėmės egzistavimu?
Skaičiau, kad bent jau JAV yra krikščionių psichologų, kurie padeda pvz. išprievartavimo aukoms atleisti tiems nusikaltėliams ir pan., t.y. dirba su labai sunkiais atvejais ir veda, tarpininkauja Dievui, kad būtent Šv. Dvasia išgydytų žmogaus širdį, nes tiktai Ji tai gali padaryti pilnai.
P.S. manau kunigai seminarijoje turėtų praeiti psichologijos pagrindus.
Iš tiesų, Silvijos įdėta citata labai tinka ir šiai temai:
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1017.msg19439.html#msg19439
Aš tai buvau pas psichologę vakar. Ji man patarė kaip kalbėti per darbo pokalbį; ką sakyti, ko vengti. Patarė kaip nupasakoti išėjimą iš ankstesnio darbo; dar gal eisiu padės motyvacinį laišką parašyti.
Citata iš: Kaštonas balandžio 26, 2016, 10:50:58
Kunigas pirmiausia yra ŽMOGUS.
O kas teigė priešingai? :)
Citata
Turime kunigų, vienuolių kurie studijavo ir psichologiją.
:thumbup: Bet tai tik patvirtina, kad dvasinis palydėjimas ir psichologinis konsultavimas yra du skirtingi dalykai. :)
P.S.
Citata iš: kukulis balandžio 26, 2016, 14:40:25
Aš tai buvau pas psichologę vakar. Ji man patarė kaip kalbėti per darbo pokalbį; ką sakyti, ko vengti. Patarė kaip nupasakoti išėjimą iš ankstesnio darbo; dar gal eisiu padės motyvacinį laišką parašyti.
Puiku, Kukuli, kad Tau taip sekasi :)
" Bet tai tik patvirtina, kad dvasinis palydėjimas ir psichologinis konsultavimas yra du skirtingi dalykai.."
Taip ir ne.
Mes jau apie tai kalbėjom.
3;0 ne tavo naudai.
Citata iš: Kaštonas balandžio 27, 2016, 13:36:07
...
Mes jau apie tai kalbėjom.
Gal galėtum trumpai priminti, kas ir ką sakė konkrečia tema? :-\ Nes šiandien man kažkoks atminties užtemimas užėjo, kurio paprastai nebūna. :(
P.S.
Citata
3;0 ne tavo naudai.
Jautiesi užgautas, kad skaičiuoji, kas kiek laimėjo? ::) Mes gi čia draugiškai. :)
Ne Augustai. Nesijaučiu užgautas.
Maždaug 1,5 metų atgal apie tai kalbėjome.
Kalbėjom apie motyvus.
Koks psichologo motyvas?!
Priėjom išvados, kad dirba dėl pinigų.
Nusišypsojome, išsiskirstėm.
Kalbėjom, kad psichologija turi "lubas". Tuo tarpu, teologija apima ir psichologiją ty yra viena
Citata iš: Kaštonas balandžio 27, 2016, 14:23:03
Ne Augustai. Nesijaučiu užgautas.
Puiku. :)
CitataKalbėjom, kad psichologija turi "lubas". Tuo tarpu, teologija apima ir psichologiją ty yra viena
Ne, Kaštone, mes tada apie teologijos ir psichologijos mokslų santykį iš viso nekalbėjome (jei tik mano atmintis manęs neapgauna).
CitataT.y. psichologai vietoje to, kad nurodytų infekcijos priežastį, pasako pacientui, kad tas dvokiantis pūlinys yra jo tapatybės dalis...
Čia tiesiog matome ideologijos įsikišimą į mokslą ir to įsikišimo neigiamus padarinius mokslui bei žmonėms. :(
Citatana kaip žmogus gali padėti atpažinti nuodėmę ir jos sukeltus pokyčius, jei jis pats netiki nuodėmės egzistavimu?
Jeigu kuri nors nuodėmė sukelia (neigiamus) psichologinius pokyčius, tai psichologas gali padėti atpažinti tuos pokyčius. Tik jau po to pats klientas iš tų pokyčių turėtų nuspręsti, koks jo (t.y., kliento) elgesys ar įprotis tuos neigiamus pokyčius sukelia. Ir taip pat spręsti, ką toliau daryti, turėtų pats klientas. Psichologas tikrai nėra kliento auklėtojas ar ugdytojas. Šitą faktą mums turbūt sunkiausia suprasti. :-\
"Ne, Kaštone, mes tada apie teologijos ir psichologijos mokslų santykį iš viso nekalbėjome (jei tik mano atmintis manęs neapgauna)"
Apgauna.
"Jeigu kuri nors nuodėmė sukelia (neigiamus) psichologinius pokyčius, tai psichologas gali padėti .... '
Ir apie tai kalbėjom.
Jėzuitų mokyme yra toks teiginys, kad mokslas turi apimti ne vien materialią sritį.
Šitas teiginys gali atrodyti tarsi slėptų kažkokią ydą, bet iš tiesų yra ne taip, jeigu nusibrėžiam tam tikras ribas. Konkretaus pavyzdžio kol kas neduosiu, nes dar iki galo neišmąsčiau šitos minties, bet neseniai kažkaip tą "pajaučiau" kad yra teisingas.
Arba geriau, kad neliktų neaiškumų, pateiksiu šaltinį iš kur ta mintis kilo. Šiuo metu su dukra skaitom knygą "Didieji klausimai jaunimui"; skyrių: "dešimt visuotinių principų".
Kol kas visų nevardinsiu, nes tai šiek tiek ne į temą ( vėliau gal reiks sukurti atskirą temą ), bet patį pirmąjį išsamumo principą įvardinsiu.
Jis skamba taip: teorija yra ta teisingesnė, kuri apima ir paaiškina daugiau faktų. Tuomet lyginamos dvi teorijos. Viena - natūralistinė, pagal kurią visa gyvybė, tame tarpe ir žmogaus protas bei jo kilnumas kilo iš neprotingos materijos. Antroji - teistinė kad egzistuoja absoliutus Gėris, Tiesa ir Meilė ( tikriau tariant Dievas ), kuris veikia žmonėse ir dėl to skatina žmogaus kilnumą: pvz. jo pasiaukojimą iš meilės ir t.t..
Pirmoji, natūralistinė, teorija neįgali paaiškinti žmogaus kilnių troškimų, nes jie neišsirutulioja iš evoliucijos teorijos. Vadinasi antroji - teistinė, "išsamumo" principo atžvilgiu yra teisingesnė, nes paaiškina tai ko nesugeba paaiškinti natūralistinė teorija.
Grįžtam prie mokslo ir, kaip rašė Augustas, "ideologijos neigiamos įtakos mokslui". Neigiamą įtaką čia įžiūriu tame, kad žmogus dėl savo tingumo, kartais viską gali supaprastinti, priskirdamas daugelį veiklos atspektų Dievui, vietoje "priežasties/pasekmės" valdomų dėsnių ištyrimo fizinėje tikrovėje.
Klausimas - kaip nužymėti tą ribą, kad nebūtų iš tingėjimo piktnaudžiaujama supaprastintomis konstrukcijomis?
Mano siūlymas - esant mokslininku, tam tikrose situacijose užimti agnostiko poziciją, kai tiriant kokį nors reiškinį, tai ko nesuprantame apriori nepriskirtume nei Dievo veikimui nei priežasties/pasekmės dėsnio veikimui fiziniame pasaulyje.
Šiuolaikinio mokslo problema kartais yra ta, kad jis užima kategorišką apriori Dievo neigimą, teigdamas, kad viską galima paaiškinti fizinio pasaulio dėsniais, o jeigu kol kas nėra paaiškinama, tai tas bus paaiškinta ateity.
---
Todėl, atsižvelgdamas į šitą pateiktą pafilosofavimą, labiau palaikau Kaštono poziciją nei Augusto.
Taip pat Kaštono poziciją palaikau dar ir dėl kitų motyvų, būtent : remdamasis šventųjų "psichologų" raštais. Parašiau kabutėse, nes tokio žodžio tais laikais dar nevartojo, tačiau jeigu paskaitytume Jono Laiptininko raštus, tai pamatytume kad daugumą, ką jis ten rašo, galima būtų pavadinti psichologija.
Puikiai ištyrinėta žmogaus psichika, jo įvairių jausmų saryšis su kitais jausmais ir t.t. Ir tai padaryta taip išsamiai, kad abejoju, ar šiuolaikinėje psichologijoje yra panašių analogų.
Vienintelis skirtumas tarp Jono Laiptininko psichologijos ir šiuolaikinės psichologijos yra tas, kad daugumos (ne visų! Yra nemažai remiamasi ir fizine žmogaus prigimtimi!) tų jausmų priežastis Jonas kildina iš dvasinio pasaulio, tuo tarpu šiuolaikiniai psichologai viską mėgsta suvesti (redukuoti ! ) į evoliuciją arba į seksualinį potraukį, kas išsamumo principo atžvilgiu yra mažiau teisinga nei Jono Laiptininko atveju ;) .
Citata iš: Kaštonas balandžio 28, 2016, 05:45:56
"Jeigu kuri nors nuodėmė sukelia (neigiamus) psichologinius pokyčius, tai psichologas gali padėti .... '
Ir apie tai kalbėjom.
Ir ką tada rašei Tu, jei tai nėra paslaptis, o ką rašiau aš? :-\
*****
CitataJėzuitų mokyme yra toks teiginys, kad mokslas turi apimti ne vien materialią sritį.
Teisingas teiginys. :thumbup: Bet mes dabar kalbame ne apie tai, ką turi apimti mokslas apskritai, bet labai konkrečia tema: ar teologija ir psichologija yra dvi skirtingos mokslo šakos, ar psichologija yra teologijos atšaka. Kaštono nuomone (jei teisingai ją supratau), psichologija yra teologijos mokslo šaka. O mano nuomone, psichologija ir teologija yra dvi skirtingos mokslo šakos.
CitataTodėl, atsižvelgdamas į šitą pateiktą pafilosofavimą, labiau palaikau Kaštono poziciją nei Augusto.
O dabar, kai tiksliai žinai, dėl ko mes čia su Kaštonu diskutuojame, norėčiau, kad dar kartą išsakytum savo nuomonę ir paaiškintum, kodėl ji tokia, o ne kitokia.
"Ir ką tada rašei Tu, jei tai nėra paslaptis, o ką rašiau aš? :-\ "
Panašiai rašiau kaip Tomas. Gal net lygiai taip pat.
cit. Tomą
" na kaip žmogus gali padėti atpažinti nuodėmę ir jos sukeltus pokyčius, jei jis pats netiki nuodėmės egzistavimu?"
Jei neklystu diskusija pakrypo link vaistų.
