• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
balandžio 19, 2024, 02:01:38

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Atsargiai - Muzika !

Pradėjo Agnietė, sausio 16, 2013, 10:27:22

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Diak. Tomas M.

Sparnai, aš tą irgi žiūrėjau, nes iš anksčiau man irgi labai patinka Enya :)

Bet kol kas nieko neradau, nors toks dalykas, kad nežinai kas yra dainuojama senovės keltų kalba, kažkiek neramina... todėl aš irgi nustojau jos klausytis, nors vis dar ieškau tikresnės info.

Ir kai ji dar dainavo Clannad, tai ten jų dainų tekstai yra grynai New Age:

Clannad – Sirius

A blind bargain, can't you see a cloud of secrecy Voices whispering, for they might get heard
Play with fire, be insane
It's a danger game, cast aside
Guiding star leads the way
Sirius, Sirius


Our ocean's, a red sea
But you won't change your ways
Moving close, as the giant stares on
The money and the power unite, cast aside

Guiding star lights the way
Sirius, Sirius Sirius,
Sirius The brightness in this sky
Light years we've tried
As our children's echoes become lonely cries

The money and the power divide us
Cast aside
Guiding star lights the way Sirius
We'll see who cares
Sirius
For those who dare
Sirius
The time will tell
Sirius
Time will tell


Beje radau ir lietuvišką Enya atitikmenį -  Gintarės Jautakaitės ‎albumas "Kol Prašvis"

Čia keletas pavyzdžių:


Gintarė Jautakaitė - "Kol Prašvis"


Gintarė Jautakaitė - "Varnelė"

Reikia pastebėti, kad ji irgi yra tapatinama su NewAge, nors jos mama yra Kauno sakralinės muzikos choro "Giemė" vadovė... Dar man įstrigo, kad viename interviu Gintarė kalbėjo, kad ji dirba su tuo pačiu prodiuseriu, kuris dirba madonai (specialiai iš mažosios raidės)... Na o kas per tamsus paukštis yra madonna, tai čia daug aiškinimo nereikia:


https://www.youtube.com/watch?v=G8Fa4Dkb4As

Papildymas: pažiūrėjau ir pasirodo šį paskutinį Gintarės albumą prodiusavo ji pati - jau geresnis variantas.

sparnai

Varnele - labai grazus kurinys. Gintare labai talentingas zmogus. Bet kad atsiduoda sie kuriniai new-age, tai bent jau man tai taip... Noreciau klysti.
Del enya - ji veikia labai raminanciai, padeda nurimti isisiubavusiom emocijom, tuo atzvilgiu ji visai naudinga buvo man paauglystes laikais :) O kas del uzdarymo savyje. Tiesa sakant labai didele dalis kuriniu ta daro, arba daro atvirksiai - isbalansuoja jausmus, jusles, iaudrina. Muzika yra labai efektyvi emocine raiska, ne maziau efektyvi ju generatore, bet nera ji visa pavojinga. Vis del to, laikau kad be galo svarbu atsizvelgti i kurejo ir atlikejo dvasinguma. Jei toks yra zinomas. Nekaltas tekstas, nekalta melodija giliai tikincio krisnaisto ar new-ageninko vis viena spindes tuo, kuo zmogus gyvena. Kazkada su dideliu malonumu klausiausi "Skyles" ir Smilgeviciutes "Povandeniniu kroniku", paskui po musu su vyru vestuviu, tas albumas dingo kaip i vandeni. Taip krimtomes, juk pirkom ir dziaugemes. O atsirado jis po keturiu metu, pas anyta pasirodo buvo likes. Ir kai jo pasiklausiau, supratau kad ne siaip Viespats ta kompakta is musu "ateme". Bet del kroniku nostalgijos jokios ir nejauciu. O vat enyos- gaila...Tas konkreciai tekstas kur Tomas ikele cia, kelia siurpa man kazkoki. Panasu kaip "povandeniniu kroniku" tekstai.

Kukuli, ka jus turejote omeny sakydamas kad "gali pats nesuprasti kontempliacijos metu"? Turite omeny kad zmogus gali neatpazinti ar gauta izvalga yra is sv. Dvasios ar kazka kita?





kukulis

Citata iš: sparnai  vasario 28, 2014, 03:46:07
Kukuli, ka jus turejote omeny sakydamas kad "gali pats nesuprasti kontempliacijos metu"? Turite omeny kad zmogus gali neatpazinti ar gauta izvalga yra is sv. Dvasios ar kazka kita?

