Kitoje temoje ( apie šventąsias Mišias (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,794.msg9530.html#msg9530)) Donatas išreiškė abejonę, ar tarnavimas karinėje tarnyboje neprieštarauja krikščioniškajai pasaulėžiūrai.
Aš asmeniškai apie tai nesu daug svarstęs, nes manęs asmeniškai tai nelabai liečia. Vis dėl to esu girdėjęs daug pasisakymų, kad karinė tarnyba nėra savaime antikriščioniškas aktas. Tie pasisakymai skambėjo iš katalikų ir pravoslavų kunigų lūpų.
Aišku pirmas klausimas ar kariavimas, kovojimas nėra Dievo įstatymo "nežudyk" pažeidimas? Dėl šito klausimo, gal galėtų kas nors kitas atsakyti? :)
Antras klausimas - kuris labiau siejasi su mano paminėtomis anoje temoje šalimis: Pietų Korėja ir Šveicarija, ar netikintis žmogus yra įgalus kariauti ir ar netikinčiam žmogui galima leisti kariauti?
Dėl klausimo "ar gali", tai kaip nebijoti numirti už tai kuo netiki? T.y. jeigu visa egzistencijos esmė - materialus pasaulis, kokia tuomet prasmė kovoti ir mirti už kokias nors idėjas?
Ar galima iš viso netikintį žmogų prileisti prie karo? Dar įdomesnis klausimas. Jeigu tu nesugebi aukotis dėl kitų gyvybės, tuomet tu kitus aukosi kad išgelbėtum savo gyvybę. Jeigu tu netiki kad už savo veiksmus reiks atsakyti po mirties, ar nebus pavojaus tau pasidaryti sadistu ir prievartautoju?
Citata iš: kukulis liepos 14, 2014, 03:02:51
Pietų Korėjoje, jei nori tarnauti kariuomenėje, privalai būti katalikų tikėjimo.
Citata iš: kukulis liepos 14, 2014, 07:40:12
Aišku pirmas klausimas ar kariavimas, kovojimas nėra Dievo įstatymo "nežudyk" pažeidimas? Dėl šito klausimo, gal galėtų kas nors kitas atsakyti? :)
Logiška, kad krikščionis karys visai kitaip žiūrės į savo priešininką nei netikintis, kurio karo tikslai gali būti patys įvairiausi. KBK apibrėžia šią situaciją išplečiant supratimą apie 5-tą Dievo įsakymą:
http://katekizmas.lcn.lt/kbk1996p2003/N180A6.html (http://katekizmas.lcn.lt/kbk1996p2003/N180A6.html)
III. Taikos gynimas
TAIKA
2302 Primindamas įsakymą: ,,Nežudyk" (Mt 5, 21), Išganytojas reikalauja širdies ramybės ir smerkia mirtino pykčio ir neapykantos nedorumą:
Pyktis yra keršto troškimas. ,,Trokšti keršto norint bloga žmogui, kurį reikia bausti, neleistina"; tačiau yra girtina reikalauti nuobaudos, ,,kad būtų ištaisytos ydos ir išsaugotas teisingumas"66. Jei pyktis virsta sąmoningu ir valingu troškimu nužudyti arba sunkiai sužeisti artimą, jis yra sunkus nusižengimas meilei – sunki nuodėmė. Viešpats pasakė: ,,Jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme" (Mt 5, 22).
2303 Valinga neapykanta yra priešinga meilei. Neapykanta artimui yra nuodėmė, kai žmogus sąmoningai ir valingai nori jam bloga; ji yra sunki nuodėmė, kai sąmoningai ir valingai linkima jam didelės žalos. ,,O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai..." (Mt 5, 44–45).
2304 Kad žmogaus gyvenimas būtų pagerbtas ir galėtų vystytis, reikia taikos. Taika nėra vien karo nebuvimas; jos neužtikrina ir priešiškų jėgų pusiausvyra. Taika žemėje pasiekiama tada, kai žmogui užtikrinamos reikalingos gėrybės, kai žmonės tarpusavyje laisvai bendrauja, gerbiamas žmonių bei tautų orumas ir nuolat puoselėjamas broliškumas. Taika yra ,,tvarkos ramybė"67, ,,teisumo poveikis" (Iz 32, 17) ir meilės vaisius68.
2305 Žemiškoji taika yra mesijinio ,,Ramybės Kunigaikščio" (Iz 9, 5) – Kristaus taikos atvaizdas ir vaisius. Ant kryžiaus pralietu savo krauju Jis pats savyje sugriovė priešiškumą,69 sutaikino žmones su Dievu ir savo Bažnyčią padarė visų žmonių tarpusavio vienybės ir jų vienybės su Dievu sakramentu.70 ,,Jis yra mūsų sutaikinimas" (Ef 2, 14). Jis pareiškia: ,,Palaiminti taikdariai" (Mt 5, 9).
2306 Kas atsisako prievartos bei kruvinų veiksmų ir žmogaus teisėms išsaugoti bei apginti imasi net ir silpniesiems prieinamų priemonių, rodo evangelinės meilės pavyzdį, tik privalo žiūrėti, kad tai nepažeistų žmonių bei visuomenės teisių ir pareigų; teisingai parodo, kokia didelė fizinė ir moralinė rizika yra imtis smurto, kuris neša griuvėsius ir mirtį.71
VENGTI KARO
2307 Penktas įsakymas draudžia valingai griauti žmogaus gyvenimą. Dėl blogio ir neteisybių, kurias sukelia kiekvienas karas, Bažnyčia primygtinai ragina visus melstis ir taip elgtis, kad Dievo gerumas išvaduotų mus iš nuolatinių karų vergijos.72
2308 Kiekvienas pilietis ir kiekvienas valdantysis privalo darbuotis, kad būtų išvengta karų.
Vis dėlto, ,,kol išlieka karo pavojus ir nėra kompetentingos, atitinkamą galią turinčios tarptautinės valdžios, tol valstybių valdžioms negalima paneigti būtinosios ginties teisės, jeigu prieš tai buvo išsemtos visos taikių derybų galimybės"73.
2309 Reikia griežtai laikytis sąlygų, kuriomis yra leistina karinė savigyna. Nutarimas gintis yra toks svarbus, kad jį priimti doriniu požiūriu galima tik tada, kai drauge sutampa visos šios sąlygos:
— jei tautai ar tautų bendrijai užpuoliko daroma žala tikrai yra ilgalaikė, didelė ir neginčijama;
— jei visos kitos priemonės užkirsti jai kelią pasirodo esą neįvykdomos ir neveiksmingos;
— jei yra rimto pagrindo tikėtis gynybinės sėkmės;
— jei ginklo vartojimas nepadarys didesnės žalos ir sumaišties negu blogis, kurį reikia pašalinti. Šiai sąlygai įvertinti reikia kruopščiai atsižvelgti į galingas šiuolaikines masinio naikinimo priemones.
Čia išvardyti tradiciniai vadinamosios ,,teisingo karo" doktrinos elementai.
Įvertinti šias doriniu požiūriu leistinos gynybos sąlygas ir protingai nuspręsti tenka žmonėms, atsakingiems už bendrąją gerovę.
2310 Valstybės valdžia tada turi teisę ir privalo įpareigoti piliečius atlikti, kas būtina valstybei apginti.
Kas yra pasiryžęs tarnauti tėvynei, būdamas karys, yra tautų saugumo ir laisvės gynėjas. Deramai atlikdamas savo pareigas, jis tikrai prisideda prie tautos bendrosios gerovės ir taikos išsaugojimo.74
2311 Tuo atveju, kai pilietis, paklusdamas savo sąžinei, atsisako vartoti ginklą, valdžia privalo palankiai į tai atsižvelgti; jis vis tiek lieka įpareigotas kitokiu būdu tarnauti visuomenei.75
2312 Bažnyčia ir žmogaus protas patvirtina, kad ir ginkluotų konfliktų metu pastoviai galioja dorinis įstatymas. ,,Jeigu, visų nelaimei, ir kilo karas, tai ne viskas dėl to leista abiem kariaujančioms pusėms."76
2313 Privalu pagarbiai ir žmoniškai elgtis su civiliais gyventojais, sužeistais kariais ir belaisviais.
Sąmoningai ir valingai prieš tarptautinę teisę ir visuotinius jos principus nukreipti veiksmai, kaip ir įsakymai juos vykdyti, yra nusikaltimai. Aklo klusnumo neužtenka pateisinti paklūstantiems šiems įsakymams. Tautos, nacijos ar etninės mažumos naikinimas turi būti smerkiamas kaip mirtina nuodėmė. Doriniu požiūriu esame įpareigoti priešintis įsakymams vykdyti genocidą.
2314 ,,Visi karo veiksmai, kuriais siekiama be atodairos sunaikinti ištisus miestus arba dideles teritorijas drauge su jų gyventojasi, yra nusikaltimas prieš Dievą bei prieš žmogų ir turi būti griežtai ir ryžtingai smerkiami."77 Šiuolaikinis karas yra tuo pavojingas, kad turintiems galingos technikos, ypač atominį, biologinį ar cheminį ginklą, duoda progos įvykdyti minėtus nusikaltimus.
2315 Ginklų kaupimas daugeliui žmonių atrodo kaip paradoksalus būdas galimiems priešams sulaikyti nuo karo. Jame jie mato veiksmingiausią priemonę taikai tarp tautų užtikrinti. Prieš tokią bauginimo taktiką iškyla svarbūs moralinio pobūdžio prieštaravimai. Ginklavimosi varžybos taikos neužtikrina; užuot pašalinę karų priežastis, rizikuoja jas pagilinti. Milžiniškos išlaidos vis naujų ginklų gamybai užkerta kelią padėti skurstantiems kraštams78 ir trukdo vystytis tautoms. Besaikis ginklavimasis pagausina konfliktų priežastis ir didina karų pavojų.
2316 Ginklų gaminimas ir prekyba jais pažeidžia bendrąją tautų ir tarptautinės bendrijos gerovę. Dėl to valstybė turi teisę ir pareigą šiuos procesus įstatymiškai tvarkyti. Trumpalaikės privačios ar grupinės naudos ieškojimas negali pateisinti veiklos, kuria kurstomas smurtas bei konfliktai tarp tautų ir pažeidžiama tarptautinė teisėtvarka.
2317 Tarp žmonių ir tautų siautėjančios neteisybės, akivaizdi ekonominė ar socialinė nelygybė, pavydas, nepasitikėjimas, išdidumas be paliovos grasina taikai ir sukelia karus. Visa, kas daroma šiam blogiui įveikti, padeda stiprinti taiką ir išvengti karo:
Kuo labiau žmonės esti nusidėję, tuo labiau jiems gresia karo pavojus; jis grės iki Kristui ateisiant; bet kuo labiau jie, meilės vienijami, nugali nuodėmę, tuo labiau nugalės ir smurtą, iki išsipildys pranašo žodžiai: ,,Jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis – į geneklį medžiams genėti. viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti" (Iz 2, 4).79
Citata2315 Ginklų kaupimas daugeliui žmonių atrodo kaip paradoksalus būdas galimiems priešams sulaikyti nuo karo.
