Gabriel Bunge „Akedija“

[Diak. Tomas M.]

Čia kiek plačiau galima išgirsti apie Evagrijaus atsivertimo istoriją:


Evagrijaus Pontiečio etika

[Kaštonas]

BODESIO RAIŠKA

Dalis šių karikatüriškų vaizdelių neabejotinai privers skaitytoją nusijuoktí, bet tai ir yra jų prasmė! Nes kas juos skaitydamas juokiasi, tas jaučiasi užkabintas - vadinasi, atpažino savo paties silpnybę. O atpažinti būtina, antraip gali tekti aklai, kaip tamsoje, į visas puses mojuoti kumščiais. Čia dedamas trumpas sąrašas tepadės susidaryti pirmą įspūdį apie margą šios blogybes raiškos įvairovę. Daug šios karikatūros bruožų nuodugniai pavaizduosime ir paaiškinsime
tolesniuose šio skyriaus puslapiuose.

Bodesys:

Vėjavaikiška meilė,
Bastymasis,
Neapykanta darbo meilei,
Vienumos kova,
Bodėjímasis giedoti,

Tingėjimas melstis,
Askezės švelninimas,
Ne laiku apėmęs snandulys,
Iš kojų verčiantis miegas,
Vienatvės našta,
Neapykanta celei,
Priešinimasis askezės pastangoms,
Ištvermės priešingybė,
Meditacijos trukdymas,
Raštų neišmanymas,
Liūdesio draugas,
Alkio variklis.

,,Bodesys - tai sielos atonija", - sako Evagrijus; jau sužianojome, kad ši blogybė pirmiausia pasižymi prieštaringumu.
Ji nekencia visko kas yra, ir trokšta visko, ko nėra

............................................................................

Tu aplankei atgailos ,,tamsoje ir šešėlyje" ,,sėdintįjį" ir akims, nepaliaujamai ieškančioms suraminímo, ,,uždegei šviesą". Ir kuo aš atsídėkosiu Viešpačíui už suramínimq tavo laiško, kuriuo pažvalínai akedijos kankinamą mano sielą ir prisiminei mane, ,,nustipusį šunį", už aibę savo piktybių iki šiol nutremtą į dykumą...

Taigi, Evagrijaus nuomone, žmonių priešininkai, t. y. aistros arba jas įdegantys demonai, visame pasaulyje yra tokie patys, nors kovos smarkumas skiriasi laipsniais. Pasaulyje gyvenančius pasauliečius dažniausiai gundo konkretūs materialūs daiktai, o bendruomeneję ar neretai mažoje erdvėje gyvenančius bendruomeninius vienur pirmiausia gundo jų aplaidieji broliai, visos tos mažos ir dideles bendro gyvenimo trintys, kurių išvengti vienuolyne daug sunkiau negu pasaulyje. 0 atsiskyrėlius, atsisakiusius materialių daiktų ir beveik nebendraujančíus su kitais, dažniausiai gundo mintys, t. y. tie vaizdai, vaizdiniai ir t. t., kuriuos žmogaus atmintyje neišvengiamai palieka tiek materialūs daiktai, tiek žmonių tarpusavio santykiai bei jų problemos. Arba prisiminimai, - tai tarsi grynos aistros, atsiskyrusios nuo kiekvienos tiesioginės, konkrečios priežasties. Evagrijus labai taikliai pasako, kad kova ,,vyras prieš vyrą" nes joks žmogus nėra toks piktas kaip demonas."

Ši mintis turėtų skatinti pamąstyti! Ankstyvoji vienuolíja buvo isitikinusi, kad dykumoje pirmiausia sutiks ne ką kitą, o patį ,,Šio pasaulio kunigaiksti. Eiti su Kristumí į dykumą reiškia ne bėgti nuo visų gundymų bet taip, kaip jis, ir su juo ,,nuogam" pasitikti gundytoja Smarkiai Apsigautume jei, manytume, jog šiandien yra kitaip. Žmoniios pnešas nesusijęsęs nei su vieta, nei su laiku, nei su gyvenimo sąlygomís.
............