Ačiū sparnai už jūsų liudijimą su tais albumais. Tikrai Dievas dažnai siunčia mums ir užmaršumą ir daiktų neradimą, kai tai ką norime atsiminti ar tie daiktai gali mus nukreipti nereikiama linkme.

Aš asmeniškai esu susidūręs su situacija, kai norisi kažką pasakyti ir užkrenta. Jeigu spaudi, tai prisimeni po kokių 15 s. Dažnai po to pokalbis būna jau pakrypęs kita linkme. Vis dėl to, jei primygtinai tą pasakai ką norėjai pasakyti, pamatai, kad žmonės sureagavo ne taip kaip tikėjaisi. Vėliau svarstau ir suprantu: kad tas pasakymas buvo mano nuodėmė, kadangi arba aš apšnekėjau kažkokius žmones, arba šmeižiau arba pasakiau tokią informaciją, kurios neturėjau teisės platinti.

Dėl abejonės ar mintis/supratimas atėjo iš Šventosios Dvasios ar iš piktojo. Aš prisilaikau patarimo, kad geriau abejoti viskuo, o jeigu tai ateina iš Šventosios Dvasios ir Ji nori, kad tai būtų perduota kitiems, tai pakartos. Prisilaikau nuomonės, kad Dievas nesupyks dėl tavo atsargumo.

Dabar dėl mistikos.

Kas ta mistika? Skaitant Šventąjį Raštą, Dvasia kalba per jį į mūsų širdį.  Vadinasi Dievas kalba mistiniu būdu mums. Bet kalba tada, kada Jis nori. Iš to seka kitas dalykas: jeigu aš užrašau, ar perduodu žodžiu mistinį patyrimą kitam žmogui, tuomet aš perduodu tai arba raštu arba garsu. Ar aš galiu sau teigti, kad moku kalbėti į kito žmogaus širdį? Tikrai ne!
Aišku yra toks dalykas kaip empatija, tačiau aš mistinius patyrimus iškelčiau į aukštesnį lygį. T.y. empatijos atveju siela kalba sielai, o mistinio patyrimo atveju, Dievo dvasia kalba žmogaus dvasiai.

(Čia aišku susiduriame su klausimu, ar žmogus yra dvasios-sielos-kūno darinys ar tik sielos-kūno; antruoju atveju paprastai laikoma kad žmogaus dvasia ir siela yra vienas ir tas pats. Vis dėl to net ir tokiu atveju atskiriami dvasiniai sielos potyriai nuo emocijų. )

Žodžiu per didelė puikybė (o gal ir beprotystė) būtų sakyti kad aš moku prabilti į kito žmogaus dvasią. Jeigu kitam žmogui klausant/skaitant tavo tavo žodžius ir kiltų dvasiniai potyriai, tai šitai reiktų suprasti vien taip, kad ne tavo žodžiai žodžiai juos sukėlė, o tuo metu pats Dievas prabilo kitam žmogui. Vadinasi jau buvo Dievo užmanymas tuo metu kai tu tuos žodžius užrašei, kad juos kažkada kitas skaitys ir tuo metu į jį prabils Dievas mistiniu būdu.

Va čia va šitas pamąstymas ir yra susijęs su tuo trečiuoju atveju, apie kurį diskutavom su Piligrim.

Bet šičia atsiranda dar daugiau abejonės punktų, nei kad asmeninio patyrimo metu. Ir čia vėl galime prisilaikyti nuomonės, kad jeigu tikrai yra Dievo užmanymas, kad tu užrašinėtum savo dvasinius potyrius, tai šitas skatinimas bus ne vienkartinis, o daugkartinis, o tavo atsargumas tikrai nebus Dievo pasmerktas.

P.S.
Praplėtimas dėl trečio punkto, apie kurį kalbėjom su Piligrim.

Šventoji Dvasia gali per tavo mistinį patyrimą taip apšviesti tavo protą, kad tu mokėsi kažkokį teiginį kitam paaiškinti logiškai taip, kad kai kitas žmogus skaitys tavo tekstą, Dvasiai nebereiks papildomai mistiniu būdu įsikišti kad tam kitam žmogui duotų paaiškinimą apie skaitomą tekstą.