Kartais žmonės ir taikos sąlygomis gyvena tarsi kare, nekurie dėl visa ko laiko ginklą namie. Žinau vieną skaudų atvejį, kai tėvas netyčia savo namuose nušovė sūnų.
Bet kai prasidėjo įvykiai Ukrainoje, mes savo šeimoje sunkiai radome bendrą sprendimą
ką reiktų daryti, jeigu. Todėl ši tema manau yra
labai aktuali.
Ginti savo Tėvynę nuo bet kokių antpuolių - karinių ir nekarinių - akivaizdus ir savaime suprantamas dalykas. Miško broliai buvo labai tikintys, todėl ir mokėjo gyvybės auką ant Tėvynės laisvės aukuro sudėti. Dar Maironis rašė: "Kam nusviro galva, tam dangaus angelai vainiką iš deimantų pina". Net nėra apie ką diskutuoti, nes aiškiau nebūna.
Visa bėda, kad tie kurie puola tėvynę mano lygiai taip pat - gina savo tėvynę. Taip ir žudo vieni kitus, praplautomis smegenimis, pasiremdami savo fiureriais ar poetais (nesupyk Giedre). Tokiame reikale pirmas dalykas taip sužaisti jausmais, jog priešus matytu ne kaip žmones, o kaip fašistus, teroristus, komunistus ir kitokius ...istus, o ne žmones žudyti juk niekas nedraudžia ...
Daug zmoniu matydami isakyma "nezudyk" masto apie kara ar mirties bausme ar prieso nukovima savigynos metu, bet originaliam tekste naudojamas labai konkretus grynai hebrajiskas zodis kuris sako butent apie kriminaline zmogzudyste.
Is kitu teksto daliu reiktu suprasti, kad dar ir nesusijusia su Mozes istatymu leistinu kerstu. Kaip vienas pvz. zudika leistina nuzudyti.
Senajame Testamente galima rasti daug karo su Dievo pagalba istoriju ir kilniu nuzudymu pvz. Tarkim Juditos knyga mini kaip Judita klasta nukerta prieso vado galva.
O apie ginklu turejima:
Citata
Tada jis tęsė: ,,Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka.
Lk 22:36
1983 m. gegužės mėn. 3 d. JAV vyskupų konferencija priėmė ganytojišką laišką '"The Challenge of Peace: God's Promise and our Response — Taikos iššūkis: Dievo pažadas ir mūsų atsakas".
CitataJAV Vyskupai trumpai išdėsto Bažnyčios tradicinį mokymą apie teisėtą karą. Jis turi atitikti šiuos reikalavimus:
1. Turi būti teisinga ir svarbi priežastis — apsaugoti nekaltų žmonių gyvybę, apginti pagrindines žmogaus teises.
2. Karas turi būti paskelbtas teisėtos valdžios.
3. Karu siekiamos vertybės turi būti didesnės ar bent ne mažesnės už jo nešamas blogybes — žmonių žudymus ir kitiems padarytus nuostolius.
4. Turi būti teisinga, gera intencija karą pradėti (apsaugoti žmonių gyvybes ir gyvenimiškas sąlygas), stengtis kaip galima greičiau pasiekti taiką ir susitaikymą, neuždėti neprotingų susitaikymo sąlygų, išvengti nekaltų žmonių žudymo ir medžiaginių nuostolių.
5. Karą naudoti tik kaip paskutinę priemonę, kai visos kitos pastangos išspręsti konfliktui neduoda jokių rezultatų.
6. Kai yra konkreti galimybė, kad karas pasiseks.
7. Kai yra proporcija tarp karo padaromos žalos bei išlaidų ir tikimo pasiekti gėrio.
Iš šių pagrindinių sąlygų ar principų, nustatančių karo leistinumą, kyla dar vienas labai svarbus principas, ypač galiojantis karo metu, būtent diskriminacijos dėsnis — atskirti karius nuo paprastos liaudies. Praktiškai tai reiškia, kad galima apšaudyti ir bombarduoti tik karinius taikinius, o ne nekaltus civilinius žmones ar jų nuosavybes.
http://laiskailietuviams.lt/index.php/1984m-4-balandis/5841-karas-ar-taika
Citata
Tačiau šių tautų miestuose, kuriuos VIEŠPATS, tavo Dievas, duoda tau kaip paveldą, nepaliksi gyvo nė vieno, kas kvėpuoja. 17 Sunaikinsi juos – hetitus ir amoriečius, kanaaniečius ir perizitus, hivitus ir jebusitus, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau įsakęs,
Ist 20:16-17
:bible:
ProzacR, mes negalime remtis ST atskirdami jį nuo NT :no-no:.
Jėzus atėjo ne paneigti to, kas buvo Įstatyme (Jis pats jo laikėsi), bet įvykdyti papildant, jei taip galima pasakyti. Ta prasme, padaryti su Dievo pagalba daugiau, nei Senojo Testamento žmogus. Šiandien mes papuolame į tokias dviprasmiškas situacijas, kurias tikrai labai sunku tiek vertinti, tiek atsakyti į jas dalyvaujant.
Giedre, aš taip pat norėčiau tau paprieštaraut – diskutuoti tikrai yra apie ką. Nes kai mes atsidursim ukrainiečių situacijoje, bus per vėlu. Prisiminkime (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,662.msg6582.html#msg6582), kad bendro sutarimo tuomet nebuvo net tarp dviejų Ukrainos Bažnyčių (tai, manyčiau, vėl skirtingi katalikų ir pravoslavų požiūriai, susidūrę ekstremaliose aplinkybėse, pasirodė besą priešingai traktuojantys tiesą).
Kaip supratau tą situaciją aš, tai ortodoksų ganytojai liepia visų pirma išlaikyti širdies ramybę ir nedaryti jokių sprendimų emociniu pagrindu, gerai neapsvarsčius ir neapgalvojus visų "už" ir "prieš". Deja, tai gan patogi situacija ir bailiams, kurie gali pasislėpti už tokio požiūrio. O Tėvynę ir laisvę juk ginti reikia ir pirmieji tų jaunų žmonių, daugiausia studentų, mitingai Maidane tokį tikslą ir turėjo. Kiek jie buvo ramūs ir taikūs, mes turbūt negalime tiksliai pasakyti. Vienaip ar kitaip tai buvo revoliucinės nuotaikos, paskatinusios tolimesnius kovinius veiksmus.
Katalikai, kaip skaitome Katekizme, nedviprasmiškai pasisako, kad laisvė – vertybė ir ją turime ginti. Todėl katalikai pateisino ukrainiečių veiksmus. Tačiau ar iki galo įsigilinę į aplinkybes? Ką darytume mes, jei toks pavojus iškiltų Lietuvoje?
Mano atsakymas būtų toks: visų pirma neturime veikti kaip avių banda ir pavieniui. Mums labai reikalingi piemenys, kuriais pasitikėtume. Ar galime pasitikėti mūsų politikais? O mūsų ganytojais su Vyskupų Konferencija priešakyje? Aš labai atsiprašau už kritiškumą, bet ar ne pernelyg vėluojanti yra ši bažnytinė institucija? (mažytis pavyzdukas (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,40.msg152.html#msg152)) Nežinau, gal jie turėtų turėti kokius patarėjus politikos klausimais ar ką, kad reikalui esant galėtų žaibiškai vadovauti tautai? O tauta atitinkamai galėtume pasitikėti savo ganytojais ir nuolankiai jų klausyti. Klausimas ar esame tokia tauta, ar esame tokia Bažnyčia? :-\
CitataKreipimasis dėl įvykių Ukrainoje
Ukrainoje prasidėjo nauja smurto prieš protestuojančius šios šalies piliečius banga. Pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius, uždaromi televizijos kanalai, skamba ultimatyvūs reikalavimai. Ukrainos piliečių troškimą gyventi laisvoje valstybėje bandoma numalšinti karine jėga, o į žmonių valią ir siekius neįsiklausoma. Tačiau iš smurto negimsta tiesa. Smurtas neišsprendžia problemų, o tik kėsinasi panardinti visa į baimę ir neapykantą. Meldžiame Viešpatį, kad Ukrainos vadovas priimtų sprendimus, kurie leistų pasukti santaikos link. Gyva skaudaus mūsų šalies kelio į laisvę patirtis leidžia mums dar geriau suprasti Ukrainos žmonių išgyvenamas dramatiškas valandas.
Raginame Ukrainos jėgos struktūrų vadovus padaryti viską, kad tučtuojau nutrūktų kraujo liejimasis. Tik dialogas gali atvesti į taiką. Kreipdamiesi į Lietuvos tikinčiuosius, raginame juos vienytis su Ukrainos krikščionimis ir melsti Ukrainai taikos bei susitaikymo, prisiminti žuvusius ir kenčiančius šv. Mišiose. Te krikščioniškasis solidarumas ir malda lengvina skausmą ir veda taikos link.
Lietuvos vyskupai
2014 m. vasario 19 d.
http://lvk.lcn.lt/naujienos/,215
Atskirkim svarbų dalyką Bažnyčia nėra politinė institucija, "kas Dievo Dievui, o kas ciesoriaus ciesoriui". Nemanau, kad mūsų vyskupai tylėtų, reikia prisiminti netolimą laikotarpį kai buvo persekiojama Katalikų Bažnyčia Lietuvoje.
Kaip Silvija minėjo ištraukinėti Šv. Rašto eilučių iš konteksto negalima. Kad ir aukščiau minimoje ištraukoje iš Senojo Testamento skambantis Dievo paliepimas ... tačiau jis pakimba ore ir lieka nesuprastas kai nežinai aplinkos, situacijos kodėl būtent toks yra Dievo žodis.
Silvija, kodel mes negalime remtis Biblijos istrauka?
Ar Dievas mums ja dave tam, kad mus klaidintu?
Todėl, kad kartais tai yra raidės laikymasis, neatsižvelgiant į konkrečią, gyvą situaciją. Daugelis pastebi, kaip Šventraščio eilutės, kartais išimtos iš konteksto rodos prieštarauja viena kitai, bet visumoj, kaip Gyvas Dievo Žodis, jis yra mums nepamainoma pagalba gyvenime. Bet Jį naudoti turime atsakingai.
ProzacR,
Nelabai suprantu ką tu tokiomis ištraukomis nori pasakyti ?
Ar pats ruošiesi vykti į artimuosius rytus ir "Sunaikinsi juos – hetitus ir amoriečius, kanaaniečius ir perizitus, hivitus ir jebusitus, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau įsakęs, " ? Jei taip - tai sėkmės tau.
Pratesiu minti, kad Dievo isakymu kaipo dar vienos istraukos is Biblijos laikymasis irgi yra raidės laikymasis, neatsižvelgiant į konkrečią, gyvą situaciją.
Ir tarkim atsivellgiant i situacija, gal kartais galima naudoti priesingus isakymus, t.y. armijos vado nurodymus vogti, meluoti ir zudyti.
Nors cia tesiu ta pacia protine gimnastika ir as taip nemanau realiai.
