Apie katalikų ir pravoslavų skirtumus, kodėl skirtingiems nelengva būti kartu?

[Pilgrim]

Aš ir kitas ... santykis tarp aš ir kito. Dažnai tai nemeilės santykis, bet konkurencijos santykis. Tada ir atsiranda ieškojimas to kitoniškumo, to kuo mes skiriamės, o ne to kuo mes panašūs. o juk esame vieno Tėvo vaikai.

[Diak. Tomas M.]

O čia jau katalikų kunigo žodžiai:

Dvasininkas neneigė, kad apskritai, lyginant su Rytų ritu, Vakarų rite racionalumas yra gerokai ryškesnis. Tačiau apogėjų jis pasiekia Novus Ordo, kur atsisakoma nereikalingų pakartojimų ir paliekamas tik pats Mišių branduolys. ,,Vakariečiui viską būtina racionalizuoti, sutrumpinti, padaryti, kad būtų efektyvu, palikti tik esmę, – teigė kunigas. – Tačiau ar šitaip kalba įsimylėję žmonės? Ar kas nors savo mylimajai sako: ,,Aš tave myliu." Ir viskas. Ko tu daugiau nori? Juk pasakiau, kad myliu, ko čia kartotis, ko čia gestikuliuoti." Tradicinės Mišios – tai meilės kalba ir meilės išgyvenimas.

[Pilgrim]

Bet kurios Šv. Mišios ir bet kurioje liturginėje tradicijoje yra meilės kalba ir meilės išgyvenimas.

[Diak. Tomas M.]

Taip, tai kunigas taip ir sako, kad kai kurie pasako: ,,Aš tave myliu." Ir viskas. Ko tu daugiau nori? Juk pasakiau, kad myliu, ko čia kartotis, ko čia gestikuliuoti."

Bet taip pat sutinku, kad meilė gali išgelbėti, net tuomet, kai situacija yra sunki. Yra kelios bendruomenės pasaulyje, kurios taip aukoja Novus Ordo Šv. Mišias, kad jose atsiranda daugiau nei įprastai meilės kalbos.

[Pilgrim]

Kunigas sako ... o tikintieji