Jeigu tavo tekstas reikalauja papildomo paaiškinimo, tuomet kitas žmogus tą tekstą skaitydamas jį supras:
1) per mistinį supratimą ( šiuo atveju Dievas jam papildomai teiks mistinį žinojimą )
2) remdamasis tikėjimu.

Antruoju atveju skaitantysis autorių laiko tikru autoritetu, kuriuo gali pasitikėti. Nes jeigu tas kitas žmogus savo teiginius patvirtina vien "tai tiesa, nes AŠ tai patyriau per mistinį patyrimą", tuomet skaitančiajam nelieka nieko kita, kaip pilnai pasitikėti rašančiojo autoritetu.

Klausimas: kas rašantį padarė tokiu autoritetu, kad galima būtų juo tikėti be jokių papildomų argumentų???

kukulis

Peržiūrėjau tą nuorodą, kurią įdėjo Tomas apie Beyonce. Tikrai, ten beyonce sako, kad į ją įsikūnija "Sasha fierce".

Mano asmeniniai patyrimai ir pastebėjimai šia tema.

Pirmiausia, tai kai nusipirkau Beyonce albumą 2010 metais, jame buvo du kompaktiniai diskai. Ant vieno buvo užrašyta "I am Beyonce", o ant kito "I am Sasha Fierce". Dar tuo metu nieko nežinojau apie šitus jos slapyvardžius ( sužinojau tik šiandien peržiūrėjęs Tomo įdėtą nuorodą :) ).

Mano asmeniniai patyrimai: "I am Beyonce" diskas - pop blues stiliaus muzika, labai aukšto muzikinio lygio. ( Čia ir daina "Ave Maria" ). "I am Sasha Fierce" - popsas, kurio nepakenčiu... Kalbu apie savo nuomonę 2010 metais :)

Kol kas tiek :)

Diak. Tomas M.

Tikriausiai reikėtų ypatingai pabrėžti, kad tie atlikėjai nėra kažkokios nekaltos apgautos avelės, jie žino ką daro ir žino kokia yra kaina.

Ne veltui Beyonce vyras Jay-Z kartu su hiphopo pionieriumi Dr. Dre muzikos pasaulyje yra žinomi, kaip "velnio dyleriai" ar gal lietuviškiau "velnio pirkliai", nes jie verbuoja jaunus perspektyvius atlikėjus ir supažindina su visa "sistema", inicijuoja juos į santykius su demonais. Jay-Z pats
pasakoja, kad jis, kaip savo laiku Frank Sinatra, yra apsėdamas dvasių.

Be Byonce alter ego
"Sasha fierce", yra daug kitų, kaip kad
Eminem ir "Slim shady" (vienoje iš siužeto dalių jis ant scenos su Dr. Dre),
U2 Bono "Fly"  ir t.t. ir pan. Iš vienos pusės jie lyg ir sukuria iliuziją, kad jie nekalti, apgauti, bet iš tiesų tai jie pardavinėja žmonėms tą uždraustą vaisių, nes pirkėjas, pirkdamas Beyonce, nemokamai dar gauna ir "Sasha fierce"...

Liūdna, kai per FaceBook bernardinai su džiaugsmu kviečia visus dalyvauti Sting bilietų lošime... o pats Sting net neslepia, kieno jis pusėje, nes juk saldžios dainos užburia žmones ir jiems niekas neįdomu:


https://www.youtube.com/watch?v=qu3OrGR2QyI

Augucka

Daugybe atlikeju yra pardave savo sielas velniui.
Uztenka i Youtube paieska ivesti 'singers that sold their souls to the devil' ir pamatysit kiek ismeta video, kur jie patys prisipazista.
Tarp ju:
Katy Pery, Bob Dylan, Snoop Dogg, Kanye West, Eminem, Nicole Scherzinger, Nikki Minaj, Rihanna, Michael Jackson, Beyonce ir daugybe kitu.
Norint tapti garsiu, populiariu ir turtingu turi sumoketi tokia kaina, t.y. parduoti savo siela.

Beto paziurejus ju video ir paklausius dainos zodziu - pasidaro viskas aisku ir taip.

