Akivaizdžiai šitos dorybės nerasime paminėtos niekur. Tačiau netiesiogiai ir šventųjų raštuose ši dorybė minima daug kartų.
Šventame Rašte Jėzus sako:
[Lk 10,21-22]
21 Tuomet jis pradžiugo Šventąja Dvasia ir prabilo: ,,Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. 22 Viskas man yra mano Tėvo atiduota. Ir niekas nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus panorės apreikšti".
Daugelis žmonių paprastumą sulygina su kvailumu, bet ar tai tikrai taip?
[Mt 5,37] Verčiau jūs sakykite: 'Taip', jei taip, 'Ne', jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo".
Vieno šventojo raštuose rašoma apie paprastuolį brolį, kuris visad sakydavo taip, jeigu taip ir ne, jeigu ne. Šio brolio demonai bijojo kaip ugnies.
Kažkada skaičiau afrikiečių pasaką.
"Kartą voras nusprendė surinkti visą pasaulio išmintį. Pasiėmė pintinę ir eidamas per pasaulį, į ją surinko visą išmintį. Tada sako sau: 'pasidėsiu pintinę medyje, ir turėsiu visą pasaulio išmintį vien sau'. Tada prisirišo prie pilvo pintinę ir ėmė kopti į medį. Čia priėjo vaikas ir sako: 'juk patogiau pintinę nešti prisirišus prie nugaros'. Voras tai išgirdęs supyko, kad net ir turėdamas viso pasaulio išmintį, yra kvailesnis už paprastą vaiką, ir trenkė pintinę žemėn. Pintinės dangtis atsidarė ir surinkta išmintis išsibarstė ir sugrįžo visur iš kur buvo paimta."
Vadinasi paprastumas kaip tik yra išminties pagrindas. Pvz. Enšteino formulė E=mc2 yra labai paprasta formulė, ir visi mokslininkai laiko tą formulę genialia :) .
Žvelgiant iš dvasinės/psichologinės pusės. Ar yra kam nors tekę bendrauti su protiškai atsilikusiais žmonėmis? Man kiek yra tekę, tai visada žavėdavausi tų žmonių paprastumu. Gal būt tai buvo ir užslėptas mano pasididžiavimas, kad esu protingesnis nei jie, bet vis dėl to, su tokiais žmonėmis pabendravus, atsiranda širdyje kažkoks džiaugsmas. Yra tekę tą patirti? :)
Citata iš: kukulis spalio 27, 2015, 12:50:30
Vadinasi paprastumas kaip tik yra išminties pagrindas.
Tai kad Raštas sako, kad
Viešpaties baimė yra išminties pradžia. Tai ir pagrindas tada.
Spėčiau, kad pagrindinė ir vienintelė sąlyga paprastumui yra meilė Dievui ir žmonėms.
Gal būt ne tą žodį panaudojau "pagrindas". Tačiau su paprastumu gal siejasi ne išmintis, kuri rodo proto aukštumas, bet su mąstymu apskritai.
Dažnai paprastumas laikomas priešingybe veidmainystei. Mąstyme tai pasireiškia taip, kad veidmainystė mėgsta vingius ir apylankas, o paprastumas eina tiesiogiai į tikslą. Paprastumas šiuo atveju duoda aiškumo ir sudaro prielaidas pasiekti apčiuopiamus rezultatus, vietoje mėgavimosi savo protingumu ar sugebėjimu išsakyti mįslingas ir sudėtingas mintis, kurios neduoda jokio realaus atsakymo.
Citata iš: kukulis spalio 27, 2015, 12:50:30
Žvelgiant iš dvasinės/psichologinės pusės. Ar yra kam nors tekę bendrauti su protiškai atsilikusiais žmonėmis? Man kiek yra tekę, tai visada žavėdavausi tų žmonių paprastumu. Gal būt tai buvo ir užslėptas mano pasididžiavimas, kad esu protingesnis nei jie, bet vis dėl to, su tokiais žmonėmis pabendravus, atsiranda širdyje kažkoks džiaugsmas. Yra tekę tą patirti? :)
Tai su savo dukra pabendrauk, ir gausi tą patį paprastumą. :) Iš tiesų paprastumas yra nuolankumo vaisius, prisitaikymas prie pašnekovo žinių lygio. :) Turi nusižeminti, kad tą padarytum.