"O mano nuomone, psichologija ir teologija yra dvi skirtingos mokslo šakos. "
Tikriausiai pats laikas diskusijos scenoje pasirodyti "naujam reiškiniui" tokiam kaip dvasininkas.
Gal turi kandidatą? Pakviesk. Nes mūsų su Tomu kvietimai kažkodėl būdavo nesėkmingi.
Citata iš: Kaštonas balandžio 28, 2016, 07:06:13
"Ir ką tada rašei Tu, jei tai nėra paslaptis, o ką rašiau aš? :-\ "
Panašiai rašiau kaip Tomas. Gal net lygiai taip pat.
cit. Tomą
" na kaip žmogus gali padėti atpažinti nuodėmę ir jos sukeltus pokyčius, jei jis pats netiki nuodėmės egzistavimu?"
Jei neklystu diskusija pakrypo link vaistų.
Na, jei taip, tai dvasinės ligos nėra tapačios psichinėms ligoms. O skirtingoms ligoms gydyti yra skiriami skirtingi vaistai. Jei konkreti liga yra antgamtinės kilmės, gydymo priemonės turi būti antgamtinės. Psichikos ligos ir sutrikimai priskiriami ne antgamtei, bet gamtai, nes pati psichika priskiriama gamtai, tad vaistai ir kitos gydymo priemonės turėtų būti gamtinės. Kartais žmogui būna ir antgamtinės ligos, ir gamtinės ligos kartu. Tada skiriamas gydytojų ir dvasininkų konsiliumas, kuris ir gydo, taikydamas ir gamtines gydymo priemones (gydytojai), ir antgamtines priemones (dvasininkai).
Citata"O mano nuomone, psichologija ir teologija yra dvi skirtingos mokslo šakos. "
Tikriausiai pats laikas diskusijos scenoje pasirodyti "naujam reiškiniui" tokiam kaip dvasininkas.
O ką dvasininkas mums čia duotų? :-\
Jau supratau, ką Kaštonas turėjo galvoje, ogi 1 Kor 2, 15:
Dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį.
Paskutinių studijų metu,
kaip tik rašiau rašto darbą apie sekuliarios ir krikščioniškos psichologijos santykį.
Tarp jų yra neperžengiamas tarpeklis.
Citata iš: Pilgrim balandžio 28, 2016, 09:45:44
Paskutinių studijų metu,
kaip tik rašiau rašto darbą apie sekuliarios ir krikščioniškos psichologijos santykį.
Tarp jų yra neperžengiamas tarpeklis.
Mes, matyt, taikom skirtingus psichologijos apibrėžimus, todėl Tau ir gaunasi tas neperžengiamas tarpeklis. ::) Būtų neblogai išsiaiškinti, kaip Tu ją apibrėži. :-\
Citata iš: kukulis balandžio 26, 2016, 05:50:50
Sveiki,
Kaip manote ar katalikams verta lankytis pas psichologus? Ar būna problemų, kurioms spręsti neužtektų kunigo pagalbos?
Jeigu taip, kokio psichologo reiktų ieškoti? Ar svarbu kad jis taip pat būtų katalikas?
1. Taip.
2. Taip. Mano gyvenime buvo.
3.
Krikščionio. Geriau už psichologą krikščionį tik krikščionis katalikas kunigas, gydytojas psichologas (du viename). Lietuvoje yra tokių vyrų.
4. Žr. Ats. Nr.:3.
P.S.: nepatiko prikolai tarp brolių Kristuje Jėzuje Kaštono ir Augusto. Jūs če futbolą žaidžiat? :-\
Citata iš: kukulis balandžio 28, 2016, 05:58:23
...remdamasis šventųjų "psichologų" raštais. Parašiau kabutėse, nes tokio žodžio tais laikais dar nevartojo, tačiau jeigu paskaitytume Jono Laiptininko raštus, tai pamatytume kad daugumą, ką jis ten rašo, galima būtų pavadinti psichologija.
Ir gerai dar prisiminti Evagrijų Pontietį, kuris dabar jau vos ne psichologijos tėvu patapo, kai mokslininkai pradėjo nagrinėti jo raštus (nes, kaip ir Kukulis minėjo, mokslininkai anksčiau neskaitė tikėjimo vyrų raštų). Ir pagal jos raštus parašytą knygą Gabriel Bunge ,,Akedija" (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1090.0.html).
Augustai,
atsiversk psichologijos vadovėlį ir surasi psichologijos apibrėžimą.
Kažkokio atskiro, asmeninio apibrėžimo neturiu.
Nes studijose rašant darbą negalima remtis savo "pasvaičiojimais"
turi būti autoriai, kompetentingi šaltiniai ir nuoseklumas.
Dėstytojui negali pasakyti, man atrodo, manau, spėju.
Citata iš: Pilgrim balandžio 28, 2016, 16:00:31
Augustai,
atsiversk psichologijos vadovėlį ir surasi psichologijos apibrėžimą.
Kažkokio atskiro, asmeninio apibrėžimo neturiu.
Tai tada, sakyčiau, turėtum suprasti, jog nėra "krikščioniškos", "budistinės" ar dar kokios nors kitos psichologijos, o yra tik vienas psichologijos mokslas, paremtas stebėjimo, apklausos, eksperimento ir pan. tyrimo metodais. Ir jei taip, tai kodėl įvedi perskyrą tarp "krikščioniškos"ir "sekuliaristinės" psichologijų? ::)
Takoskyra įveda tas pats psichologijos mokslas, ne aš ;)
pateik psichologijos apibrėžimą, kuris tau arčiau širdies ir tada
takoskyrą galima bus praktiškai parodyti.
O.K. Pilgrim'e. :)
Psichologija yra mokslas apie psichikos reiškinius, jų dėsningumus ir mechanizmus.
T.y. A.Jacikevičiaus knygoje "Siela, mokslas, gyvensena" (Vilnius, 1994 m.) pateiktas apibrėžimas.
Na, o dabar Tavo eilė parodyti, kokia gi yra takoskyra tarp "krikščioniškos" ir "kitokios" psichologijos. :)
Labai siauras apibrėžimas, todėl reikia papildomo klausimo, kas yra psichikos reiškiniai ?
P.s. neturiu po ranka šaltinio platesniam.
Gal problema tame, kad nėra vieningo psichologijos mokslo kaip tokio, o tik daug įvairių jo šakų.
Panašiai kaip yra astrologija ir astronomija, taip ir čia, kol turim psichologiją, o ne psichonomiją, negalim nieko tiksliai pasakyti? ;)
Kukuli,
problema visai kitame. Ji bendra visiems socialiniams mokslams.
Tarp kitko pasakyti galima, pakankamai tiksliai.
Tačiau kol kas gvildenkim tik vieną temą, psichologijos apibrėžimą,
pasikartoju Augusto pateiktas yra siauras, reikalingas pilnesnis.
Arba atsakyti papildomą klausimą.
O.K., pamėginsiu atsakyti į klausimą, kas yra psichikos reiškiniai. Matote, bėda ta, kad to, kas vadinama psichikos reiškiniais, mes tiesiogiai matyti ir tyrinėti negalime. Galime tik netiesiogiai suprasti apie jų egzistavimą iš jų išorinių apraiškų, tokių kaip rankų gestikuliacija, veido mimika, kalbėjimas, elgesio reguliavimas ir pan. Psichikos reiškinių pavyzdžiai yra dėmesys, mąstymas, atmintis, emocijos ir jausmai, nuotaika, temperamentas, charakteris ir t.t. Manau, kad psichikos reiškinius taip apibrėžtų ir bet kokios pasaulėžiūros psichologas, t.y., kad psichikos reiškiniai - tai neprieinami tiesioginiam pažinimui, tačiau organizuojantys ir reguliuojantys žmogaus veiklą reiškiniai, kurių pagalba vyksta aplinkos pažinimas, adaptacija prie aplinkos ir kitų žmonių, ateities numatymas... Kas kita būna tada, kai mėginama paaiškinti psichinių reiškinių esmė ir kilmė. Tačiau psichinių reiškinių apskritai kilmės ir esmės klausimas yra labiau filosofijos, o ne psichologijos dalykas. Psichologijos dalykas yra toksai: tokie reiškiniai egzistuoja, ir juos pagal galimybes reikia tirti moksliniais metodais, nustatant būdingus tiems reiškiniams dėsningumus, veikimo mechanizmus ir pan. Ir tai yra viskas.
Lieka neaišku kas psichologijos objektas.
Psichologijos objektas yra tai, kaip tie psichikos reiškiniai (pvz., emocijos, jausmai, mąstymas, atmintis ir pan.) įtakoja žmogaus gyvenimo būdą, darbą, veiklą, elgesį. Pvz., būna, kad žmogus elgiasi agresyviai. Tai psichologo uždavinys bus išsiaiškinti, kaip žmogaus agresyvų elgesį įtakojo jo mąstymo būdas, jo prisiminimai, jo patiriami jausmai ir emocijos ir kiti psichikos reiškiniams priskiriami dalykai.
moksliškumo lengvai nepasieksim ... :(
mums bus pakankamas šis psichologijos apibrėžimas
psichologija - tai mokslas apie žmogaus elgesį ir psichikos procesus: suvokimą, mąstymą, jausmus taip pat įvairius asmeninius išgyvenimus, kurie elgesyje tiesiogiai nepasireiškia.
Kertinis klausimas - kas yra žmogus ?
Citata iš: Pilgrim balandžio 30, 2016, 16:23:44
moksliškumo lengvai nepasieksim ... :(
mums bus pakankamas šis psichologijos apibrėžimas
psichologija - tai mokslas apie žmogaus elgesį ir psichikos procesus: suvokimą, mąstymą, jausmus taip pat įvairius asmeninius išgyvenimus, kurie elgesyje tiesiogiai nepasireiškia.
Tinka. :thumbup:
CitataKertinis klausimas - kas yra žmogus ?
Puikus klausimas. O psichologija į jį bando atsakyti? :-\ Man kažkodėl atrodo, kad tai yra ne psichologijos klausimas, o filosofinės (ir teologinės) antropologijos klausimas. Ir jei psichologai bando į jį atsakyti, tai reiškia, kad jie jau išeina iš psichologijos mokslo ribų ir pereina į filosofijos arba net teologijos sritį. Psichologija tam tikra prasme yra technika (jei tiksliau, tai yra tik pažinimo įrankis, pažinimo priemonė) ir niekas daugiau. O apie pačių pažinimo priemonių (ir tų priemonių dėka gautų žinių) panaudojimo tikslus svarsto kitos sritys, visų pirma praktinė filosofija (kitaip dar vadinama etika).
Tau atrodo ... O kaip yra ...