Pastaroji Rihannos daina 'I'm a friend with a monster' (Vert. As esu monstro drauge), manau pasako viska...

kukulis

Paskutinis mano patyrimas:

ketvirtadienį sėdžiu kavinėje. Groja švelnus popsas. Berds ketvirtadienį buvau jau pradėjęs žiūrėti Tomo atsiųstą video apie Beyonce ( viso ketvirtadienį neperžiūrėjau bet tik pradžią, o visą peržiūrėjau penktadienį ). Šiek tiek mąstau ką ten mačiau ir ką Tomas rašė. Tuomet pradedu įsiklausyti į pop muzikos žodžius. ( Beje, ten ta plokštelė kol sėdėjom nuo pradžių iki galo persisuko kokius tris kartus. Sėdėjom apie pora valandų. )

Vienos dainos priedainio žodžiai "Monster, master ... monster, master ... monster master". Kitos dainos priedanio žodžiai "my deamon deamon deamon, my deamon deamon deamon". Nu blin galvoju. Ar čia aš tų video prisiklausiau ir man jau vadenasi, ar čia iš tiesų tokie priedainiai.  Po to plokštelė persisuko ir prasidėjo iš pradžių. Vėl daėjo iki tų dainų su įdomiais priedainiais. Draugui sakau: "keisti žodžiai" ... Jis man sako, ai aš kai anglų kalba klausau, tai nelabai skiriu žodžius jei neįsiklausau...

Vėl galvoju, gal aš čia tų video prisižiūrėjau ir man vaidenasi... Bet po kiek laiko trečią kartą prasisuko kompaktinė plokštelė ir vėl daėjo iki tų dainų ...

Net nežinau ką dabar galvoti ... Ta padavėja buvo tokia juodai nusidažius plaukus su juodu makiažu ir juodais kirpčiukais :D ...  už nugaros kažkokios merginos kalbėjosi apie savo horoskopus... kažkaip viskas taip velniška atrodė ...

Prislėgė.

Jums pasitaiko tokių dienų?

Silvija

Mano patyrimas po šių metų Eurovizijos: sekmadienį ryte sužinojusi rezultatus, vėl iš naujo apsisprendžiau už Kristų kad ir kas bebūtų. Išėjau į Mišias, choro repeticijoje mūsų žmonės kaip tik kalbą užvedė apie laimėtoją (galininko linksnis čia labai pagelbsti :)), taipogi apie prezidento rinkimų rezultatus. Visiem "pakilo spaudimas" :) Giedoti dėl to ėjosi puikiai, bet parėjus namo ta energija nejučia persikeitė į kovingumą dėl visokių smulkmenų, ėmiau kabinėtis prie namiškių ir visai netyčia mano pasiryžimas būti Kristaus išsprūdo iš rankų ir tapo piktojo įrankiu :(

Ką norėjau pasakyt? Tai, kad turim būti budrūs tokiose kovose, turime atpažinti, kas tikrasis mūsų priešas, po kuo jis slepiasi ir kokios jo užmačios.

Šioje vietoje siūlau dar užmest akį į kitą diskusiją:

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,730.msg7798.html#msg7798

Prudencija

O aš nenorėčiau pritarti, kad neegzistuoja krikščioniškas rokas/metalas/belekas kitas. Esmė yra KAIP ir KOKIĄ žinią skleidi, o ne koks yra muzikos ritmas. Muzikos stilius - saviraiškos priemonė, o ne paslėptas šetonas ar kitokie ten illuminati ženklai. Man tai truputį juokinga. Niekada neatsisakysiu krikščioniško roko grupių, nes jos yra tai, kas pilkąją masę supažindina su gerąja naujiena.

Ir dar nesuprantu "vengimo" ir "slėpimosi" nuo klausimus keliančios muzikos. Gerai yra viskuo abejoti ir klausinėti, tačiau slėptis tikrai nėra stiprybės ženklas. Gerai yra kelti klausimus, bet tam, kad išsiaiškinti tiksliai, reikia domėtis ir lyginti, svarstyti, mąstyti logiškai ir diskutuoti. Žinot gal, kad nėra "blogo matomumo", kai esi žinomas. Atsisakyti muzikos, nes joje yra pvz Keltų simbolių - mano nuomone tas pats, kas užsidaryti mažam kambarėly ir bijoti išeiti į gatvę, nes tave gali pavogti. Pasaulyje yra šimtai kultūrų ir tai, bent man, yra gražu.


