Ką manote apie kapų puošimą?

[vida]

Visų Šventųjų išvakarėse su kolege diskutavom apie kapų ,, puošybą''. Tikrai suprantu, kad mirusiąjam reikalinga malda, malda ir dar kartą malda.
Mano krikšto mama 87 metų aiškiai išsakė savo valią, kad jokių vainikų ir gėlių nereikia. Deja, lenktynės tiek šermenyse , tiek ant kapų dėl gėlių gausos , egzistuoja.
Ką manote Jūs?

[Augucka]

Lietuviai dažniausiai "persūdo" su puošyba   
Visur turi būti saikas.

Puošiame ne mirusiajam, bet daugiau, ko gero, sau. Mirusiajam galima padėti malda, kaip ir minėjote.
Kadangi žmogus gyvena materialiame pasaulyje, tai jis ir naudoja materialius įrankius ir simbolius, tokius, kaip vainikėliai, žvakės ir pan. Galbūt nori parodyti rūpestį, pasiilgimą, parodyti, kad nepamiršo išėjusiojo... Dėl daugelio dalykų mes puošiame kapus, nei smerkiu, nei nesmerkiu tokių tradicijų. Manau žmogiška ir normalu. Bet tik ne per daug.

[Diak. Tomas M.]

Žinant, kad visi, patekę į Dangų yra šventieji, galima būtų paklausti ir taip: ką manote apie šventųjų kapų, atvaizdų puošimą?

Aišku, mes nežinome ar visi, besiilsintys kapuose kūnai priklauso šventiesiems, bet tikriausiai artimieji viliasi 

[Sigitas]

šį rytą, t.y. 2014-11-01 09val. važiavau pro didžiąsias Klaipėdos kapines Lėbartuose, tai žmonių ir policininkų nesveikai daug. Sunku įsivaizduoti, kas bus vakare, jei jau dabar automobilių stovėjimo aikštelės pilnos.
Grįžtant prie temos apie nuomones ir kapų puošimą, manau, jog viskas gerai, tradicijas perduodame iš kartos į kartą, tiesiog dera laikytis saiko, bet jeigu giminė plati, tarkim dabar jau mirę tėvai užaugino bent kokius 5 vaikus, tai nesunku paskaičiuoti, jog ant tokio kapo gėlių bus bent du ar tris kart daugiau, nei ten, kur palaidoti tėvai, užauginę ir paleidę į pasaulį tik vieną ar dvi atžalas.

Man mama kartais pašneka, jog norėtų, kad ją kremuotų, kai mirs, o aš jai atsakau, jog nusiramintų, bus tradiciniu būdu pašarvota parapijos bažnyčios šarvojimo salėje, o vėliau palaidota ciela, kaip ir jos mama, be jokių kremavimų. Aišku, kai numirs, pakol gyva gali pati nueiti į bažnyčią ir į kapines papuošti savo tėvelių kapus.

Esu tikras, jog tikras tradicijas verta išsaugoti, palaikyti, o bereikalingas varžybas atmesti. Gėlės ir žvakės skirtos gyviesiems. Tačiau dažnai gėlės ir žvakės tampa bent menka priežastimi bent paviršutiniškai, bent trumpai maldai. Kas žino, į ką gali pavirsti toji menka, paviršutiniška maldelė?

Gerų jums švenčių!

[Giedrė]

Kremavime nematau nieko bloga. Kaip žmogus pageidauja, taip ir reikia daryti. Turi būti ant kapo kuklus paminkliukas, tvorelė, pora žvakių, šiek tiek gėlių. Kartas nuo karto šv. Mišias užprašyti dera. Ir viskas. Ko gi daugiau reikia? Mano manymu nieko.

[Silvija]

Kremavimas KB leidžiamas, tik negalima pelenų išbarstyti bet kur, juos reikia palaidoti kaip ir kūną.

Mes savo tėvelius palaidojome kaimo kapinaitėse, kuriose yra ir kiti giminių kapai. Eilių iki kapinių, kaip miestuose, nebūna. Varžybų, kieno kapas "šustresnis" - irgi. Bet yra tų kapinaičių "tendencijos" arba mados , į kurias neprivalu reaguoti. Patiko, kad po šv. Mišių buvo einama procesija į kapus giedant ir meldžiantis, o po to - apeinant visas kapinaites.