Psichologija tyrinėja žmogų ... tačiau nesiekia žinoti kas jis yra ... kažkiek nelogiška, kaip pritaikyti techniką jei nežinau kas yra, koks yra objektas ... panašiai būtų su atsuktuvu gaminti pieno kokteilį.
Psichologija negali tyrinėti savo objekto, jei nežino kas tai yra. Ji savo būdu gali papildyti objekto, žmogaus pažinimą. kiekvienas mokslas tiksliau mokslo kryptis siekia pažinti savo objektą, turi savo tikslus ir uždavinius. Psichologija taip pat.
Citata iš: Pilgrim gegužės 01, 2016, 07:42:09
Tau atrodo ... O kaip yra ...
Psichologija tyrinėja žmogų ... tačiau nesiekia žinoti kas jis yra ... kažkiek nelogiška, kaip pritaikyti techniką jei nežinau kas yra, koks yra objektas ... panašiai būtų su atsuktuvu gaminti pieno kokteilį.
Psichologija negali tyrinėti savo objekto, jei nežino kas tai yra. Ji savo būdu gali papildyti objekto, žmogaus pažinimą. kiekvienas mokslas tiksliau mokslo kryptis siekia pažinti savo objektą, turi savo tikslus ir uždavinius. Psichologija taip pat.
Sutinku, Pilgrim'e, su pastaba. Bet esmė yra tame, kad psichologija netiria viso žmogaus, o tik jo dalį, nes ji yra specializuotas mokslas, turintis savo siaurą tyrimo objektą ir užsiima tik juo. Jos metodai neaprėpia viso žmogaus, o tik dalį jo. Ir taip yra su kiekvienu specializuotu mokslu, pvz., biologija, medicina, geografija, ekonomika, politologija ir t.t. Kiekvienas iš šių specializuotų mokslų įneša savo indėlį į bendrą žmogaus pažinimo klausimą, bet nė vienas jų negali pasakyti, kad jo tyrimo objektas yra visas žmogus, žmogus kaip visuma. Išskyrus, žinoma, filosofinę antropologiją.
Bet psichologija tyrinėja žmogų ir jai svarbu kas yra žmogus ... Priešingu atveju tai ne psichologija. Taigi kas yra žmogus ?
Citata iš: Pilgrim gegužės 01, 2016, 08:52:02
Bet psichologija tyrinėja žmogų ir jai svarbu kas yra žmogus ... Priešingu atveju tai ne psichologija. Taigi kas yra žmogus ?
Pasak psichologijos, žmogus - tai siela (su pridėtu biologiniu kūnu, kuris yra nesvarbus). :P Šitą apibrėžimą turėjai minty, Pilgrim'e?
Tikrai ne šitą.
Na, tebūnie, bet tai vis tiek nesvarbu, kokį apibrėžimą Tu turėjai minty. Galiausiai susikoncentravus vien į psichologiją, neišvengiamai prieini prie tokio ar labai panašaus žmogaus apibrėžimo.
P.S. O kokį žmogaus apibrėžimą Tu turėjai minty, Pilgrim'e? Filosofinį, teologinį? Kokį?
Augustai, apibrėžimas svarbus. Tiesiog esminis.
O apibrėžimą turiu galvoje mokslinį.
Citata iš: Pilgrim gegužės 01, 2016, 10:08:18
O apibrėžimą turiu galvoje mokslinį.
Žmogus - tai psichosomatinė, psichofizinė vienovė.
Kaip Tau šis apibrėžimas, Pilgrim'e? ::)
Niekaip ...
apibrėžime negali būti nepaaiškintų arba nesuprantamų žodžių
dviprasmiškų žodžių
Citata iš: Pilgrim gegužės 02, 2016, 07:46:49
apibrėžime negali būti nepaaiškintų arba nesuprantamų žodžių
dviprasmiškų žodžių
Kas yra "psicho-", tai Tu žinai, nes pats pateikei apibrėžimą. Tad Tau ir kitiems gali būti neaišku, kas yra "soma". ::) "Soma" reiškia kūną, šiuo atveju tai - žmogaus kūnas. Kūno dalys yra, pvz., rankos, kojos, liemuo, galva, kaulai, raumenys, stuburas, virškinimo organai, kvėpavimo organai, kraujotakos organai, jutimo organai, nervų sistema ir pan. Žodžiu, visa, ką mes žmoguje galime įvardyti kaip mėsą ir kaulus, tai šiuo atveju vadinama "soma".
Tai žmogaus apibrėžimas šiuo atveju yra toksai: žmogus - tai psicho-kūniška vienovė, "psicho-" suprantant kaip "psichikos procesus: suvokimą, mąstymą, jausmus taip pat įvairius asmeninius išgyvenimus, kurie elgesyje tiesiogiai nepasireiškia", o kūniškumą suprantant kaip mėsą ir kaulus. O vienovė reiškia abipusį ryšį tarp psichikos procesų ir kūno. Tai reiškia, kad jeigu, pvz., pakenkiama psichikos procesams, tai pakenkiama ir kūnui, o jei pakenkiama kūnui, tai pakenkiama ir psichikos procesams.
Dabar geriau, Pilgrim'e? ::)
Kokie autoriai, autorių kolektyvai naudoja šį apibrėžimą ?
Dabar tingiu vartyti, bet pirmas prisimintas autorius yra A.Kriščiūnas knygoje "Neurozė". Dar atsimenu straipsnį žurnale "Psichologija tau" (labai senas numeris), bet autoriaus nepamenu. O šiaip tai profesorius Albinas Bagdonas rašo N.Doidge'o knygos "Save keičiančios smegenys" pratarmėje, kad ir Z.Froidas buvo priėjęs prie panašios išvados, ir kad dabar jau nėra psichologų, kurie neigtų esantį abipusį ryšį tarp žmogaus kūno ir psichikos procesų.
O kodėl klausi apie tuos autorius, Pilgrim'e? ::)
Nesuplakėt lyg vieno, psichologijos ir psichiatrijos?
Citata iš: Kaštonas gegužės 02, 2016, 09:35:50
Nesuplakėt lyg vieno, psichologijos ir psichiatrijos?
Tikrai nesuplakėm, nes prof. A.Bagdonas yra psichologas, o ne psichiatras. :)
argumentum ad verecundiam
Apeliavimas į autoritetą, Augustai.
Pakartoju klausymą.
Citata iš: Kaštonas gegužės 02, 2016, 10:05:15
argumentum ad verecundiam
Apeliavimas į autoritetą, Augustai.
Pakartoju klausymą.
Atsiprašau, bet aš atmetu Tavo klausimą, Kaštone, nes jis ne į temą.
Žinoma, Augustai.
Juk pvz. Ir mano asmeninis reikalas užduoti ar neužduoti sau klausimą kur šioje temoje Dievas?
Jei čia Jo nėra, tuščias laiko švaistymas.
Kaštonai,
Jis yra ir mes prie to artėjame :)
:pentecostal: Tai laukiam, Pilgrim'e, laukiam, kol priartėsim prie Dievo psichologijoje.
Kiekviena mokslo šaka nėra uždara.
Tirdama savo objektus ir spręsdama jai keliamus uždavinius ar siekdama tikslų, ji naudojasi gretutinėmis mokslo šakomis.
pvz. Fizika. Atrasdama savo dėsnius ir tyrinėdama fizikinius objektus, nustatydama ryšius ji naudojasi kitomis mokslo šakomis ir jų pasiekimais: matematika, chemija, geometrija ir pan.
Psichologija taip pat. Tarkim kaip ir visi socialiniai mokslai, naudojasi žmogaus termino apibrėžimu kurį pateikia antropologija.
Taigi, kertinis klausimas - kas yra žmogus.
Kukuli, gal dalį šios temos atskirti apie psichologiją kaip mokslą?
keletas apibrėžimų:
* Žmogus yra dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei.
* Žmonės yra visuomeniniai gyvūnai, gyvenantys sudėtingai suderintose įvairaus lygmens socialinėse bendruomenėse, kurios tarpusavyje bendrauja, bendradarbiauja ir varžosi.
* žmogus mirtinga mąstanti būtybė.
* žmogus yra vienovėje esantis kūnas, dvasia ir siela, sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą bei iki mirties patiriantis nuopolio pasekmes.
iššūkis mokslui kurį apibrėžimą pasirinkti. Psichologijai taip pat.
Mokslas mokslu, o mes prie ko?
Mes (tie kam prireiks) esame potencialūs psichologų klientai :) ir jei tau tektų pataikyti ant tokio "sielų daktaro", kurio žmogaus apibūdinimas yra ties pirma žvaigždute (arba antra, trečia...), dėl gydymo pasekmių užjaučiu iš anksto :)
Jei esame klientai tai tik pas psichologą, jei pacientai tai pas gydytoją. Ar psichologas aplamai negali užsiimti gydymu? Tam yra psichoterapeutai ir psichiatrai. Psichologo konsultacija mano nuomone aplamai yra tik miglos pūtimas į akis.
Teko bendrauti (ne kaip pacientui ar klientui) su psichologu, tai anot jo pati psichologija nelabai ir žino atsakymą į klausimą, kas yra žmogus - kas lieka atmetus specifinę reakciją į aplinką (charakterį ir kitas asmenines savybes).
Tada klausimas: kas yra žmogaus psichika? Psichologas - tai tos psichikos žinovas ir jei mes kreipiamės į Jį patarimo, mes tikime(-ės), kad mus mūsų kryžkelėse psichologas pakreips teisinga linkme.
Ar tai ne dieviška funkcija? Jėzų vadiname Keliu ir Gydytoju, Jį tikime. O štai mūsų kelyje atsiranda žmogus - psichologas, kuriuo imame pasitikėti. Manau kito atsakymo tikinčiajam negali būti, kaip tik: jei renkuosi eiti pas psichologą konsultacijos, jis išimtinai turi būti tikintis Kristų, kad galėčiau tikėtis per Jį veikiant Dievą.
Tikintis nelygu praktikuojantis katalikas. Na maždaug tas kuris ant kelmelio pasimeldžia visai gali būti laiko save tikinčiu. Gal net kitus į šunis deda, kad anie blogai tiki...
Pr. metų spalį kreipėsi vienas sėkmingas verslininkas su prašymu įgyvendinti statybos projektą. Projekto neįgyvendinom, nes maždaug persigalvojo.
Šiandiena sužinojau, kad nusižudė. Praėjus savaitei po savo paties vestuvių.
Besilaukianti žmona, nauja A8, namai, verslas ....
Nedrauskim ieškoti pagalbos. Lai kalba, tegul ieško.
(Tikintis psichologas nelygu praktikuojantis katalikas. Ir vėl, kad praktikuoja dar nieko nesako apie tai kaip jam sekasi maldoje*.)
