Nors tai ir senesnis straipsnis, bet problema tikrai dar ilgai "neišeis iš garantijos". Citata iš Alfa.lt straipsnio Pagonių angelas užbūrė publiką (http://www.alfa.lt/straipsnis/10410898/Pagoniu.angelas.uzbure.publika=2010-09-24_09-28/):
Citata
Trečiadienį, kai susilygino diena ir naktis, sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje skleidėsi muzikinis stebuklas. Čia, kaip jau įprasta per lygiadienius, nuo scenos save dalijo Aistė Smilgevičiūtė ir grupė ,,Skylė".
Rudens ir pavasario lygiadieniams skirti koncertai nuo kitų atlikėjos ir grupės ,,Skylė" pasirodymų skiriasi pakylėta, nepaprastoje erdvėje sklandančia nuotaika. Pagoniškai datai paminėti kolektyvas pasirinko krikščionišką erdvę ir nesuklydo. Jau ketvirtą sykį įsitikino, kad ši vieta ypatinga, puikiai deranti jų dainoms. Unikalaus balso Aistė, pasipuošusi balta ilga suknele, buvo lyg neatskiriama bažnyčios dalis, tarsi angelas.
...
Nuoširdžiai ir atvirai nusiteikusi publika tą vakarą mėgavosi: sulaikiusi kvapą žavėjosi kiekviena melodija, atidžiai klausėsi žodžių, kartais, regis, baiminosi net pajudėti, kad neišsklaidytų po bažnyčios skliautais tvyrojusios kone magiškos nuotaikos. Tačiau vos tik muzikantai nutildavo, bažnyčioje nuvilnydavo plojimų ir pasitenkinimo šūksnių banga.
Savaime suprantama, tai yra labai jausminga žurnalistinė renginio interpretacija, bet kažkaip gaila, kad gražūs žodžiai užburia ne tik daug litų už bilietus mokančius žmones, bet ir dvasininkus, kurie leidžia tokiems koncertams vykti bažnyčios erdvėje... nežinia kas juos (dvasininkus) tam motyvuoja. Ar gal ir čia menas yra aukščiau visko, o mes nieko neišmanome apie aukštąją kultūrą (http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,128.0.html)? :no-no:
Ar kas nors
nuoširdžiai ir atvirai susimąsto apie savo gyvenimą? Ar kada kreipiasi į savo
Angelą sargą?
Ir nors Dievas
dalija save ne nuo scenos, bet nuo altoriaus ir neima už tą
stebuklą pinigų, nedaug ką tai domina. Ir žmonėms nesinori
atidžiai klausytis Jo žodžių... galbūt todėl, kad Jis gali sukurti "tik" dangišką nuotaiką :o
Matai, Tomai, istoriškai taip jau susiklostė, kad Lietuvoje krikščionybė ir pagonybė persipynė, tarsi susiliejo į viena. Tai - mūsų tautinio mentaliteto dalis. (Kai lietuviai didžiuojasi buvę paskutiniai pagonys, jie dažniausiai nori pasakyti, kad visomis jėgomis siekė išlaikyti laisvę ir tautinę tapatybę. O tai neturi visiškai nieko bendra su madingomis perkurtomis neopagonybės apeigomis miškeliuose, kurios neturi jokio ryšio su istorija, papročiais ir pan.) Nieko jau kitaip nebus. Paklausk savęs, kodėl per atlaidus pinamos augalinės juostos, jomis dekoruojamos bažnyčios? Todėl, kad pagonybėje augalai laikyti šventais ir tas archainis augalijos šventumas gražiai papildo mūsų bažnyčių šventumą. Nieko blogo čia nematau - labai graži tradicija. Na, o A. Smilgevičiūtės muzika - skambi ir patriotiška. Gerai, kad tokia skamba bažnyčiose. Man tai daug artimiau nei beskonis gitarų brazdinimas, primityviai pasigriebus psalmės eilutę ir ją nuolat kartojant be susimąstymo apie prasmę, minties gylį... Straipsnyje žurnalistė truputį perlenkė lazdą su savo analogijomis, bet iš esmės "Skylės" muzika - puiki.
Aš į visą situaciją žiūriu truputį iš kito kampo. Neabejotinai, kad Aistė yra talentinga atlikėja, bet ne tame esmė. Ir šaunu, kad dainos patriotiškos, bet juk ir neonaciai dainuoja patriotiškas dainas. Svarbu tai, ką (kokią žinią) ta muzika neša, o ji neša žinią apie tą pačią neopagonybę. Nei tautiškumo jausmai, nei dar kas negali būti aukščiau už tikėjimą, nes kitų atveju mes eisime nuo tikrojo tikslo.
Mūsų laikais žmonės pernelyg užsiciklino posakyje "viskas gerai, kas su saiku". Todėl nieko blogo truputį horoskopus pavartyti, nieko blogo pagoniškos muzikos paklausyti, taip pat nieko blogo jei kartą metuose bažnyčioje rengiamos pagoniškos apeigos... Taip tas "truputis" per ilgą laiką ir palaipsniui tampa didžioji gyvenimo dalis, o vietos tikram grynam tikėjimui nelieka.
Mes pamirštame, kad Dievas nesidalina 1-2 vietomis su jokiais stabais, ar tai būtų senovės religijos ar televizorius namuose... Taip pat mes pamirštame, kad iš pažiūros nekalti dalykai, juokeliai, poelgiai dvasinėje plotmėje gali turėti didžiulę reikšmę, kartais net kainuoti sielą.
Ir kaip tu paminėjai, kai kurios tradicijos mano nuomone, jau priėjo laiką, kai su jomis galima būtų ramiai atsisveikinti ir palikti jas istorijos vadovėliams... tai mane privertė susimąstyti šios Kūčios ir per Marijos radijų išgirstas tautosakininko interviu.
Prisiminęs filmą apie meksikiečių katalikų persekiojimą (For Greater Glory), pagalvoju, kad daugelis jų galėjo išsaugoti gyvybę ištardami vieną žodį "netikiu". Bet ne, jie pasirinko kankinio mirtį... o mes Dievo namuose klausomės giesmių perkūnui, plojame, prašome bisų ir manome, kad tai praeis nepastebėta danguje... tikri lengvatikiai :(
Ar yra giesmių Perkūnui? Nesu girdėjusi.. :-\. Bet čia tikrai jau neopagonybės apraiška, o ne protėvių tradicija. Nepalaikau jokiu būdu neonacizmo, gink Dieve, bet prielaidos jam atsiranda tada, kai nebelieka vietos sveikam patriotizmui. Kaip sakoma, tuštumos gamtoje nebūna - kasdienybėje niekindami Tėvynės meilę ir save pačius, susilaukiame smūgio kitu lazdos galu - šiurpių neonacizmo apraiškų. Beje, sveikinu visus iškilia Sausio 13-osios proga ir Dievas teapgaubia savo meilės šviesa tą naktį žuvusius už mylimos Tėvynės laisvę.
Praėjusį sekmadienį girdėjau kunigo mintį, kad net ir teologijos mokslų daktarai gali prarasti tikėjimą arba net visai jo neturėti. Taigi, ... o man norėtųsi, kad mūsų Bažnyčia pernelyg nesikeistų ir liktų su savo viešomis procesijomis, augalų girliandomis, giesmėmis, plotkelėmis, šv. Agotos duona, vargonais, sutanuotais kunigais, šienu ant Kūčių stalo, patarnaujančiais vaikais, varpeliais, smilkalais, siuvinėtomis parapijų vėliavomis ir pan. Nenorėčiau, kad ji taip "numodernėtų" kaip Belgijoje, kur kunigai be jokių iškilmių Velyknakčio procesiją rengia iki Bažnyčios durų ir nedrįsta eiti į lauką, nes bijo aplink gyvenančių musulmonų. Teko tokiame Velyknaktyje dalyvauti - pašiurpau ir jaučiausi lyg katakombose. Po kurio laiko grįžau į Lietuvą ir nuėjau į savo parapijos tradicinius atlaidus - man viskas atrodė taip artima, sava, brangu - lyg rojuj viskas būtų. Džiaugsmo ašarų negalėjau sulaikyti, sakau atvirai ir be jokio patoso. Gal kažkada lietuviai ir buvo paskutiniai Europos pagonys, bet bijau, kad dabartinėms tendencijoms įsivyravus, lietuviai netrukus bus paskutiniai Europos krikščionys.
Mes sugebam taip viską suplakt į vieną, kad paskui ir patys nebeatsirenkam. Krikščionybė, pagonybė, tautiškumas, patriotiškumas... ir kai imame ginčytis ir įsismarkaujame, žiūrėk jau iš brolių ir priešais nejučia galime tapti. Kaip ir apaštalai, norėdami greičiau sulaukti pjūties, prašė, leisk Viešpatie, mes tai jau greitai atskirsime tuos kviečius nuo raugių, bet Viešpats neleido, kad su vienais neišsirautų kiti... (Perfrazavau aš čia greituoju būdu, nepasiieškojus Evangelijoje tikslios ištraukos, bet tikiuos suprantamai).
Visi įsakymai ir visos Dievo nuorodos žmogui yra iš meilės duotos - tam, kad "nesusirgtume", kad "neužsikrėstume nuo kito" ir neprarastume gyvenimo (pamenat: "Jei tavo ranka ar koja gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau sužalotam ar raišam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom ar abiem kojom būti įmestam į amžiną ugnį"). Tai manyčiau ir čia taip: jei nesijauti tvirtas Dievo pažinime ir tik ieškai, geriau atsisakyti visokių pavojingų žaidimų su senaisiais mitais ar astronomija. Bet iš esmės tai gali būti tiek žalinga, tiek ir naudinga, jei žinai ką darai.
Įdomus VDU teologijos fak. dekano B. Ulevičiaus straipsnis (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-06-23-benas-ulevicius-krikscioniu-sventes-adaptuotos-pagoniu-sventes/84278) ta tema (ir komentarai taip pat). Ten jis sako:
Citata...nuo krikščionybės pradžios pastebimos dvi mąstymo srovės. Pasak vienos iš jų, pagoniškos apeigos yra demonų garbinimas, todėl jose negalima įžvelgti nieko vertingo ar teigiamo. Kita srovė teigė, kad nekrikščioniškos apeigos yra tarsi ,,pagonių Senasis Testamentas" – pranašystės apie Kristų, pasirengimas Evangelijai, tarsi kokie ,,Evangelijos šešėliai", kuriuose pasėtos Dievo Tiesos sėklos.
Su nekuriais B. Ulevičiaus teiginiais aš ginčyčiausi, bet pritarčiau, kaip ir Giedrės, tai jo minčiai, kad nuo kai kurių tautiškumo apraiškų mums nereikia bėgti, nes kaip bebūtų, ji atsirado ir kūrėsi tam tikroje dirvoje, kuri ne visa "buvo užkrėsta".
O apie Aistės kūrybą, Tomai, čia buvo geras paskatinimas rimčiau pasidomėt ;), ačiū.
Bet yra dar vienas dalykas. Čia jau iš mano patirties. Kai "susergi" Kristumi, savaime atkrenta viskas, kas nekrikščioniška, nebesinori nuodingo maisto, tie nuodai net ir nebeveikia. Tiesa, akyliau imi pastebėti visas įtartinas smulkmenas, dėl to labai norisi sustatyti "kelio ženklus" kitiems :-\.
