TRYS GYVENIMO FILOSOFIJOS

[Kaštonas]

PETERIO KREEFTO KNYGA ,,TRYS GYVENIMO FILOSOFIJOS"
Peter Kreeft. Trys gyvenimo filosofijos. Iš anglų kalbos vertė Ieva Venskevičiūtė. – Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2013. 152

Koheletas: gyvenimas – tai tuštybė
Jobas: gyvenimas – tai kančia
Giesmių giesmė: gyvenimas – tai meilė

Per tris išmintingas filosofines Šventojo Rašto Koheleto, Jobo ir Giesmių giesmės knygas autorius prieš mūsų akis išskleidžia Dantės Dieviškąją komediją. Koheleto ,,tuštybė" nusako pragarą. Jobo kančia – skaistyklą. O Giesmių giesmės meilė apdainuoja dangų.

Bet ši istorija vystosi mūsų gyvenimuose ir širdyse, čia ir dabar. Meilė yra geriausias atsakymas Koheleto ieškojimams, alternatyva tuštybei ir tikroji gyvenimo prasmė. Galiausiai Piteris Kryftas šiose knygose įžvelgia perteikiamas dieviškąsias tikėjimo, vilties ir meilės dorybes, ,,dvasinės pasaulio istorijos santrauką".

Piteris Kryftas (Peter Kreeft) dėsto filosofiją Bostono koledže. Yra paskelbęs daugybę straipsnių ir knygų. Lietuvių kalba leidykla ,,Katalikų pasaulio leidiniai" yra išleidusi šias jo knygas: Malda pradedantiesiems, 2006; Tave mylintis Dievas, 2006; Angelai (ir demonai). Ką mes iš tikrųjų žinome apie juos?, 2008; Viskas, ką norėjai sužinoti apie Dangų..., 2009; Kol dar neišėjau, 2010; Grįžti prie dorybių, 2011. 

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-10-14-peterio-kreefto-knyga-trys-gyvenimo-filosofijos/108685

Viena iš Jobo knygos pamokų panaši – mes per daug kalbame, kaip Jobas – klausinėjame Dievą, norime su juo bylinėtis, tačiau iš tiesų Jis nėra mūsų klausinėjimų objektas, jais esame mes. Negali Dievo visiškai suprasti, todėl geriausias Jo simbolis yra šviesa – tai nėra regėjimo objektas, šviesos negali nušviesti. Kaip rašė šv. Tomas Akvinietis, ,,Dievą pažįstame teisingai tik pažindami jį kaip nepažįstamą". Aptardamas vieną iš meilės apibūdinimų – meilė yra tiksli – Kreeftas užginčyja populiarų pasakymą, kad meilė yra akla. Anot jo, priešingai – ji tikslesnė nei matematika, nes yra pats aukščiausias regėjimas bei giliausia išmintis, žmogus priimamas atvirai ir pasitikint, su meile įžiūrima pati žmogaus esmė.

Peterio Kreefto knyga ,,Trys gyvenimo filosofijos" skaitytojus turėtų patraukti lengvu pasakojimo stiliumi, šmaikštumu bei tikslumu. Kaip filosofijos profesorius, autorius kartu su skaitytoju sprendžia galvosūkius, remdamasis griežtomis logikos taisyklėmis, tačiau labai švelniai, paprastai. Taip pat skaitytojo patogumui kiekvienoje knygos dalyje išskiriami keli svarbiausi dalykai, juos sunumeruojant ir atskirai aptariant. Tekste gausu gyvenimiškų analogijų su maistu, sveikata, šeimos santykiais ar sportu. Puslapiuose šmėžuoja šventieji Augustinas bei Tomas Akvinietis, mąstytojai Kierkegoras, Franklis, rašytojas Lewisas, praturtindami knygą įsimenančiais pavyzdžiais bei idėjomis. Tai knyga žmogui, dar gerai nepažįstančiam Biblijos ar norinčiam iš naujo pažvelgti į ne kartą skaitytas Senojo Testamento knygas, nesibaiminant žvelgti pro filosofinius akinius.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-10-24-trys-gyvenimo-filosofijos-zvilgsnis-i-biblija-pro-filosofinius-akinius/108948

[Kaštonas]

Pagrindinė mintis: ,,tuštybė". Ką reiškia ,,tuštybė"? Žinoma, neturima galvoje ,,tuštybių veidrodžio" tuštybė (tai  narcisizmas),
o: ,,veltui", ,,be prasmės", ,,nenaudingai". Tiesioginė hebrajiško žodžio prasmė - ,,vėjo vaikymasis", šešėlių sekiojimas, laukinių žąsų
medžioklė. Nėra tikslo (tylos), tik galas (finis), būtent mirtis. To, ko mums pasaulyje labiausiai reikia, priežasties gyventi ir mirti  to
paprasčiausiai nėra.