Ps "kad galėčiau tikėtis per Jį veikiant Dievą." jei Viešpats norės, kalbės ir pagonio lūpomis. Pačiam pagoniui net nenutuokiant.
Aš lygiai taip pat įžiūriu galimus prieštaravimus tarp rėmimosi į apibūdinimą "praktikuojantis", man netgi daugiau svorio (dvasine prasme) turi "tikintis" (raginimą tikėkite randu daugelyje Evangelijos vietų, o praktikuokite - iš viso nėra :P)
Citata iš: Kaštonas gegužės 09, 2016, 05:44:51
kad praktikuoja dar nieko nesako apie tai kaip jam sekasi maldoje*
"sekasi maldoje" - ką tai galėtų reikšti? Ar kad tas, kuriam "sekasi", jau yra tikras praktikuojantis, o kuriam "nesiseka" - na toks lūzeris sakykim? :) Ar Jėzus kur nors kalbėjo apie "sėkmę" meldžiantis :o Kažkas negerai yra su katalikais, kai jiems "sekasi maldoje", gal reikėtų vieną kartą atsikratyti iliuzijų, jog dvasinis gyvenimas tik džiaugsmas, malonė ir skraidymas po devintą dangų..
"Kažkas negerai yra su katalikais, kai jiems "sekasi maldoje", gal reikėtų vieną kartą atsikratyti iliuzijų, jog dvasinis gyvenimas tik džiaugsmas, malonė ir skraidymas po devintą dangų.."
:thumbup:
Tikriausiai problema žodyje sekasi. Ty kaip skirtingai tas žodis suprantamas.
"sekasi maldoje" jei malda duoda vaisių, tai kaip pavadinti?
Malone ;) nes tikėjime viskas ką gaunu yra dovana, už kurią reikia būti dėkingam, už "nesisekimą" taip pat
ps sunkumai ir nesėkmės maldoje, pasak mistikų (kiek man teko skaityti), yra didesnė malonė nei "sėkmė"
Citata iš: Silvija gegužės 09, 2016, 04:34:01
Psichologas - tai tos psichikos žinovas ir jei mes kreipiamės į Jį patarimo, mes tikime(-ės), kad mus mūsų kryžkelėse psichologas pakreips teisinga linkme.
Psichologas tiria įvairius psichikos procesus: dėmesį, atmintį, intelektinius gebėjimus, mąstymą (pvz., mąstymo adekvatumą, kryptingumą), taip pat asmenybės bruožus (intraversiją, ekstraversiją, savęs vertinimą, sugebėjimus užmegzti santykius ir kt.). Taip pat psichologas konsultuoja iškilus problemoms tarpasmeniniuose santykiuose, šeimoje arba darbe.
Tam tikrais atvejais psichologas gali padėti - pvz žmogus turi psichopatinių charakterio savybių ir jam nesiseka bendrauti. Tokiu atveju psichologas gali nurodyti priežastį dėl ko taip nutinka. Nors mano manymu tam reikia praktikuoti dorybes ir rezultatas bus ne blogesnis.
Pritariu, Donatai. Bet štai vėl pavartojame žodį praktikuoti, man jis truputį disonuoja su tikinčio gyvenimu :-\ Gyventi Kristuje = praktikuoti krikščionybę? :-\
Vakar vienos mamos, kuri pati yra nekrikštyta, paklausiau, kodėl jie krikštijo savo vaikus, atsakė - tokia tradicija. Tai yra iš dalies praktikavimo užuomazga ir tokių daugiau mažiau praktikuojančių yra pilna Lietuva, deja...
Aišku, vėl prikibau prie žodžio ir gali būti, jog kartais nuoširdžiai praktikuojantis yra arčiau Dievo, nei paviršutiniškai tikintis.
Jei mūsų tikėjimas būtų kaip garstyčios grūdelis... :angel-2:
Turėjau mintyje žmogiškas dorybes - protingumą, teisingumą, saikingumą ir tvirtumą. Jos aprašytos dar Platono laikais. Jas suprasti nereikia tikėjimo - užtenka proto. Krikščionybė duoda žymiai daugiau, jų neatmesdama.
,,Malone ;) nes tikėjime viskas ką gaunu yra dovana, už kurią reikia būti dėkingam, už "nesisekimą" taip pat,,
Radai malonę pas Dievą tai ir sekasi.
Tai ar tau nesiseka, kad gauni?
Citata iš: Donatas gegužės 09, 2016, 07:01:36
Citata iš: Silvija gegužės 09, 2016, 04:34:01
Psichologas - tai tos psichikos žinovas ir jei mes kreipiamės į Jį patarimo, mes tikime(-ės), kad mus mūsų kryžkelėse psichologas pakreips teisinga linkme.
Tam tikrais atvejais psichologas gali padėti - pvz žmogus turi psichopatinių charakterio savybių ir jam nesiseka bendrauti. Tokiu atveju psichologas gali nurodyti priežastį dėl ko taip nutinka. Nors mano manymu tam reikia praktikuoti dorybes ir rezultatas bus ne blogesnis.
Čia Donatas iškėlė įdomią problemą - kokiu tikslu eiti pas psichologą, jei užtenka tik dorybių praktikavimo, ir problemos išspręstos. :-\
P.S.
Citata iš: Silvija gegužės 09, 2016, 04:34:01
Psichologas - tai tos psichikos žinovas ir jei mes kreipiamės į Jį patarimo, mes tikime(-ės), kad mus mūsų kryžkelėse psichologas pakreips teisinga linkme.
Silvija, psichologo uždavinys nėra ką nors nukreipti teisinga linkme. Nukreipti žmogų teisinga linkme yra jau dvasinio palydėtojo/dvasios vadovo uždavinys. Psichologo uždavinys yra padėti žmogui save pažinti. Jei žmogus gali save pažinti be psichologo pagalbos, juo geriau. Bet ne visiems tai sekasi vienodai sėkmingai. Ir tiems, kuriems sekasi save pažinti sunkiau, vizitas pas psichologą gali padėti sutaupyti laiko savęs pažinime. Daugiau iš psichologo nėra ko tikėtis. Jis - ne gydytojas, ne pedagogas, ne dvasinis palydėtojas, ne kunigas, tad nieko teisinga linkme nenukreipinėja (nebent jei žmogus serga psichine liga, tai gali nukreipti pas gydytoją, bet tai išimtiniai atvejai) ir neturi teisės nukreipinėti.
Augustai, sutinku su tavim. Pagrindinis uždavinys - pažinti save, klausimas kiek giliai. Taip, galima sužinoti apie
savo tam tikrus bruožus, bet tik tol kol jie yra psichologijos objektas, ne giliau. Vertybės, prasmė, žmogaus esmė, gėris ar blogis nėra psichologijos objektas.
Bent jau kokie klausimai yra užduodami populiariose portaluose, tai mano manymu atsakymai daugiausia blevyzgos pagal kažkokį šabloną ir išeinant iš psichologijos rėmų.
Taip, Donatai, Tu mane supratai teisingai. :thumbup: Na, o Pilgrim'o nuomonė kokia bus?
Psichologo pagalba
" pažinti save, klausimas kiek giliai. Taip, galima sužinoti apie
savo tam tikrus bruožus, bet tik tol kol jie yra psichologijos objektas, ne giliau. Vertybės, prasmė, žmogaus esmė, gėris ar blogis nėra psichologijos objektas."
Dėja. Vertybės, prasmė, žmogaus esmė, gėris ar blogis yra ir psichologijos objektas.
"Pagrindinis uždavinys - pažinti save, klausimas kiek giliai" abu, nueikite ir pasižiūrėkite ką atsakė temos autorius.
Sufleruoju: CV ir darbo santykiai.
Manau jums abiems aktualu "pažinti save". Pagrindinis psichologo uždavinys - išspręsti problemą.
Citata iš: Kaštonas gegužės 09, 2016, 17:04:30
Psichologo pagalba
" pažinti save, klausimas kiek giliai. Taip, galima sužinoti apie
savo tam tikrus bruožus, bet tik tol kol jie yra psichologijos objektas, ne giliau. Vertybės, prasmė, žmogaus esmė, gėris ar blogis nėra psichologijos objektas."
Dėja. Vertybės, prasmė, žmogaus esmė, gėris ar blogis yra ir psichologijos objektas.
Iš kur sužinojai, Kaštone? :o Kas tas niekšas, kuris išdavė psichologų paslaptis? :-\
Citata"Pagrindinis uždavinys - pažinti save, klausimas kiek giliai" abu, nueikite ir pasižiūrėkite ką atsakė temos autorius.
Sufleruoju: CV ir darbo santykiai.
Manau jums abiems aktualu "pažinti save". Pagrindinis psichologo uždavinys - išspręsti problemą.
Jei jau prakalbom apie problemų sprendimą, tai psichologai kaip tokie apskritai žmonių problemų nesprendžia. Problemas sprendžia pats žmogus, o psichologai tik padeda problemas įvardyti, įsisąmoninti, suvokti, geriau suprasti ir pan. Daugiau jie nieko nedaro, nes jiems daugiau nieko ir nereikia daryti. :)
"Jei jau prakalbom apie problemų sprendimą, tai psichologai kaip tokie apskritai žmonių problemų nesprendžia. Problemas sprendžia pats žmogus, o psichologai tik padeda problemas įvardyti, įsisąmoninti, suvokti, geriau suprasti ir pan. Daugiau jie nieko nedaro, nes jiems daugiau nieko ir nereikia daryti. :)"
Taip(teoriškai). Bet ar taip yra(praktiškai)?
Citata iš: Kaštonas gegužės 10, 2016, 06:57:28
"Jei jau prakalbom apie problemų sprendimą, tai psichologai kaip tokie apskritai žmonių problemų nesprendžia. Problemas sprendžia pats žmogus, o psichologai tik padeda problemas įvardyti, įsisąmoninti, suvokti, geriau suprasti ir pan. Daugiau jie nieko nedaro, nes jiems daugiau nieko ir nereikia daryti. :)"
Taip(teoriškai). Bet ar taip yra(praktiškai)?
Ir teoriškai, ir praktiškai būtent taip ir yra. Kitas dalykas, kad kai kurie žmonės turi ir psichologo konsultanto, ir, pvz., psichoterapijos diplomą. Taigi jie turi teisę ne tik konsultuoti, bet taip pat ir gydyti. Tokie ir konsultuoja, ir gydo, jeigu prireikia psichoterapijos.
Augustai.
Nežinau ką tu nori ginti ar apginti.
Toli eiti nereik, žmogus parašė "patarė". Ar aiškinsimės ką reiškia "patarti"?
Citata iš: Kaštonas gegužės 10, 2016, 07:12:28
...