Kiek skelbia spauda, 2003 metais Vilniaus savivaldybė su Vilniaus arkivyskupija pasirašė panaudos sutartį, leidžiančią neveikiančius maldos namus restauruoti ir 20 metų naudoti kultūrinei veiklai. Kultūrinę erdvę administruoti patikėta Vilniaus mokytojų namams, taigi dvasininkams kaip nors įtakoti jos panaudojimą matyt tapo sudėtinga ir dar desėtką metelių teks laukti, kol bažnyčią galėsim atgaut :(
Pasiklausiau Aistės Smilgevičiūtės, kurią labai vertinau dėl eurovizinio "Strazdo", kad jau anuomet lietuviai nebijojo būti nepopuliarūs išsiskirdami iš minios kuklumu, lietuvių kalbos naudojimu. Bet tai, ką radau šiandien, mane nuvylė (seniai jau nebeklausiau panašios muzikos). Dainų tekstuose šmėkščiojantys pagoniški/krikščioniški simboliai - žaltys, vanduo, ugnis, vaisingumo dėmuo - tikrai verčia suklusti ar išgirsime žinią nuo Dievo, deja, čia nedviprasmiškai minimi d i e v a i... įdedu pavyzdį (http://www.youtube.com/watch?v=djNa8a_mcCM), nors gal šiame tinklapyje ir nevertėtų :-\
Silvija, nurodytasis įrašas tai išrauka iš roko operos "Jūratė ir Kastytis" - Jūratės arija, todėl ir yra aiškių nuorodų į pagonybę, bet man netrukdo. Juk tai - pagoniška lietuvių legenda, bet kartu mūsų visų savastis. Nebūsiu aš kitokia: nematau priešpriešos tarp senųjų tradicijų ir katalikų tikėjimo. Jos visada derėjo, tik dabar vis mėginama dirbtinai viską supriešinti. Lietuve gimiau, lietuve ir mirsiu. Mano mėgstamiausias Aistės CD "Broliai" - apie Lietuvos partizanų likimą. Puikus iki ašarų. Kai klausėme pirmą kartą - visa šeima verkėme. Įmetu nuorodas į keletą dainų:
http://www.youtube.com/watch?v=JKnD99jro8Y - mano brangiausia daina "Vardan tos"
http://www.youtube.com/watch?v=f8axDJBzYwI
http://www.youtube.com/watch?v=GjcBRzenY04
http://www.youtube.com/watch?v=38P3sn9muDg
Gero klausymosi...
Manau reikia žiūrėti ne į vieną ar kitą kūrinį, bet į bendras kūrybos ištakas ir kūrėjų vidinį nusistatymą. Iš Roko Radzevičiaus interviu (http://www.respublika.lt/lt/naujienos/pramogos/kinas_muzika_tv/rradzevicius_jei_kuri_vadinasi_gyveni_bresti_dvasiskai/,print.1):
Citata- Atgimimo laikais pacifistinės idėjos ir patriotinės nuotaikos buvo plačiai pasklidusios po Lietuvą. Tačiau ,,Skylės" kūryba iš tuometinio konteksto išsiskyrė savo mitologijos, pagonybės akcentais...
- Pirmaisiais metais su mitologija daugiau žaisdavome. Humoro forma, kartais gal net pašiepiamai, eksploatuodavome antikos mitologiją. Tik vėliau, kai į grupę atėjo Aistė, pradėjome į tai žiūrėti rimtai ir propaguoti baltiškąją mitologiją. Moteriškosios linijos atsiradimas sustiprino kolektyvą įvairiapusiškai, suteikė harmonijos, darnos, taip pat kokybės. Aš niekada nesiveržiau būti vokalistu. Ir dabar dainuoju tik iš bėdos, kai reikia kažkam vyrišką partiją atlikti. Nesu vokalistas, man daug lengviau kurti.
Aš asmeniškai neklausęs "Brolių", bet tik radau komentarą ta tema bernardinuose (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-11-19-aistes-smilgeviciutes-ir-grupes-skyle-albumas-broliai/53341/comments#list):
CitataAivaras 2010-12-13 16:11
Nusipirkau: dainos man apskritai patiko, bet man nepatiko, kad jose visiškai sąmoningai išnaikinta krikščioniška partizanų kovos dimensija, o dainos perkrautos neva "tikrai lietuviškomis" aliuzijomis į lietuvybę, kaip neatsiejamą nuo pagoniškos pasaulėžiūros. Kaip neopagonims tai nepatiktų, partizanų kova buvo tiesiog persmelkta katalikybės, sudariusios daugelio jos dalyvių vertybinį stuburą.
Žiūrint į dainų tekstus tai ir matome:
http://www.music.lt/lt/daina/Teogonija/49602/
http://www.music.lt/lt/daina/Sventaragis/49592/
http://www.music.lt/lt/daina/Baltas-Brolis/49600/
Na tai paklausyk Tomai, prie progos. Man tai labai tas CD "prie dūšios". Įdėjau kelias nuorodas, o kiti kūriniai irgi internete yra. O gal ką pats rekomenduotum paklausyti?
Dėl "Šventaragio" ir "Teogonijos" visiškai sutinku - labai ryškiai išreikšta pagonybės linija. Bet čia jau visai kitas dainų rinkinys. Kita vertus, pagoniški elementai dainose dar nereiškia, kad žmonės realiai praktikuoja pagonybę.
Man daugiau nerimo kelia naujųjų krivių atsiradimas ir vadinamieji pagoniški būreliai - alkai. Asmeniškai žinau žmogų, kuris tokias idėjas propaguoja Kaune ir apsiskelbė kriviu - turi sekėjų. Va kur tikras pavojus, bet mūsų dvasininkai nesukuria patrauklios alternatyvos jaunimui. Tad nėra ko stebėtis ...
Aš į visą reikalą žiūriu paprastai. T.y. negali daryti išimtinių taisyklių atskirai vienai mėgstamai grupei, nes ji tau labai patinka. Turime suprasti, kad muzika yra labai stipri poveikio priemonė ir ja galima sėkmingai naudotis tiek blogiems, tiek geriems tikslams pasiekti. Todėl turi būti bendros taisyklės, kurių nutari laikytis.
Tai aš mąstau - jei aš žinau, kad yra kažkokia sunkiojo metalo grupė, kuri (kaip daugelis) tekstuose aukština tamsą - sakysim Metallica. Bet labai yra vienas "geras" gabalas "Nothing else matters"... tai ar aš atmetu visą kūrybą, nes žinau, kokios yra tos kūrybos ištakos, ar aš padarau išimtį ir leidžiu sau gardžiuotis tuo "geru" gabalu?
Kuom tada Skylė ir Aistė skiriasi nuo Metallica? Ar todėl, kad jie aukština lietuvių vyrų narsą ir taip "groja" mūsų jausmais? Ir dabar jau jie yra gera grupė, nes jie lietuvninkai. Ar man svarbiau praeinantis malonumas (šiuo atveju muzika) ir net tautiškumas, ar mano tikėjimas?
Nu tu sieki didelio "grynumo", kuris realiam gyvenime nežinau, ar realizuojamas. Jei pavyksta - puiku. Man kol kas dar ne... ;) Bet pagonė tai tikrai nesu... :)
Giedre, nei man, nei tau, nei niekam nepavyks, čia faktas. Mes esame pažeisti dvasioje... Todėl eini ir sakai:
"Dieve, man nepavyksta, padėk man šito dvasinio nuodo atsikratyti..." ir tada pavyks ;)
Aciu uz informacija, Tomai.
Citata iš: Silvija sausio 13, 2013, 11:07:59
Kai "susergi" Kristumi, savaime atkrenta viskas, kas nekrikščioniška, nebesinori nuodingo maisto.Tiesa, akyliau imi pastebėti visas įtartinas smulkmenas.
:thumbup:
Man surinktos informacijos daugiau nei pakanka (ypač dainų tekstai), kad visiškai pakeisčiau savo nuomonę. Tai, kad "Skylės" kūriniai tokie kaip ,,Baltas brolis" skambėjo šv. Kotrynos bažnyčioje - visiškas nonsensas.
Žmogus, kuris nesąmoningai dalyvavo koncerte ir neturi žalio supratimo apie visa tai, manau nėra "pakaltinamas", bet mes nuo šiol manau jau tampame įpareigoti kalbėti kitiems tiesą apie tai.
Citata iš: Giedrė sausio 14, 2013, 15:03:34
Dėl "Šventaragio" ir "Teogonijos" visiškai sutinku - labai ryškiai išreikšta pagonybės linija. Bet čia jau visai kitas dainų rinkinys. Kita vertus, pagoniški elementai dainose dar nereiškia, kad žmonės realiai praktikuoja pagonybę.
Bet nereiškia, kad praktikuoja krikščionybę, deja. Krikščionis niekad nekurtų panašių dalykų.
Aišku, tai nereiškia ir kad savo nuomone aš smerkiu šiuos kūrėjus, aš tik apgailestauju, kad jie ne Tikrąjį ir Vienintelį Dievą šlovina, gavę iš Jo tokį talentą...
Sveiki,
čia serbų dainininkės miksas, nesuprantu kalbos, bet balsas tikrai neblogas
http://www.youtube.com/watch?v=rVLlBDgQsOo
Graži muzika ir toks jausmas, kad "švari" :)
Sveiki mielieji,
Dekoju uz sia diskusija. Va "skyles" povandeniniu kroniku kompakta turiu ir kazkada su dideliu dziaugsmu klausiausi, nes esu muzikai jautrus zmogus ir mane ju dainos labai dziugino. Gal pasirodysiu ir paranoiska ar net tamsuoliska, bet igijusi daugiau dvasiu skyrimo patirties emiau labai atsargiai rinktis tiek muzika tiek knygas,(su filmais gal sunkiau sekasi deja nes turiu derintis prie kitu), ir Skyles nuo tada klausytis man ko tai nebesinori.
Pagonybe nes musu senosios tradicijos, tai realia praktika turinti realias pasekmes, yra zmoniu ir dabar praktikuojanciu pagonybe ir paskui turinciu kreiptis pas egzorcistus. Todel sakyti kad sios pasaulejautos nesipjauna, na niekaip negalima.
Šiandien perskaičiau apie nesuprantamus ketinimus rengti pagoniškas vestuves mūsų bažnyčiose. O tai visiškai nesiderina su KB principais. Pagonys, ketina išsinuomoti bažnyčias lyg kokias sales savo apeigoms "už auką", nes taip pageidauja kai kurie jaunavedžiai. Likau iš tiesų šokiruota.
Straipsnis žemiau:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kai-jaunavedziai-nori-pagonisku-o-gimine-krikscionisku-vestuviu.d?id=61512142
Gaila, bet juk tai būtų bažnyčios išniekinimas :'(
Tačiau kodėl stebėtis, juk paskutiniai du popiežiai tą patį darė Asyžiuje ir oficialiai tai buvo pavadinta visuotiniu ekumenizmu...
Na ne visai tą patį, Tomai. Pagonių kiemas - tai ne šventykla, į kurią jiems užeit ir ST laikais nebūdavo galima (ekumeninė iniciatyva kilo būtent nuo to).
Įdomu, kurios bažnyčios nuomoja pastatus šiems šventvagiškiems tikslams?
Kiek teko skaityti/žiūrėti, tai Asyžiuje jiems buvo suteikta po koplyčią, kurioje kryžiai buvo uždengti arba tam kartui pašalinti. Po kurio laiko Benediktas XVI panaikino Asyžiaus pranciškonų autonomiją, kas daugelio vertinama, kaip ženklas, kad toks ekumenizmas nėra sektinas pavyzdys.
