• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
gegužės 02, 2024, 15:18:37

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Dievas. Mokslas. Psichologija.

Pradėjo Kaštonas, gegužės 12, 2015, 06:31:04

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Varlė keliauninkė

Ir sako, kad moterys daugiausia plepa? :o
Jums berniukai viskas gerai? :)

Augustas

Citata iš: Kaštonas  gegužės 13, 2015, 10:18:52
manau, kad maldos laikas tai puikus laikas ir savęs pažinimui.

Tačiau kartais labai naudingos (nesakau, kad būtinos, nes iš tikrųjų Išganymo siekimui nebūtinos) būna ir žemiškųjų psichologų paslaugos.

Citata
O Viešpats pats geriausias Gydytojas :)

Kuris kartais siunčia ir pas žemiškuosius gydytojus.  :thumbup:

Kaštonas

"Kuris kartais siunčia ir pas žemiškuosius gydytojus.  :thumbup:"

Labai abejoju dėl žodžio "kartais".

Jn 13, 14   Jei tad Aš-Viešpats ir Mokytojas-nuploviau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti.

vida

Bet čia kalba eina apie gydymą berods

Kaštonas

Kuriam nereik gydymo, tam nereik ir Jėzaus.

kukulis

Diskusiją apie psichologiją ir apie mokslą siūlau tęsti šioje temoje.

Augustas

Taigi ir tęsiam, Kukuli.  :)

Psichologija, kaip ir visi kiti mokslai, yra neutralus dalykas. Neutralus ta prasme, kad jos žinias galima naudoti tiek didesnei Dievo garbei, tiek ir blogiui skleisti.

kukulis

Na taip ...
tik tiek, kad jeigu psichologiją priskirsim fiziniams mokslams, iš karto dingsta subjektas "psiche", ar kitaip tariant "siela", ir tada "psichologija" pavadinimas neatitinka tiriamo objekto.

Yra tekę susidurti su žmonėmis, kurie teigia, jog visos emocijos tėra tik cheminės reakcijos mūsų smegenyse. Tai, žodžiu, tokiu atveju psichologija turėtų vadintis smegenologija, arba brainologija ... žodžiu, kažkas tokio ... :D

Augustas

Citata iš: kukulis  gegužės 18, 2015, 11:39:47
Na taip ...
tik tiek, kad jeigu psichologiją priskirsim fiziniams mokslams, iš karto dingsta subjektas "psiche", ar kitaip tariant "siela", ir tada "psichologija" pavadinimas neatitinka tiriamo objekto.

Nebūtinai, Kukuli.

CitataYra tekę susidurti su žmonėmis, kurie teigia, jog visos emocijos tėra tik cheminės reakcijos mūsų smegenyse.

Emocijos - taip, mintys - ne. Todėl psichologijos negalėtumėm suvesti į vien tik chemines reakcijas žmogaus galvos smegenyse.

CitataTai, žodžiu, tokiu atveju psichologija turėtų vadintis smegenologija, arba brainologija ... žodžiu, kažkas tokio ... :D

Ir todėl pavadinimas negalėtų būti vien tik smegenologija, nors smegenologija ir yra sudėtinė psichologijos mokslo šaka.

kukulis

Kas pirmiau - emocija ar cheminės reakcijos smegenyse? O gal emocijos ir iššaukia tas reakcijas, o ne reakcijos emocijas?

Augustas

Citata iš: kukulis  gegužės 18, 2015, 17:48:59
Kas pirmiau - emocija ar cheminės reakcijos smegenyse? O gal emocijos ir iššaukia tas reakcijas, o ne reakcijos emocijas?

Pirmiau yra mintis, kuri ir sukelia chemines reakcijas galvos smegenyse (t.y. emocijas). :)

kukulis

Na, išsakai tam tikrą požiūrio tašką. Vis dėl to, nėra jokių mokslinių įrodymų ( o gal yra ? ), pagal kuriuos būtų ištirta, kas pirmiau įvyksta, ar emocija, ar cheminė reakcija smegenyse.

Ir be to, Jonas laiptininkas kitaip rašė :) Bet ..  tarkim jis biologijos nežinojo ...

Klausimas: kokiu būdu žmogus įgija romumo dorybę?
Romumas - sugebėjimas nesupykti. T.y. nesureaguoti emociškai.

Kokiu būdu valdomos emocijos? T.y. daugelis šventųjų įrodė, kad tai įmanoma. O čia mokslinis klausimas: kokiu būdu tai įvyksta?

Kaštonas

Abejoju ar tai mokslui priskirčiau.
Tačiau tai įvyksta kai žmogus išsižada* pats savęs, ...

Jei labai labai grubiai, tai kai neturi nieko NUOSAVO, esi (esu) visiškas skurdžius tai neturiu dėl ko pykti.
O nuo emocijų niekur nepabėgsi, nuo ko bėgti ir nereik.

Augustas

CitataKokiu būdu valdomos emocijos? T.y. daugelis šventųjų įrodė, kad tai įmanoma. O čia mokslinis klausimas: kokiu būdu tai įvyksta?