Citata iš: Donatas liepos 14, 2014, 10:50:56
ProzacR,
Nelabai suprantu ką tu tokiomis ištraukomis nori pasakyti ?
Ar pats ruošiesi vykti į artimuosius rytus ir "Sunaikinsi juos – hetitus ir amoriečius, kanaaniečius ir perizitus, hivitus ir jebusitus, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau įsakęs, " ? Jei taip - tai sėkmės tau.
Ju jau senai kaip nera, bet tekstas mums parodo VIESPATIES poziuri i karinius veiksmus toje situcijoje i kuria geriau butu isigilinti aplinkinese eilutese.
Donatai, pagalvok logiškai. Jei gauja svetimų karių imtų veržtis į tavo namus, žudytų kaimynus, artimuosius. Ką darytum? Stovėtum ir tylėtum? Ne. Aš tai nepaisant savo sveikatos bėdų vis tiek atrasčiau būdą priešintis.
Giedre,
Nežinau kaip būtų, nors manau kad net dauguma kurie dabar sako kad negintų tėvynės užėjus realiam pavojui ją gintų.
Būtent taip ir veikia karo propaganda - įtikina jog veržiasi priešai, jie žudo mūsiškius, engia ir kankina. Tai sukelia neapykanta ir logiškai mąstant atsiranda teisė taip pat elgtis. Už skriaudą atlyginama didesne skriauda ir taip įsisuka ratas kurį neįmanoma sustabdyti. Bet kur čia taisyklė "elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi" ?
Yra ir kitokių kelių pvz kuriuo nuėjo Mohandas Gandhi.
Ukrainoje nereikia jokios propagandos. Veržiasi svetimieji į butus Donecke, prisidenginėja vaikais ir baigtas kriukis. Mahatma Gandis, be abejo, ėjo geru keliu, bet ne visada yra galimybė būtent tokiu keliu eiti, o savų išduoti ir dezertyruoti - ne mano charakteriui.
Dar į temą: buvo toks kunigas ir miško brolis Antanas Ylius - Vilkas. Jis puikiai suderino savyje ir kunigystę, ir tikėjimą, ir kovą už laisvę.
Puikus straipsnis apie jį yra žurnale "Karys", 2014, Nr.4 psl. 48-53. Įmetu nuorodą į žurnalą pdf formatu: http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/karine_ziniasklaida_655/karys/2014_m._kario_numeriai/2014_karys_nr.4.html
Ir apskritai, jei domitės Lietuvos kariuomene, tai siūlau reguliariai paskaitinėti žurnalus "Karys" ir "Kardas", kuriuos leidžia KAM. PDF formatu leidinius galima skaityti nemokamai. Įmetu nuorodą: http://www.kam.lt/lt/naujienos_874/karine_ziniasklaida_655.html
Aš asmeniškai nejaučiu vidinio prieštaravimo dėl tarnavimo kariuomenėje.
Donato kai kurie pasisakymai buvo labai bendro pobūdžio. T.y. Donatas rašė kad kažkur vykdoma propaganda, bet nedetalizuoja kokia. T.y. yra daug atvejų, kai tikrai vykdoma tokia propaganda, tačiau yra ir daug kitų atvejų, kur tikrai reikalinga gynyba. Todėl viską į vieną krūvą apibendrinti yra klaida.
Dėl nežudymo įsakymo tai vėl renkamės iš dviejų variantų: a) nusikaltėlis nužudo 10 žmonių b) nužudai vieną žmogų - tą nusikaltėlį.
Rezultatas 10 - 1 = 9 išsaugai 9 gyvybes. ;) Jeigu nedalyvauji gynyboje, o tik būdamas pacifistas stebi kaip jis žudo tuos 10 žmonių, ar pats tuomet netampi atsakingas už jų gyvybes? Kaip po tokio atvejo, Dievo akivaizdoje atsakysi į klausimą: "ar gyvendamas žemėje nepažeidei įsakymo 'nežudyk'" ?
O kaip dėl antros klausimo dalies? T.y. ar neprivalėtų karys būti tikintis?
Kaip tokią prievolę įgyvendinti realiai sekuliarioje visuomenėje? :) Šiandien, tiesa, galim pasidžiaugti, kad mūsų kariai turi kapelionus, kurie vykdo pajėgose sielovadą.
Ar karys turėtų būti tikintis ? Kukuli, geras klausimas :thumbup: Kai kurios protestantiškos bažnyčios draudžia savo nariams net ginklą į rankas imti.
Taigi. Klausimas nebūtinai turi būti realizuojamas praktikoje :)
Pradžioje galime pasvarstyti ir palyginti tikintį ir netikintį karį. Aišku viskas gausis teoriniame lygmenyje, nebent yra kas pažįsta kokių nors karių su skirtingomis pažiūromis ir galėtų juos palyginti :)
Na klausimas ir į temą ir nelabai :) kokios profesijos buvo draudžiamos pirmiesiems krikščionims. Pasirinkę šias profesijas jie būdavo atskiriami nuo bažnyčios. :-\
Pirmiausiai į sąrašą turbūt papuola "seniausia" profesija, bet vyrus tai nelabai liečia :-\
Mano galva būtent vyrus tai ir liečia.. ;)
Citata iš: Pilgrim liepos 17, 2014, 06:23:01
Na klausimas ir į temą ir nelabai :) kokios profesijos buvo draudžiamos pirmiesiems krikščionims. Pasirinkę šias profesijas jie būdavo atskiriami nuo bažnyčios. :-\
Ar tarp tų profesijų buvo ir karinė tarnyba?
Kokios profesijos ... tai reiškia buvo ne viena :) Na siūlykit savo variantus: 1. .... 2. .... 3. .... 4. ... ir t. t. :-\ o nebandykit atspėti klausimais kokia pirmoji raidė :-\ arba panašiais ;)
Pilgrim, tavo ekskursą į šoną kol kas palikime, bet aš norėčiau atnaujinti šią aktualią temą (kas galėjo patikėti, kad taip greitai tas atsitiks).
Citata iš: Pilgrim liepos 16, 2014, 01:59:36
Ar karys turėtų būti tikintis ? Kukuli, geras klausimas :thumbup:
Tikrai geras klausimas. Skaitau va dabar vieną tekstą ir stebiuosi politikų logika:
Citata... Tikrai tikiu, kad parengus gerą komunikacinę kampaniją galėtume sulaukti daug daugiau savanoriškai apsisprendusių tapti profesionaliais kariais. Bet čia jau kūrybiniai sprendimai, kuriems niekas nerado laiko? Šauktinius siūloma grąžinti nuo rugsėjo. Iki tol pasirengtum tokią agitacinę kampaniją (su dešimtkart mažiau lėšų)..
Ne ką blogesnę idėją pasiūlė ir ekonomistas Nerijus Mačiulis: šiuo metu Lietuvoje yra beveik 24 000 nestudijuojančių jaunuolių, nedirbančių ir netgi darbo neieškančių jaunuolių. Kodėl neieškoti galimybių šioje sferoje? Čia jau aš pridėsiu, kad prievarta juos paimti į kariuomenę irgi nebūtų geras sprendimas, nes motyvacijos taip nesukursi (o motyvacijos akivaizdžiai jiems ir taip trūksta). Galėtų specialiai tam paruošti žmonės asmeniškai aplankyti kiekvieną jų, pasiūlytų gerus atlyginimus ir perspektyvas – tikrai atrastų daug norinčių. Tai būtų šimtą kartą teisingiau ir naudingiau pačiai valstybei. Sprendžiamos būtų net kelios problemos, ne tik karių trūkumas.
Galų gale, kas čia per idėja viską daryti loterijos principu? Todėl ir kilo pasipiktinimas, nes visuomenėje yra daug įvairių žmonių ir dalis jų tikrai naudingesni valstybei civiliniame gyvenime nei kariuomenėje. Kas bus su mažus vaikus turinčius tėvais? Kaip bus su jų paskolomis? Kiek bus mokama tarnybos metu? Beveik nemokama, kaip ir anksčiau? Su bankais kariuomenė sutars, kad jie palauktų? Jei nebus atsakyta į šiuos klausimus galiu garantuoti, kad atgims tai kas buvo – tarnybos vengimas visomis priemonėmis. Prieš 10 metų kas nenorėjo tarnauti, tas ir sugalvodavo kaip netarnauti. Tas pats bus ir vėl? Šauktinių reputacija sugrius vos dėl kelių pavyzdžių, kaip turtingi ir protingi išsisuko, o jeigu tave paėmė tai jau pats brolau ir kaltas.
Dar vienas dalykas, kuris aktualus dabar, bet gal nebuvo aktualus anksčiau: lyčių lygybė. Ar grąžinus privalomąją tarnybą šaukiami būtų tik vaikinai? O kaip merginos?
...
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-02-25-v-mazuronis-tevyne-ginsime-traukdami-loterijos-bilieta/127904 (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-02-25-v-mazuronis-tevyne-ginsime-traukdami-loterijos-bilieta/127904)
Mano klausimas: koks motyvas būti šauktiniu tikinčiam žmogui būtų teisingas? :-\
Čia gal ne tiek tikėjimas lemia, kiek tautos mentalitetas. Nors .. priklauso nuo religijos :)
Mes tiesiog pripratom vengti tarnybos okupantų kariuomenėje. Kažkaip žmonės dar nepersilaužė, kad kariuomenė jau nebeokupantų :)
Labai daug dabar tokių nieko nedirbančių ir savęs nerandančių vyrukų, kurie užsiima visokiausiomis nesąmonėmis. Manyčiau, kad kai kuriems iš jų kariuomenė būtų tikras išsigelbėjimas, o gal net ir profesijos atradimas. Seniai to reikėjo.
Kariuomenė reikalauja disciplinos, kuri auklėja net ir neramiausius.
Viena iš tų profesijų Romos imperijos karys ;)
o mūsų klausimu gali pasitarnauti
Popiežiaus Jono Pauliaus II 1986 metų balandžio 21 dienos
apaštališkoji konstitucija Spirituali militum curae
o čia straipsnis
Šventojo Sosto ir Bažnyčios požiūris į kariuomenę
www.kam.lt/kam/download/1182/e-kardas%206_vidus.pdf
Tas požiūris, kad kariuomenė sutvarkys "netvarkingus" vyrus man panašus į mitą. Kai aš buvau kariuomenėje, tai mačiau daugiau asmenybių, kurios buvo sulaužytos gaujos instinkto, nei tokių, kurie tapo kažkokiais stipresniais, geresniais ar pan. Šauktinių kariuomenėje veikia vilkų įstatymai, niekam neįdomu, kad tarnauji savo tėvynei, ten žmonės visai kitaip mąsto... ar buvo rusų kariuomenė, ar po to lietuvių (aš patekau į ankstyvą lietuvių kariuomenę), viskas tas pats, nes žmogaus instinktai nesikeičia.