Nezinau kodel, bet manes sis uzmojis visiskai nenustebino. Atsizvelgiant i vyraujancia pasaulevoka ir vertybiu braskejima to ir reikejo laukti. I baznycia juk seniai zvelgiama kaip i paslaugu biura. Daug ka pablogina ir tai, kad nekurie dvasininkai prie to prisideda. To neleisti yra musu pareiga.
Tiesa apie atveji, kuri minejo Tomas, nesu girdejusi. Ar esi tikras kad siuos atvejus galima sulyginti? Jona Pauliu II as laikau ypatingai ismintingu Dievo zmogum ir jo sprendimais abejoti man nekyla noras :) Tiesiog, nekyla noras :)
Tuo metu Italijos spauda tą renginį pavadino didžiausiu Bažnyčios įžeidimu per visą jos gyvavimo istoriją. O vėliau bendra grupė Italijos žurnalistų ir intelektualų kreipėsi į Popiežių Benediktą XVI, prašydami "nepakartoti Jono Pauliaus II klaidos". Taip kad kritika yra ne tik iš pravoslavų pusės, bet ir iš mūsų pačių kiemo, tiksliau - iš Vatikano kiemo :)
Knygos "Jėzus iš Nazareto" įžangoje kardinolas Ratzingeris rašė:
"Kiekvienas turi teisę nesutikti su manimi".
Ir nors Benedikto XVI knygoje "Pasaulio šviesa" aprašomas interviu su Popiežiumi negali būti laikomas Magisteriumo mokymu, tačiau Benediktas mus įspėja:
"Suprantama, Popiežius gali turėti klaidingas asmenines nuostatas. (Naturally the Pope may have mistaken private opinions)".
Ar galima abejoti/kvestionuoti Popiežiaus veiksmus?
Citata
St. Paul permitted himself to rebuke St. Peter in public, who by his ambiguous attitude (to say nothing of ambiguous doctrine!) ran the risk of contradicting the teachings of the council of Jerusalem on the salvation of the Gentiles (the Mosaic Law being abrogated). "I withstood him to the face, because he was to be blamed" (Gal 2:11), thus did St. Paul act towards the Pope.
St. Thomas comments: "If the faith be endangered, a subject ought to rebuke his prelate even publicly. Hence Paul, who was Peter's subject, rebuked him in public, on account of the imminent danger of scandal concerning faith" (II, II; 33, a. 4). Besides (II, II; 104, a.5), dealing with obedience: "It is written (Acts 5:29): 'We ought to obey God rather than men.' Now sometimes the things commanded by a superior are against God. Therefore superiors are not to be obeyed in all things."
<...>
Furthermore, the history of the Church recalls many acts of resistance against legitimate authorities when they somehow abused their power, in matters of doctrine or discipline: St. Hilary and St. Athanasius resisted Pope Liberius (4th century) during the Arian crisis; Pope Vigilius is put in his place by the deacon Pelagius (4th century) on the subject of monothelism; Boniface IV by St. Columbanus (7th century); Honorius by St. Sophronius of Jerusalem (7th century); and there are the examples of St. Bruno (against Pope Pascalus II), of St. Thomas Becket (against Pope Alexander III) and of St. Catherine of Sienna (against Gregory XI and Urban VI).
http://archives.sspx.org/news/assisi_iii/is_st_peters_on_the_way_to_assisi.htm
Jei mes žinome, kad pagonys ir induistai iš esmės garbina stabus/dvasias = demonus, tai kaip atrodo situacija, kur vienoje vietoje visi meldžiasi "už taiką pasaulyje" - katalikai Dievui, pagonys, okultistai ir induistai - demonams, o judaizmo išpažinėjai meldžiasi, laukdami kada bus atsiųstas Mesijas? O kaip manote, kas bus, tas atėjęs "mesijas"? Tik ir prisimeni Solovjovą...
Čia gera analizė ta tema: http://www.remnantnewspaper.com/Archives/2011-0315-cotter-assisi.htm
Citata iš: Tomas M. birželio 17, 2013, 11:24:24
Jei mes žinome, kad pagonys ir induistai iš esmės garbina stabus/dvasias = demonus, tai kaip atrodo situacija, kur vienoje vietoje visi meldžiasi "už taiką pasaulyje" - katalikai Dievui, pagonys, okultistai ir induistai - demonams, o judaizmo išpažinėjai meldžiasi, laukdami kada bus atsiųstas Mesijas? O kaip manote, kas bus, tas atėjęs "mesijas"? Tik ir prisimeni Solovjovą...
Čia gera analizė ta tema: http://www.remnantnewspaper.com/Archives/2011-0315-cotter-assisi.htm
Tai va tame ir yra problema, kad mes nežinom, ką tie pagonys su hinduistais garbina. Kad kūrinius kartais garbina, tai faktas. Bet tie jų garbinami kūriniai (aišku, tada, kai iš tikrųjų tie kūriniai garbinami) nebūtinai yra piktosios dvasios. Tai gali būti ir visai geri dalykai (tiek dvasiniai, tiek materialūs). Pvz., šis ponas (žiūr. nuorodą žemiau) irgi yra kūrinių garbintojas. Bet ar jis garbina blogus dalykus? :) Nepasakyčiau.
blog.lrytas.lt/ateistas/
Na jei žmogus garbina kūrinius, tai garbina mamoną, o mamona (materija) yra tiesioginė priešprieša Dievui.
Kaip ir žydai, perėję Raudonąją jūrą nusiliejo aukso stabą ir pradėjo garbinti, taip ir visi kiti garbinami kūriniai yra Dievo paniekinimo ženklas.
Dar yra žmonių, kurie garbina patys save (New Age), bet tai taip pat elementariai prieštarauja pirmajam Dievo įsakymui. Todėl šiuo atveju diskusija apie kūrinių garbinimą užsibaigia labai paprastai ir aiškiai.
Beje, Augustinai, jei esi paminėto ateistinio blogo autorius, turėtum susipažinti su mūsų forumo taisyklėmis, kad nebūtų bereikalingų diskusijų:
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,9.0.html
Citata iš: Tomas M. birželio 17, 2013, 12:58:17
Beje, Augustinai, jei esi paminėto ateistinio blogo autorius, turėtum susipažinti su mūsų forumo taisyklėmis, kad nebūtų bereikalingų diskusijų:
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,9.0.html
Deja, ne. Tik to pono blog'ą pateikiau kaip pavyzdį, kokių pagonių būna ir ką tie pagonys garbina. :)
P.S. O su forumo taisyklėmis susipažinau jau prieš užsiregistruodamas čia. Bet ačiū už priminimą. :)
P.P.S.
Citata
Na jei žmogus garbina kūrinius, tai garbina mamoną, o mamona (materija) yra tiesioginė priešprieša Dievui.
Šiaip jau čia truputį per stiprus apibendrinimas, Tomai. Diskutuojam toliau čia, atidarome naują temą diskusijai ar iš viso šia tema nediskutuojam?
Citata iš: Augustas birželio 17, 2013, 13:04:45
P.P.S. Citata
Na jei žmogus garbina kūrinius, tai garbina mamoną, o mamona (materija) yra tiesioginė priešprieša Dievui.
Šiaip jau čia truputį per stiprus apibendrinimas, Tomai. Diskutuojam toliau čia, atidarome naują temą diskusijai ar iš viso šia tema nediskutuojam?
1 Corinthians 10:20-21
20 No, but the sacrifices of pagans are offered to demons, not to God, and I do not want you to be participants with demons. 21 You cannot drink the cup of the Lord and the cup of demons too; you cannot have a part in both the Lord's table and the table of demons.
Citata iš: Silvija birželio 16, 2013, 02:47:28
Įdomu, kurios bažnyčios nuomoja pastatus šiems šventvagiškiems tikslams?
Siame straipsnyje rasoma, kad jau 2012 metais Kauno Pranciškaus Ksavero bažnyčioje įvyko pirmoji Kaukoro kompozicijos ,,Saulės vadavimo apeigos" premjera :
http://www.alfa.lt/straipsnis/15136024/Pagoniskos.vestuves=2013-05-13_10-34/ (http://www.alfa.lt/straipsnis/15136024/Pagoniskos.vestuves=2013-05-13_10-34/)
:-\
Kad tai tie žmonės pasikastų giliau, jie pamatytų iš kur šaknys dygsta:
CitataKAUKORO vardas susijęs su ypatingu augalu (mandragora), atspindinčiu grupės kūrybą. Kaukoro šaknys siekia pragarus, jo stiebuose gyvena žemės žmonės, jo žiedai stiebiasi į dangų pas senovės dievus...
http://www.saulesratas.eu/index.php?/kaukoras/ (http://www.saulesratas.eu/index.php?/kaukoras/)
Sutinku su Tomo pasisakymu del 1-ojo Dievo isakymo pazeidimo. Garbinimimas BET KO kas nera tikrasis Dievas, yra stabmeldyste. Netgi jei tai yra Dievo taciau iskreiptas ivaizdis. Ir tai tikrai nera niekaip per stiprus apibendrinimas.
Todel apie esminiai skirtingu religiju derinima negali buti net kalbos, nes visu pirma tai neimanoma.
Kosmaras, kaip reikia budeti. Nereikia stebetis kad piktasis vis braunasi i baznycia siekdamas ja sugriauti. Juk vyksta karas. Taciau vis del to visa kas vyksta kelia siurpuli ir nuostaba.
Taip. Ir man dar labai gaila, kad šitaip supriešinamas pats mūsų tautiškumas su krikščioniškumu, toks jausmas apima, kad apskritai turime sergėtis etnokultūros :(
Mano smegenys neišneša kas ir kaip gali leisti vykti pagoniškoms vestuvėms katalikų bažnyčioje? Koks kunigas gali tą leisti? Labai liūdna :( Žmonės akli ir nemato, kad piktieji ima viršų. Mes turime melstis, labai daug melstis už savo bažnyčią ir ypatingai už bažnyčios tarnus
Augucka, lietuviškai tariant: "you're preaching to the choir" ;D
Skiriu daugiau tiems, kurie to nežino ir ieško.
Jūs ir taip visažiniai, jūsų mokyti nereikia ;D
Citata iš: sparnai birželio 18, 2013, 02:33:41
Sutinku su Tomo pasisakymu del 1-ojo Dievo isakymo pazeidimo. Garbinimimas BET KO kas nera tikrasis Dievas, yra stabmeldyste. Netgi jei tai yra Dievo taciau iskreiptas ivaizdis. Ir tai tikrai nera niekaip per stiprus apibendrinimas.
Sparnai, žiūriu, nesuprato, kur Tomas klaidą (iš tiesų, net dvi) padarė. Ką gi. Teks paaiškinti pačiam.
CitataNa jei žmogus garbina kūrinius, tai garbina mamoną, o mamona (materija) yra tiesioginė priešprieša Dievui.
Tomo 1-oji klaida yra mamonos sutapatinimas su materija, kuri (t.y., materija) yra gerojo Dievo geras kūrinys ir jokiu būdu nėra tiesioginė priešprieša Dievui. ;)
Tomo 2-oji klaida yra ta, kad kūriniai - tai nebūtinai materija. Kitaip sakant, yra ir dvasiniai kūriniai, kuriuos irgi įmanoma garbinti, tuo sėkmingai pažeidžiant Dekalogą. :) ;)
Va tokios Tomo klaidelės. Tiesą sakant, menkos ir neįdomios, todėl diskusijos šia tema tęsti neverta.