Augucka

Žinoma, kad egzistuoja krikščioniškas rokas. Yra labai faina grupė ''Ichthus''. Nuostabiai šlovina Dievą roko muzika. Tik vieniems rokas kelia galvos skausmą ir sumaištį, o kitiems jis labai tinka.
Aš mėgstu ramybę, tylą, ramią tylią muziką. Grigališkasis giedojimas man pats tas. Jis atgaivina sielą, o rokas man atvirkščiai - sukelia galvos skausmą. Nors irgi, priklauso nuo nuotaikos. Jau geriau krikščioniškas rokas, nei ne krikščioniškas.

Silvija

Muzikos kūrinys, kaip ir dailės, architektūros ar kt. turi tiesioginį poveikį žmogui. Kodėl mes renkamės savo būstui tam tikras spalvas ar paveikslus ir nenorime gyventi tamsiame apipelijusiame name su mažais langeliais, ar kur nors šalia autostrados?

Kas yra harmonija ir kaip mus veikia neharmoningi dalykai, kur koks nors vienas elementas yra pernelyg išryškintas? Kodėl miestuose susikoncentravę žmonės priima bendro gyvenimo (trečiųjų šalių) taisykles, reglamentuojančias elgesį?

Kokia istorija grigališkojo choralo atsiradimo ir kodėl būtent jis priimtas Vakarų Bažnyčioje kaip etaloninis liturginės muzikos pavyzdys? Ar mūsų kasdienybė turi būti atskirta nuo šventadienių? :-\

Atsiprašau, kad užverčiau čia klausimais, tiesiog kai imu galvoti šia tema, tai jų daugybė pradeda ristis kaip kokie akmenukai nuo kalno. Nebūtina, aišku į juos čia atsakinėti :D

Silvija

Dar norėjau pasiūlyti pažiūrėti šitą video. Labai gabi mergaitė atlieka klasikinį kūrinį. Man asmeniškai kyla labai daug kritinių minčių pasižiūrėjus (įdomu, ar ramiai ji miega naktimis, žodžiai yra maždaug apie tai: Pragaro kerštas verda mano širdyje, Mirtis ir nevilties liepsnos apie mane! :-\).

Prudencija

1. Taip, muzikos kūrinys turi tiesioginį poveikį. Tačiau visus veikia skirtingai. Aš rinkčiausi ryškias spalvas, tu galbūt pastelines. Ir aš ir tu nesijaustume priešingoj aplinkoj taip gerai, kaip savoj. Tau patiks klasikinis menas, man galbūt kubizmas. Man jis "šnekės" daugiau, nei tiesiog klasikinis portretas :)

2. Taip, taisykles turime priimti visi, nes jos kuria bendruomenę. Taisyklės yra būtinos, nes kitaip žmonių elgesys taps nevaldomas. O ką reiškia vienas elementas išryškintas? :) Jei užsidėsi juodą suknelę, raudonas diržas gali visai gražiai išsiskirti. Juk nesinori būti pilkos masės dalimi. Šiuo atveju žmonės išsiskiria taip, kaip moka ir kas neprieštarauja taisyklėms. Savo visuomenėj galime matyti, kad kiekvienas trokšta kažkuo išsiskirti.

3. Musicam Sacram antrąjame Vatikano susirinkime buvo įteisintas kaip privalomas visoms Romos katalikų bendruomenėms šablonas liturginei muzikai. Jis buvo įteisintas būtent toks, nes tuometiniame pasaulyje ši muzika buvo labiausiai tinkama - pakylėjanti, suderinti balsai. Kiek teko skaityti, tai šis sprendimas buvo priimtas (jų pačių aiškinimu) dėl tuo metu vyravusios muzikos (tų metų popsas?). Iki šiol, remiantis šiuo dokumentu, jokie kitokie muzikos instrumentai be vargonų NEGALI būti naudojami katalikiškų apeigų metu.

Mane asmeniškai vargonų muzika "sodina". Tikrai nesijaučiu pakylėta klausydama šios muzikos. Ji dažnai būna slogi. Taip, graži, tačiau slogi.