Na .. bet tavęs nesulaužė :)
CitataKaip kunigams veikti ir kalbėti karo sąlygomis, kurios pasižymi sumaištimi, vienas kito nepaisymu, neapykanta, smurtu, šeimos narių ir draugų praradimais, psichologinėmis ir dvasinėmis traumomis, kolektyvinės kančios ir nerimo klimatu, bet taip pat susikaupimu, ryžtu, solidarumu?
http://lt.radiovaticana.va/news/2015/02/24/%E2%80%9E%C5%BEinia_kunigams_apie_sielovad%C4%85_karo_s%C4%85lygomis%E2%80%9C/1125444
Ginti tėvynę yra pareiga. Kas gi ją gins, jeigu ne mes visi : kas kaip galim ir pajėgiame. Apie tai šiandien gražiai kalbėjo kun. Blužas laidoje "Klausk drąsiai".
Dar ta pačia tema įdomi Lietuvos žydo nuomonė ir labai teisinga jo nuostata. http://protokolai.com/2015/04/13/daniel-lupshitz-zydu-kareivis-moko-lietuva-gintis/
Žydai tikrai išskirtinė tauta ir galima būtų labiau įsižiūrėti į savitą jų gyvenimo būdą, bet kažkodėl visame likusiame pasaulyje jie dėl savo išskirtinumo yra neapkenčiami švelniai sakant.
Na ... aš asmeniškai žydams indiferentiškas. Gal kartais suirztu, kai apie juos kažkaip perdėtai išskirtinai kalbama ;)
Ne tautybėje čia esmė , o protingose mintyse ... ir dar yra noras padėti Lietuvai, kurio daugelis lietuvių oi kaip stokoja. Net kojas persišauti žada, jeigu į kariuomenę paims... Absurdai.
Primena vaikiškus ožius tokie grąsinimai... sako šiais laikais apie beržinę košę kalbėti neetiška? Bet laikas jau praėjęs: lenk medį kol jaunas, o seną gali tik nukirsti ...
Citata iš: Giedrė balandžio 15, 2015, 08:23:48
...Net kojas persišauti žada, jeigu į kariuomenę paims... Absurdai.
Pirmomis mano tarnybos savaitėmis, kai šauktiniai susidūrė su tuo, kas ten buvo, kai kas ir venas pjaustėsi... Absurdas yra kalbėti apie tai, kur nebuvai ir nežinai...
Žodžiu buvo ne kas ..
Bet ar dėl to kalta pati karinė tarnyba, ar tiesiog ten kur buvai, buvo atitinkami žmonės ir nebuvo tvarkos?
Ten dar buvo rusiška "tvarka", nors kiek teko skaityti ir JAV kariuomenėje panašių dalykų būna, tik gal ne taip dažnai. Reikia suprasti, kad kariuomenėje pasireiškia gaujos ir išgyvenimo instinktas, kuris bet kuriomis sąlygomis neturi nieko bendro su krikščionybe.
Bet apskritai karinė tarnyba neprieštarauja krikščioniškoms vertybėms?
Juk tas gaujos instinktas pasireiškia ne vien kariuomenėje?
Negatyvi situacija karinėje tarnyboje leidžia geriau suprasti tuos, kurie pjaustosi venas ir persišauna kojas, bet ta situacija dėl kurios taip darosi, juk nėra normali karinės tarnybos situacija? ::)
Tomai, Lietuvos kariuomenėje visai normali dabar tvarka. Niekas venų nesipjausto. Visi prižiūrimi , aprengti, pamaitinti. Teko bendrauti tiek su kariais, tiek su šauliais. Daugiausia normalūs žmonės ir savo tarnyba jie patenkinti. O kaip buvo prie sovietų žinau, nes velionis brolis atpylė joje du metus. Bet dabartinės padėties net nepadoru lyginti su sovietine betvarke.
Tu lygini obuolius su apelsinais. Dabartinė LT kariuomenė yra profesionali kariuomenė, ne šauktinių. Rodos dabar jie nori vėl gražinti šauktinius, bet profesionalūs darbuotojai, kurie dirba darbą ir už tai gauna pinigus ir šauktiniai, surinkti iš visų pakampių ir gaunantis 70 LT per mėn. už tarnybą yra diena ir naktis.
Šauktinius ir turiu omenyje. Jau grąžinta šauktinių armijos dalis, greitai bus šaukimas 9 mėnesiams, kas yra labai neilgai. Ir dar jiems visokios lengvatos už tarnybą numatytos - nebus mokesčio už universitetines studijas, jeigu atitarnavai , gydymo draudimo geros sąlygos, gaus jie ir padorius dienpinigius. Kiti dirbdami tiek negaus, kiek jie tarnaudami. Bet vis tiek pilna nepatenkintų, nes mat dar galėtų būti geriau. O visokių nesusitupėjusių pienburnių grąsinimai persišauti kojas, tai mane tiesiog piktina. Merginos eina savanoriškai tarnauti, o vyrai dejuoja. Apgailėtina.
Pastebėjau, kad ir aš piktinuosi. Ypač tada, kai žmonės kalba man eiti ten kur patys nebuvo.
Et greitai sušils.
Einam Giedre žaisti KARĄ.
http://www.delfi.lt/pramogos/muzika/sratasvydis-vyrai-zaidzia-kara.d?id=13646816
(suorganizuosiu ekipuotės pirkti nereiks)
Paskui pasidalinsim įspūdžiais...
Bet :-\ tai idėja :thumbup: ir gali būti dienos programa, kurios viena iš dalių šis žaidimas.
Klausimas kiek dalyvių, o likusius galima būtų prijungti
Prašom. Padėsiu kuo galėsiu.
kitados dalyvavo lyg apie 70 žmonių. Kiek iš jų buvo pirma karta dalyvaujančių nepamenu. Galiu sužinoti.
Tada tokie klausimai - vieta (kur?) ir finansai (kiek?)
Galiu sužinoti.
Pagrindiniai pinigai ginklo akinių nuoma (30Lt gal, nebepamenu, prieš keturis metus paskutinį karta dalyvavau), šaratukai. Kelionė. Pietūs.
Viskas.
Na svarbu, kad būtu žmonių kurie jau tai žaidė.
Vieta gali būti ir Kaunas, Kaišiadorys, Ukmergė, Elektrėnai, Birštonas...
Kaip minėjau galiu padėti suorganizuoti.
Dalyvių skaičius didelis :-\ tiek nesurinksim
tačiau apsiklausiu
Tai nereik surinkti tokio skaičiaus. (70)
Galima prisijungti prie kitų klubų žaidimų. Prie tų kurie įsileistu pirma karta žaidžiančius. (Nuo naujokų paprastai būna aukų. Pvz. aš traukiausi šaratuką iš veido...) :)))
Mūsų klube, kiek pamenu žaisdavome pvz penki prieš penkis ...
Aš nežinau ar prisijungčiau .. man nepatinka šaudyti į žmones .. net ir žaisliniais šautuvais... ::)
Va. va.
Iki atsivertimo buvau Kaišiadorių-Elektrėnų šaratasvydžio "CERBER" klubo vienas iš steigėjų.
Kai paimi į rankas ginklą, jis nei kiek neatrodo žaislinis. :)
Jei Jūs, Kaštone, suorganizuotumėme akciją kariuomenei ar šauliams paremti, aš visada būčiau už, o visokie šratasvydžiai ir dažasvydžiai - ne mano stilius. Reali veikla su realiu tikslu man labiau prie širdies. ;)
Papiktino dorų krikščionių svarstymai apie kariuomenės reikalingumą ar nereikalingumą. Yra sena kaip pasaulis tiesa - kas nemaitina savos kariuomenės, tas greitai turės pradėti maitinti svetimą. Kariuomenė - valstybės stuburas. Ar mes norime būti bestuburiai, moliuskai?
Atsakykite sau, dorieji krikščionys, ką darytumėte, jei plėšikas veržtųsi į jūsų namus, nužudytų jūsų žmoną, kėsintusi išprievartauti jūsų dukras - ką darytumėt - ar pasyviai ramiai stebėtumėt , ar pultumėt gintis kuo tik įmanydami, vožtumėt užpuolikui per galvą. Ir, jei jums besiginant, užpuolikas gautų galą - ar tai būtų krikščioniška, ar, ar nuodėmė? Manau, kad visi sutiks, kad tai nebus nuodėmė, jei gindamiesi nuo užpuoliko, jį nugalabysit. Dar daugiau, tai bus dorybė, kilnus poelgis, kai jūs, rizikuodami savo gyvybe, apgynėt kitus nuo smurto.
Valstybė- mūsų visų namai. Ir ją ginti reikia visiems ir visomis įmanomomis priemonėmis. Tai - nesvarstytina ir nediskutuotina. Karinė prievolė turėtų būti visuotinė, 100proc., kaip kad Izraelyje.
Čia kai kas piktinasi kariuomene, kai kam ji nepatinka. Kitiems , atvirkščiai, ji patinka, ir patys stoja savanoriais. Patinka ji ar nepatinka - ne apie tai kalba. Tai yra pareiga, ir taškas. Pareigos visada kam nors nepatinka. Daugeliui vaikų nepatinka eiti į vaikų darželį, nes auklėtoja liepia eiti miegoti ar valgyti, kai vaikas nenori. Kitiems nepatinka mokykloje, nes mokytoja liepia mokytis tai, ko nesinori. Bet tenka save nugalėti ir mokytis.
Kariuomenė - ne vaikų darželis. Kariuomenė susijusi su agresija, sužeidimais, mirtimi. Tačiau - tai yra šventa pareiga. Ir jeigu kariuomenėje vyrauja nestatutiniai santykiai, betvarkė - tai jau vadų apsileidimo problema. Suvaryk šimtą žmonių į kareivines, uždaryk, ir palik juos be tikslo, be užsiėmimo - tuojau pat prasidės barniai, muštynės
d ir betvarkė. Kareivis neturi turėti laisvo laiko - jo laikas priklauso valstybei. Tada nebus ir balagano.
Deja deja, Lietuva per dvidešimt penkis metus nuėjo šunkeliais, sistemingai naikindama, visaip niekindama ir žemindama savo kariuomenę. To vaisius akivaizdžiai matome dabar.
Išprotėjusio kaimyno agresijos akivaizdoje Lietuva susigriebė -kažką bando taisyti, lyg ir atgaivinti šauktinių kariuomenę, lyg ir ne. Šiokes tokias pastangas rodo, bet aiškiai nepakankamas. Kad tik nebūtų per vėlu.
Tai ar krikščioniška tarnauti kariuomenėje? Ne tik kad krikščioniška, bet ir kilnu, ir privaloma. Gintis nuo blogio - labai kriščioniška.
Nekrikščioniška ir nuodėminga būtų tarnauti už pinigus svetimos valstybės kariuomenėje, siekiant pinigų, garbės ar nuotykių.
Romėnų išmintis : "Si vis pacem, para bellum".
Eugenijau, paskaityk rusų argumentus - jie bus lygiai tokie patys. Tokia pati pareiga ginti tėvynę ir tradicines vertybes nuo iškrypusių vakarų. Ir vieni ir kiti ginasi nuo "blogio", o velnias trina rankas iš džiaugsmo.