Toli eiti nereik, žmogus parašė "patarė". Ar aiškinsimės ką reiškia "patarti"?
Būtų tikrai neblogai pasiaiškinti, ką (psichologų žargone) reiškia žodis "patarti" ar žodžių junginys "duoti patarimą". Juk aiškinomės ar bent jau bandėm pasiaiškinti, kas yra žmogus. Tad kodėl gi nepasiaiškinus, ką reiškia "patarti", "duoti patarimą"? :-\ :D
" Juk aiškinomės ar bent jau bandėm pasiaiškinti, kas yra žmogus."
Na taip. Sekant diskusiją, pradėjot šnekėti, kad šeima ne vertybė, o neištikimybė ne blogis. :celebrate: ir tt.
"Tad kodėl gi nepasiaiškinus, ką reiškia "patarti", "duoti patarimą"? "
Kodėl jums patiems neišsiaiškinus kas blogai tame "duoti patarimą"?!
Kaip tyč Augustui šiandien straipsnis
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-10-apie-gerus-ir-blogus-patarimus/144100
Citata iš: Varlė keliauninkė gegužės 10, 2016, 11:00:06
Kaip tyč Augustui šiandien straipsnis
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-10-apie-gerus-ir-blogus-patarimus/144100
Straipsnis puikus, tik jis yra skirtas labiau Kaštonui, o ne man. Nes aš kaip tik ir sakau beveik tą patį, ką sako ir tame straipsnyje:
CitataNuoširdžiai stengiantis padėti žmogui, jūsų užduotis būtų tik suteikti jam papildomos svarbios informacijos, kuri padėtų jam į savo gyvenimo situaciją pažvelgti plačiau, giliau ar kitu aspektu.
Tą patį daro ar bent jau turėtų daryti ir visi psichologai. :)
"Tą patį daro ar bent jau turėtų daryti ir visi psichologai."
Laba diena.
Čia tavo citata.
" Katalikiškos pasaulėžiūros visai nereikia ir kliento emocinių problemų nustatymui."
Psichologija (iš graik. ψυχή – siela ir λόγος – mokslas) – mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus.
wiki
"Dažnai patarimo kreipiamės į profesionalus, savo srities ekspertus. Deja, sąžiningų, kuriems tikrai rūpėtų abejojančio žmogaus gerovė, tarp jų nėra daug. Ne vienas esame susidūrę su situacija, kai išspręsti nedidelę sveikatos problemą siūloma brangiais vaistais ar sudėtingomis procedūromis. "
Citata iš: Kaštonas gegužės 11, 2016, 07:56:23
"Tą patį daro ar bent jau turėtų daryti ir visi psichologai."
Laba diena.
Čia tavo citata.
" Katalikiškos pasaulėžiūros visai nereikia ir kliento emocinių problemų nustatymui."
Na, ir kur aš čia neteisus? :-\ Arba Kur Tu čia įžiūri prieštaravimą tarp šių dviejų teiginių?
(Na, ir kur aš čia neteisus? -sugrįšiu)
Jamam situacija.
"Kitas svarbus dalykas - kaip apie kliento gyvenimą kalbama konsultavimo procese. Jūs atėjote su klausimu, o aš iš karto jums sakau, kad neturiu atsakymo į jį."
http://www.asirpsichologija.lt/index.php?id=186&category=8
Panelė pagalvojo, kad vaikinukas jos nemyli.
Konsultacijos metu, išaiškėja, kad sekanti kart reikės ateiti abiems.
Vaikinas atsisako. Nes jam viskas gerai.
Kaip pasielgs panelė?
Citata iš: Kaštonas gegužės 11, 2016, 08:19:55
(Na, ir kur aš čia neteisus? -sugrįšiu)
Na, tai laukiam, kol sugrįši prie šio klausimo. :)
CitataPanelė pagalvojo, kad vaikinukas jos nemyli.
Konsultacijos metu, išaiškėja, kad sekanti kart reikės ateiti abiems.
Vaikinas atsisako. Nes jam viskas gerai.
Kaip pasielgs panelė?
Psichologui absoliučiai nesvarbu, kaip ji pasielgs (jei būtent apie tai Tavo klausimas). Jį domintų tik tos merginos konkretaus poelgio motyvai (emociniai, racionalūs, neracionalūs, įsisąmoninti, neįsisąmoninti ir pan.). :)
Ar atsakiau į Tavo klausimą, Kaštone?
"Psichologui absoliučiai nesvarbu, kaip ji pasielgs "
Atsakei.
Tai ačiū Dievui, kad yra tiems kuriems svarbu. Apie tai straipsnis ir čia smarkiai klysti.
(elgesio motyvus universitete dėsto)
Citata iš: Kaštonas gegužės 11, 2016, 09:11:05
"Psichologui absoliučiai nesvarbu, kaip ji pasielgs "
Atsakei.
Tai ačiū Dievui, kad yra tiems kuriems svarbu. Apie tai straipsnis ir čia smarkiai klysti.
(elgesio motyvus universitete dėsto)
Na, tai pateik citatą iš to Tavo minėto straipsnio, kurioje būtų parašyta, kad psichologui svarbu, kaip ta mergina pasielgs Tavo minėtoje situacijoje.
Straipsni paėmiau kaip pvz.
Prašom.
"Mūsų darbas bus bendras ieškojimas. Tuo metu, kai jums atrodys, kad žinote, kur einate, aš sau leisiu abejoti, ar tikrai einate ten. Kai jums atrodys, kad nežinote, kur einate, aš galiu surasti argumentų, įrodančių, kad jūs iš viso stovite."
Psichologui turi būti svarbu, kaip pasielgs mergina. Ji atėjo pagalbos, kadangi turi sunkumų. Jau net nekalbant apie krikščioniškumą, paprastas žmogiškumas kalba kad reikia padėti. Ir tu kaip psichologas esi atsakingas už pagalbos suteikimą. Jei tau nesvarbu ... tada kitas klausimas psichologui.
Citata iš: Pilgrim gegužės 11, 2016, 10:07:15
Psichologui turi būti svarbu, kaip pasielgs mergina. Ji atėjo pagalbos, kadangi turi sunkumų. Jau net nekalbant apie krikščioniškumą, paprastas žmogiškumas kalba kad reikia padėti. Ir tu kaip psichologas esi atsakingas už pagalbos suteikimą. Jei tau nesvarbu ... tada kitas klausimas psichologui.
Taip, Pilgrim'e, mergina atėjo pagalbos, bet atėjo jos pas psichologą, o ne, sakykim, pas to vaikino tėvus, kurie galėtų tą vaikiną paauklėti, pasakyti jam, kad jis negerai elgiasi. Kuo psichologas gali jai padėti, jei to vaikino jis paveikti negali niekaip ir net neturi teisės jo mėginti paveikti? Va čia ir yra visa esmė.
P.S.
Citata iš: Kaštonas gegužės 11, 2016, 09:57:36
Prašom.
"Mūsų darbas bus bendras ieškojimas. Tuo metu, kai jums atrodys, kad žinote, kur einate, aš sau leisiu abejoti, ar tikrai einate ten. Kai jums atrodys, kad nežinote, kur einate, aš galiu surasti argumentų, įrodančių, kad jūs iš viso stovite."
Ir kur čia prieštaravimas mano tezėms, Kaštone? :-\
Na paskutinis prieštaravimas tu teigi, kad nerūpi, o aš teigiu, kad rūpi.
Citatoje yra mintis "ar tikrai einate ten" kur ten?
"Tai yra simpatijų vienai ar kitai teorijai klausimas. Filosofinė struktūra reikalinga paties terapeuto mąstymui, kad neleistų pasiklysti kliento ieškojimuose ir svarstymuose. Filosofija suteikia gyvenimui daugiau šviesos ir aiškumo. Tad ji reikalinga daugiau terapeutui nei klientui."
Ar pastebi kas šiam suteikia šviesos?
Citata iš: Kaštonas gegužės 11, 2016, 11:12:48
Na paskutinis prieštaravimas tu teigi, kad nerūpi, o aš teigiu, kad rūpi.
Citatoje yra mintis "ar tikrai einate ten" kur ten?
Minties pratęsimas yra toks: "Ar tikrai einate ten, kur norite eiti?" :) Maždaug tokia to klausimo tikroji prasmė būtų.
Citata"Tai yra simpatijų vienai ar kitai teorijai klausimas. Filosofinė struktūra reikalinga paties terapeuto mąstymui, kad neleistų pasiklysti kliento ieškojimuose ir svarstymuose. Filosofija suteikia gyvenimui daugiau šviesos ir aiškumo. Tad ji reikalinga daugiau terapeutui nei klientui."
Ar pastebi kas šiam suteikia šviesos?
Nepastebiu, nepyk. Tai pirma.
O antra. Aha, straipsnyje minimos Žano Polio Sartro, Frydricho Nyčės filosofijos yra tikrai katalikiškos filosofinės sistemos pavyzdžiai. :-\
Nuo pabaigos pradėsiu.
Egzistencinės psichologijos pradininkas V. Franklis.
"Nepastebiu, nepyk. Tai pirma. "
Filosofija. (tau neįdomu, kaip čia atsitiko, kad psichologas įšoko į filosofiją?)
"Tai yra simpatijų vienai ar kitai teorijai klausimas."
Ar dar pameni "panelės ir berniuko problemą"? :D
"minties pratęsimas yra toks: "Ar tikrai einate ten, kur norite eiti?"
:D nea.
Braliukas, konsultacijoje klientas yra vedamas, nori tu to ar nenori. Kitas klausimas kaip tai daroma ir į kur vedamas.
Ty ir šis psichologas vestų į ten kur pats mato teisinga. (prie savo simpatijos vienai ar kitai teorijai)
Citata iš: Kaštonas gegužės 11, 2016, 12:43:47
Nuo pabaigos pradėsiu.
Egzistencinės psichologijos pradininkas V. Franklis.
Kuris nebuvo katalikas. Ir tada kyla klausimas, kaip tai dera su Tavo teiginiu, kad psichologo pasaulėžiūra yra svarbi klientui. :-\
Citata"Nepastebiu, nepyk. Tai pirma. "
Filosofija. (tau neįdomu, kaip čia atsitiko, kad psichologas įšoko į filosofiją?)
Absoliučiai neįdomu, nes klientui psichologo išpažįstama filosofija reikšmės neturi turėti.
Citata"Tai yra simpatijų vienai ar kitai teorijai klausimas."
Ar dar pameni "panelės ir berniuko problemą"? :D
Prisimenu, bet gal geriau Tu pasakyk, kaip siejasi psichologo išpažįstama filosofinė sistema ir panelės ir jos vaikino tarpusavio santykių problemos, kurias norėjo aptarti panelė, kai atėjo pas psichologą. :)
Citata"minties pratęsimas yra toks: "Ar tikrai einate ten, kur norite eiti?"