CitataIš tiesų paprastumas yra nuolankumo vaisius
iš kur žinai ?
Citata iš: Pilgrim spalio 28, 2015, 06:40:33
CitataIš tiesų paprastumas yra nuolankumo vaisius
iš kur žinai ?
Logiškas išmąstymas. :)
Žiauriai patiko vakar klausiau kaip šventikas atsakinėjo į klausimą: "Ar šventiesiems diktavo Šventoji Dvasia, tai ką jie rašė savo raštuose?".
Atsakymas: "Šventoji Dvasia diktavo, tik kai buvo rašomos Evangelijos, tuo tarpu visi kiti, nors ir veikiant Šventajai Dvasiai, daugiausia rašydavo iš savo patirties".
Todėl Augusto parašymas gali būti iš jo patirties. Nors ir nežinia, ar jis bus po mirties paskelbtas šventuoju, bet iš savo patirties pritariu, kad paprastumas yra nuolankumo vaisius :D
Citata"Ar šventiesiems diktavo Šventoji Dvasia, tai ką jie rašė savo raštuose?".
Atsakymas: "Šventoji Dvasia diktavo, tik kai buvo rašomos Evangelijos, tuo tarpu visi kiti, nors ir veikiant Šventajai Dvasiai, daugiausia rašydavo iš savo patirties".
Tai neatitinka Katalikų Bažnyčios mokymo.
Ar Šventąjį Raštą tikrai parašė Dievas? (kun. A. Akelaitis)
https://www.youtube.com/watch?v=nbj8LZh6EKg
Citataiš savo patirties
bet man nei logiškai, nei iš patirties neišplaukia, kad paprastumas yra nuolankumo vaisius.
Ką daryti :-\
Hm, gal mes tą paprastumą skirtingai suprantame?
Citata iš: Pilgrim spalio 28, 2015, 10:20:40
Citataiš savo patirties
bet man nei logiškai, nei iš patirties neišplaukia, kad paprastumas yra nuolankumo vaisius.
Ką daryti :-\
OK. Padėsiu truputėlį. ;) Kokio charakterio žmonės linkę pasirodyti esantys protingi, ir kokiu būdu jie tą savo protingumą demonstruoja (deja, man irgi kartais tai galioja)?
Nežinau
Kokio charakterio žmonės demonstruoja protingumą nežinau, bet žinau, kad žmonės dažnai bando maskuoti savo tikrąjį "aš" po protingomis frazėmis, imituodami kitus arba elgdamiesi pagal tam tikrą "standartą".
Gal tai nepilnavertiškumo komplekso išraiška?
Citata iš: kukulis spalio 28, 2015, 11:52:22
Hm, gal mes tą paprastumą skirtingai suprantame?
Ir aš taip manau. Mano pirmoji mintis buvo, kad paprastumas susijęs su širdimi, o ne su protu ar mąstymu. Nes iš širdies viskas kyla.
Paprasta širdis - išminties šaltinis... Bet va, paskaičius apie širdį randu:
CitataSemitų kalbose nėra perskyros tarp intelekto ir jausmų, tarp proto ir širdies. ,,Lebh, širdis, turi daug platesnę reikšmę, negu mūsų kalbose", rašo prancūzė dominikonė Jeanne d'Arc, tobula Evangelijų vertėja, viename nuostabiame meditacijų rinkinyje, kuris vadinasi Un coeur qui écoute (pranc. Širdis, kuri klausosi (Desclée de Brouwer, Parigi, 1993))
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2006-01-29-piero-pisarra-pojuciai-ir-dvasingumas-pabaiga/8959
Be to, vertėtų vėl sugrįžti prie žodžio etimologijos ir prie to, kad
paprastumas yra dviprasmiškas terminas. Posakis
Paprastas, bet neprastas yra labai iškalbingas :-\ Dieve (Meilėje) netreniruojama širdis gali tapti ir kitaip paprasta - vulgaria (lot. vulgaris – prieinamas visiems, visos tautos, visuotinis, žinomas, paprastas: 1. šiurkštus, storžieviškas; 2. pernelyg supaprastintas, subanalintas, iškreiptas.)