Citata iš: Giedrė balandžio 17, 2015, 18:29:29
Jei Jūs, Kaštone, suorganizuotumėme akciją kariuomenei ar šauliams paremti, aš visada būčiau už, o visokie šratasvydžiai ir dažasvydžiai - ne mano stilius. Reali veikla su realiu tikslu man labiau prie širdies. ;)
O iš kur žinai Giedre, kas yra mano stilius ir kas yra kitiems prie širdies?
Ana pasižiūrėk kokių baisių dalykų prirašė Eugenijus. Žmogus batus jau dedasi į mirtį dėl tavo hobio. Tau tai nerealu?
Man tai atrodo visai gerai parašė. Kur čia tas baisumas?
Neaptarinėsiu Kukuli jo komentaro.
Jei jis pats paklaus, tada pasirašinėsiu.
Citata iš: Donatas balandžio 18, 2015, 03:09:28
Eugenijau, paskaityk rusų argumentus - jie bus lygiai tokie patys. Tokia pati pareiga ginti tėvynę ir tradicines vertybes nuo iškrypusių vakarų. Ir vieni ir kiti ginasi nuo "blogio", o velnias trina rankas iš džiaugsmo.
Matote, pone, yra didelis skirtumas tarp tėvynės gynimo ir svetimų žemių grobimo. Lietuva su savo kariuomene nesiruošia nieko užpulti ar užkariauti, tik apsiginti užpuolimo atveju. Tuo tarpu Rusija nuolat grobia tai, kas jai nepriklauso ir grasina visam pasauliui. Tad yra aiškus skirtumas, kur velnias trina rankas iš džiaugsmo, o kur sėdi nukabinęs nosį.
Manau Eugenijus teisingai rašo.
Norėčiau "įkišti trigrašį" dviejomis temomis.
Viena tema - tai "meta" tema, apie diskutavimą apskritai. Manau jei sieksime tik nuginčyti pašnekovą, tai toli nenueisime, nes tai ir taip daroma delfyje ir kituose portaluose. Tuo tarpu, jei čia net ir ginčydamiesi ieškosime bendrystės ir ją auginsime, tai bus kur kas daugiau. Daugiau tiek, kiek viena tiesė daugiau nei milijonas taškų, viena plokštuma daugiau nei milijonas tiesių arba viena erdvė daugiau nei milijonas plokštumų. T.y. kokybiškai daugiau.
Kita tema - konkrečiai apie karinę tarnybą. Dar norėčiau pakomentuoti labiau savo išsireiškimą - dėl ko man sunku su šautuvu net ir netikru šauti į žmogų. Aš galvoju taip: jeigu tektų paimti tikrą šautuvą ir šaučiau į žmogų; aš tada žinočiau kad jį žudau. Apsispręsti žudyti galiu su sąlyga, kad žinau, jog tai neišvengiama; pvz. jei aš nežudysiu, tai jis žudys maniškius. Tačiau aš tą žmogų žudydamas, dvasine prasme jo nenaikinčiau, o tikėčiau, kad jis amžinybėje man atleis, o jei jis pirmas mane nušaus, tai aš jam atleisiu.
Visa tai rašau ne tam kad gilintis į žudymo ar kario psichologiją, o dėl to, kad tai yra labai labai rimta.
Tą rimtumą nukelti į pramogų sritį, man atrodo gerokai nešvanku.
Kita vertus, kai kariai atlieka tas pratybas ir taip žaidžia treniruočių metu, tai nepavadinčiau to pramoga, o treniruotėmis ir čia vėl viskas ok.
Pritariu Eugenijui. :) Mano mintys labai panašios į jo išsakytas.
Citata iš: kukulis balandžio 19, 2015, 06:39:29
Manau Eugenijus teisingai rašo.
Norėčiau "įkišti trigrašį" dviejomis temomis.
Viena tema - tai "meta" tema, apie diskutavimą apskritai. Manau jei sieksime tik nuginčyti pašnekovą, tai toli nenueisime, nes tai ir taip daroma delfyje ir kituose portaluose. Tuo tarpu, jei čia net ir ginčydamiesi ieškosime bendrystės ir ją auginsime, tai bus kur kas daugiau. Daugiau tiek, kiek viena tiesė daugiau nei milijonas taškų, viena plokštuma daugiau nei milijonas tiesių arba viena erdvė daugiau nei milijonas plokštumų. T.y. kokybiškai daugiau.
Kita tema - konkrečiai apie karinę tarnybą. Dar norėčiau pakomentuoti labiau savo išsireiškimą - dėl ko man sunku su šautuvu net ir netikru šauti į žmogų. Aš galvoju taip: jeigu tektų paimti tikrą šautuvą ir šaučiau į žmogų; aš tada žinočiau kad jį žudau. Apsispręsti žudyti galiu su sąlyga, kad žinau, jog tai neišvengiama; pvz. jei aš nežudysiu, tai jis žudys maniškius. Tačiau aš tą žmogų žudydamas, dvasine prasme jo nenaikinčiau, o tikėčiau, kad jis amžinybėje man atleis, o jei jis pirmas mane nušaus, tai aš jam atleisiu.
Visa tai rašau ne tam kad gilintis į žudymo ar kario psichologiją, o dėl to, kad tai yra labai labai rimta.
Tą rimtumą nukelti į pramogų sritį, man atrodo gerokai nešvanku.
Kita vertus, kai kariai atlieka tas pratybas ir taip žaidžia treniruočių metu, tai nepavadinčiau to pramoga, o treniruotėmis ir čia vėl viskas ok.
Sakai, sunku būtų šauti į žmogų? Į žmogų šauti ne tik sunku, bet ir negalima. Tik žmogžudys, nusikaltėlis šauna į žmogų. Būdamas kareiviu, tu ne šautum į žmogų, o vykdytum įsakymą. Kuo gi skiriasi kariuomenė nuo ginkluotos gaujos? O tuo, kad kariuomenė vykdo įsakymus, o ne pati ką susigalvojus veikia. Ji tų įsakymų nesvarsto, o juos vykdo. Tuo ir skiriasi iš esmė kariuomenė nuo plėšikų gaujos. Kas tuos įsakymus duoda, tas už juos ir atsako, o ne kareivis. Tik va kur bėda - kaip žinia, įsakymai gali būti teisėti ir teisingi, o gali būti ir nusikalstami (pvz., įsakymas šaudyti nekaltus žmones). Ką daryti tada, jei įsakymas aiškiai nusikalstamas? Ar užtektų valios jo nevykdyti ir pačiam nukentėti? Čia ir pasimatytų, kuris tikras krikščionis, o kuris šiaudadūšis.
Tarnavimas karinėje tarnyboje. Ar tai krikščioniška?
Jei būtų mano žodis paskutinis, pasisakyčiau UŽ PRIVALOMA tarnybą kariuomenėje nepriklausomai nuo lyties, studijų, vaikų ir visokių bl, bla, bla. Trijų metų trukmei. Ir pridėčiau papildomus dešimt metų pratyboms kas antra penktadienį/šeštadienį. Kažkas būtų panašaus į Šveicarijos armija. Pačius smarkiausius pirmus išsiųsčiau į konflikto zonas, išminuotojų būryje paramedikų pareigoms užimti.
Ar aš spausčiau gaiduką karo atveju?
Lietuva nepriklausomybę atsikovojo be ginklo...
Evangelija mane mokina visai ko kito.
NEŽINAU.
Ps jei kukuli tau šaratasvydis kažkoks blogis, tada verta susimastyti ir ties šuterių geimais. Vėliau blogį pamatysim ir lode runer, super mario...
Ar spausčiau ...
Klausimas diskutuojantiems: ar teko tikrą ginklą nukreipti į tikrą žmogų ir taikytis nors ir tuščiu šoviniu bei spausti nuleistuką ? arba tarp gyvų žmonių, kurie juda ir kuria realią situaciją šaudyti iš tikro ginklo nors tik į judančius dirbtinius taikinius, tačiau esant tikimybei, kad tavo klaida gali kainuoti kito sveikatą ?
Citata iš: Kaštonas balandžio 19, 2015, 17:59:38
Ps jei kukuli tau šaratasvydis kažkoks blogis, tada verta susimastyti ir ties šuterių geimais. Vėliau blogį pamatysim ir lode runer, super mario...
Šiaip jau esu ir "šuterių" daug žaidęs ir kitokių žaidimų, kuriuose nemažai sąsajų su žudymu. Jei toliau tęsti temą būtent apie mane, tai dėl kompiuterinių žaidimų priklausomybė, jokių šuterių nesu žaidęs kokius 10 metų. Šiaip pažaidžiu dar žaidimų, bet stengiuosi žaisti kuo paprastesnius, kad vėl aistra neįsipliekstų.
Kažkaip tuose šuteriuose, kuriuos esu žaidęs: quake, doom ir t.t. tai nelabai ten priešai į žmones panašūs ...
Va dabartiniai visokie counterstrike ir t.t. artimesni realybei.
Esu girdėjęs, kad šitie realistiniai žaidimai iš tikrųjų buvo sukurti būtent kariuomenei, būtent treniruotėms ir ne vien reakcijai ir mąstymui lavinti, bet ir psichiniam pasirengimui. Pasirodo, kai kompiuteryje nušauni šimtus kartų žmogaus paveikslėlį, tai ir realybėje paskui mažiau ranka sudreba šaunant į tikrą žmogų. Šis psichologinis parengimas gali būti naudingas kariui, tačiau vaikams, kurie žaidžia šitą žaidimą ... labai didelis klausimas. Turbūt girdėjote, kad JAV mokyklose vis pašaudo koks mokinys į bendraklasius karts nuo karto ?
Eugenijaus paminėtas momentas dėl įsakymų vykdymo - labai geras pavyzdys. Aš skaičiau kažkada bernardinuose straipsnį apie tai kaip buvo varomi žmonės į koncentracijos stovyklas, ir tą darė ne kokie nors nusikaltėliai, o paprasti žmonės: mokytojai, tarnautojai, darbininkai. Po to kai jų klausė, dėl ko taip darė, jie atsakė, kad tai buvo duotas įsakymas, o jei ne jie, tai kas nors kitas būtų daręs.
Mano a.a. seneliui toks atsitikimas jaunystėje buvo, kai suvarė žydus šaudyti, jis irgi turėjo tame dalyvauti, bet kai pamatė tuos žudynių vaizdus, tai pasakojo kad paklaiko nuo baisybių, pabėgo, ir parą lindėjo kažkokiuose krūmuose, o paskui kai grįžo, tai per parą buvo pražilęs. Kitomis dienomis išsisukinėjo taip, kad prisigerdavo iki nepaėjimo. Kai pagalvoji, tai gali smerkti žmogų už girtavimą, bet šia buvo šventas prisigėrimas ... manyčiau.
Aišku paskui tai tapo yda, ir mirė būtent dėl to, kad girtas nukrito, sušalo, plaučiuose sprogo kažkokios lėtinės tuberkuliozės cistos ir per pusmetį numirė.. Bet prieš tai spėjo užauginti šešis vaikus.