Augustai, mes vis dar laukiame tavo pasakojimo, kodėl esi katalikas:
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,23.0.html
na, o po to, kai jį išgirsime, galėsime pakalbėti apie menkas ir neįdomias mano klaideles ;)
Citata iš: Tomas M. birželio 19, 2013, 16:58:56
Augustai, mes vis dar laukiame tavo pasakojimo, kodėl esi katalikas:
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,23.0.html
Na, trumpai aprašiau savo filosofinių ieškojimų kelią. :)
P.S.
Citatana, o po to, kai jį išgirsime, galėsime pakalbėti apie menkas ir neįdomias mano klaideles ;)
Beje, ši tema man asmeniškai nerūpi. Tik tuo atveju, jei tai vis dar rūpi Jums, Tomai, tada prašom. :)
Dvi dienos laukiu atsakymo į laišką - paklausimą, kurį parašiau į Kauno šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios el. paštą. Atsakys - neatsakys? Gal norite daugiau kas jiems šį klausimą užduot: ksavero@gmail.com ? :)
CitataGarbė Jėzui Kristui!
Esu Silvija, katalikiškos svetainės "Tavo Rankose" forumo moderatorė. Į mūsų akiratį pakliuvo informacija apie pagonišką renginį, vykusį jūsų bažnyčioje, kuri labai suneramino brolius ir seseris Kristuje.
Gal galėtumėte paaiškinti, kokie yra argumentai tokio jūsų sprendimo - leisti vykti pagoniškoms apeigoms krikščionių šventovėje? Kviečiu įsiskaityti ir į mūsų diskusijos argumentus bei pajusti šio reikalo rimtumą.
Labai lauksime atsakymo, iš anksto dėkoju.
Turime dvi temas apie pagonybės – krikščionybės neaiškų romaną, tai nežinojau net kurioje talpinti šią kunigo jėzuito Gintaro Vitkaus homiliją, kur jis giliai pažvelgia į reikalą. Prisiminęs savo nemalonią patirtį dalyvaujant vienoje Rasų šventėje Rumšiškėse, kunigas komentuoja Mt 7, 6. 12–14
CitataJėzus bylojo savo mokiniams:
,,Neduokite, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų.
Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai ir yra Įstatymas ir Pranašai.
Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda".
Pradžia ties 06:30
http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=34441 (http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=34441)
Sujungiau šias dvi temas ir taip pat norėjau pridėti nuorodą į mūsų diskusiją apie Kalėdų ir Kūčių papročius, kuri taip pat į temą:
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,219.0.html
Materializmo ir kitų srovių apraiškas mūsų gyvenime, kurias dažnai mums siūlo kitų šalių vyriausybės, mes dažnai vadiname trojos arkliais, bet pasirodo mes turime ir vietoje pagamintų medinių trojos arkliukų, padabintų tautiniais raštais, o juk skirtumas ne toks ir didelis :)
Radau LVK instrukciją KONCERTAI IR KITI RENGINIAI BAŽNYČIOSE BEI KOPLYČIOSE ŠALIA LITURGINIŲ APEIGŲ (http://www.lcn.lt/b_dokumentai/Lietuvos_vyskupu_rastai/LVK-instr_del-koncertu-baznyciose2001.html), pasirodo viskas labai gražiai parašyta juodu ant balto, kaip turėtų būti. Tik kas atsakys už tai, kad taip nėra? :-\
Citata iš: Silvija liepos 13, 2013, 06:58:56
Radau LVK instrukciją KONCERTAI IR KITI RENGINIAI BAŽNYČIOSE BEI KOPLYČIOSE ŠALIA LITURGINIŲ APEIGŲ (http://www.lcn.lt/b_dokumentai/Lietuvos_vyskupu_rastai/LVK-instr_del-koncertu-baznyciose2001.html), pasirodo viskas labai gražiai parašyta juodu ant balto, kaip turėtų būti. Tik kas atsakys už tai, kad taip nėra? :-\
Na, labai gerai. Ačiū, Silvija. Daug taškų ant
i susidėliojo.
CitataTik kas atsakys už tai, kad taip nėra?
Tai tam pačiam LVK dokumente ir parašyta, kas atsakingas už tų nurodymų vykdymą. Žiūr. 8-tą punktą:
"8. Bažnyčių klebonai, rektoriai, prefektai įpareigojami stropiai ir sąžiningai laikytis čia surašytų taisyklių, kad bažnyčios būtų apsaugotos nuo jų šventumo pažeidimų, niekuomet nepamirštant, jog jos yra skirtos liturginėms pamaldoms, maldai ir religiniam susikaupimui."
Tai taip, turėtų atsakyti, bet ar atsakys?
Šiandien ėjau per kiaurai merkiantį lietų, žiūrėjau į žmones, susibūrusius po stogeliais ir prisiminiau tą liaudišką posakį "išlikti sausam" :). Žmogaus įpročiuose tiesiog tai yra, jis intuityviai to siekia, nors ir nereiktų. Pagalvojau, kad sąžiningai gyventi - tai nebijoti nei lietaus, nei vėjo, nei perkūno, nei saulės kaitros - visos patirtys mums į naudą. Tai galvojant apie atsakomybę dėl to, ką padarome, ko galbūt neišpažinome ar neatitaisėme skriaudų, man vis klausimas iškyla, kaip Viešpats viską sudėlios? :-\ Kažkur ST yra pasakyta - "pasvers" ir žiūrės ar esame "sunkūs" ar "lengvi" (neseniai per MR "Biblijos slėpiniuose" išgirdau, kad "sunkūs" biblinėj kalboj yra panašiai kaip "garbingi") :).
Citata iš: Silvija liepos 13, 2013, 07:29:36Tai taip, turėtų atsakyti, bet ar atsakys?
Be abejo, atsakys. Jei ne prieš vyskupą, tai prieš Dievą tikrai.
CitataŠiandien ėjau per kiaurai merkiantį lietų, žiūrėjau į žmones, susibūrusius po stogeliais ir prisiminiau tą liaudišką posakį "išlikti sausam" :). Žmogaus įpročiuose tiesiog tai yra, jis intuityviai to siekia, nors ir nereiktų. Pagalvojau, kad sąžiningai gyventi - tai nebijoti nei lietaus, nei vėjo, nei perkūno, nei saulės kaitros - visos patirtys mums į naudą. Tai galvojant apie atsakomybę dėl to, ką padarome, ko galbūt neišpažinome ar neatitaisėme skriaudų, man vis klausimas iškyla, kaip Viešpats viską sudėlios? :-\ Kažkur ST yra pasakyta - "pasvers" ir žiūrės ar esame "sunkūs" ar "lengvi" (neseniai per MR "Biblijos slėpiniuose" išgirdau, kad "sunkūs" biblinėj kalboj yra panašiai kaip "garbingi") :).
Noras likti "sausam", sakyčiau, yra natūralus. Gal, tiksliau pasakius, net ne sausam, o švariam likti yra natūralus noras. Tik tiek, kad priemonės nelabai geros (o tiksliau, visai blogos) pasirenkamos tam norui įgyvendinti.
CitataPagalvojau, kad sąžiningai gyventi - tai nebijoti nei lietaus, nei vėjo, nei perkūno, nei saulės kaitros - visos patirtys mums į naudą.
Tai galioja tik tada, jei mylime Dievą ir stengiamės viską daryti dėl Jo. O jei vis dar norim gyventi sąžiningai ne dėl Dievo meilės mums ir mūsų meilės Dievui, o dėl kitų motyvų, tai labai greit viskas žlunga.
Štai vėl:
Citata...po Kotrynos skliautais pasitiktas jau ne vienas lygiadienis, o štai Kaune toks koncertas bus pirmą kartą. Grupė ,,Skylė" kauniečius ir miesto svečius kviečia į Šv. Jurgio bažnyčią.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-09-16-aiste-smilgeviciute-ir-grupe-skyle-dvi-rudens-lygiadienio-sventes/107238 (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-09-16-aiste-smilgeviciute-ir-grupe-skyle-dvi-rudens-lygiadienio-sventes/107238)
Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčia Kaune. (http://www.kaunoarkivyskupija.lt/kaunas/jurgio-b/)
Iš minėtos LVK instrukcijos:
Citata2. Bažnyčių panaudojimas koncertams iškelia kunigams daugybę klausimų, į kuriuos tenka atsakyti.
Visų pirma leidimas panaudoti bažnyčias įvairiems koncertams rengti kelia kai kurių tikinčiųjų nepasitenkinimą. Kita vertus, kategorišką draudimą koncertuoti bažnyčiose nepalankiai priimtų koncertų organizatoriai. Siekiant suderinti šias dvi skirtingas nuomones, reikia atsižvelgti į bažnyčių paskirtį bei atliekamų kūrinių pobūdį, ar jie derinasi su bažnyčios paskirtimi.
3. Pagal tradiciją, kurią nurodo bažnyčios ir altoriaus šventinimo apeigos, bažnyčia pirmiausia yra vieta, kurioje renkasi Dievo tauta, šventovė, pastatyta iš gyvų akmenų ir skirta Dievui garbinti, vieta, kur krikščionių bendruomenė renkasi sakramentų praktikai, švęsti ir garbinti Eucharistiją.
Taigi bažnyčių negalima laikyti paprastomis "socialinio ar kultūrinio" susibūrimo vietomis, galinčiomis tarnauti bet kokio pobūdžio susirinkimams.
Bažnyčios – tai šventos vietos, kurios po jų konsekravimo išimtinai ir visam laikui yra skirtos dieviškojo kulto atlikimui. Bažnyčia yra laikoma Dievo namais, Jo gyvenimo tarp žmonių ženklu. Bažnyčia lieka šventa vieta ir tada, kai joje neatliekamos liturginės apeigos. Didesniuose miestuose, kur vyksta intensyvus ir triukšmingas gyvenimas, bažnyčios yra tos vietos, kur tyloje ir maldoje žmogus randa dvasinį atsigaivinimą, atitrūksta nuo įtampos ir triukšmo, bet tik tuomet, kai bažnyčios išlaiko savo autentiškumą. Bažnyčių naudojimas, nesiskaitant su jų paskirtimi, daro žalą jų sakralu-mui.
4. Apie bažnyčių panaudojimą koncertams kalba Kanonų teisės kodekso 1210 kan.: "Šventoje vietoje leidžiama tik tai, kas tarnauja kulto, pamaldumo ir religijos praktikavimui bei platinimui, ir draudžiama visa, kas yra svetima vietos šventumui. Vietos ordinaras gali atskiru leidimu leisti panaudoti ją kitiems tikslams, jei jie neprieštarauja vietos šventumui".
Taisyklė, kad bažnyčios gali būti panaudojamos kitiems tikslams, neprieštarau-jantiems vietos šventumui, sudaro prielaidas, įgalinančias bažnyčiose šalia liturginių apeigų rengti bažnytinės ar religinės muzikos koncertus. Bet kuriuo atveju bažnyčiose negalima atlikti muzikos, kilusios ne iš religinio įkvėpimo. Tokios muzikos atlikimas reikštų nepagarbą bažnyčiai, o drauge būtų nuvertintas ir muzikos kūrinys, kuris turi būti atliktas tik jo pobūdžiui tinkamoje aplinkoje.
Kadangi bažnytinė vadovybė turi teisę laisvai naudotis savo galiomis šventose vietose (1213 kan.), jos kompetencijai taip pat priklauso spręsti bažnyčių panaudojimo klausimus bei rūpintis jų sakralinio pobūdžio išlaikymu. Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartyje dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų aiškiai nurodoma, kad Lietuvos Respublika taip pat garantuoja bažnyčių ir koplyčių, taip pat tiesiogiai su šiomis kulto vietomis susijusių statinių, jų teritorijų ir religinio kulto objektų sakralumo gerbimą ir kompetentingos Katalikų Bažnyčios vadovybės prašymu juos gina (7.1 str.)