Dar pridėsiu: paprastais žmonėmis dažniausiai laikomi neperdaug turtingi, neperdaug išsilavinę ar kilmingi. Jėzus irgi sako, kad turtuoliui sunku bus patekti į dangaus karalystę, bet nesako, jog neįmanoma. Bažnyčia anksčiau irgi patardavo pamilti neturtą, bet šiuo metu Jos aiškinimas kitoks. Tereikia pasigilinti, kaip aiškinamas Palaiminimas turintiems vargdienio dvasią.
Kasdieninėje kalboje mums žodis paprastas pasitaiko keliose situacijose.
1. paprastas įrenginys, paprasta formulė, paprastas daiktas - nesudėtingas naudoti, daiktas kuriuo lengva ir paprasta naudotis, jį valdyti ir pan., paprastas perprasti.
tačiau paprasta kalba ... tarsi logiškai būtų išvada, lengvai suprantama. Tačiau Arso klebono pamokslas ir šv. Augustino mąstymas apie Švč. Trejybę. Šv. Pranciškaus Asyžiečio pamokslas gamtai ir šv. Tomo Akviniečio Dievo buvimo įrodymai. Ir niekaip negalima padaryti išvados, kad paprastesnė kalba yra "šventesnė". Tiesiog ne paprastumas nulemia jų kokybę.
Su nuolankumu šiais atvejais ryšio nelabai matosi.
2. paprastas žmogus ... gyvenimo patirtyje tai žmogus, kuris yra "nepasikėlęs", žmogus su kuriuo lengva bendrauti. Tas kuris tave priima tokį koks esi ... labai ;) paprastai tai mylintis žmogus ir tuomet paprastumas šiuo atveju yra meilės "pasekmė", tačiau nuolankumas irgi išplaukia iš mylinčios širdies.
"šiuo atveju yra meilės "pasekmė""
Nenorėčiau sutikti su tokiu teiginiu.
Tai iš akiračio paleidžia kančią. (nebent turi galvoje Dievišką meilę. Tada tyliu)
"tereikia pasigilinti, kaip aiškinamas Palaiminimas turintiems vargdienio dvasią."
:thumbup:
Ps
http://www.lcn.lt/b_dokumentai/ap_laiskai/salvifici_doloris.html#III. KANČIOS PRASMĖS BEIEŠKANT
kaip suprasti paleidžia iš akiračio kančią ?
"kaip suprasti paleidžia iš akiračio kančią ?"
Nubanalina, nureikšmina. Vengia ir tt.
Dar kitaip kalbant per aplinkui, "ar žmogus gali būti nepasikėlęs, paprastas, nuolankus nebuvęs kančioje"?
Citata iš: Pilgrim spalio 29, 2015, 04:59:25
Kasdieninėje kalboje mums žodis paprastas pasitaiko keliose situacijose.
1. paprastas įrenginys, paprasta formulė, paprastas daiktas - nesudėtingas naudoti, daiktas kuriuo lengva ir paprasta naudotis, jį valdyti ir pan., paprastas perprasti.
tačiau paprasta kalba ... tarsi logiškai būtų išvada, lengvai suprantama. Tačiau Arso klebono pamokslas ir šv. Augustino mąstymas apie Švč. Trejybę. Šv. Pranciškaus Asyžiečio pamokslas gamtai ir šv. Tomo Akviniečio Dievo buvimo įrodymai. Ir niekaip negalima padaryti išvados, kad paprastesnė kalba yra "šventesnė". Tiesiog ne paprastumas nulemia jų kokybę.