O dėl mergaitės klipe - ne pati muzika turbūt tave neramina, o mergaitės žvilgsnis :) Šiuo atveju, išvaizda yra genų darinys. Akių dydis, baltas veidas ir palaidi plaukai. Ar tikrai mes norim visame kame ieškoti blogio, kai tai yra tiesiog vaikas, kuris dainuoja emocionaliai "maivydamasis" prieš kamerą?

[pataisymas po tavo pataisymo]
Dėl žodžių - tai yra klasikinis kūrinys. Pati pasakei. Negali išimti iš dainos žodžių.

kukulis

Dėl visko sutinku, bet:

Citata iš: Prudencija  gegužės 21, 2014, 07:51:27
1. Taip, muzikos kūrinys turi tiesioginį poveikį. Tačiau visus veikia skirtingai. Aš rinkčiausi ryškias spalvas, tu galbūt pastelines. Ir aš ir tu nesijaustume priešingoj aplinkoj taip gerai, kaip savoj. Tau patiks klasikinis menas, man galbūt kubizmas. Man jis "šnekės" daugiau, nei tiesiog klasikinis portretas :)

čia jau etikečių klijavimas :D

Kad pailiustruočiau mintį: atsakyk koks čia muzikos stilius
https://www.youtube.com/watch?v=hZ6zUXPHUpQ ;)

Man čia spalvų ir garsų puokštė tokia, kad jokiam roko kūriny tiek nerasi ;)

Antra vertus, kai nutyli tai ir daugiau spalvų pradedi matyti ir daugiau garsų girdėti ...
Bet čia, matyt, jau skonio reikalas :)

Prudencija

Sakyčiau klasikinė. Tačiau klasikinė muzika nebūtinai turi būti parašyta Čeikovskio ar kitų senų senų kūrėjų :) Tam juk ir yra terminas contemorary clasical. :) Kaip pvz
https://www.youtube.com/watch?v=qn_wlkzW1ds ;) Bet iš esmės nesupratau kur ten etikečių klijavimas :D

Silvija

Atsakau Prudencijai ;)

Kelios užkabinusios mintys po tavo atsakymo:

1. Ar tikinčio žmogaus požiūris į meną kaipo tokį kiek nors skiriasi nuo netikinčio? (čia refleksija į 2-ą punktą :)) Ar Kristaus mokiniui turi būti svarbu išsiskirti (t.y. ar mes turime skatinti individualizmą?)

2. Apie grigališkojo choralo dermės dalykus reiktų plačiau kalbėt, norint suprasti kodėl būtent jis yra toks tinkamas dvasiniams dalykams perteikti. Pasakymas "sodina" gali būti ir nesupratimo požymis (kai kuriuos žmones "sodina" visas Mišių procesas, jei jie ateina nepasiruošę jose dalyvauti ir nesuprasdami kas ką reiškia)

3. Dėl mergaitės ir jos atlikimo tokio kūrinio, kuriuo kūrėjas perteikė suaugusio žmogaus išgyventas patirtis. Vėl kyla daug klausimų. Ar nesame pernelyg paviršutiniški, manydami, kad tai tik žaidimas ir galima leisti vaikui jį žaisti (žodžiai, kuriuos ji taria)?

Ir žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų.

Kuo skiriasi žodžiai, kuriuos tariame, vieni nuo kitų (pvz. palaiminimai ir keiksmažodžiai)?

kukulis

Šiaip pas pravoslavus, kiek žinau, iš viso jokių muzikos instrumentų nenaudoja - tik balsus :) Nes jiems vargonų skambesys yra per grubus liturgijai ;)

O šiaip tai juk Dovydo psalmėse yra kviečiama skambinti arfomis ir cimbolais ... tai žodžiu muzikos instrumentų kažkoks klasifikavimas daugiau kultūrinis reikalas ;)

O dėl liturgijos, tai turbūt svarbus muzikinis stilius toks, kad neužgožtų esmės. T.y. kad žmonės į mišias ateitų ne kaip į koncertą, o pasimelsti ir susitikti su Dievu :)

Prudencija

Visiškai pritariu Kukuliui :)

O kadangi šiandien sirguliuoju, tai laisvą dieną labai įdomiai praleidinėju čia :D