[...]
6. Leidimą rengti koncertą bažnyčioje duoda vietos ordinaras kiekvienam konkrečiam koncertui, bet ne koncertų ciklui. Ordinaras gali, jei matys būtinumą, pagal 1222 kan. paskirti dieviškam kultui jau nenaudojamą bažnyčią, kurioje būtų rengiami sakralinės muzikos koncertai su sąlyga, kad tai neprieštaraus vietos šventumui.
Koncertų organizatoriai privalo įvykdyti šias sąlygas, kurias prireikus vietos ordinaras gali papildyti:
nustatytu laiku paduoti raštišką pareiškimą vietos ordinarui, nurodydami koncerto datą, taip pat programą, išvardydami visus kūrinius ir jų autorius;
gavę ordinaro leidimą, klebonai ar bažnyčių rektoriai turi susitarti su koncertuojančiais, kurie įpareigojami gerbti bažnyčios šventumą;
įėjimas į bažnyčią turi būti laisvas ir nemokamas;
atlikėjų apranga ir elgesys turi atitikti bažnyčios šventumą;
pagerbdami altorių, ant kurio aukojama Eucharistinė Auka, atlikėjai, chorai ir orkestrai nekoncertuoja altorinėje bažnyčios dalyje - presbiterijoje;
Švč. Sakramentas renginio metu turi būti saugojamas gretimoje koplyčioje (938 kan.);
koncerto organizatoriai privalo raštu įsipareigoti dėl išlaidų padengimo, patalpų sutvarkymo, galimos žalos atlyginimo.
[...]
8. Bažnyčių klebonai, rektoriai, prefektai įpareigojami stropiai ir sąžiningai laikytis čia surašytų taisyklių, kad bažnyčios būtų apsaugotos nuo jų šventumo pažeidimų, niekuomet nepamirštant, jog jos yra skirtos liturginėms pamaldoms, maldai ir religiniam susikaupimui.
Nematau nieko bloga, kai bažnyčiose skamba tinkama muzika - senose bažnyčių pastatuose paprastai būna puiki akustika, daug geresnė nei šiuolaikiniuose pastatuose. Kaži ar lygiadienio terminą galėčiau pavadinti pagonišku - greičiau astronominiu. Planetos juk sukasi ir krikščionims taip pat kaip nekrikščionims. Bet va, kad kunigai prasilenkia su savo pačių nusistatytomis taisyklėmis - tai faktas:
Citataįėjimas į bažnyčią turi būti laisvas ir nemokamas;
o iš tiesų http://www.skyle.lt/naujas/skyle_files/koncertu_info/Rudens_Lygiadienio_2013_koncertai_Vilniuje_ir_Kaune.pdf
Beje, bernardinai.lt nukopijavę šitą tekstą, kainas irgi "numuilino".
Citata iš: homo viator rugsėjo 17, 2013, 11:11:46
Nematau nieko bloga, kai bažnyčiose skamba tinkama muzika
O ar panašu, kad ji bus tinkama? Jei paskaitysi šią diskusiją nuo pradžių, pamatysi, kad tikrai turime pagrindo abejoti. Na, nebent jie būtų atsivertę į krikščionybę, nes anonse sakoma:
CitataŠiuo metu grupė ieško naujo kūrybinio impulso bei įkvepiančios temos, ir repetuoja visiškai naujas dainas. Koncertų metu po abiejų bažnyčių skliautais klausytojams bus galimybė pirmiesiems keletą jų išgirsti.
Na, esu buvusi "Skylės" koncerte Druskininkų kavinėje "Kolonada". Ten rinko pinigus ir tai normalu. O bažnyčios pastatas - ne kavinė. Man atrodo, kad jei jau koncertas Bažnyčioje, tai jis turi būti nemokamas - t.y. visiems, nes Bažnyčia yra Dievo namai. O kas nori pasipinigauti, tam yra kavinės, salės, sporto rūmai ir t.t.
Be abejonės, jeigu pranciškonai laikytųsi nuostatų ir būtų principingi, būtų pateikę grupei sąlygas koncertui bažnyčioje - nemokamas. Ir atitinkamai sekančias iš dokumentų - grupė juk iš koncertų gyvena - būtų automatiškai atsisakiusi surengti nemokamą koncertą.
Silvija, iš tavo citatos tikrai neaišku kokio stiliaus muziką jie groja. Prižadu paklausyti prie progos. O iš pdf'o matau, kad gros kažką ir iš 'Brolių', skirtų mūsų žuvusiems partizanams..
Iš mano citatos ir negali buti aišku, nes kiek suprantu, tai bus grupės siurprizas publikai. O nepasitikiu jais todėl, kad šie atlikėjai jau yra deklarave savo pagoniškas pažiūras. Neatsistebiu dvasininkais, kurie toleruoja :-\
Gerai sakė Tomas:
Citata iš: Tomas M. sausio 12, 2013, 14:39:17
Prisiminęs filmą apie meksikiečių katalikų persekiojimą (For Greater Glory), pagalvoju, kad daugelis jų galėjo išsaugoti gyvybę ištardami vieną žodį "netikiu". Bet ne, jie pasirinko kankinio mirtį... o mes Dievo namuose klausomės giesmių perkūnui, plojame, prašome bisų ir manome, kad tai praeis nepastebėta danguje... tikri lengvatikiai :(
Citata iš: Tomas M. sausio 11, 2013, 17:50:42
Ar kas nors nuoširdžiai ir atvirai susimąsto apie savo gyvenimą? Ar kada kreipiasi į savo Angelą sargą?
Ir nors Dievas dalija save ne nuo scenos, bet nuo altoriaus ir neima už tą stebuklą pinigų, nedaug ką tai domina. Ir žmonėms nesinori atidžiai klausytis Jo žodžių... galbūt todėl, kad Jis gali sukurti "tik" dangišką nuotaiką :o
Mt.6,5-6
5,Kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.
6.Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai.
Dievas myli ir leidžia gyventi ir "teisiems" ir "neteisiems". Tai kodėl mes teisiame ir norime, kad nebūtų to, kas yra? Nuteisiame tuos, kuriuos Dievas nenuteisia? Kodėl nemylime ir nesimokome mylėti?
Nors Tomas gali ir pats apsigint, bet man labai norėjosi įsiterpt O:-), juk tamsta teisi jį lygiai taip pat pritaikydamas tokią ištrauką iš Evangelijos (beje, paskutinio žodelio "viešai" originale nėra ;)).
Šiuo atveju mes veikiame tik kaip tvarkdariai. Esame Katalikų Bažnyčios nariai, Jos turtas - visų mūsų turtas, Lietuvos Vyskupų Konferencija išleido labai nuodugnią instrukciją kaip turėtų būti naudojami bažnyčių pastatai tokiais atvejais (žr. ankstesniuose komentaruose). Gaila, kad patys kunigai ir klebonai tų instrukcijų nežino. Todėl tenka tai daryti (kelti tokius atvejus viešumon) mums.
"juk tamsta teisi jį lygiai taip pat"
Nu gal polinkis save kaltinti ir paskui teisinti yra stiprokas.... Nežinau. Bet mano komentare absoliučiai nėra jokio kaltinimo, o tik iškeltas klausimas ir kvietimas mokytis mylėti. Tai tik ir tiek. Na, o prisiimti ar neprisiimti kokią tai kaltę - yra asmeninis pasirinkimas. Bet, kad ir apkaltiname save, vis tiek verta ieškoti būdų kaip sau atleisti. Juk jei sau nepajėgime atleisti, tai kaip gi kitiems pajėgsime. Ir jei teisiname - kaltiname save, tai kaip gi sugebėsime kitų neteisti?
O citata tiksli. Jei kitose evangelijose parašyta kitaip, tai tik paliudija jų žmogaus rankos redagavimą ir galimą iškraipymą.
(https://99cbf8df-a-62cb3a1a-s-sites.googlegroups.com/site/viskasciayra/Home/foto/IMG_0001.jpg?attachauth=ANoY7coUbz3Tuc4E7OmDxLICdml317v3uFT-jUIOf0g8zZvboA5pkDor0E_xQaV69bfJBC6dnhGQ3HYhchf8_moOZ2Y1ASfdtCgpcApV8-RcOelEC89tjJlubyA5bIhABCzvbV5Dt3SrAvojHp_Vt3a_cgqjD9k-YQV5BbmLFtxlLW7qc096OT8WF8E2NISwWvwX4jwLja4SsPXCxOBNehI9IX9TJg57QWGUGxujtRBW5nRksjJTSvo%3D&attredirects=0)
Algi, (sveikas prisijungęs, beje!) įsivaizduok tokią situaciją:
eini kaimo keliu ir matai, kaip tolumoje keletas vyrų bando nusitempti moterį nuo kelio, tada bando ją pargriauti - tau jau dabar aišku, kad jie nori ją išprievartauti... Kokie bus tavo veiksmai? Ar skambinsi policijai ir lauksi, kada po kelių valandų atvažiuos pareigūnai (kai viskas bus post factum), ar bėgsi jos ginti, ar... nuspręsi, kad kas tu toks, kad teistum tuos žmones ir toliau ramiai sau žingsniuosi keliu?
Sakykim, kad nerami siela tau neleidžia taip ramiai samprotaujant eiti ir tu pradedi bėgti link įvykio vietos, kad būtum arčiau situacijos - jei nuspręsi, galėsi veikti... tu artiniesi ir savo siaube pamatai, kad ta moteris yra tavo paties motina... kokie tada bus tavo veiksmai?
Tai kas vyksta dabar yra situacija, kai mūsų Motina Bažnyčia yra prievartaujama, ir tai daroma viešai, tik jos vaikai ne tik, kad nesistengia ją apginti, bet iškėlę rankas į viršų šaukia: "Pakartot, pakartot, pakartot!".
Kai mūsų Bažnyčia bus mūsų Motina mūsų širdyse, tokių dalykų nebus.
P.S. manau, kad teisti save yra geras dalykas. Geriau čia teisiu save, nei po mirties būsiu dar griežčiau teisiamas...
Na taip. Įsitikinimų keisti nenoriu ir suprantama nesiekiu ką nors įrodyti.
Pasakysiu tik kaip aš suvokiu. ,,Neturėk kitų dievų". Aš suprantu ,,Nesudievink nieko žemiško". Dangus ir bažnyčia yra žmogaus vidus. O bažnyčia išorėje yra žemiška. Tarpreliginiai karai bene žiauriausi ir ilgiausiai besitęsiantys. Kodėl? Juk visur ieškoma Dievo. Manau todėl, kad religijose sukuriamos dogmos (nepajudinami įsitikinimai) ir apjungiama bendruomenė su viena idėja. Sukuriamas agregoras. Štai čia įsijungia jau galingesni dalykai. Agregorui būtini priešai, kad jo paties išlikimui būtų išsiurbiama energija. Jei aš sukūriau priešą, tai priešas yra tikras ir aišku jis griaus. Karas reikalingas vardan karo. O po karo laimėtojų nėra. Būna tik nukentėjusieji nuo karo abejose pusėse.
Jei naudojama prievarta betarpiškoje aplinkoje, tai visada patartina klausyti širdies ir tada žinosi ką daryti. Evangelijoje yra tokie žodžiai. Gal netiksliai čia juos pateiksiu, nes tektų paieškoti to puslapio... ,,Du mals vienomis girnomis. Vienas bus paimtas, o kitas paliktas" . Pabandyk surasti atsakymą. Kodėl?