Citata iš: kukulis balandžio 20, 2015, 03:02:58
Mano a.a. seneliui toks atsitikimas jaunystėje buvo, kai suvarė žydus šaudyti, jis irgi turėjo tame dalyvauti, bet kai pamatė tuos žudynių vaizdus, tai pasakojo kad paklaiko nuo baisybių, pabėgo, ir parą lindėjo kažkokiuose krūmuose, o paskui kai grįžo, tai per parą buvo pražilęs. Kitomis dienomis išsisukinėjo taip, kad prisigerdavo iki nepaėjimo.
Paramediką išminuotojų būryje neatsitiktinai paminėjau savo komentare.
Šaratasvydyje mano mėgstamiausia pozicija buvo snaiperio.
Taigi, nusitaikai. Spaudi gaidį, matai veidą ir kaip skrieja "kulka".
Per tą akimirkos dalį, paskutinius žaidimus optikoje matydavau: veidą, kulką, tų žmonių vaikus,žmonas, svajones, namus ir tt.
Per paskutinį žaidimą nenuspaudžiau gaidžio praleidau priešininką, ko pasekoje "žuvo" keturi komandos nariai...
Kita tema kurstymas.
Tikriausiai visi berniukai maži būdami, eidavo ko nors vogti?
Tai "šūstri" stengdavosi surasti silpnesnį, paplauti jam smegenis. Patys tuo tarpu vilgdavosi iš paskos esnat saugu!
Pavojaus atveju, pirmieji tepdavo slides...
Kas tame baisaus?
Baisumas tame, kad plyšauti "ale ginsiu Lietuvą ... " su motyvu dėl to, kad tai Lietuva....
Bus daug, daug aukų...
Prisimiau dar tokį posakį.
Šetonas nenori karo. Nes esant karui, atsiranda labai daug tikinčių.
Nelyginkite šalies gynimo su holokausto patirtimis. Nesulyginami dalykai. Krikščionis turi pareigą ginti tėvynę. Taip parašyta ir katekizme, ir kituose dokumentuose. Kaip tik neseniai juos citavo kažkurioje laidoje kun. G. Blužas. Taip, kad nereikia išsisukinėti. O ar šaučiau į priešą? Taip, ir kiek galėdama greičiau, kad pataikyčiau pirma, nes kitaip būtų nušauti mano brangūs žmonės, kaimynai ar šiaip tautiečiai. Ir tikrai man nedrebėtų ranka, nekiltų ir moralinių kazusų, nes tai - būtinoji gintis ekstremaliomis sąlygomis. Beje, mano sesuo labai taikliai šaudė jaunystėje. Jai net karinio parengimo mokytojas siūlė šaule tapti, bet tada buvo sovietinė kariuomenė, todėl ji atsisakė. Man labai gaila, kad nėra būdų intelektualiai padėti Lietuvos kariuomenei. Tikrai prisidėčiau, jei būtų nors menkiausia proga. Fiziškai, deja, negaliu: sveikata neleidžia. O įsakymas kare - įsakymas, kurį reikia vykdyti ir jokių diskusijų. Jau geriau nukentėti priešinantis, negu kaip jūrų vėpliui sėdėti ir žiūrėti. Išimtis - kankinimai, plėšimai ir t.t., kurie su šalies gynyba neturi nieko bendra.
Man atrodo aiškiai Giedre išreiškiau savo pozicija dėl karinės tarnybos.
Ale turintys sveikatos problemų, jei žinoma tai ne protinis atsilikimas, gali būti GUODĖJOS, slaugutės ...
Nėra būdų kai nėra noro.
Karo stovyje šalia tavęs nestovės Blužas su katechizmu rankose. Ir neprimins ĮSAKYMO NEŽUDYK. Ir niekas tavęs neklaus, turi tu ten kokių problemų ar neturi.
Na, dėkui Dievui, turiu daugiau gebėjimų nei guodėja būti :D. O katekizmo neniekinkit jau taip labai ;), nes gali dar jo prireikti. Nesirūpinkit, Kaštone, manimi, esu tikra - karo metu visi pravers. O dabar yra labai griežti fiziniai reikalavimai ir atrenkama kol kas į savanorius ir tarnybą tik pagal juos. Tuos reikalavimus ne visi atitinkame.
"Nesirūpinkit, Kaštone, manimi, esu tikra - karo metu visi pravers."
Taip Giedre.
Būtent šitai ir provokavau diskusijai. Kodėl aš tavimi turėčiau rūpintis?
(Netodėl, kad aš pats sau neturiu atsakymo, bet todėl, kad tu pati atsakymą rastum.)
Giedre, gal turi numerį katekizmo punkto kur yra aprašyta pareiga žudyti ginant tėvynę? Ir kaip ta pareiga derinasi su teise nežudyti ?
2311 Tuo atveju, kai pilietis, paklusdamas savo sąžinei, atsisako naudoti ginklą, valdžia privalo palankiai į tai atsižvelgti; jis vis tiek lieka įpareigotas kitokiu būdu tarnauti visuomenei.
Nesu teologė, bet yra tokia krikščioniška sąvoka "teisingas karas" - ją detaliai aprašo A. Navickas knygoje "Laisvų žmonių bendruomenė?" O katekizmo paieškoje susiveskite tokius žodžius kaip karas ir pasipriešinimas - išmes punktus ir paanalizuosite. Beje, jeigu mūsų partizanai būtų dvejoję šauti ar ne, tai dar daugiau lietuvių būtų ištrėmę sovietai. Net kunigai dalyvavo pasipriešinime, ginklus slėpė bažnyčiose ir neverkė, kad tai nesiderina su jų pašaukimu. Nesuprantu, kur Jūs čia matote nors kokią dilemą. Aš jos tikrai nematau.
Beje, gerb. Kaštone, man atrodo aš nedaviau jokio sutikimo tujintis. Ir į Jus, atrodo, kreipiausi be tujinimosi.
Giedre,
Paanalizavau ir radau štai tokį:
2306 Kas atsisako prievartos bei kruvinų veiksmų ir žmogaus teisėms išsaugoti bei apginti imasi net ir silpniesiems prieinamų priemonių, rodo evangelinės meilės pavyzdį, tik privalo žiūrėti, kad tai nepažeistų žmonių bei visuomenės teisių ir pareigų; teisingai parodo, kokia didelė fizinė ir moralinė rizika yra imtis smurto, kuris neša griuvėsius ir mirtį.[1]
Mes turbūt skirtingą(ai) katekizmą skaitome.
Aplamai šia tema būtų galima rašyti labai daug, kad ir apie tai kas yra tėvynė ir nuo ko ją ginti reikia. Jei kalbame apie valstybė, tai joje Europos Sąjungos teisės normos turį viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus [2]. Jei tėvynė tai žemė kurioje mes gyvename, tai mes kaip piliečiai ir kaip valstybė nebeturime privilegijų prieš kitus (dėl tos pačios ES). Bijome rusų tankų, o patys senai parsidavėme už alų ir skalbimo miltelius (čia rašau apie referendumą už dalyvavimą kuriame Maxima mus apdovanojo alumi ir skalbimo milteliais).
[1] http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N180A6.html
[2] http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm
Yra ir daugiau svarstymų:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-02-25-teisingas-karas-ir-artimo-meile/127815
Karinga krikščionių retorika neretai trikdo. Kita vertus, sąvokos ,,karžygys", ,,kova" yra iššūkis suglebimui ir abejingumui, kai krikščionybė paverčiama teoriniais postringavimais. Labai dažnai krikščionių šnekos apie tai, jog dera dar palaukti, jog nėra reikalo kištis į sudėtingų politinių problemų sprendimą, yra ne romumo ar taikdarystės, bet egoistiško bailumo ženklas.
Galima rasti ir daugiau, bet tiesiog nematau reikalo apkrauti. Galų gale, kiekvienas liksime prie savo nuomonės.
Katekizmo tekstai labai jau panašūs į teisinius dokumentusar sutartis, surašytus gremėzdiškais kilometriniais sakiniais, kuriuos suprasti reikia trijų aukštųjų.. Mane nuo jų purto tiesiogine prasme :(
Kad ir iš Donato pacituoto katekizmo punkto: pvz kas tai yra net ir silpniesiems prieinamos priemonės ?
Beje, iš vieno žydo girdėjau, kad Izraelio armijoje (vienintelėje pasaulyje) galioja taisyklė, kuri leidžia kareiviui nevykdyti įsakymo, jeigu tai nesuderinama su jo moraliniais ir religiniais principais. Bet deja internete nepavyko rasti, kas patvirtintų jo žodžius..
Giedre, šiaip tai tu teisi, bet žmonės skirtingi, ir kiekvienas į tą patį klausimą turi savo požiūrio tašką, ypač kai klausimas liečia asmeniškai.
Aš nors rašiau, kad nenorėčiau šauti į žmogų, bet karo atveju eičiau į kariuomenę; blogiausiu atveju, kaip rašė Kaštonas į išminuotojų būrį. Todėl nenoriu lyginti su holokaustu, o bandau tik prieiti prie situacijos kai reikėtų imti ginklą į ranką ir atlikti konkrečius veiksmus.
Ir su kitais turbūt panašiai. Ne tiek klausimas reikia ar nereikia ginti Lietuvą, bet kaip aš asmeniškai dalyvaučiau gynime.
O tema tai juk nuo kitko prasidėjo.
Mano nuomone, kareivis eina į karą mirti... T.y. turi būti susitaikęs su mintimi, kad jis ten žus. O tam reikalingas krikščioniškas požiūris - būtent, kad su mirtimi dar ne viskas pasibaigia.
Giedre, ačiū už nuorodą - tikrai yra įdomių minčių. Taip pat sutinku su tuo kad "Labai dažnai krikščionių šnekos apie tai, jog dera dar palaukti, jog nėra reikalo kištis į sudėtingų politinių problemų sprendimą, yra ne romumo ar taikdarystės, bet egoistiško bailumo ženklas." Tačiau yra didelis skirtumas tarp nesikišimo ar teisybės nesakymo ir tarp nematymo prasmės žudyti kitaip manantį, ar suklaidintą.
Dėl katekizmo sutinku - ne veltui per Marijos radiją vieną punktą vos ne valandą nagrinėja. :D
O pabaigai išvis paprastai:
Mt 5, 38–42 ,,Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk".
Jėzus bylojo savo mokiniams:
,,Jūs este girdėję, jog buvo pasakyta: 'Akis už akį' ir 'dantis už dantį'. O aš jums sakau: nesipriešink piktam žmogui, bet, jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kairįjį. Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo palaidinę, atiduok jam ir apsiaustą. Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk".
Aišku tai visiškai utopiškai skamba žmogui prigąsdintam karu ir smurtu. Gerai atsimenu kai vaikystėje pakliuvęs į konfliktinę situaciją nesibodėdavau pirmas trenkti kitam į nosį; smarkiai supykus tai yra "natūralu". Aišku po to pats nesuprasdavau kodėl taip padariau. Tačiau susivaldyti ir nusileisti yra žymiai sunkiau.