Tai čia nieko sudėtingo, Kukuli. Faktas yra faktas, o emocines reakcijas į tą faktą sukelia tik mūsų tam faktui suteikiama interpretacija. Tarkim, važiuoji autobusu, ir kažkas iš Tavo bendrakeleivių pasakė žodį "mėšlas". Vienokia bus reakcija į tą žodį, jei pagalvosi, kad jis pasakytas ūkininko ir skirtas sau priminti, kad reikia tvartą išmėžti. Kitokia reakcija tikriausiai bus, jei pagalvosi, jog tas žodis yra skirtas Tau pavadinti už tai, kad Tu galimai užmynei ponui ant kojos autobuse. Ir dar kitokia reakcija bus tada, jei Tu pagalvosi, kad tuo žodžiu Tave pavadino visai nekaltai, nes Tu ant kojos niekam neužmynei.
Tad principas čia visai paprastas - pakeitei įvykio interpretaciją, ir nepalaikoma interpretacijos emocija savaime išnyksta. Mūsų pavyzdyje su žodžiu "mėšlas" toks interpretacijos pakeitimas galėtų būti, kad gal ne Tave tuo žodžiu pavadino, jei Tu iš tikrųjų ant kojos niekam neužmynei, o gal tas ponas tikrai yra ūkininkas, dažnai turįs sau  priminti, kad reikia išmėžti tvartą.   :)

kukulis

Gal tu ir teisingai mąstai, bet manau kad nepilnai. Nes jei apsistotume vien ties interpretavimo klausimu, tuomet toks dvasinis mokslas, vadinamas "dvasių skyrimas", nebetenka jokios prasmės.

Augustas

Citata iš: kukulis  gegužės 19, 2015, 09:26:43
Gal tu ir teisingai mąstai, bet manau kad nepilnai. Nes jei apsistotume vien ties interpretavimo klausimu, tuomet toks dvasinis mokslas, vadinamas "dvasių skyrimas", nebetenka jokios prasmės.
O dvasių skyrimas čia iškelia klausimą, kokia dvasia Tau įkvepia/pasiūlo vienokią ar kitokią įvykio interpretaciją ir paskatina Tave galvoti vienaip ar kitaip, tad kaip tik yra labai svarbus. Dievo Dvasia Tau pasiūlys tik tokias interpretacijas, kurios nežeidžia nei Tavęs, nei kitų žmonių. O Tavo paties (gimtosios nuodėmės padarinių paliesta) prigimtis, pasaulio dvasia ar piktoji dvasia Tau gali pamėtėti ir tokių, t.y., Tave ir/ar kitus žeidžiančių interpretacijų, kurios rimtai Tave suerzins, supykdys ar paskandins beprasmiškame liūdesyje.
Va, tarkim, pasakė kas nors žodį "mėšlas", ir Tavo galvoje iškyla visa plejada to įvykio interpretacijų. Tai ir sugebėk dabar atsirinkti, kokias interpretacijas kokia dvasia Tau siūlo, ir kokią įvykio interpretaciją Tau priimti, o kokią atmesti. :)

kukulis

Vis vien tu per daug supaprastini ir susiaurini. Nes vienas žmogus kaip nors pavadintas įsižeis, o kitas neįsižeis. Nes kai tiesiogiai pavadina, tai nėra jokių interpretacijų, o viskas būna pakankamai aišku. Tačiau vis vien po to daug kas priklauso ir nuo charakterio savybių ir nuo žmogaus būsenos. Tas pats žmogus, viename gyvenimo etape vienaip sureaguos, o kitame kitaip. Kai bus geros nuotaikos, vėl vienaip sureaguos, o kai blogos - kitaip.

Todėl į dvasinę plotmę vien proto iškėlimas, manyčiau, yra ne visiškai teisingas.

Tai, ką Bažnyčios tėvai vadino širdimi, yra ne vien protas, bet ir tam tikra jausminė sritis, kurios, vis dėl to nepavyksta redukuoti vien iki cheminių reakcijų smegenyse.

Kaštonas

"Vis vien tu per daug supaprastini ir susiaurini."

Na taip Kukuli, nes dvasių skyrimas ištisas. Vien tik pratyboms "praeiti" prireiks penkių metų ir šituo nepasibaigs. Nes prireiks bendruomenės :)
Pvz. 1 000 000 EUR taip pat gali būti "mėšlas". Tėvas, mama, darbas, bažnyčia, vaikystė, kvepalai, muzika, svajonės,  forumas....

Darbas, karjera, žmona, vaikai, namas, automobilis taip pat gali būti tariamos ramybės (romumo) pagrindas. :)

kukulis

Kaip sakoma, nebūtina ragauti sušvinkusį bulijoną, tam kad sužinotum kad jis sušvinkęs :)
Taip ir su pavyzdžiais, nebūtina ragauti tą sušvinkusį bulijoną :)

Kaštonas

Tam tikra prasme, neparagausi -nesužinosi.  :celebrate: Nežinosi - nesuprasi.
Temoje apie talentus apie tai užsimena.