Siūlyčiau įsivaizduoti kiek kitokią situaciją. Eini gatve, naktis. Iš priekio pareina žmogus nerūpestingai mojuodamas kirviu. Reakcija? Noras arba pulti arba bėgti ... Įsitempi, eini į priekį, tuoj smogsi preventyvų smūgį ... Žiū, ogi pusbrolis ! Iš darbų grįžta. Sustojat, apsikabinat, linksmai pasišnekučiuojat ... Baimė ir noras pulti buvo iki tol kol, kol nepažinai brolio... Brolio Kristuje...
Taip, Povilai. Visiškai su tavimi sutinku. Visi žmonės yra netgi daugiau negu šeima.
Na, o grėsmė iš viso neegzistuoja. Baimė sukuria grėsmės iliuziją. Netgi mirties pavojuje grėsmės nėra. Mirties baimė sukuria mirties grėsmę. Na ir baimė pagimdo agresiją.
Ir dėl to, kad
visi žmonės yra daugiau negu šeima, kartais turime nusileisti ir ant žemės. KBK tokius atvejus išskiria apibrėždamas Penktąjį Dievo įsakymą (http://katekizmas.lcn.lt/kbk1996p2003/N180A6.html):
CitataBŪTINOJI GINTIS
2263 Būtinoji žmogaus ir visuomenės gintis nėra draudimo žudyti nekaltą žmogų arba tyčinės žmogžudystės draudimo išimtis. ,,Savigynos gali būti du padariniai: savosios gyvybės išsaugojimas ir užpuoliko mirtis."39 ,,Visiškai įmanoma atsirasti dviem vieno veiksmo padariniams, iš kurių pirmas yra norimas, antras – ne."40
2264 Savęs paties meilė išlieka pagrindiniu dorovės dėsniu. Tad teisinga reikalauti pagarbos savo teisei gyventi. Kas gina savo gyvybę, nenusikalsta žmogžudyste, net jeigu yra priverstas smogti mirtiną smūgį užpuolikui:
Jeigu kas, gindamas savo gyvybę, pavartoja daugiau jėgos, negu reikia, tai yra neleistina. Bet jei jis pasipriešina smurtui saikingai, tokia savigyna leistina [...]. Kad būtų išganytas, žmogus neprivalo atsisakyti saikingos savigynos, idant išvengtų kito mirties, nes žmogui privalu labiau rūpintis savo, negu kito gyvybe.41
2265 Būtinoji gintis gali būti ne tik teisė, bet ir svarbi pareiga tam, kuris yra atsakingas už kito gyvybę. Bendrosios gerovės gynimas reikalauja neteisų užpuoliką padaryti nepavojingą. Dėl to teisėti visuomenės vadovai turi teisę net imtis ginklo atremti gyventojų, už kuriuos jie yra atsakingi, užpuolikus.
Ir dar, Algi, įdomu kokią Bibliją tu skaitai? Dėl Mt 6. 5-6 eilutės galima pasitikrint kad ir čia (http://biblija.lt/index.aspx).
Bet mes jau labai nukrypom nuo temos.
Citata iš: Algis957 spalio 09, 2013, 12:33:06
... O bažnyčia išorėje yra žemiška. Tarpreliginiai karai bene žiauriausi ir ilgiausiai besitęsiantys. Kodėl?
Algis keletą kartų užsiminė dėl neva iš krikščionybės kylančių karų ir didelių jų aukų. Kad paneigti šį mitą, reikia pasitelkti statistiką, o statistika labai paprasta: dėl krikščioniškų religijų kilo 3% karų, dėl islamo 4% karų, straipsnyje pateikiama ir lentelė didžiausių žudikų, kurie beje visi buvo nereligingi:
http://carm.org/religion-cause-war
Citata iš: naujokasf sausio 14, 2013, 16:58:25
Sveiki,
čia serbų dainininkės miksas, nesuprantu kalbos, bet balsas tikrai neblogas http://www.youtube.com/watch?v=rVLlBDgQsOo
Pirmosios giesmės kalba graikų. Tai senovinė krikščioniška liturginė giesmė. Kita po jos einanti giesmė - Serbų kalba. Taip pat 100% krikščioniška. Ta pačia melodija bet kitomis kalbomis šią giesmę gieda ir kitų šalių ortodoksai krikščionys. Iš to ir sprendžiu, kad tai 100% krikščioniška giesmė, nors žodžių nesuprantu. :)
Kitos giesmės, manau, jau labiau gal pasaulietinės.
Citata iš: Tomas M. spalio 25, 2013, 02:41:00
http://carm.org/religion-cause-war
Dėl to carm.org saito. Jie ne katalikai ar ne?
Klausimas kilo dėl šitos vietos: http://carm.org/dictionary-predestination t.y. jie teigia, remdamiesi biblija kad predestinacija yra tikrovė.
Taip pat remiasi 529 metais įvykusiu "Oranžiniu Susirinkimu", kuriame buvo paneigta taip vadinama pusiau-pelagianistinė erezija. http://carm.org/semi-pelagianism .
Kiek visame tame tiesos?
Klausimas kilo dėl to, kad, jeigu mano atmintis neklysta, predestinacija katalikų bažnyčioje laikoma neteisinga doktrina, o tarkim sinergetika ( žmogaus ir Dievo bendradarbiavimas ) laikoma ortodoksų bažnyčioje teisinga doktrina, kas paneigiama tame saite, kur rašoma apie semi-pelagianism'ą.
Kukuli, nežinau ar jie katalikai, bet esmė ne jų konfesijoje, bet tame tyrime, kurie jį atliko.
Panaši istorija JAV:
http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,931.msg16923.html#msg16923
Neseniai bendravau su baltų kultūros atstovu.
Supratau kelis dalykus.
1) Pagonybė yra natūrali žmonijos religija.
T.y. pats žmogus ieškodamas Dievo, sukuria neišvengiamai pagonybę.
2) Ryškiausias skirtumas tarp pagonybės ir krikščionybės - Dievo ir kultūros prioritetų skirtumas.
T.y. pagonybėje svarbiausia yra kultūra. Krikščionybėje svarbiausias yra Dievas.
Su pirmu punktu sutinku 100 procentų, o dėl antro abejočiau, nebent eina kalba apie šiuolaikinę pagonybę. Nes seniau, kol žmonės dar neturėjo iš ko rinktis (nepažinojo krikščionybės), stipriai tikėjo savais dievais, laikė juos prioritetu, ir tai gal net jiems bus Dievo įskaityta :-\
Antras punktas gali būti mano pašnekovo asmeninė nuomonė.
Jis sakė, kad net ir kanibalizmas gali būti pateisinamas, kai kalbama apie kultūrą. Kaip pavyzdį paėmė neseniai įvykusį įvykį, kai į kažkokią salą atvykusį amerikietį suvalgė vietiniai ritualiniu būdu.
Jis pasakė, kad tai yra jų kultūros dalis, ir jie nepadarė jokios nuodėmės.
Tuo tarpu aš ir dar kitas žmogus, sakėme, kad kultūra nepateisina žmonių veiksmų. Taip kaip izraelitai, kai ėjo į pažadėtąją žemę, Dievas liepė išnaikinti ten esančias tautas. Tos tautos turėjo savo kultūrą, bet Dievas tos kultūros nepateisino. Vadinasi yra kultūrų, kurių Dievas nepateisina. Kai izraelitai ėjo į tas vietas, Dievas siuntė prieš tautas ligas, ir ligų nualintas tautas izraelitai nugalėjo ir užėmė jų žemes.
Taip pat ir inkų civilizacija - kaip tiria mokslininkai, nei iš šio nei iš to išnyko, nors buvo labai išsivysčiusi. Vėliau mokslininkai kasinėjo ir rado jų kultūros ypatybes - žmonių aukojimai dideliais kiekiais ir panašios baisybės. Mokslinio paaiškinimo, kodėl tos civilizacijos išnyko - nėra. Teigti, kad Dievas išnaikino tas tautas, galime, tačiau moksliškai to įrodyti negalime :)
"Dievas liepė išnaikinti ten esančias tautas. "
ST yra istorija kai izrailitai turėjo apsupti miestą, jo sienas (tvirtovę)- sunaikinti. Išžudyti visus, nieko nepasiliekant...
Vėliau "išsiaiškinta", kad tas "mestas" buvo kaimelis su medine tvorele, o žmonių jame jau senai negyveno.
Neperlenk su išnaikinimais, tautomis ir "liepimu"
Ps yra knygų aiškinančių ST.
PPS ar tikrai Dievas LIEPĖ?!
Dievo tautos istorija paženklinta karais, bet ar ne dėl šio nepakamo Dievo pažinimo Jis ir siuntė Sūnų? ST kovos mums, NT žmonėms, jau reiškia, kad išlipom ir senų batų ir atgal žiūrėti galime nebent iš naujo supratimo.
Todėl to pagonies, kuris pateisina ritualines žmogžudystes šiandien, požiūris yra nusikalstamas. Tad ir pagonybė, pažįstant krikščionybę, yra nusikalstama religija.
Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje, pašventinta atkurta senoji Sasnavos bažnyčia (2011 05 06) (http://www.kaunoarkivyskupija.lt/index.php?id=140&ncid=2&nid=335)
CitataGegužės 6 d., penktadienį, Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje, 12 val. pašventinta atkurta senoji Sasnavos bažnyčia (statyta 1817 m., nugriauta 1952–1954 m.). Pašventinimo apeigoms ir šv. Mišių liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
2008 m. vasario 8 d. buvo pašventintas šios Švč. M. Marijos Gimimo titulą turinčios bažnyčios kertinis akmuo. Atkurti architektūrinę, meninę vertę turinčią medinę aštuoniakampę bažnyčią (drauge su varpine, šventoriaus tvora etc.) remiantis išlikusia autentiška architektūrine, ikonografine medžiaga buvo sumanyta muziejuje formuojant XIX a. pab.–XX a. pradžios etnografinio miestelio ansamblį. Į atkurtą bažnyčią sugrįžo du iš trijų autentiški altoriai, klausyklos, suolai, kiti liturginiai reikmenys. Didįjį altorių papuošė dail. E. Kniūkštaitės paveikslas ,,Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu".
2015 SEM - Scenos ir Estetikos Mokyklos spektaklis ,,Sparnuoto Malūno Sakmės" Rumšiškių muziejaus bažnytėlėje...
Video: SEM - Scenos ir Estetikos Mokyklos spektaklis ,,Sparnuoto Malūno Sakmės" (https://youtu.be/6IH-oEmFt9o?t=5m38s)
Toliau dar įdomiau: https://youtu.be/6IH-oEmFt9o?t=12m45s
Pabaigai, etno hard-rokas: https://youtu.be/6IH-oEmFt9o?t=25m1s
Spėju, kad po tokio "renginio", reikėtų atsiprašymo ir atsiteisimo pamaldas suorganizuoti... :(
Tiesiog informacija
Liaudies buities muziejaus teritorijoje esanti bažnyčia nepriklauso Kauno arkivyskupijai ar apskritai Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje, ji nėra Bažnyčios jurisdikcijoje, tiesiog
tai liaudies buities muziejaus nuosavybė. Ir tik muziejaus administracija nusprendžia kas joje turi vykti, Katalikų Bažnyčios atstovai neturi galimybių įtakoti jų sprendimus.