Donatai, aš būtent tavęs klausiau, ką reiškia tos priemonės, nes sakeisi paanalizavęs tekstą.. Paaiškint, galėtum?
Evangelijos ištrauka "nesipriešink piktam žmogui, bet, jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kairįjį", taikytina kasdienybėje. Tai pirmas laiptelis. Kai tu kasdienybėje šitą pritaikysi ir "praliesi kraują", tada žinosi ar gali lipti ant antro laiptelio. "praliesi kraują" parašiau kabutėse, nes kartais vidinė kova kur kas sunkesnė, negu išorinė. Pvz. tave įžeidžia, o tu žmogui neatsakai įžeidimu. Tarkim užlipa ant kojos, tai nesakai "žiūrėk kur eini!", o sakai "atsiprašau, bet man atrodo, kad jūs man užlipote ant kojos".
Karo atveju nesipriešink kai į tave šauna? Tipo kai šauna kulka į vieną smilkinį, tai reikia atsukti antrą smilkinį kad ir į jį šautų???
Kažkaip neatrodo kad šitas posakis čia labai tiktų. :no-no:
Manau Donatas gerai mus pastatė ant kelio, iš tiesų daugelį klausimų reikia pradėti nuo Katekizmo, tuomet mažiau reikia iš tuščio į kiaurą pilstyti.
Yra dvi problemos. Pirma tai, kad mūsų tikėjimas toks silpnas, kad mes nepasitikime Dievo veikimu (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1060.msg13332.html#msg13332), t.y. norime geriau turėti savo valios "paukštį" delne, nei Dievo Valios erelį, kurio negalime įžvelgti savo trumparegiais žvilgsniais... bet kaip ir diskutavome toje temoje, to mes nepakeisime :(
Iš tiesų dabartinis Lietuvos (ir viso Pabaltijo) laisvės atgavimas su keliomis aukomis yra gyvas liudijimas, kad ginklai nėra būtini.
Antra problema - ar krikščionis privalo paklusti valstybės reikalavimui dalyvauti kariniuose veiksmuose. Prisimenu istoriją iš vienos rusų knygos (http://www.ot-stories.ru/), kur vienuolis buvo priverstas II pas. karo metu tarnauti raudonojoje armijoje. Jis pastoviai meldėsi Dievui, kad jį apsaugotų nuo nuodėmės. Karo metu jis buvo paskirtas į žvalgybos dalinį, kur gavo už drasą daug ordinų, bet jam taip ir neteko nušauti nei vieno vokiečio :)
Beje dar buvo klausiama apie jausmą, laikant ginklą.
Apie 5 metus dirbau kariuomenės apsaugos skyriuje, kur pastoviai nešiodavome pistoletus, kiekvieną mėnesį šaudydavome šaudykloje, kad gerinti įgūdžius, nes naktį tamsoje visko gali pasitaikyti - reikia būti pasiruošusiam viskam...
Pasakysiu tiek, kad rankoje laikant tikrą užtaisytą kovinį ginklą apima negeras jausmas. Negeras tuo atžvilgiu, kad tu tarsi jauti jėgą savyje, kažkas tokio įsijungia psichologijoje, pats supranti, kad tuo momentu tu esi agresyvesnis ir labiau linkęs tą ginklą panaudoti. Tiesa, gal dėl to per apmokymus labai daug dėmesio skiriama tam, kaip nenaudoti ginklo, kaip jį naudoti tik tose situacijose, kur tikrai reikia... Nežinau iš kur tas jausmas, ar tai mūsų pažeistos prigimties pasireiškimas ar dar plius piktosios dvasios kuždėjimas, o gal abu kartu? :-\
Kažkuria prasme ginklo turėjimas tarsi kompensuoja mūsų silpnumą ir mes tampame "krūti", panašiai, kaip vyrai su nepilnavertiškumo kompleksais dažnai nusiperka prabangų galingą automobilį ar kovinį šunį ir vaikšto/važinėja iškėlę galvas :D
Tikro ginklo, net išardyto ir neužtaisyto, negalima nukreipti į žmogų, kariuomenėje su tuo niekas nežaidžia, ten labai griežtos taisyklės... tu turi išrauti iš savo smegeninės, kad tu gali tai padaryti, nes mano tarnybos metu buvo, kad iššovė "neužtaisytas" ginklas...
Citata iš: Varlė keliauninkė balandžio 20, 2015, 16:55:10
Donatai, aš būtent tavęs klausiau, ką reiškia tos priemonės, nes sakeisi paanalizavęs tekstą.. Paaiškint, galėtum?
Nesupratau, kad tai buvo konkretus klausimas. Silpniems prieinamos priemonės yra visų pirma teisybės skleidimas. Aš manau, kad kalbama tik apie fizinį silpnumą. Pavyzdys žmonių kurie naudoja tokias priemones yra Dalai Lama, Mahatma Gandhi, Nelson Mandela.
Sakai Dalai Lama, Mahatma Gandhi, Nelson Mandela? :D
Kareivių globėjas - šventasis Gereonas, gyvenęs Kölno (romėnų Colonnia) miesto apylinkėse . Gimęs 270, nužudytas 304 metais po Kristaus. Šv. Gereonas buvo Tebų legiono karininkas, praktikuojantis krikščionis. Už atsisakymą vykdyti įsakymą persekioti krikščionis romėnai jam nukirto galvą, kūną įmetė į šulinį. Kölne jo vardo bažnyčia.
Eugenijau, ar čia ne tas pats su kuriuo kartu buvo nužudyti ir kiti kariai, kurie taip pat atsisakė vykdyti įsakymą?
Yra tokia knyga kuri išleista didžiausiu tiražu vos ne visomis pasaulio kalbomis. Tuo pačiu ji mažiausiai skaitoma.
Toje knygoje yra skyrius* ir vadinas APAŠTALŲ DARBAI
Čia vakar dienos pirmasis skaitinys:
http://biblija.lt/index.aspx?cmp=find&str=Apd%207,%2051%E2%80%938,%201&doc=BiblijaRKK1998
Čia šios dienos pirmasis skaitinys:
http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Apd_8,1-8
Tai bent.
JN 6, 35–40 ,,MANO SIUNTĖJO VALIA REIKALAUJA, KAD NEPRAŽUDYČIAU NĖ VIENO"
... O koks yra Dievas, kuriuo aš tikiu? Jėzaus Dievas ar kažkoks Dievas, apie kurį man pasakojo ir kurio tikrumu nepasivarginau įsitikinti dėl tingėjimo?
Daug daugiau yra tokių, kurie turi apytikrį įsivaizdavimą apie Dievą, nei žmonių, tikrai pažinusių Jėzaus Dievą. Jėzus kalba apie Dievą atvirai ir tiesiai, nes Jis yra pats Dievo buvimas; tad pasitikėkime Juo, įsigilinkime – pagaliau! – į Evangeliją, kad pažintume Viešpaties ir Mokytojo Jėzaus Dievą. ...
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-04-22-jn-6-35-40-mano-siuntejo-valia-reikalauja-kad-neprazudyciau-ne-vieno/129967
Citata iš: Kaštonas balandžio 22, 2015, 03:29:06
... O koks yra Dievas, kuriuo aš tikiu? Jėzaus Dievas ar kažkoks Dievas, apie kurį man pasakojo ir kurio tikrumu nepasivarginau įsitikinti dėl tingėjimo?
Daug daugiau yra tokių, kurie turi apytikrį įsivaizdavimą apie Dievą, nei žmonių, tikrai pažinusių Jėzaus Dievą. Jėzus kalba apie Dievą atvirai ir tiesiai, nes Jis yra pats Dievo buvimas; tad pasitikėkime Juo, įsigilinkime – pagaliau! – į Evangeliją, kad pažintume Viešpaties ir Mokytojo Jėzaus Dievą. ...
Klausimas 1: kaip atskirti žmogų, kuris pažįsta tikrą Dievą, nuo žmogaus, kuris Jo nepažįsta?
Klausimas 2: kaip tai susiję su šia tema "Tarnavimas karinėje tarnyboje. Ar tai krikščioniška?" ?
Tai Šv. Rašte Kukuli apie tai parašyta ;D
Ir šioje temoje, šiek tiek aukščiau :swoon:
Ne aukščiau, o tavo poste kurioje vietoje?
Šiaip offtopicus reiktų trinti.
o AČIŪ.
Atiduoda GYVYBĘ dėl/už .... :)
(Vietoje daugtaškio pagal savo supratimą įrašyk.)
Kokias čia pievas rašinėji?
Citata iš: kukulis balandžio 22, 2015, 05:48:26
Kokias čia pievas rašinėji?
Kukuli, čia ne pievos, čia banalūs dalykai, tokie banalūs, kad Tavo protas, įpratęs svarstyti ir spręsti sudėtingas problemas, iš karto neįstengia suvokti, apie ką čia rašo Kaštonas. :)
O atsakymas glūdi paviršiuje. Na, ką daro karys mūšio lauke? Teisingai, kaunasi su priešu, rizikuodamas žūti pats. Kitaip tariant, aukoja/atiduoda savo gyvybę, kaudamasis su priešu. Tai Kaštonas ir klausia, o už ką atiduoda gyvybę karys, kovodamas su priešu mūšio lauke. Manau, kad čia galimi tokie atsakymai:
a) dėl pinigų;
b) už Tėvynę (jei tai gynybinis karas);
c) dėl Dievo;
d) ... (sugalvok pats, Kukuli)
e) ... (irgi sugalvok pats)
:)
"protas, įpratęs svarstyti ir spręsti sudėtingas problemas, iš karto neįstengia suvokti, apie ką čia rašo Kaštonas. :) "
Na dėl pirmo teiginio neesu tikras...
Bet, kad neįstengia tai tikrai.
"Tai Kaštonas ir klausia, o už ką atiduoda gyvybę karys, kovodamas su priešu mūšio lauke. "
(Augustai interpretuoji mano klausimą, paskui, kad nesigautų jog aš taip sakiau ;)
(Ef 6, 12 ) (Jn 3, 7)
Melstis ir dar karta melstis.
Kai aš svarstau sudėtingus klausimus, tai stengiuosi pateikti viską paprastai, kad visi suprastų.
O čia kai kas paprastus dalykus pateikia taip sudėtingai, kad reikia šifruoti, norint suprasti, ką turėjo omeny :P
"O čia kai kas paprastus dalykus pateikia taip sudėtingai"
Jeigu čia taip būtu viskas paprasta ir banalu tai ar diskutuotume ? :hug:
Visas Šv. Raštas močiučių ir diedukų skaitiniai prieš mirtį, kad turėtų ką veikti, ane?!
Šventame Rašte ir krikščionybėje ir bet kurioje kitoje srityje yra daug sudėtingų dalykų, kur žmogus per visą gyvenimą neišsiaiškins. Tačiau yra ir paprastų.
O kam dar apsisunkinti padarant sudėtinga tai, kas paprasta?
"O kam dar apsisunkinti padarant sudėtinga tai, kas paprasta?"
Ne tuo adresu paleidi klausimus. Jau tau tai minėjau.