Va ko negaliu pakęsti kapų puošyboje, tai plastmasinių gėlių

[Pilgrim]

Silvija, tai tu dar nematei plastmasinių ar skardinių dažytų vainikų su ryškiais mėlynais, violetiniais, ružavais žiedais 

[kukulis]

Ai .. normali tradicija tas kapų puošimas ir tiek. Kaip kas nori taip tas puošia ...
Kažkaip man tie kapai giliai dzin ...

Juk į kapus kai nueiname, tai ne pas apipuvusius artimųjų kaulus einame, bet prisiminti patį žmogų, pasimelsti už jį ir t.t. . O kapinės tik atsiminimo vieta. Juk galima artimąjį atsiminti ir namuose ...

[Pilgrim]

Šiek tiek link filosofijos ... 
Kas yra kapas ? Gal teisingiau ką mums reiškia ar turėtų reikšti kapas ?

[Sigitas]

Kas yra kapas ? Gal teisingiau ką mums reiškia ar turėtų reikšti kapas ?

Ats.: kapas yra vieta, kur palaidotas lavonas. Ką mums reiškia kapas? Mums, t.y. lietuviams, kapas artimo žmogaus (bet ne gyvūno) reiškia vietą, kur yra palaidotas lavonas, kur ateiname atlikti mirusiojo pagerbimo ritualą, tarkim pacementuoti apvadams pamatą, pastatyti antkapinį paminklą, patręšti žemę ir pasodinti gėlę, gėles, jas išravėti, arba persodinti, nugrėbliuoti lapus ir spyglius, nurinkti senas pamerktas gėles, pakeisti senas plastmasines gėles naujai atsineštomis. Viskas.  Na, uždegti žvakeles ir gal dar pasimelsti labai trumpai, po to greitai greitai išskubėti atgal prie savo kasdienių reikalų. O ką pats, broli Kristuje Jėzuje, Piligrim, manote?

[Pilgrim]

Sigitai, kol kas norėčiau palaukti daugiau pasisakiusių, kadangi pasigilinus plačiau įvyko šioks toks trumpas sujungimas  nors teisingiau prie tokių trumpinimų jau pripratęs tai baisu nebuvo, tačiau mūsų bendroje kelionėje reikia daugiau jūsų minčių, kad būtų aiškiau nuo ko pradėti.
Tik norėčiau pasitikslinti

mirusiojo pagerbimo ritualą, tarkim pacementuoti apvadams pamatą, pastatyti antkapinį paminklą, patręšti žemę ir pasodinti gėlę, gėles, jas išravėti, arba persodinti, nugrėbliuoti lapus ir spyglius, nurinkti senas pamerktas gėles, pakeisti senas plastmasines gėles naujai atsineštomis.

ar tai yra mirusiojo pagerbimas ?  jaučiu šiek tiek gali išsiskirti mūsų sąvokos, todėl kad būtų aiškiau ar yra skirtumas tarp pagerbti ir išreikšti pagarbą.

[kukulis]

Šventieji tėvai sako, kad šiame gyvenime galima išsivaduoti iš visų aistrų išskyrus iš dviejų: valgymo ir lytinio potraukio. Šios dvi aistros galutinai nugalimos tik mirties metu .

[Silvija]

Kukulis trolina, kas čia tau atsitiko, nepatinka tema?

Ai .. normali tradicija tas kapų puošimas ir tiek. Kaip kas nori taip tas puošia ...
Kažkaip man tie kapai giliai dzin ...

Juk į kapus kai nueiname, tai ne pas apipuvusius artimųjų kaulus einame, bet prisiminti patį žmogų, pasimelsti už jį ir t.t. . O kapinės tik atsiminimo vieta. Juk galima artimąjį atsiminti ir namuose ...

Iš dalies tai ir aš panašiai jaučiuosi, nemėgstu užsibūti tenai. Bet kodėl pavyzdžiui norint pelnyti atlaidus per Vėlines, reikia pasimelsti būtent kapuose?