Silvija - taip, manau, kad tikinčio žmogaus požiūris į meną yra toks pat, kaip netikinčio. Šiuo atveju, jei lyginame sveikus tikinčiuosius su sveikais netikinčiais žmonėmis. Moraliniai įsitikinimai gi yra visiems žmonėms visose kultūrose bendri :)

Jei kažkuriam žmogui, tarkim mano kaimynui, gražu yra klausytis sunkaus metalo, kuriame neįmanoma suprasti žodžių ir yra tik tranki muzika, tai manau ne tame, kad jis netikintis yra esmė, o patirtyje ir (galbūt) asmeninėse problemose, kurios atvedė prie to. Lygiai taip pat galime pažiūrėti į kitą lazdos galą - tikėjimo fanatikus. Klausimas ar jų meno suvokimas taip pat skirsis nuo sveiko tikinčiojo. Manau, kad taip :) Taigi viskas priklauso nuo grupių, kurias lyginam.

Ar tu turi vaikų? iš nuotraukos sprendžiu, kad taip :) Ar tu slepi pasaulį nuo savo vaikų (ar slėptum, jei visgi dėl vaikų klystu)? Jei/kai man nutiks ši nuostabi laimė užmegzti naują gyvybę, aš neplanuoju slėpti nuo vaikų visko, kas vyksta, net jei tai yra blogai. Vaikai turi būti supažindinami su viskuo ir tik nukreipiami link teisingų sprendimų. Tokiu atveju vaikui vėlesniame amžiuje sumažės rizika maištui, įsitraukimui į kultus ir t.t. kas atsiranda dėl smalsumo ir neturėjimo teisingo priėjimo prie informacijos.

Negaliu tiksliai teigti, tačiau kai vaikai dainuoja klasikinius kūrinius TAIP gerai, jie turbūt to yra mokomi. Taigi ne patys pasirenka tokius tekstus. Jei tai yra programos dalis, reikia keisti programą, parinkti kitus kūrinius (kas beja yra sudėtinga, nes nežinau nė vieno klasikinio operos kūrinio, kuriame nebūtų išreikštas skausmas tiesiogiai ar netiesiogiai). Operos, visgi yra dramatiški kūriniai.

Silvija

Taip, turiu keturis vaikus, vienas iš jų jau profesionalus muzikantas :)

Kalbant apie tai ar tikinčio ir netikinčio (sveiko :)) žmogaus požiūris į meną toks pat, aš kiek kitaip akcentus dėliočiau. Jauna būdama nelabai susimąstydavau apie šių dalykų gylį, dažniausiai tik pojūčiais apsiribodama savo gyvenimą tvarkiau. Dabar žinau, kad visos sritys turi tą savo gylio skalę, pradžioje siekiama gan paviršutiniškai, įgijus tam tikro profesionalumo galima pasinerti giliau, o labai giliai pasiekti įmanoma tik tikėjimu.

Tai kas skirtinga šiuose dviejuose požiūriuose, mano akimis, vienu atveju skatinamas individualizmas arba būtinybė išsiskirti (pasaulietinis), o kitu - asmens kilnumas (tikėjimu paremtas), kai žmogaus grožis atsiskleidžia natūraliai, bet nėra suformuotas kokių nors egoistinių ketinimų. Štai tos mergytės pavyzdys mane verčia suabejoti, ar iš vaiko nedaroma išskirtinė figūra, siekiant efekto ir pripažinimo :-\ Paprastai šie du požiūriai pasireiškia ir tuo, kad individualizmas mene paskatina kituose reikštis neigiamą prigimtį, tuo tarpu kilni menininko asmenybė "atidaro" gražiąją žmogaus prigimties pusę.

Ilga tema, ėmė trūkti žodžių :), gal tik tiek pradžiai. Tikiuos kiti pratęs ;)




kukulis

Citata iš: Prudencija  gegužės 21, 2014, 08:16:55
Bet iš esmės nesupratau kur ten etikečių klijavimas :D

Gerai, išryškinu tą vietą dėl kurios taip pagalvojau:  :)

Citata
Aš rinkčiausi ryškias spalvas, tu galbūt pastelines.

Gajus požiūris ir visuomenėje, kad klasikinė muzika labiau tinka sausiems ir blankiems žmonėms :P ; o štai kas klauso roko ir metalo tas nenuobodus ir šaunus.

Etiketė?