Matyt vyskupijai reikėtų užsitikrinti, kad vieta, kuri bus konsekruota nebus išniekinta, kitu atveju jos tiesiog nekonsekruoti... Panašiai kaip su sakramentais, bent jau bandoma daryti...
tai jau ne mūsų kompetencijos klausimas
Mes tiesiog galime reaguoti į tokius dalykus arba būti "nieko negirdžiu, nieko nematau, nieko nesakau".
CitataMes tiesiog galime reaguoti
kokiu būdu ?
Verbaliniu arba neverbaliniu :-)
Mediciniskai jeigu zmogus nereaguoja jis arba mires arba komoj.
CitataAr krikščioniškojo tikėjimo pasaulyje dar gali būti išskirtinių šventųjų erdvių ir šventųjų laikų? Juk krikščioniškasis kultas yra kosminė liturgija, aprėpianti dangų ir žemę. Kristus kentėjo ,,už miesto vartų", pabrėžiama Laiške žydams, dar priduriant paraginimą: ,,Taigi išeikime jo pasitikti už stovyklos ir prisiimkime jo paniekinimą" (13, 13). Argi dabar Jo šventovė nėra visas pasaulis? Ar šventybė nevyksta kaip tik tinkamai gyvenamoje kasdienybėje, argi ne liturgija yra mūsų pastangos kasdieniame gyvenime, kad taptume mylintys ir per tai panašūs į Dievą, taigi artintumės prie tikrosios aukos? Argi gali egzistuoti dar koks nors sakralumas, išskyrus nuobodų ir kantrų sekimą Kristumi kasdieniame gyvenime, kitoks šventasis laikas nei įgyvendinamos artimo meilės metas ten ir tuomet, kur ir kada pareikalaus mūsų gyvenimo aplinkybės?
Kas taip klausia, užkabina pagrindinį krikščioniškosios kulto ir garbinimo sąvokos matmenį, bet užmiršta esminį dalyką apie išliekamą žmogaus egzistencijos šiame pasaulyje ribą, užmiršta tą ,,dar ne", būdingą krikščioniškajai egzistencijai, ir skelbia, kad naujas dangus ir nauja žemė jau atėjo. Kristaus įvykis ir iš visų tautų sudarytos Bažnyčios augimas, perėjimas nuo šventyklos aukų prie visuotinio garbinimo ,,dvasia ir tiesa" yra pirmas svarbus žingsnis Senojo Testamento pažadų išpildymo linkme. Tačiau akivaizdu, kad viltis tikrove iki galo dar netapo. Naujosios Jeruzalės, kuriai nebereikia šventyklos, nes jos šventykla yra Dievas, Visavaldis, ir pats Avinėlis, miesto, kurį apšviečia ne saulė ir mėnulis, bet naujaip pats Dievas ir Jo žiburys, Avinėlis (Apr 21, 22 ir t.), – to miesto čia dar nėra.
[...]
Iš to dabar galutinai išplaukia atsakymas į klausimą, nuo kurio pradėjome: ar – perplyšus šventyklos uždangai ir perdurtoje Nukryžiuotojo širdyje atsivėrus Dievo širdžiai – mums dar reikia šventosios erdvės, šventojo laiko, tarpininkaujančių simbolių? Taip, mums to reikia, kad kaip tik per ,,paveikslą", ženklą išmoktume regėti dangų, kad taptume gebantys perdurtoje Nukryžiuotojo širdyje išvysti Dievo slėpinį. Krikščioniškoji liturgija yra nebe pakaitalinis kultas, bet Atstovaujančiojo prisiartinimas prie mūsų, įžengimas į atstovavimą kaip įžengimas į pačią tikrovę. Taip, dalyvaujame dangiškojoje liturgijoje, bet tai darome per žemiškus ženklus, kuriuos Atpirkėjas mums nurodė kaip savo tikrovės erdvę. Švenčiant liturgiją exitus tartum virsta reditus, išėjimas – grįžimu, Dievo nusileidimas – mūsų kilimu. Liturgija žemišką laiką įkelia į Jėzaus Kristaus laiką ir to laiko dabartį. Ji yra kulminacinis atpirkimo taškas: ganytojas užsikelia pražuvusią avį ant pečių ir neša namo.
Iš knygos Liturgijos dvasia, p. 41-47
https://dievogarba.wordpress.com/2012/12/27/benediktas-xvi-apie-sacrum-ir-profanum/
Roberto de Mattei. Desakralizuota Šv. Petro bazilika (http://www.propatria.lt/2015/12/roberto-de-mattei-desakralizuota-sv.html)
CitataAntonio Socci laikraštyje Libero apibūdino tai kaip ,,gnostinę, neo-pagonišką viziją su aiškia ideologine, anti-krikščioniška žinute", pastebėdamas, jog ,,per Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę ant Šv. Petro bazilikos buvo pasirinkta švęsti Motiną Žemę vietoj Dievo Motinos tam, kad būtų propaguojama dominuojanti ,,klimato kaitos ir gamtosaugos" ideologija, neo-pagoniška religija, remiama pasaulio galingųjų. Tai - dvasinis išniekinimas (nepamirškime, jog ta vieta yra krikščionybės kankinių vieta)".
Alessandro Gnocchi dar prideda: ,,Taigi, ne IS išniekino krikščionybės širdį, ne sekuliarūs ekstremistai sužalojo katalikų centrą, ne įprasti šventvagiški menininkai. Nereikėjo nei patikromis ar metalo detektoriais blokuoti vandalų įėjimo į Dievo Tvirtovę: jie jau buvo jos viduje ir jau susprogdino vizualinę bombą šiltai ir jaukiai sėdėdami prie pultų savo kambarėlyje."
[...]
Tarp visų vaizdų, rodytų ant Bazilikos sienų, nebuvo nei vieno, vaizduojančio mūsų Viešpatį ar Nekaltąją, nors tai buvo Jos iškilmė. Šv. Petro bazilika buvo panardinta į apsišaukėlišką sukilusio angelo Liuciferio, šio pasaulio kunigaikščio ir tamsos karaliaus, šviesą.
Tomai, gal galėtum paaiškinti, kuo šioje temoje apie Lietuvą dėta Šv.Petro Bazilika, kuri yra Romoje, Italijoje? :-\
Manau šioje vietoje Tomas turėtų pakomentuoti įdėtas citatas.
* savo vertinimą tų citatų atžvilgiu - pritarimą/nepritarimą/kažkokios minties iliustravimą.
* tuomet priklausomai nuo savo nuomonės santykio su įdėtomis citatomis, įdomu būtų sužinoti tų citatų įdėjimo motyvaciją.
* galiausiai būtų galima klausti, kaip susiję su šia tema, kur figūruoja žodis "Lietuva" :)
Ne pirmą kartą skaitau Roberto de Matei straipsnius ir dažnai po jų lieka tam tikros nuosėdos.
1. tekstas atspindi asmenišką autoriaus požiūrį, asmenišką nuomonę,
kuri ne visada turi ką nors bendro su Bažnyčios įžvalgomis.
2. autoriaus tekstai labiau tinka teologų bendruomenei, diskusijoms plėtoti, negu viešajai auditorijai,
kuri gali ir tinkamai nesuprasti turinio.
Tekste susidaro įspūdis, kad gamta tarsi "skolinga" žmogui ir turi save "atiduoti" žmogui.
Citatabet vertinami už savo tikslą tarnauti žmogui
o štai klausimas dėl egzistencijos prasmės klausimas lieka atviras ...
CitataKrikščionybei rūpi ne gyvūnų nykimas ar jų gerovė, tačiau galutinė ir svarbiausia jų egzistencijos prasmė.
Adomui buvo skirta misija ir užduotys bei atsakomybė:
1. prieš Dievą 2. žmonijai 3. kūrinijai arba gamtai.
Nepaklusdamas Dievui jis tampa atsakingas ir skolingas Dievui, žmonijai ir kūrinijai.
Mus domina atsakomybė kūrinijai.
Adomą su kūrinija sieja ypatingi ryšiai. Šiandien dažnai labai paviršutiniškai aiškiname Dievo duotą paliepimą "valdyti" sukurtąjį pasaulį. Bažnyčios Tėvai ne kartą išreiškia mintį, jog pareiga "valdyti" labiau reiškia ne "eksploatavimą", bet Adomui suteiktus "kunigiškus" įgaliojimus. Adomas, būdamas kūrinijos mintimi, siela bei žodžiu, turėjo sušaukti visus kūrinius į liturgiją – "viešą Dievo garbinimą". Kitaip tariant, Adomas turėjo suteikti kūrinijai kryptį bei atgręžti jos žvilgsnį į Kūrėją ir Gyvybės Šaltinį. Adomas buvo įpareigotas suburti visus tvarinius, stoti jų priešakyje ir teikti Dievui garbę kartu su jais ir jų vardu.
Žydų apokrifinė literatūra pasakoja istoriją, kaip laukinis žvėris užpuola Adomo sūnų. Gindama jį, Ieva šaukia: "O tu, piktas laukinis žvėrie, ar tu nebijai kovoti su Dievo atvaizdu?" . Atsakydamas, žvėris taria Ievai: "O Ieva, ne prieš mus tavo priekaištas ir tavo raudos, bet prieš tave pačią, kadangi būtent tu davei pradžią laukiniams žvėrims. Kaip tavo burna prasivėrė valgyti nuo medžio, apie kurį Dievas įsakė – "nevalgysi nuo jo"? Dėl tos priežasties pasikeitė ir mūsų prigimtis.
Adomas turėjo stovėti kūrinijos priešakyje ir rodyti pavyzdį, jo nepaklusimas taip pat parodė pavyzdį, priešingą pavyzdį ir pakeitė kūriniją.
Tačiau ši misija vieną kartą duota Adomui ir toliau perduodama visiems žmonėms. Žmogus turi stovėti kūrinijos priekyje rodyti pavyzdį ir suteikti kryptį.
Visos sukurtosios visatos pašaukimas buvo teikti Dievui garbę. Tačiau vieną rytą visa gamta nubudusi laukė Žmogaus, bet jis nepasirodė. Jis neatėjo, nesušaukė tvarinių į liturgiją ir nestojo jų priešakyje.
Enciklika Laudato Si ir primena šią žmogaus misiją, kuris ją turi vykdyti.
Įdėjau šį pavyzdį todėl, kad tai geriau leidžia suprasti bendrą situaciją Bažnyčioje. T.y. jei Šv. Petro Bazilika per Švč. Mergelės iškilmes "papuošiama" tokiu būdu, įskaitant, kad kažkuria prasme tai yra vėlimąsis į pasaulietinę politiką, tai ko mes galime tikėtis iš "provincijos". Dar liūdniau pasidaro, paskaičius apie žmones/organizacijas/kompanijas, kurios organizavo tos idėjos įgyvendinimą - ten krikščionybės nėra ir jie turi savo pačių tikslus, o Bažnyčia per patiklumą tampa tik vykdymo įrankiu... :(
Gal galėtum, Tomai, padetalizuoti, kas ten įvyko ir kuo ten ta katedra buvo išpuošta?
Paskaityk čia: 'Sacrilege': Catholic leaders react to Vatican's 'climate change' light show (https://www.lifesitenews.com/news/sacrilege-catholic-leaders-react-to-vaticans-climate-change-light-show)
ir
Vatican, World Bank partner to launch Year of Mercy with St. Peter's 'climate change' light show (https://www.lifesitenews.com/opinion/vatican-partners-with-world-bank-to-launch-year-of-mercy-with-climate-chang)
Bažnyčią kuria ir vadovauja Galva
tokiu būdu, kad ir ką Bažnyčia daro, kad ir kas vyksta joje
visa tai vyksta nebe reikalo
o mes ...
kaip pasakė vienas iš dabartinių Bažnyčios šviesulių
primename apaštalus valtyje.