Pilgrim klausimas manau iškabins gilią teologiją, nagi nagi pabandom

Šventas Raštas kalba apie tai, kad sudžiuvę kaulai bus atgaivinti:

'Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Tikėkite manimi, atversiu jūsų kapus ir prikelsiu jus iš jūsų kapų, mano tauta, ir parvesiu į Izraelio žemę. 13 Jūs žinosite, kad aš VIEŠPATS, kai atversiu jūsų kapus ir prikelsiu jus iš jūsų kapų, manoji tauta! 14 Duosiu jums savo dvasią, kad atgytumėte, parvesiu jus į jūsų žemę, kad žinotumėte, jog aš, VIEŠPATS, tai pasakiau ir padariau, – tai VIEŠPATIES žodis'".

Atrodo svarbu būti palaidotiems, bet kaip tada kremavimas? Manyčiau, jei Dievas iš dulkės sukūrė pradžioje, tai Jam ne problema tai padaryti ir pabaigoje Tai turbūt dėl to Bažnyčia ir neleidžia pelenų paleisti pavėjui?

Bet kaip tada relikvijos, kaip žuvusieji, kurių nei kaulelio nepavyko rasti?

[Pilgrim]

Kukuli, pradžioje bus daugiau klausimų negu atsakymų, bet  teisingame klausime visada yra pusė atsakymo. Taigi, apskritai ką reiškia nugalėti aistrą ? kaip turi atrodyti, kaip turi jausti žmogus nugalėjęs aistrą. Kitas klausimas,  kodėl būtent šios dvi: valgymas ir seksualumas ? Kuom jos tada ypatingos ar išskirtinės jei tik mirties atveju ?

Juk į kapus kai nueiname, tai ne pas apipuvusius artimųjų kaulus einame

Bet kodėl pavyzdžiui norint pelnyti atlaidus per Vėlines, reikia pasimelsti būtent kapuose?

Pasikartosiu  ką mums (krikščionims) reiškia ar turėtų reikšti kapas ?

Silvija, pranašo Ezekielio 37 skyrius, kurį tu cituoji, 12 eilutė prasideda Todėl pranašauk jiems ir sakyk. Pranašas toliau kalba apie ateities viziją. Dabar klausimas kada bus ta ateitis ? T. y. ar tai laikų pabaigoje, ar Mesijo, kurio laukė žydai, atėjimo laiku ?

Tai turbūt dėl to Bažnyčia ir neleidžia pelenų paleisti pavėjui? Ne, ne todėl 

Bet kaip tada relikvijos, Patiko delfi.lt perskaitytos kelios mintys, kurios arba padės surasti atsakymą. arba visai sujauks 

Pasaulyje yra paplitę trys požiūriai, kas mes esame. Pagal pirmąjį jų, žmogus yra fizinis kūnas, nes Dievo nėra. Antrojo požiūrio šalininkai teigia, kad esame kūnai, kurie turi sielas. Trečiųjų nuomone, esame sielos, laikinai apsigyvenusios kūnuose.

http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/kodel-as-nesilankau-kapinese.d?id=66270436#ixzz3I27bqnuv

[kukulis]

Tos dvi aistros tikriausiai, išskirtinės tuo, kad jos susiję išmitinai su kūnu.
Paminėjau ne tam kad kaip nors išskirčiau aistras, bet kad pabrėžčiau mintį, kad mirtis turi apvalantį poveikį, apie kurį kalba šventieji tėvai.

Man net kartais kyla mintis ne kad už pačius mirusiuosius pasimelsti, bet kaip tik prašyti mirusiųjų,  kad melstųsi už mus ir už mane.

Man yra buvę tokių patirčių, kad apmąstant kokį nors mirusiojo darbą, kuris tikrai buvo šventas, patirdavau ir patiriu palaimingą patirtį.

P.S.
O kad kapų puošimas dzin, tai nereiškia, kad esu prieš kapų puošimą. Tiesiog man vienodai, ar jie išpuošti ar nelabai išpuošti; ir vienaip gerai ir kitaip neblogai. Gal kas nelabai patinka, tai kai ištisai būna padengta marmurine plokšte - kažkaip tada labai neestetiška.