[Kaštonas]

http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=39016

Peter Kreeft ,,Trys gyvenimo filosofijos". Pristato Tarptautinio teologijos instituto (Trumau, Austrija) absolventė, Šeimos ir santuokos studijų magistrė, Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio šeimos pagalbos centro darbuotoja Lilijana Marcinkevičiūtė ir muzikos autorius, kompozitorius, atlikėjas ir keleto knygų autorius Artūras Chalikovas. Laidą veda Julius Žėkas.

[Kaštonas]

Koheleto knga. (ištrauka)

Penki .. triūsai

Triūsai  nurodo žmonių pastangas surasti ar sukurti prasmę. Tai kvadratiniai kaišteliai, mūsų grūdami j apvalią egzistencinio vakuumo skylę: marmuro rutuliukai, mėtomi j Didįjį beprasmybės kanjoną, veltui mėginant užpildyti: visi mūsų nominuoti  kandidatai į summum banum, didžiausio gėrio, postą. Bet nė vienas jų netinka. Bet kokiam ,,triūsui" trūksta laimėjimo, kurio iš jo tikimės - ne piniginio, bet prasmės laimėjimo.

Saliamonas vardija penkis pagrindinius kandidatus. Kaip visuose rinkimuose, balotiruojasi ir smulkesnių kandidatų, kurių jis nemini. Jie pasipūtę, kitoniški, neįprasti, įdomūs tik keistuoliams. Nedaugelis savo gyvenimo prasmės ieško juosdami ryškiomis celofano skiautėmis tiltus ir saleles ar, šokdami ant vienos kojos, stengiasi pakliūti Gineso rekordų knygą. Bet didžioji dauguma visais laikais visose vietose ir kultūrose turi ir turės penkis pagrindinius kandidatus. Juos, aprašytus Saliamono, mini, pavyzdžiui, hinduistai (Keturi žmogaus norai), Platonas (Dialogaí), Aristotelis (Etika), Augustinas (Išpažinimai), Boecijus (Filosafjos paguodoje), Tomas Akvinietis (Traktatas apie laimę, Sumoje), Kierkegoras (Gyvenimo kelio pakopa: ir Arba - arba), Froidas (Civilizacija ir ja nepatenkintíeji). Sartras (Šleikštulys) ir tokie rašytojai kaip Dostojevskis, Hermanas Hesė (Hermann Hesse), Tomas Manas (Thomas Mann) ir Alberas Kamiu. Svarbiausia, kad šių dalykų mes ir mūsų artimieji realiame gyvenime siekiame labiausiai. Taigi:

1- Išmintis.
2- Malonumas.
3. Turtas ir galia.
4- Pareiga, altruizmas, socialinė tarnystė arba garbė.
5- Pamaldumas, religija.

Kitaip tariant, tai gyvenimas, pašvęstas:

l. Filosofijai, kad pripildytų protą.
2. Hedonizmui, kad patenkintų kūną.
3. Materializmui, kad prikimštų kišenę.
4. Etikai, kad nutildytų sąžinę. `
5. Religijai, kad paguostų sielą.

Pirmieji trys siekiai sudaro Kierkegoro išskirtą ,,estetinę gyvenimo stadiją" - tai pasitenkinimas. (Jis netgi spekuliatyviąją filosofiją priskiria estetinei stadijai, nes tai tėra smalsumo patenkinimas.) Ketvirtasis siekinys yra ,,etinis", o penktąjį jis vadina ,,religingumu A", religingumu apskritai, taip jį atskirdamas nuo krikščionybės. Pirmaisiais trimis atvejais egzistuoju sau, ketvirtuoju - kitiems, penktuoju - Dievui.

Saliamonas išmėgino visus penkis ir pamatė, kad juose stokojama prasmingumo, laimės, Objektyvios ir subjektyvios pilnatvės. Jis paaiškina kodėl. Jis neįrodinėja savo tiesos vien ginčydamasis, jis mėgina. Pagyvenęs penkis gyvenimus, dalijasi su mumis patirties vaisiais. ,,Nekalbėk, jei nemėginai", - būtų galima paprieštarauti, bet Saliamonas juk išmėgino. ,,Mačiau viską", - sako Jis turi teisę kalbėti, jis viską matė.