:D nea.
Braliukas, konsultacijoje klientas yra vedamas, nori tu to ar nenori. Kitas klausimas kaip tai daroma ir į kur vedamas.
Ty ir šis psichologas vestų į ten kur pats mato teisinga. (prie savo simpatijos vienai ar kitai teorijai)
Deja, bet ne. Klientas, jei tai tikrai klientas, o ne pacientas, turi eiti pats savarankiškai ir eiti ten, kur jam (t.y., klientui) pačiam atrodo eiti geriausia. Atskiras klausimas, kiek filosofinė sistema, kuriai simpatizuoja psichoterapeutas ar psichologas-konsultantas, turi įtakos kliento norams eiti viena ar kita kryptimi. Bet esmė nuo to nesikeičia - klientas turi pats prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Todėl psichologas ir neatsako už kliento pasirinkimus, kad ir kokie tie kliento pasirinkimai bebūtų.
"Deja, bet ne. Klientas, jei tai tikrai klientas, o ne pacientas, turi eiti pats savarankiškai ir eiti ten, kur jam (t.y., klientui) pačiam atrodo eiti geriausia. "
Tai jei panelė būtų žinojusi kur eiti geriausia ji būtų nuėjusi. :D
"Atskiras klausimas, kiek filosofinė sistema, kuriai simpatizuoja psichoterapeutas ar psichologas-konsultantas, turi įtakos kliento norams eiti viena ar kita kryptimi.""
Žinoti, nežino kas yra filosofija:D
"Absoliučiai neįdomu, nes klientui psichologo išpažįstama filosofija reikšmės neturi turėti. "
Pvz. man buvo įdomu, na ne kaip klientui. Nu bet tačiau.
cit"Tikėjimas Dievu yra besąlygiškas, antraip tai nėra tikėjimas Dievu."
Viktor E. Frankl "Nesąmoningas Dievas"
"Prisimenu, bet gal geriau Tu pasakyk, kaip siejasi psichologo išpažįstama filosofinė sistema ir panelės ir jos vaikino tarpusavio santykių problemos, kurias norėjo aptarti panelė, kai atėjo pas psichologą. :) "
Reik sugalvoti!
Sugalvojau.
Visų trijų " išpažįstamos filosofinės sistemos" tegul bus skirtingos.:)
filosofija ir poezija praktiškai tas pats :D
Krikščioniškoji psichologija formuojasi kaip tarpdisciplininė mokslo šaka besiremianti: psichologija, krikščioniškąja filosofija, teologija, dvasingumo ir asketinėmis praktikomis, krikščioniškąja antropologija. Krikščioniškoji psichologija turi tris mokyklas: protestantiškoji, katalikiškoji, ortodoksinė. Remsiuosi ortodoksine psichologijos kryptimi. Ortodoksinė psichologija teigia, kad sekuliarioji psichoterapija ir psichologinis konsultavimas daro didžiulę klaidą atmesdami faktą, kad žmogaus yra ir dvasinė ir fizinė būtybė. Žmogus yra Dievo kūrinys turintis kūną ir sielą. Jų teigimu šio fakto ignoravimas sukelia konfliktus: vidinius, tarpasmeninius, socialinius. Ortodoksinės psichologijos įsitikinimu neįmanoma pilnai išspręsti visų psichologinių žmogaus problemų neatsižvelgiant į dvasinę būties vertikalę, kylančią link Dievo.
Psichologinio konsultavimo procese viena iš pagrindinių grandžių yra konsultanto asmenybė. Tai akcentuojama beveik visose psichologinio konsultavimo (psichoterapijos) mokyklose pabrėžiant tai vienus, tai kitus asmenybės bruožus. Dažnai yra cituojama A. Adler pasakyta frazė: ,,Gydymo technika turi būti jumyse." A. Combs ir kt. atlikti tyrimai parodė, kad konsultanto efektyvumas priklauso nuo asmenybės ypatybių, profesinių žinių ir specialių konsultavimo įgūdžių. Ortodoksinė psichologija taip pat svarbią vietą skiria konsultanto asmenybei. Tačiau įvairioje psichologinėje literatūroje pateikiamą konsultanto asmenybės ypatybių ir bruožų sąrašą ortodoksinė psichologija papildo dviem labai svarbiais elementais:
1. Asmeninė dvasinė - asketinė konsultanto patirtis. Jau nuo pirmųjų amžių Bažnyčios Tėvai dvasinį gyvenimą traktavo kaip nuolatinės pažangos procesą ir todėl ortodoksinėje psichologijoje teigiama, kad dvasinė – asketinė patirtis suformuoja teisingą konsultanto santykį su savimi ir jo profesine veikla.
2. Konsultantas turi gyventi pilnavertį krikščionišką gyvenimą. Pilnavertis krikščioniškas gyvenimas suprantamas, kaip dažnas ir sąmoningas sakramentų (ypač Atgailos ir Eucharistijos) praktikavimas bei aktyvus dalyvavimas bažnytinės bendruomenės socialinėje ir religinėje veikloje.
Ortodoksinėje psichologijoje teigiama, kad tik praktikuojantis krikščionis turi teisingai suformuotą vertybių sistemą. Tik krikščionis teisingai supranta kūno, dvasios ir sielos ryšius, todėl tinkamai atpažįsta dvasinio gyvenimo ir dvasinio pasaulio įtaką fiziniam kūnui. Šis psichologinio konsultanto asmenybės ortodoksinis modelis yra siekiamas idealas ir įmanomas veikiant Dievo malonei.
Ortodoksinė psichologija besiremdama vertikale krikščioniškos pasaulėžiūros ašimi kylančia link Dievo įgalina žmogaus psichologinės problemos esmę pamatyti visai kitu aspektu. Taip pat suteikia galimybę psichoterapeutui ar konsultantui pasiūlyti naujus problemos sprendimo būdus. Pagrindiniai bendrieji ortodoksinės psichologijos principai:
1. Galutinis žmogaus tikslas yra Dievas.
2. Žmogaus mirtis yra suvokiama kaip perėjimas iš vienos buvimo būklės į kitokią buvimo būklę.
3. Pripažįstamas dvasinių (angeliškų) būtybių egzistavimas ir jų veikimas žmogui.
4. Žmogus: kūnas, dvasia, siela – sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą.
Ortodoksinė psichologija besiremdama krikščioniškąja antropologija ir dvasine-asketine praktika suformuluoja šiuos psichologinio konsultavimo principus:
Kristocentriškumas – tai esminis konsultavimo principas apibrėžiantis ne tik santykį su Dievu, bet ir nustatantis gyvenimo tikslo kryptį. Šis principas išreikštas Jėzaus žodžiais: ,,Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas" (Jn. 14,6)
Bažnytiškumas – šis principas apibrėžia santykį su Bažnyčia. Ortodoksinės psichologijos įsitikinimu Bažnyčioje esančios priemonės – Sakramentai, kurių pagalba gaunama Dievo malonė yra būtinos psichologinių ir dvasinių problemų sprendimui.
Antropocentriškumas – šis principas nusako santykį su žmogumi ir žmonėmis. Reikalinga psichologinė pagalba žmogui suteikiama broliškame tarpusavio santykyje kylančiame iš išganomosios Jėzaus aukos.
Bendrieji ortodoksinio konsultavimo uždaviniai kyla ir ortodoksinės psichologijos ir ortodoksinio psichologinio konsultavimo principų bei ortodoksinėje psichologijoje formuojamo žmogaus elgesio modelio.
Psichologinio konsultavimo uždaviniai: bendroji užduotis ir konkrečioji užduotis.
Bendroji užduotis – pagelbėti atstatyti darną tarp kūno, dvasios ir sielos, kuri buvo pažeista žmogaus nuopolio metu. Psichologinio konsultavimo tikslas yra išmokyti žmogų atskirti gėrį nuo blogio ir suvokti, iš kur ir kaip kyla jo sumanymai, ketinimai, mintys.
Konkrečioji užduotis – tai pagalba žmogui suteikiama sprendžiant konkrečią gyvenimišką situaciją arba vidinį žmogaus konfliktą. Konkrečios situacijos ir vidiniai konfliktai sprendžiami suvokiant, kad dažnai priežasčių ir ištakų reikia ieškoti dvasinėje plotmėje.
Ortodoksinė psichologija plačiai naudoja psichologinio konsultavimo metodus ir priemones taikomas kitose mokyklose. Tačiau savo praktikoje išskiria tris pagrindinius metodus: savianalizę, dialogą ir metanoia (atgaila).
Savianalizė. Bažnyčios tėvai ir mokytojai savianalizę traktuoja kaip svarbiausią psichologinio konsultavimo metodą. Jų teigimu ne kiekvienas sugeba analizuoti savo elgesį, vidines elgesio paskatas, savo jausmus, nuotaikas ir pan. Konsultanto užduotis pagelbėti žmogui išmokti tai atlikti pačiam. Bažnyčios mokytojai sako, kad vidinio savęs pažinimas yra labai svarbus, kadangi visa kas įvyksta mus supančioje aplinkoje yra šio vidinio aš projekcija į aplinką.
Dialogas – ortodoksinėje psichologijoje dviejų žmonių buvimo kartu ir kalbėjimosi bei susikalbėjimo procesas, kuriame konsultantas ir klientas ieško atsakymų dėl psichologinių ar dvasinių sutrikimų. Dialogas ortodoksiniame psichologiniame konsultavime - keitimosi, sveikimo, augimo, ugdymo esminis veiksnys. Dialogas visuomet siejais su atvirumu: nusiteikimu kalbėtis, dalintis, klausytis.
Metanoia (atgaila). Išvertus iš graikų kalbos tai reiškia proto pakeitimas, išgryninimas. Šis graikiškas terminas turi ir platesnę reikšmę. Jis apima ne tik atgailos, bet ir nuolankumo sąvokas. Bažnyčios tėvai moko, kad tik nuolankus žmogus atranda tikrąjį savo gyvenimo kelią, atpažįsta Dievo planą savo gyvenime ir pasiekia savo prigimties tarp kūno, dvasios ir sielos vienovę.
Vis kalbam ir kalbam kaip turi būti, o ne kaip yra
todėl ir nesusikalbam.
tiesa yra ne knygose ir vadovėliuose, o gyvenime..
Puikus atsakymas, Pilgrim'e. :thumbup: Ačiū. Bet Rytų ortodoksinės krikščionybės bėda yra ta, kad jie neskiria religijos filosofijos ir teologijos. Iš to neskyrimo išplaukia ir kai kurie klaidingi teiginiai apie psichologijos ir krikščionybės santykį. Kokie tie teiginiai yra, dar truputį turiu pasitikslinti, ir tada jau pasakysiu konkrečiau.