Bet gi ant tavęs žodžiai nesilaiko.
Citata iš: Kaštonas balandžio 22, 2015, 08:48:35
"Tai Kaštonas ir klausia, o už ką atiduoda gyvybę karys, kovodamas su priešu mūšio lauke. "
(Augustai interpretuoji mano klausimą, paskui, kad nesigautų jog aš taip sakiau ;)
(Ef 6, 12 ) (Jn 3, 7)
Tai atsakymas yra dar banalesnis negu tikėjausi. :) Taigi, Kukuli, laikykis principo, kuo paprastesnis (o gal, šiuo atveju, reiktų sakyti "kuo primityvesnis" :-\ ) atsakymas, atėjęs Tau į galvą, tuo geriau, ir pagaliau išspręsk tą Kaštono neva "rebusą".
Citata
Melstis ir dar karta melstis.
:thumbup:
Pala, o darbą tai praleidai, Kaštone? :)
Jaunas žydas atėjo pas rabiną ir pareiškė, jog nori studijuoti Talmudą.
– Aš baigiau Berklio filosofijos fakultetą ir apsigyniau disertaciją apie Sokrato filosofijos logiką. O dabar noriu truputį pasimokyti Talmudo.
– Tu nepasiruošęs studijuoti Talmudą, – pasakė rabinas. – Tai giliausia knyga iš visų, kada nors žmonių parašytų. Bet jei jau reikalauji, aš patikrinsiu tavo logiką: susidorosi – mokysiu tave.
Jaunuolis sutiko. Rabinas klausia :
***
– Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – ištepliotu. Kuris iš jų eis praustis?
– Na, žinoma, tas, kurio veidas nešvarus!
– Neteisingai. Pagalvok logiškai: tas, kieno veidas nešvarus, pažiūrės į tą, kurio veidas švarus, ir nuspręs, kad jo veidas taip pat švarus. O tas, kurio veidas švarus, pažiūrės į tą, kurio išteptas, nuspręs, kad jo veidas taip pat išsitepęs, ir eis praustis.
– Gudriai sugalvota! – sužavėtas pasakė svečias. – Nagi, rebe, patikrinkite dar kartą!
***
– Gerai, jaunuoli. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – ištеptu. Kuris iš jų eis praustis?
– Bet mes gi jau išsiaiškinom – tas, kurio veidas švarus!
– Neteisingai. Praustis eis abu. Pagalvok logiškai: tas su švariu veidu, pažiūrės į tą, kurio išteptas, ir nuspręs, kad jo veidas taip pat išsitepęs. O tas, kurio išteptas, pamatęs, jog kitas nuėjo praustis, supras, jog jo veidas išteptas ir taip pat eis praustis.
– Aš apie tai nepagalvojau! Neįtikėtina – aš padariau loginę klaidą! Rebe, patikrinkite dar kartą!
***
– Gerai. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu. Vienas išlenda švariu veidu, kitas – ištеptu. Kuris iš jų eis praustis?
– Na.. Praustis eis abu.
– Neteisingai. Nė vienas neis praustis. Pagalvok logiškai: tas, kurio veidas nešvarus, pažiūrės į tą, kurio švarus, ir neis praustis. O tas, kurio švarus, pamatęs, kad išsitepęs neina praustis, supras, kad jo veidas švarus, ir taip pat neis praustis.
Jaunuolį apėmė neviltis.
– Patikėkite, aš galiu studijuoti Talmudą! Paklauskite ko nors kitko!
***
– Gerai. Du žmonės leidžiasi dūmtraukiu...
– O Viešpatie! Nė vienas neis praustis!!!
– Neteisingai. Dabar tu įsitikinai, kad Sokrato logikos nepakanka, norint studijuoti Talmudą. Paaiškink man, kaip taip gali atsitikti, kad du žmonės leistųsi vienu ir tuo pačiu dūmtraukiu, ir vienas veidą išsiteptų, o kitas – ne?! Šis klausimas – beprasmis, ir jei tu leisi savo gyvenimą, atsakinėdamas į beprasmiškus klausimus, tai visi tavo atsakymai taip pat neturės prasmės!
Paėmiau
Iš svetainės Dialogas
Geras pasakojimas, Kaštone :thumbup:
Beje, jei gerai pamenu, kažkur čia forume mirgėjo analogiška istorija :)
Citata iš: Augustas balandžio 22, 2015, 12:29:49
Tai atsakymas yra dar banalesnis negu tikėjausi. :) Taigi, Kukuli, laikykis principo, kuo paprastesnis (o gal, šiuo atveju, reiktų sakyti "kuo primityvesnis" :-\ ) atsakymas, atėjęs Tau į galvą, tuo geriau, ir pagaliau išspręsk tą Kaštono neva "rebusą".
Na, visa laimė, kad tu esi Augustai, ir tą rebusą už mane išsprendei :thumbup:
O į tą klausimą, už ką einu mirti .. jeigu einu į karą. Jo geras klausimas. Bet viena vertus jis ir labai svarbus, ir antra vertus, labai iškelia žmogaus gyvybės aukos dydį.
Žiūrėkit, jeigu aš tarkim sirgčiau vėžiu ir žinočiau, kad man liko gyventi metai laiko, tai į karą eidamas daryčiau vienokią auką, o jeigu tikėčiau kad man dar prieš akis visas gyvenimas, tai jau kitokia auka.
Bet kita vertus, nei vienas žmogus negyvena amžinai šioje žemėje, tada gal toks supratimas palengvintų gyvybės paaukojimo klausimą, jeigu prieš tai jau būčiau apsisprendęs, kad auka yra verta tų tikslų, dėl kurių einu į karą?
P.S.
Šiaip pačiam biškį baisu skaityti ką parašiau :D
Ir man baisu...
Jeigu - jeigu, jeigu.
Tai tada mąstau ar tikėjimas tėra spektaklis? jeigu apsimokės tai tikėsiu, jei neapsimokės tai emigruosiu... Jeigu Dievas duos tai ... bla bla bla
Na ir kas, kad šiandiena mąstau, jog po "metų" darysiu... ?!
:swoon:
Krikščionis, ne po metų ar rytoj...
Šiandiena. Dabar. Čia.
Bet juk tikėti į Jėzų Kristų galima ir netarnaujant kariuomenėje? ::) Ar ne? :D
Tokią Dorothy poziciją smerkė net dalis bendražygių. Per keletą karo mėnesių buvo uždaryta net penkiolika Svetingumo namų, nemaža dalis žmonių pasitraukė iš judėjimo, tačiau net ir per šią krizę Dorothy išliko išoriškai rami. Tiesa, jos dienoraščiai atskleidžia, kiek skausmo ir vidinių kovų teko iškęsti, tačiau moteris buvo įsitikinusi, kad niekas neatšaukė Jėzaus Kristaus Kalno pamokslo, kuriame jis laimina taikdarius ir romiuosius, o ne karingus patriotus. Vienoje iš viešų diskusijų Dorothy buvo paklausta, ar jos pozicija nėra veidmainiška – juk, jei kas įsiveržtų į jos namus, pradėtų žaloti ir prievartauti artimuosius, negi ji nesigriebtų visų ginklų, kurie leistų apsiginti. Dorothy tvirtai atsakė, kad būtinai pasinaudotų veiksmingiausiais ginklais, kuriuos žmonija turi: pasninku ir malda. Jos tvirtas atsakymas kėlė pagarbą, tačiau jam pritarė nedaugelis.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-09-andrius-navickas-sventoji-maistininke-dorothy-day/116213
Gražus pavyzdys. Su karu tikriausiai, kaip su skyrybom - dėl žmogaus širdies kietumo...
Nors yra pavyzdys iš Šv. Septynių Skausmų Gabrieliaus Possenti (https://en.wikipedia.org/wiki/Gabriel_of_Our_Lady_of_Sorrows) gyvenimo, kai jis, jau būdamas vienuoliu, tiesa, gavęs vienuolyno vyresniojo leidimą padėti ginti kaimelį nuo užpuolikų, taikliu šūviu nukovė Garibaldžio armijos kareivį, bandžiusį išprievartauti merginą.
https://www.youtube.com/watch?v=fKBP9BNGzzY
Pasirodo is Šv. Louis Marie De Montfort, buvo ne pėsčias... jį užpuolusius jaunuolius nuramino kumščiais...
https://www.youtube.com/watch?v=uG4rXSbXNzg
Bet gal tos išimtys ir yra išimtys, patvirtinančios taisyklę? :-\
Na, ką Lietuvoje prasidėjo šaukimas, jau paskelbti šauktinių sąrašai. Ir ką Jūs manot? Dėl 9 mėnesių tarnybos !!! mūsų vyrai-mūrai skundžiasi per TV ir kuria planus išsisukti. :no-no: Daugiau nei bjauru. Kai pamatau tokius lepūnus, tai net negera pasidaro. Viena moteriškė neseniai gerai paaiškino besiskundžiantiems, kad vaiką išnešioti nėra lengviau. Irgi trunka 9 mėnesius. ;)
Labai geras žinių siužetėlis šaukimo tema: http://tv.lrytas.lt/?id=14315135881429944265
Purvasklaida tik rankas trina - kuo daugiau nepatenkintų tuo jai geriau. Tačiau prie ko čia krikščionybė ? Nebent išbandymas kai kuriems krikščionims ...
Krikščionybė pabrėžia tvirtumą, askezę, ištikimybę aukštesniems dalykams, o tėvynės meilė ir pareigų atlikimas - būtent tie aukštesnieji dalykai.
Įdomi Šv. Martyno iš Tūro (http://www.magnificat.lt/index.php/rubrikos/67-rubrika/virselio-paveikslas/virselio-paveikslas-2015-m/592-gustavo-moro-sv-martynas) istorija:
Įstojo į Romos kariuomenę, bet vėliau supratęs, kad tai prieštarauja krikščionybei, atsisakė dalyvauti mūšyje. Vadovybė paskyrė jam įkalinimą, į ką jis atsakė, kad jam leistų eiti beginkliam į priešakines linijas. Vadovybė sutiko, tačiau atsitiko taip, kad priešo kariuomenė pasidavė net neprasidėjus mūšiui :)
CitataSt. Martin was born in modern-day Hungary, in 316, shortly after the Roman Empire legalized Christianity. At the age of ten, he attended a Christian church against the wishes of his parents and became a catechumen. At the age of fifteen, St. Martin enlisted into the Roman army and found it incompatible with Christianity so he refused to fight. He was charged with cowardice and jailed, but in response to the charge, he volunteered to go unarmed to the front of the troops. His superiors accepted his offer, but the enemy surrendered before the battle began. Martin was soon released from military service.
Pasirodo, galima tapti karo didvyriu net ir atsisakant paimti į rankas ginklą. Kristus mums parodė, kad drąsa, herojiškumas ir pasiaukojimas gali įgauti visai kitas formas, nei žmonija yra įpratusi:
"Pjūklo kalvagūbris" (Hacksaw Ridge) rež. Melas Gibsonas 2016 (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,1426.0.html)