[Pilgrim]

O išskirtinumas yra  gal tiksliau jos ypatingai reikšmingos, tačiau kitaip. Kol kas nesu tikras, kad aiškiai išdėstyčiau. Truputį reikia mintis parikiuoti.
Ką nori pasakyti, kalbėdamas apie apvalantį poveikį. Išskleisk kas tai būtų.
Tavo mintis apie maldą ir patirtis labai šauni. Tai ir yra apie ką kalbame poteriuose "šventųjų bendravimą" ar skaitome katekizme "mirusiųjų bendravimas"

[Silvija]

Kukuli, atsiprašau už pasakymą, kad trolini, nepagavau tavo minties, galva šiandien kažkokia sunki 

O šią tavo mintį:

Man net kartais kyla mintis ne kad už pačius mirusiuosius pasimelsti, bet kaip tik prašyti mirusiųjų,  kad melstųsi už mus ir už mane.

viens prie vieno pasakė kun. M. Sabonis sekmadienio homilijoje.

Pilgrim, aš turiu atsakymą, sakyti? Dėl to seniau savižudžius už kapinių tvoros laidojo?

[Varlė keliauninkė]

Silvija, atsakymas neteisingas. Kataliku baznycia draudzia pelenu barstyma, nes tada nera laikoma, kad zmogus palaidotas kaip asmuo. Mirusysis turi tureti savo vieta. Paguglinau :-)

Bet kaip tada su sventaisiais, kuriuos sudegino? Ju pelenu gi niekas nesurinko.

[kukulis]

Manau čia labiau simbolinė prasmė. Nes šiaip kitose religijose pelenų barstymas reiškia žmogaus susiliejimą su gamta, o štai toks susiliejimas su gamta jau yra priešinga krikščionybei doktrina. T.y. priešingas ne pats pelenų barstymas, o intencija dėl kurios barstomi pelenai.

Taip ir pelenų palaidojimas vienoj vietoj yra intencija kad kūnas kelsis, bet jeigu tie šventieji, kurie buvo sudeginti pelenų niekas nesurinko į vieną vietą, tai jie vis vien prisikels.  Tiesiog manau čia svarbi ne pati problema ar prisikels ar neprisikels kai bus išbarstyti pelenai - nes Dievui nieko nėra neįmanoma - bet pats laidotuvių ritualas svarbus; ir jo svarba, sakyčiau, didesnė gyviesiems negu mirusiajam.

P.S.
O dėl tavo Piligrim minčių apie apvalomąjį mirties poveikį, tai be abejo būtų įdomu įšgirsti/perskaityti; tik žinok, kad tai, ką tu išmąstai yra tavo mintys, o šventųjų raštai buvo ne vien šventųjų mintys, bet Šventosios Dvasios įkvėptos mintys. Be abejo, Šventoji Dvasia gal ir tau mintis geras teikia, bet į viską reikia žiūrėti atsargiai, besisaugant tiek klaidos tiek puikybės.

P.P.S.
O dėl trolinimo tai Silvija buvai teisi, aš iš tikrųjų trolinau

[Silvija]

Ot koks! Negali pabūti mokiniu? Bet juk tai - irgi puikybė 'Mes jums grojome, o jūs nešokote;
mes giedojome raudas, o jūs neverkėte'.

Silvija, atsakymas neteisingas.

Tai kad aš dar neatsakiau Aš tik paklausiau - ar ne dėl to seniau savižudžius laidojo už tvoros? manant, kad jie sąmoningai atsisakė Kristaus išgelbėjimo?

Tai mano atsakymas būtų toks: mes esame Kristaus, todėl net ir mirę kūnai išsaugo tą informaciją, kad yra Kristaus kūnas ir tam visos maldos bei visa pagarba reikalinga. Kas su Juo mirė, su Juo bus ir prikeltas. Vėlinių tradicijos - tai žmonių tradicijos, kaip kukulis ir sakė, reikalingos daugiau gyviesiems, kad neužsimirštume kas esame. O esantys anapus tai jau nepamirš niekaip


O gal žinote, kodėl ortodoksai kapinėse valgo?