Žinoma, tai gali būti ne tik darbas, bet ir ,,viršininkai" ar ,,kolegos", trumpai, aplinkiniai, tariamai kalti dėl bodesio apimtojo nepasitenkinimo, nes jis staiga stebėtinai aiškiai prisimena visas skriaudas, iš tikrųjų ar tariamai patirtas iš kitų.20 Dėl minties, kurią bodesys paverčia vienuolyno viršininko apšmeizimu šia dingstimi: esą jis nepastíprinąs brolių, esąs jiems rüstus ir visai negailįs jų, vargo prislėgtų...21 Sprendžiant iš to, kad Evagrijus pateikia labai daug pavyzdžių, Šis gundymas nuo seno bus buvęs itin dažnas.22 Jis ypač suprantamas, nes žmogus turbūt niekur nėra toks pažeidžiamas, kaip vadinamojoje afektų srityje. Todėl apie bodesio apimtąjį Evagrijus taikliai išsitaria, kad šį kamuojanti mintis, jog ,,nebelikę meilės tarp brolių, nebera, kas jį paguostų.

Nesunku suprasti, kad pirmiausia viengungiai - vienuoliai ir kunigai dažnai pasiduoda iliuzijai, jog jie nelaimingi dėl to, kad nevedę, kad jiems trūksta tikros žmogiškosios šilumos. Tačiau ar tokioje pat situacijoje savo sutuoktinio atžvilgiu to paties neišgyvena vedęs vyras, apskritai kiekvienas žmogus tarpusavio santykių srityje? Iliuzija ir saviapgaulė jau ne vieną išvedė iš kelio, nes jie neatpažino tikrojo savo ,,depresijos" pobūdžio. Jie nesupranta, kad yra įtraukti į didžiai keistą ,,kovą su savimi" ir kad priešininkas nėra nei ,,institucija", nei įžadai, nei sutuoktinis, nei bendradarbiai, nei dar kas nors, bet tik savasis sužeistas aš. Visų blogybių šaknis yra savimeilė, iš kurios Evagrijus kildina visas aštuonias pagrindines ,,mintis".

......................................
Tačiau nuo seno žinoma patikima priemonė, padedanti- bent atrodo - pabėgti nuo slegiančio bodesio - tai pramogos ir " prasiblaškymas!

Prie minties, stumiančíos mus, apėmus bodesiui, eiti pas brolius, kad šie suramintų...24
Pas Viešpatį, kad truputį pailsėtume nuo bodesio minčių, pakertančių mūsų kantrybę ir stumiančíų atsipūsti bei po ilgo laiko vėl aplankyti savo namus ir gimines...25
Šiandien ištisa pramogų ir kelionių industrija rūpinasi, kaip i nelaimingiems amžininkams palengvinti bodesio naštą, maža to, Neleisti jiems net suvokti, kad ši blogybė juos alina. Tik ne rimtis,tik ne tuštuma! ,,Pasidalytas skausmas yra pusė skausmo", ir tikrai Visi žino, kokią palaimą suteikia ,,naujai ištapetuotas kambarysu! Dėja tokju būdu blogybė su visomis šaknimis neišraunama, tik pridengiama. Gražioji iliuzija išsisklaidys, o bodesys vėl grįš pareikalaus didesnių dozių. Kai kada akedijai būdingas ne tik apskritai permainų, bet ir žmonių draugijos siekis tampa tiesiog nevaldomas.

Į intelektą, kuris per bodesio mintį iš visų pusių talžomas ir tai tūžmingai iš savo vietas vejamas, tai į kitas vietas pas brolius už ausų
tempiamas arba pas savo gimines ir į pasaulį, daug kartų jį žeminusį ir niekinusį...26

Kai ši būsena užsitęsia, ji įgyja tokias neurastenines formas, kokios negailestingai vaizduojamos toliau pateikiamuose tekstuose.
Čia cituoto skyriaus iš Antirrhetikos pabaiga rodo, kad ,,auka" vis tiek elgiasi taip, kaip nereikėtų elgtis. Tačiau troškimas pas aplinkinius pasislėpti nuo nepakeliamo bodesio tikrąja šio žodžių prasme smaugte smaugía nelaimėlį...

[Donatas]

Dėkui už ištrauką. Tačiau vien iš jos galima padaryti keistas išvadas - kartais turiu vieną iš išraiškų "Iš kojų verčiantis miegas". Tačiau ar tai tikras bodesys ar tik miego ir poilsio trūkumas? O gal tą trūkumą ir sukelia bodesys?