Augustai, ar tu pažįsti Rytų krikščionybę?
Citata iš: Pilgrim gegužės 12, 2016, 09:49:47
Augustai, ar tu pažįsti Rytų krikščionybę?
Taip, Pilgrim'e, aš šiek tiek ("šiek tiek" rašau todėl, kad tai neišsemiamas vandenynas) pažįstu Rytų ortodoksinę krikščionybę.
CitataOrtodoksinės psichologijos įsitikinimu neįmanoma pilnai išspręsti visų psichologinių žmogaus problemų neatsižvelgiant į dvasinę būties vertikalę, kylančią link Dievo.
Pirmasis klaidingas teiginys yra, žinoma, senas mitas apie tai, kad psichologija siekia išspręsti psichologines kliento problemas.
Ne, ne ir dar kartą ne. Psichologija nesprendžia jokių kliento problemų - nei psichologinių, nei kitokių. Psichologija viso labo tik padeda tas problemas suvokti, suprasti, į jas įsigilinti. Daugiau ji nieko nepajėgi daryti. Kaip taikliai pastebėjo vienas psichologas, "psichologai nepardavinėja laimės, o tik įsisąmoninimą". Ir šia prasme žiūrint, visai nesvarbu, ar psichologas (su klientu) dirbs vienokiu konsultavimo metodu, ar kitokiu, jei klientas savo problemą įsisąmonins, psichologo darbas bus baigtas.
CitataBendroji užduotis – pagelbėti atstatyti darną tarp kūno, dvasios ir sielos, kuri buvo pažeista žmogaus nuopolio metu. Psichologinio konsultavimo tikslas yra išmokyti žmogų atskirti gėrį nuo blogio ir suvokti, iš kur ir kaip kyla jo sumanymai, ketinimai, mintys.
Antras klaidingas teiginys yra tai, kad psichologija gali atskirti gėrį nuo blogio. Ne, ne ir dar kartą ne. Psichologija neužčiuopia gėrio ir blogio problemos (bet gali užčiuopti tam tikras pasekmes, pvz., žmogaus vidinį konfliktą). Dar daugiau, psichologija yra viso labo įrankis, kuris pats gali būti panaudotas tiek gėriui, tiek ir piktnaudžiavimui, t.y., blogiui. Bet kam psichologija bus panaudota, sprendžia ne psichologija, ir juolab ne psichologija sprendžia, kas yra gerai, o kas blogai. Gėris ir blogis, dorybės ir ydos yra tiesiog ne jos kategorijos.
CitataKonkrečioji užduotis – tai pagalba žmogui suteikiama sprendžiant konkrečią gyvenimišką situaciją arba vidinį žmogaus konfliktą. Konkrečios situacijos ir vidiniai konfliktai sprendžiami suvokiant, kad dažnai priežasčių ir ištakų reikia ieškoti dvasinėje plotmėje.
Ir dvasinės plotmės psichologija neužčiuopia (pvz., ji neužčiuopia gimtosios nuodėmės, nors jos padarinius mato puikiai). Tad psichologija negali spręsti jokių dvasinių problemų. Tai tiesiog ne jos kompetencija.
Augustai, atidžiai perskaityk ką ortodoksinė psichologija kalba apie tavo paminėtus dalykus. Šiek tiek paskubi.
Pilgrim'e, čia ne ta ortodoksinė psichologija taip kalba, bet, katalikų terminais kalbant, pastoracinė teologija tą sako. :) Kas kita yra tai, kad Rytų ortodoksinėje krikščionybėje dažnai pastoracija ir psichologinis konsultavimas sutampa. Ir dar kitas dalykas yra tai, kad toks sutapatinimas yra klaidingas, nes pažeidžia teisėtą atskirų mokslo šakų (šiuo atveju psichologijos ir teologijos) autonomiją, supainiodama skirtingus lygmenis.
Augustai, gal klystu, bet man šita "supainiojimo problema" primena amerikonizmo erezijos variantą, kur buvo peršama idėja, kad Bažnyčia negali "painioti" į vieną vietą tikėjimo ir valstybinių/verslo reikalų. Po to kiek pamenu popiežius labai aiškiai apibrėžė, kad Bažnyčia ne tik gali, bet ir privalo dalyvauti visur.
Grįžtant prie psichologijos reikalų, kur yra psichologija hierarchijos grandinėje? Virš teologijos ar apačioje jos? Prisiminkime, kad filosofija yra teologijos tarnaitė, o kur tuomet psichologija, o kur visi kiti mokslai, lyginant su Dievišku mokslu? Ir kas sakė, kad privaloma išlaikyti mokslų autonomiją ir painioti "lygius" (kad ir ką tai bereikštų ;) ). Labai daug padaryta prielaidų, bet nežinia ar toms prielaidoms yra stiprūs pagrindai.
Tomai,
Bažnyčios ir valstybės reikalai labai gerai parodo, koks neefektyvus yra bandymas spręsti ne savo klausimus. Tikinčių yra daugybėje partijų, tačiau nėra
katalikų partijos (bent jau man nežinoma). Tai, kad Bažnyčios nariai privalo dalyvauti visur, nereiškia kad Bažnyčia turi bendrą nuomonę visais klausimais. Pavyzdžiui, kam skirti daugiau mokesčių - bibliotekoms ar sveikatos apsaugai.
O dėl mokslų - mokslas tiria tam tikrus reiškinius tai ir yra jo sritis ir "autonomija". Tačiau vargiai ar psichologas - konsultantas gali išlikti objektyvus ir neperžengti psichologijos mokslu ribų. Kitaip tariant mokslas turi ribas, žmonės nebūtinai jų paiso.
Citatanereiškia kad Bažnyčia turi bendrą nuomonę visais klausimais.
ir taip ir ne ... dažniausiai turi. Tai, kad mes jos nežinome jau yra ne Bažnyčios bėda.
Na dėl termino "mokslas" nieko nesakysiu, kad jis "serga" yra tiesiog faktas.
Dėl pasauliečių ...
Citatatikintis pasaulietis, tai visų pirma tas, kuris su krikščioniška atsakomybe dalyvauja visuomenės gyvenime
http://lt.radiovaticana.va/news/2016/04/26/popie%C5%BEius_apie_tikin%C4%8Di%C5%B3j%C5%B3_pasaulie%C4%8Di%C5%B3_vaidmen%C4%AF/1225680
krikščionis privalo būti druska visur, tiksliau ten kur jis yra ... versle, valstybės valdyme, profesijoje, šeimoje ir t. t.
Citata iš: Pilgrim gegužės 14, 2016, 05:00:46
kad mes jos nežinome jau yra ne Bažnyčios bėda.
Argi? Tai kas tada yra bažnyčia?
Klysti Pilgrim. Bažnyčia yra pasauliečiai. Mes esam ta pagrindinė ir nematoma aisbergo dalis po vandeniu, o matosi, ir todėl tik į tai žiūrima, tik to aibergo viršūnėlė - dvasininkija.. Ir todėl viskas kas su bažnyčia susiję yra būtent bažnyčios bėda. Matyt ta druska labai išsidvokus..
Citata iš: Tomas M. gegužės 13, 2016, 17:34:36
Augustai, gal klystu, bet man šita "supainiojimo problema" primena amerikonizmo erezijos variantą, kur buvo peršama idėja, kad Bažnyčia negali "painioti" į vieną vietą tikėjimo ir valstybinių/verslo reikalų. Po to kiek pamenu popiežius labai aiškiai apibrėžė, kad Bažnyčia ne tik gali, bet ir privalo dalyvauti visur.
Visiškai teisingai popiežius sakė. Bažnyčia turi teisę ir privalo dalyvauti visose gyvenimo srityse, ir dalyvauja. Vaisingai dalyvauja. Bet dalyvauja ne per kišimąsį į psichologijos žinias, bet per profesinius psichologų (ir kitų mokslininkų) krikščioniškos etikos kodeksus, kurie savo ruožtu priklauso nuo krikščioniško žmogaus supratimo (t.y., krikščioniškos antropologijos).
CitataGrįžtant prie psichologijos reikalų, kur yra psichologija hierarchijos grandinėje? Virš teologijos ar apačioje jos? Prisiminkime, kad filosofija yra teologijos tarnaitė, o kur tuomet psichologija, o kur visi kiti mokslai, lyginant su Dievišku mokslu?
Hierarchijos grandinėje psichologija yra net ne po filosofija, o po logika ir matematika. Virš logikos ir matematikos yra filosofija, o virš filosofijos jau yra teologija.
CitataIr kas sakė, kad privaloma išlaikyti mokslų autonomiją ir painioti "lygius" (kad ir ką tai bereikštų ;) ). Labai daug padaryta prielaidų, bet nežinia ar toms prielaidoms yra stiprūs pagrindai.
O skirtinguose lygmenyse esančių mokslų negalima painioti todėl, kad tada suabsoliutinama tai, kas neturėtų būti absoliutinama iš principo, ir tokiu būdu gaunama banali stabmeldystė. Todėl kiekviena mokslo šaka turi būti savo vietoje ir užsiimti savo tyrimais sau nustatytose ribose, kurias nustato konkretaus mokslo tyrimų sritis, metodika ir profesinė etika.
CitataO dėl mokslų - mokslas tiria tam tikrus reiškinius tai ir yra jo sritis ir "autonomija". Tačiau vargiai ar psichologas - konsultantas gali išlikti objektyvus ir neperžengti psichologijos mokslu ribų. Kitaip tariant mokslas turi ribas, žmonės nebūtinai jų paiso.
Visiškai teisingai pastebėjai, Donatai. :thumbup:
Keliauninke,
na nėra taip blogai, daugiau optimizmo :)
tavo lūpomis kalba Tridentinis bažnyčios supratimas
ir tai normalu tavo situacijoje.