Netgi religija Saliamoną nuvilia, kaip pamatysime, nes tai tik Kierkegoro vadinamas ,,religingumas A", tik tradicinė religija. o ne antgamtinis apreiškimas.

1 Išmintis...

[Diak. Tomas M.]

Man ypač įdomi 4 kategorija (altruizmas, etika, kad nutildytų sąžinę). Kaip tik neseniai pasirodė kardinolo Sarah straipsnis apie tai, kad šiuolaikinės visuomenės siekis visiškai panaikinti skurdą pasaulyje yra iš tiesų... antibiblijinis  Ten net cituojamos kai kurios katalikiškos organizacijos, su jų lozungais, kad jos siekia skurdą panaikinti iš esmės. Kard. Sarah primena, kad Jėzus niekada nesakė, kad skurdas yra blogai, kaip tik priešingai, jis sakė, kad skurstantys yra palaiminti... Bet kaip pasaulis subtiliai iškreipia žmogaus supratimą ir pradeda naikinti tam tikrus dalykus "vardan gėrio".

African cardinal explains why the 'war on poverty' is contrary to the Gospel

    The Gospel is not a slogan. The same goes for our activity to relieve people's suffering ... [it is a matter] of working humbly and having a deep respect for the poor. For example, I remember being disgusted when I heard the advertising slogan of a Catholic charitable organization, which was almost insulting to the poor: "Let us fight for zero poverty" ... Not one saint ... ever dared to speak that way about poverty and poor people.

    Jesus himself had no pretention of this sort. This slogan respects neither the Gospel nor Christ. Ever since the Old Testament, God has been with the poor; and Sacred Scripture unceasingly acclaims "the poor of Yahweh." ...

    Poverty is a biblical value confirmed by Christ, who emphatically exclaims, "Blessed are the poor in spirit, for theirs is the Kingdom of heaven" (Mt 5:3). ... The poor person is someone who knows that, by himself, he cannot live. He needs God and other people in order to be, flourish and grow. On the contrary, rich people expect nothing of anyone. They can provide for their needs without calling either on their neighbors or on God. In this sense wealth can lead to great sadness and true human loneliness or to terrible spiritual poverty. If in order to eat and care for himself, a man must turn to someone else, this necessarily results in a great enlargement of his heart. This is why the poor are closest to God and live in great solidarity with one another; they draw from this divine source the ability to be attentive to others.

    The Church must not fight against poverty but, rather, wage a battle against destitution, especially material and spiritual destitution. ... [so that all] might have the minimum they require in order to live. ...

    But we do not have the right to confuse destitution and poverty, because in so doing we would seriously be going against the Gospel. Recall what Christ told us: "The poor you will have always with you ..." (Jn 12:. Those who want to eradicate poverty make the Son of God a liar. ...

    [In his yearly Lenten message in 2014, Pope Francis] espoused what St. Francis [of Assisi] called "Lady Poverty." ... St. Francis of Assisi wanted to be poor because Christ chose poverty. If he calls poverty a royal virtue, it is because it shone brilliantly in the life of Jesus ... and in the life of his mother, Mary of Nazareth. ...

    Similarly, I often think about the vow of poverty taken by religious ... [they] do so in order to be as close as possible to Christ. The Son [of God] wanted us to be poor in order to show us the best path by which we can return to God. ...

    The Son of God loves the poor; others intend to eradicate them. What a lying, unrealistic, almost tyrannical utopia! I always marvel when Gaudium et Spes declares, "The spirit of poverty and charity is the glory and witness of the Church of Christ" (GS 88).

    We must be precise in our choice of words. The language of the UN and its agencies, who want to suppress poverty, which they confuse with destitution, is not that of the Church of Christ. The Son of God did not come to speak to the poor in ideological slogans! The Church must banish these slogans from her language. For they have stupefied and destroyed peoples who were trying to remain free in conscience(Cardinal Sarah, God or Nothing: A Conversation in Faith with Nicholas Diat, pp. 140-142).

[Kaštonas]

Ka knygos autorius nori pasakyti 4 punktu, turesiu fotkinti 50 lapu.
Ar nori?

[Diak. Tomas M.]

Gal nereikia. Tie, kas norės plačiau paskaityti, gali juk knygą įsigyti.