II Vatikanas ir nuo jo vis Popiežiai akcentuoja tai, kad pasauliečiai turi būti aktyvūs, tad tai ir yra - pasauliečiai išsako savo nuomonę.
Citata iš: Pilgrim gruodžio 14, 2015, 13:22:06
Ne pirmą kartą skaitau Roberto de Matei straipsnius ir dažnai po jų lieka tam tikros nuosėdos.
Viskas gerai, Pilgrim, ir Jėzus, ir ST Pranašai ir Šv. Jonas Krikštytojas taip kalbėjo, kad kitiems išgirdus, jiems likdavo daug "nuosėdų".
Tomai,
tai visai skirtingos "nuosėdos".
Kada žmogus turėdamas ir išsilavinimą, ir žinias savo tekstais
įneša bereikalingą sumaištį.
kokiu tikslu tai daroma ?
Juk pakankamai aiškiai įvardinau
asmeninė nuomonė kuri neturi bendro su Bažnyčios įžvalgomis.
Per 2 tūkstančius metų kunigai taip ir nesugriovė Bažnyčios, kas dar kartą įrodo jos dievišką prigimtį ;)
Na taip, bet pagalvokite, kodėl jis rašo, kodėl aš dalinuosi? Todėl, kad skauda, skauda, kai tai matai. O kai žmogui skauda, jis tai kažkaip turi išreikšti, ar išverkti, ar rašyti, ar muziką kurti...
Be abejo :hug:
Kitas klausimas - kaip teisingai reaguoti?
Šį klausimą užduodu su orientacija ne į išorę, bet į vidų. Tie kurie reaguoja išoriškai - telaimina juos Viešpats, bet vidinis reagavimas nemažiau svarbus.
Kai vyko įvykiai Ukrainoje, visi domėjosi, piktinosi agresoriaus veiksmais, skaitė internete straipsnius, klausėsi per tv... Kaip sustabdyti tą karą?
Man patiko patarimas - atsitraukti nuo to ir nurimti, tuomet pasaulyje bus vienu karu mažiau - tavo širdyje.
Tai nereikš, kad pritari tam, kas vyksta, bet jeigu neturi realių galimybių ką nors pakeisti, tuomet bent jau padaryk, kad pasaulyje būtų vienu karu mažiau - tavo širdyje. ;)
------
Esu sutikęs nemažai žmonių, kurie piktindamiesi katalikų bažnyčia labai pakenkė patys sau - savo psichikai. Todėl piktasis veikia keliais frontais - vienas akivaizdus - per Bažnyčią atstovaujančių žmonių matomą veiklą; kitas - mažiau akivaizdus: sujaukdamas tai matančių žmonių protus ir širdis. Jeigu jam pavyksta tik pirmoji dalis, tai dar tik pusė pergalės, o jei ir antroji - tuomet tai pilnutinė pergalė.
Žvelgiant pragmatiškai - visa tai tik menas. Pagal nuodėmės dydį visi turės anksčiau ar vėliau atsiskaityti Dievui.
Citatakai žmogui skauda, jis tai kažkaip turi išreikšti, ar išverkti, ar rašyti, ar muziką kurti...
yra geras lakmuso popierėlis, klausimas - kas pirmoje vietoje ?
turim unikalią progą pasitikrinti kas pirmoje vietoje
Jėzus ... tai pirmas į kurį kreipiamės yra Jėzus, nesvarbu ar liga, ar sunkumai šeimoje, ar tai kas sujaudino perskaičius straipsnį
ar esame maldos žmonės, kaip sakė apaštalas nuolatos melskitės, nuolatos būti dialoge su Jėzumi, nuolat 7 dienas per savaitę 24 valandas per dieną,
jei Jėzus pirmoje vietoje, tai pirmas veiksmas dialogas su Juo, ne mano mintys kaip negerai, kaip neteisingai, bet tyla ir Jėzaus balsas, kaip sako Kryžiaus Jonas atiduodu viską, atiduodu atmintį, kad Tu joje iškeltum, kad Tu leistum atsiminti ne tai ką aš noriu, bet tai ką Tu nori.
pirma ne mano svarstymai, net ne mano rūpestis, bet tyla ir Jėzaus balsas ir tada - veiksmas.
tas kažkaip prasideda tik nuo maldos ... akcentuojame, kad tikrovę pažįstame proto gebėjimų ir patirčių dėka, bet kitas būdas pažinti tikrovei yra malda. Tačiau praktikoje retai naudojam maldą pažinimui.
Dažnai šis skauda būna asmeninė projekcija, kažkokių patirčių, neatsakytų klausimų. Per kokią mano patirtį ateina skausmas, nes Jėzaus kančioje visada yra viltis. Visada. Jei patiriamas skausmas neveda į viltį, tuomet Dieve padėk pažinti kas kliudo, Dieve išgydyk tai.
Geras, Pilgrim'e, Tavo komentaras. Ačiū. :thumbup:
Tikrai gražios mintys, malda visuomet turi būti pagrindas, ieškant atsakymų ir prasmės.
Tačiau kartu turime suprasti, kad šiuo atveju kalba eina apie vienuolišką dvasingumą, ypač žinant, kad Šv. Kryžiaus Jonas skelbė praktiškai bekompromisinį paklusnumą vyresnybei. Nesakau, kad tas kelias nėra geras ar įmanomas, bet jis yra vienuoliškas kelias. O kalbant apie Roberto de Matei, mes kalbame apie pasauliečius, kuriuos Bažnyčia gan primygtinai ragina išsakyti savo nuomonę ir netylėti.
Visai kitas pavyzdys - Šv. Kotryna Sienietė, kuri tol gėdino Popiežių, kol jis neištvėręs sugrįžo į Romą :D
Tad yra mažiausiai du keliai. Sakysime yra kaimelis, kurio klebonas nedorai elgiasi. Ką gali padaryti 10 močiučių? Jos gali be atvangos melstis Rožinį ir laukti, kol Dievas apšvies kleboną; arba gali visos būreliu ateiti ir tiesiai į akis sugėdinti už prastą elgesį, kur irgi yra galimybės, kad žmogus suklus.
Ir kaip Silvija minėjo apie metodą, kurį Apaštalai praktikavo - iš pradžių - asmeniškai (atkrenta, nes vargu ar gausi pas Popiežių audienciją), tuomet su liudininku (greičiausiai atkrenta dėl tos pačios priežasties) ir galiausiai lieka išsakyti nuomonę visos bendruomenės akivaizdoje, kas ir padaroma per straipsnį, nes šiuo atveju žmogui tik ir lieka tas variantas (aišku melstis visada galima).
Nėra vienuoliško ar pasaulietiško dvasingumo ... nėra skirtumo, jis mūsų galvose.
bekompromisinį paklusnumą vyresnybei ... bet čia trūksta vieno žodžio kurį pridėsiu -
bekompromisinį paklusnumą bažnytinei vyresnybei.
Kiekvienas katalikas nepriklausomai ar vienuolis, ar pasaulietis turi paklusti bažnytinei vyresnybei.
Pasiaukojimo Nekaltajai Švč. M. Marijos Širdžiai akte,
kurį kartojame pirmaisiais šeštadieniais ir gegužės mėnesį yra tokie žodžiai:
"Pasižadame visuomet drąsiai išpažinti šventąjį tikėjimą,
visuomet, kaip dera katalikams, klausyti popiežiaus ir jo skirtų vyskupų."
Ką gali padaryti 10 močiučių?
"naujo dviračio" nereikia - Mt 18, 15 ,,Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį. 16 O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi dviejų ar trijų liudytojų parodymais. 17 Jeigu jis ir jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. O jei nepaklus nė bažnyčiai, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas."
Bažnyčia šiuo atveju yra bažnytinė vyresnybė.
Na taip. Rodos Šv. Lui De Montfortas pasakė, cituoju iš atminties, "Dievas leido man pastatyti, Dievas leido tam būti sugriauta. Tebūnie Dievo valia!", kai vyskupas liepė nugriauti gražias Kryžiaus Kelio stotis, kurias jis, žmonių padedamas, buvo pastatęs.
Dabar tos stotys vėl yra atstatytos :)
To vyskupo niekas neprisimins, bet Lui De Montfortas tapo šventuoju.
Citata iš: Pilgrim gruodžio 15, 2015, 20:21:11
Nėra vienuoliško ar pasaulietiško dvasingumo ... nėra skirtumo, jis mūsų galvose.
Nesutinku.
Vienuolis gali pasišvęsti vienatvei. Pasaulietis - ne.
Skirtingos priesaikos ir skirtingas gyvenimo būdas.
Piligrim, tu tokiomis replikomis nori šokiruoti, sugluminti, ar kažkokį įspūdį padaryti? ;)
O aš sutinku, Dievas juk tas pats ir jo dvasia ta pati :)
Mes įsivaizduojame, kad vienuoliai pasitraukia nuo pasaulio, kad būtų vieni.. Bet tai tik kitoks dievoieškos būdas. Mes visi vienodu laipsniu vieniši, atskirti nuo kitų savo kūno narveliuose, tačiau ir kartu kaip Bažnyčia esame (bent jau turėtume būti) viena dvasioje. Pažiūrėk, kas vyko su dykumų vienuoliais - jie traukėsi nuo pasaulio ir pasaulis pats pas juos atėjo (t. y. žmonės). O šiuolaikiniai vienuoliai, ypač miestuose, man rodos jie dar labiau pasaulyje, nei eiliniai pasauliečiai.
Kukuli,
mes kalbame ir turime mintyse skirtingus dalykus.
dvasingumą ir gyvenimo būdą.
Dvasingumas yra universalus dalykas ir tik skirtumas
gyventi tuo dvasingumu.
Ir tai skiriasi gyvenant šeimoje, būnant vienuoliu
ar esant kunigu.
Vienuolynai taip pat skiriasi savo gyvenimo būdu tarkim kontempliatyvūs ir apaštaliniai.
ignaciškas dvasingumas, tačiau juo gyvena ne tik jėzuitai, bet ir pasauliečiai.
Pasirodė artima šiai temai citata apie Šv. Benedikto dvasingumo įtaką Bažnyčiai (http://www.wordonfire.org/resources/blog/how-st-benedict-reshaped-the-culture/4821/#st_refDomain=shar.es&st_refQuery=/):
Šv. Benedikto įkvėpta įžvalga yra tai, kad Bažnyčia neturi mėgdžioti kultūrų, į kurias Ji būtų priimama, asimiliuojant žmones ir pritaikant liudijimą bet kuriai kultūrai. Vietoje to, Bažnyčia buvo kultūros transformavimo šaltinis, kurios radikalus gyvenimo būdas dalyvauja visa ko transformavime Kristuje. Bažnyčios rolė nebuvo vien tik pritarti, aprobuoti kultūrą, bet ją pašventinti, ir jei reikalinga, pasiūlyti išskirtinai krikščionišką alternatyvą.
CitataSaint Benedict inspired insight was the Church was not supposed to simply ape the cultures into which she would be embedded, assimilating her people and accommodating her witness to whatever the culture desired. Instead, the Church was a source of cultural transformation, whose radical way of life would participate in the transformation of all things in Christ. It was not the role of the Church merely to give sanction to a culture, but to sanctify it, and if necessary, offer a distinctively Christian alternative.