[Kaštonas]

Ištraukos Donatai visos knygos neatspindi.

Tokios vietos dar neperskaičiau, kad kas nuo to apsaugotas. Kiek supratau, nėra nei vieno....
Visi be išimties gundomi akedija...

Ps pridėjau ištrauka apie "prasiblaškyma"

[Kaštonas]

nežinau ką pasakyti apie šią knygą.
Sėdžiu išsižiojęs nuo "vakar" -nuostabu. Tai verkiu, tai džiaugiuosi.....
Gal, tai visa ko skaičiau-gyvenau it karūna?!

Neturiu žodžių tam išreikšti....

Va.
Tai yra kaip gauti laišką nuo paties Paties brangiausio.

[Silvija]

Ta prasme, skaitant šią knygą šios brangenybės pabiro?

[Kaštonas]

Tikriausiai prieš atsakant turėčiau nurimti. Bet jau, kad pradėjau.
Negaliu pasakyti, kad tik šią knygą skaitant taip atsitiko. Bene keturis kartus taip jau buvo.

Nelabai tinka sakyti "brangenybės pabiro", bet tai tarsi nuo brangenybių pelenus nupūstų. It viskas aiškiau, aiškiau...

Tai, kai ką darai lieka vidujei klausimai "ar tikrai?", " kam?", "gal nereik?""prisigalvojau?" ar teisinga?"....-gauti atsakymus.
Na dar daug visko...
bet kaip nurimsiu, susimatysim...

[Silvija]

Džiaugiuos su tavim kartu

[Varlė keliauninkė]

Trumpas (26 min.) filmas (šiek tiek reklaminis) apie buvusį benediktinų vienuolį G. Bungę, taip pat kelios jo įžvalgos apie katalikų ir ortodoksų schizmą ir kodėl jis tapo pravoslavu.
"Supratau, kad katalikų ir pravoslavų Bažnyčių vienybė neįmanoma, Tai dvi skirtingos sistemos, kaip Microsoft ir Apple. Pagalvojau, kad jeigu tai neįmanoma Bažnyčiai, įmanoma žmogui. Ir tai padariau dėl savęs. Aš nepakeičiau tikėjimo, o paprasčiausiai grįžau į senąją Bažnyčią, kuri visada buvo mano motina".

https://www.youtube.com/watch?v=_iEXQouVlgI

[Silvija]

Skaudu girdėti tokius samprotavimus. Taip pat skaudu ir kad reklamuoji tai. Gal aš ko nors nesupratau? 

[Diak. Tomas M.]

Bet tai juk panašu į tą kitą vienuolį, rodos vardu Joakim Par, ar ne?

Žiūrint iš pozityvios pusės, juk G. Bungė tapo tokiu dvasios milžinu, būdamas kataliku, tad dar vienas įrodymas, kad nors ir nėra bažnytinė sistema tobula, o tarnai daro klaidas, jei nori, žmogus su Dievo pagalba gali tapti šventu. Ar perėjimas į ortodoksų tikėjimą padarė jį šventesniu? Klausimas, kurį Dievas atsakys.

Iš kitos pusės tokie žmonės, išeinantys į ortodoksų tikėjimą, galbūt privers ką nors Vatikane daugiau dėmesio seniesiems Bažnyčios Tėvams ir jų mokymui skirti dėmesio, juk tokia buvo viena iš Osipovo replikų, kad katalikai ant lentynų laiko Tėvų raštus, bet jų neskaito...

[Silvija]

Nežinau ką sako apie vienybę J. Parr ir pats perėjimas tikrai panašus, aš tikiu, kad tai gali būti Dievo valia vienetams. Bet vis dėlto katalikų atvirumas pasauliui, nebijant "susitepti", man žymiai panašesnis į Kristaus parodytą būdą būti. Nekalbant jau apie taip trokštamos vienybės siekį.

Osipovo jau nelaikau autoritetu. Jis daugiau politikas nei tikintis.

[Kaštonas]

". Jis daugiau politikas nei tikintis."
o man vienodai šviečia kokiai INSTITUCIJAI priklauso. Man jis brolis...
Nenorėčiau daugiau tokios frazės išgirsti.
Tai ir mane sudrausmink jei ką.

ps. "Dievo valia vienetams" niekas ir niekada netrukdo Ją vykdyti ten kur esu (esame). Nebent tik patys* sau.