Augustai,
dėl mokslo, tai mano požiūris tiek į patį mokslą, tiek į čia išdėstytą hierarchiją yra kitoks,
tačiau nemanau, kad tai būtų prasminga aiškintis forume, bet galiu klysti ...
tiesiog dėl įdomumo klausimas -
kas mokslo autorius ?
o kokia mano situacija? :)
Hm, ir kas blogai su Tridentiniu Bažnyčios supratimu? :D
Pilgrim, dabar jau turi pasūdyti šią diskusiją ir paaiškinti Bažnyčios supratimą Tridento ir 2 Vatikano požiūriu ;)
GJK,
pateiksiu viena liudijima.Vienas parapijietis turejo visokiu regejimu,girdejimu.Kaip suprantu nejo pas gydytojus,ejo i baznycia,dalyvavo Sv.Misiose,nezinau ar atgailavo,priimdavo komunija,iseidavo slapias.Viskas baigesi,liko tokie kaip valios sutrikimai,blaskymaisi,tas aisku irgi negerai,nepadirba,gal ir grupe reikalinga.Tokio pradziai medicinos psichologo gal ir reiketu,tik as labai abejoju del vaistu,prie kuriu pripranti ir tada tikrai buna labai sunku atprasti ir nesigulti i ligonine,nes tada vaistus neisvengiamai reikes vartoti.As is savo asmenines patirties patariu,kad nesusigadinti gyvenimo,naudotis,malda,baznycia,atgailos sakramentas,komunija,dvasios tevo vedimu,cia butu pirmas svarbus zingsnis,o del ligos gydymo,jei tikrai toliau vis tiek blogai,tada tikrai reikia vadinas nustatyti liga,visgi tiesa apie save svarbi,kad ir kokia skaudi ji butu.Ir aisku pradzioje medicinos psichologas,kuris paskui gali pasakyti ar tau reikia psichiatro.Matau didziausia beda del pripratimo prie vaistu,kad paskui jums nereiktu daug kenteti nuo chemijos.Cia tik kaip broliskas patarimas,nezinau kiek teisus,bet norisi tikrai tik gero.Laimingai.
Žinoma, Vladai, šios Jūsų idėjos puikios. :thumbup:
Citata iš: Pilgrim gegužės 14, 2016, 17:01:28
Augustai,
dėl mokslo, tai mano požiūris tiek į patį mokslą, tiek į čia išdėstytą hierarchiją yra kitoks,
tačiau nemanau, kad tai būtų prasminga aiškintis forume, bet galiu klysti ...
Na, aš manau, kad bendrosiose temose būtų visai neblogai panagrinėti mokslo filosofijos klausimus bei tai, kokią vietą mokslas užima tikrovės pažinime.
Citatatiesiog dėl įdomumo klausimas -
kas mokslo autorius ?
Mokslo (taip pat ir psichologijos) autoriai yra du: vienas mokslo autorius yra Dievas, o kitas autorius (o jei tiksliau, tai bendraautorius) yra žmogus.
Keliauninke,
situacija ne tavo vienos, bet dauguma vyresniosios kartos žmonių Lietuvoj užaugę
su Tridentine samprata ir tai normali situacija dėl objektyvių aplinkybių.
Tomai,
ar aš sakiau blogai :-\
Augustai,
jei mokslo yra du autoriai, tai kodėl mokslo veikaluose vengiama
šiuos abu autorius minėti ?
... mokslo filosofija ... tai kad viskas išsakyta įvairių mąstytojų tai
ir neturėtume, ką naujo pridėti.
Citata iš: Pilgrim gegužės 15, 2016, 14:02:08
...
Augustai,
jei mokslo yra du autoriai, tai kodėl mokslo veikaluose vengiama
šiuos abu autorius minėti ?
Netikintieji nemini šio dieviškojo Autoriaus dėl to, kad netiki, jog jis apskritai egzistuoja.
O tikintieji mokslininkai nemini, nes 1) Dievas nėra jų mokslinio tyrimo objektas, bet tik subjektas; 2) kadangi Dievas yra bet kokio mokslinio darbo pirmasis Autorius, tai gal ir nėra jokio reikalo minėti tai, kas akivaizdu; todėl, kai mokslo veikalą pasirašome, Dievą turime minty. :)
Citata... mokslo filosofija ... tai kad viskas išsakyta įvairių mąstytojų tai
ir neturėtume, ką naujo pridėti.
Tikrai dar ne viskas išsakyta, Pilgrim'e. Dar ir tolimoje ateityje bus galima pridurti nemažai prie to, kas jau buvo ir bus išsakyta. :)
Augustai, jei turėsi laiko, manau ši paskaita atsakys, bent dalinai į Pilgrim užduotą klausimą dėl mokslo ir kodėl Kūrėjo pradėjo neminėti, nes čia ir susiję su Via Antiqua vs Via Moderna:
The Forerunners of the Reformation - with Dr Scott Hahn (https://www.youtube.com/watch?v=CTMX4C169bg)
Ir dar reikėtų prisiminti, ką Šv. Tomas Akvinietis pavadino visų erezijų motina.
Gaila, bet angliškai moku tik tekstus skaityti. Angliška tartis man vis dar neįkandamas rebusas. :( Tad jei kas nors, kam angliška tartis suprantama daug geriau negu man, turės laiko, gal kokią nors tos Tomo pateiktos paskaitos santraukėlę parašytų? :ashamed: Būčiau dėkingas.
Gaila, bet neturėsiu laiko santraukai :(
Ten pasakoja apie reformacijos priešistorę, asmenis ir jų idėjas, kurios tik po kelių amžių apsireiškė savo pasekmėmis ir kaip Via moderna krypties mąstymas vis stūmė Dievą tiek iš mokslo, o vėliau ir iš gyvenimo sferų.
Kaip tik į temą:
Paul C. Vitz: ,,Teologija duoda atsakymą į psichologijos neišsprendžiamas dilemas" (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-12-11-paul-c-vitz-teologija-duoda-atsakyma-i-psichologijos-neissprendziamas-dilemas/138480#.VzmzAeCCguQ.facebook)
Citata iš: Augustas gegužės 14, 2016, 14:35:28
CitataIr kas sakė, kad privaloma išlaikyti mokslų autonomiją ir painioti "lygius" (kad ir ką tai bereikštų ;) ). Labai daug padaryta prielaidų, bet nežinia ar toms prielaidoms yra stiprūs pagrindai.
O skirtinguose lygmenyse esančių mokslų negalima painioti todėl, kad tada suabsoliutinama tai, kas neturėtų būti absoliutinama iš principo, ir tokiu būdu gaunama banali stabmeldystė. Todėl kiekviena mokslo šaka turi būti savo vietoje ir užsiimti savo tyrimais sau nustatytose ribose, kurias nustato konkretaus mokslo tyrimų sritis, metodika ir profesinė etika.
CitataO dėl mokslų - mokslas tiria tam tikrus reiškinius tai ir yra jo sritis ir "autonomija". Tačiau vargiai ar psichologas - konsultantas gali išlikti objektyvus ir neperžengti psichologijos mokslu ribų. Kitaip tariant mokslas turi ribas, žmonės nebūtinai jų paiso.
Visiškai teisingai pastebėjai, Donatai. :thumbup:
Augustai, čia keletas minčių (http://www.charlottemasoninstitute.org/why-i-didnt-want-my-child-in-my-science-class-by-shannon-goods/), kodėl atskirų dalykų izoliavimas nėra tokia jau gera idėja. Ir pagalvok, juk Dievo sukurtas pasaulis yra vientisas, visaapimantis ar ne? ;)
CitataWhile I was teaching, my husband attended an art school and chose to do many projects that dealt with science. He would come home and ask me all sorts of questions, but there were very few I could answer, because none of them were on the tests that I had taken. His questions were of a practical nature, overlapping various branches of science, and I just wasn't equipped with the tools to find answers for him. I couldn't look up those answers in a textbook! [...]
Through my husband's persistent questions, I also became aware of another problem. I had been trained to think of science topics as fitting into neat little boxes. It almost became a joke between us, when he would ask a question, for me to respond with, "I can't answer that because it's physics (or any other branch of science), not chemistry." However, most of his questions didn't fit in tidy little boxes. They crossed disciplines frequently. Finding an answer would require being able to pull together ideas from multiple branches of science. That was unheard of in my educational career! How refreshing and exciting to see Mason's emphasis on the Science of Relations. Not only was I to develop relationships with many different branches of knowledge and ideas, but I would discover the overlap and interconnectedness between the different subjects as well.
Citata iš: Tomas M. gegužės 17, 2016, 14:16:57
Kaip tik į temą:
Paul C. Vitz: ,,Teologija duoda atsakymą į psichologijos neišsprendžiamas dilemas" (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-12-11-paul-c-vitz-teologija-duoda-atsakyma-i-psichologijos-neissprendziamas-dilemas/138480#.VzmzAeCCguQ.facebook)
Labai į temą. :thumbup: Ypač ši citata iš to straipsnio:
"Prieš keletą dešimtmečių žmonės, ieškantys gyvenimo tikslo ir prasmės, dažnai tą bandydavo rasti psichologijoje. Šiandien daugelis pripažįsta, kad psichologija to negali suteikti, tačiau religija ar dvasingumas – taip."
CitataAugustai, čia keletas minčių, kodėl atskirų dalykų izoliavimas nėra tokia jau gera idėja. Ir pagalvok, juk Dievo sukurtas pasaulis yra vientisas, visaapimantis ar ne? ;)
Beje, niekas ir nekalba apie tai, kad reikia izoliuoti atskirus dalykus vieną nuo kito. Čia veikiau kalbama apie tų dalykų ribų suvokimą ir tai, kad vienas dalykas negali pakeisti kito dalyko. Kitaip tariant, čia kalbama apie tai, kad psichologija negali pakeisti teologijos, o teologija negali pakeisti psichologijos. Jei šį teiginį supratai, tai viskas tvarkoje. Tema išsemta.
Osipovas apie "nugaišusias žiurkes" : https://www.youtube.com/watch?v=ToN843d-SCY
Dar viena mintis.
Dabar skaitau knygą Morgan Scott Peck "Melo žmonės". 84 puslapyje patiko tekstas, pacituosiu.
Nors apie jausmus pacientams yra daugybė specialiosios literatūros, niekada neteko skaityti konkrečiai apie pasišlykštėjimą. Informacijos apie tai trūksta dėl kelių priežasčių. Pasišlykštėjimas taip dažnai būna neatsiejamas nuo blogio, kad vargu ar įmanoma rašyti apie vieną, nepaminint kito, o kadangi blogio problema paprastai likdavo psichiatrinių tyrimų nuošalyje, tas pats nutiko ir šio jausmo tyrimams. Be to, psichoterapeutai paprastai būna malonūs žmonės ir tokia kraštutinė neigiama reakcija galėtų kaip reikiant pakenkti jų reputacijai. Be to, kadangi šis jausmas - itin nemalonus, absoliuti dauguma psichoterapeutų vengia artimai bendrauti su blogio apimtais pacientais. Galų gale, kaip minėjau, labai mažai blogų žmonių pasiryžta psichoterapiniam gydymui. Neskaitant pavienių atvejų, tokie žmonės paprastai griebiasi bet ko, kad tik išvengtų praregėti padedančio gydymo. Todėl psichoterapeutams yra tikrai sudėtinga ilgiau bendrauti su blogais žmonėmis, kad galėtų išsamiau panagrinėti jų arba savo reakcijas.