[Varlė keliauninkė]

Skaudu girdėti tokius samprotavimus. Taip pat skaudu ir kad reklamuoji tai.

Skaudu kas: skaudi tiesa ar skaudus praradimas?

Nemanau, kad tas vienuolis elgėsi ne pagal savo sąžinę. Ir niekur jis nepabėgo - nuo Kristaus neįmanoma pabėgti - jis pats sako, kad nepakeitė tikėjimo (Kas ne prieš jus, tas už jus! Lk 9, 50). Aš asmeniškai manau, kad Viešpats yra numatęs kitokį būdą suvienyti savo bažnyčią, ir susivienijimas vistiek kada nors įvyks, nors mes ir neįsivaizduojam kaip. Beto juk vyksta ir atvirkščias judėjimas - pravoslavai pereina pas katalikus

ps  na, dar galiu pasiaiškinti, kodėl parašiau "reklaminis filmas" nes rusai (pravoslavai) mėgsta garsiai rėkti apie tokius atvejus, kai tuo tarpu katalikai santūresni (lot. reclamo, prancūzų reclame) reiškia – rėkiu.

[Silvija]

Skaudu girdėti tokius samprotavimus. Taip pat skaudu ir kad reklamuoji tai.

Skaudu kas: skaudi tiesa ar skaudus praradimas?

Nei tiesa, nei praradimas. Skaudu, kad tokie dvasininkai kalba apie neįmanomą vienybę. Kas žino, kiek žmonių pažiūrėję šį filmą juo patikėjo?

O aš - ne. Tikiu, kad jau stipriai pajudėjom vienybės linkme. Nekalbant apie vienybę Dvasioje, kuri jau dabar (ne kada nors) yra tarp mūsų - tų, kurie nenusistatę (ar nenustatyti) vieni prieš kitus. O perbėginėjimas į vieną ar į kitą stovyklą nėra vienybės siekimas, greičiau atvirkščiai.

Šiaip, tie santykiai tarp sesių Bažnyčių yra panašūs kaip ir tarp brolių. Iš tų pačių tėvų išėjus, ginčytis, kuri motina kurio - tikra nesąmonė. Motina Bažnyčia yra viena, laike (sendama) ji įgavo milžinišką patirtį, tad mano nuomone ne anoji (pirmųjų amžių) Bažnyčia yra senutė, o dabartinė.

[Varlė keliauninkė]

tad mano nuomone ne anoji ...

Matai.. gal tas žmogus, dvasininkas irgi išreiškė savo nuomonę, nemanai? Skiriasi ne tik nuomonės, bet ir patys žmonės, jų patirtys bei lygis dvasiniame gyvenime.
Bet džiaugčiausi, jeigu būtum teisi tu, o ne Bunge

[nf]

 O aš manau, kad atsiskyrimas turi pliusų.
Gal netinka žodis "konkurencija" tokioj vietoj, bet per paskutinius šimtmečius matosi, kad vieniems iš kitų yra ko pasimokyti.

[Varlė keliauninkė]

Dar pagalvojau, kad negali toks 'dvasios milžinas', kaip Tomas jį pavadino, tuščiai mėtytis tokiais pareiškimais kaip 'neįmanoma vienybė'. Galbūt jis turėjo minty, kad regima vienybė neįmanoma, kad ji gali būti tik dvasioje, neregima, kaip ir visi neregimi dalykai.. Juk apaštalas taip pat sakė 'regima viltis nėra viltis' Rom 8, 24.

[Pilgrim]

Vienybės klausimas tarp katalikų ir ortodoksų yra sunkus bei sudėtingas.
Na o G. Bunge atveju, manyčiau tai tiesiog jo asmeninis kelias, kurį jis pasirinko.
Vienybė taip pat ir regima įmanoma, bet tai Dievo rankose. Žmogiškų pastangų nepakanka.
Na o dėl Bažnyčios Tėvų raštų ... tai A. Osipovui galima replikuoti, kad ortodoksai nieko kito per daug ir neturi 

[Diak. Tomas M.]

Šiaip, tie santykiai tarp sesių Bažnyčių yra panašūs kaip ir tarp brolių...

Kažkaip dabar atėjo tokia mintis, kad Bažnyčios man primena Mariją ir Mortą, tik įdomu, kuri yra kuri