Su nuolankumu šiais atvejais ryšio nelabai matosi.
Ne, kokybę lemia ne paprastumas, bet nuolankumas. O tai reiškia, kad neturėtume siekti paprastumo, bet turėtume siekti nuolankumo, ir tada paprastumas ateis pats savaime. Tai ir turėjau mintyje, sakydamas, kad paprastumas yra nuolankumo vaisius.
Citata
2. paprastas žmogus ... gyvenimo patirtyje tai žmogus, kuris yra "nepasikėlęs", žmogus su kuriuo lengva bendrauti. Tas kuris tave priima tokį koks esi ... labai ;) paprastai tai mylintis žmogus ir tuomet paprastumas šiuo atveju yra meilės "pasekmė", tačiau nuolankumas irgi išplaukia iš mylinčios širdies.
:thumbup: Tokiu atveju, manau, galima sudaryti tokią grandinę: mylinti širdis-> nuolankumas-> paprastumas. :)
P.S. Paprastumas nereiškia nei vulgarumo, nei primityvumo, lygiai taip pat nuolankumas nereiškia, vaizdžiai kalbant, "perlų barstymo kiaulėms", t.y., pataikavimo žmonių ydoms.
"vaizdžiai kalbant, "perlų barstymo kiaulėms", t.y., "
Ši eilutė reiškia, tikintiems nebarstyti( pažodžiui) Šventojo Rašto eilučių "pagonims".
Mintis teisinga.
Todėl, kad išpuikėliai pasinaudos Rašto eilutėmis pataikaudami savo ydoms. Ir dar atsuks prieš tave.
Rusai turi tokią patarlę- прастата хуже воровства.
matau kitokią grandinę
nuolankumas <-- mylintis žmogus --> paprastumas
Ar tikrai nuolankumas ? Ar tikrai pirma nuolankumo ?
1 Korintiečiams 13,1 jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės
1 Korintiečiams 14,1 Siekite meilės
Kaštonai,
"ar žmogus gali būti nepasikėlęs, paprastas, nuolankus nebuvęs kančioje"
Luko Evangelijos 1 skyriaus kažkelinta eilutė
Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę.
ir klausimas kokią kančią patyrė Mergelė Marija, nes save ji vadina nuolankia tarnaite.
Galėsime vėliau plačiau pasikalbėti.
Esu įkėlęs knygą Marija Bažnyčios veidrodis
Lk 1 28 Atėjęs pas ją, angelas tarė: ,,Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!"
O kaip dėl šventojo Pranciškaus Asyžiečio? Juk jis paprastumą taip pat iškėlė kaip atskirą dorybę. Ar aš klystu?
"O kaip dėl šventojo Pranciškaus Asyžiečio?"
Jei tai man skirtas klausimas, tai aš jo nesuprantu.
Ką reiškia kaip?
Citata iš: Pilgrim spalio 29, 2015, 06:56:07
matau kitokią grandinę
nuolankumas <-- mylintis žmogus --> paprastumas
Norėčiau vis tik pamėginti apginti savąjį grandinės variantą, pagal kurį paprastumas yra tiesioginis nuolankumo vaisius, t.y., nuolankumas turėtų būti pirmiau už paprastumą (primenu, kad paprastumas nėra primityvumas ar banalumas). Tiesiog toks klausimas iškyla, kodėl žmogus elgiasi (rengiasi, kalba, gyvena) paprastai. Mano nuomone, galimi atsakymo variantai: 1) nes nemėgsta išsiskirti iš kitų (faktiškai tai - konformizmas); 2) bijo, kad, jei išsiskirs iš kitų savo nepaprastumu, taps nusikaltėlių taikiniu (savisaugos motyvas); 3) neturi nieko, ką galėtų pademonstruoti aplinkiniams (neturto variantas); 4) nes laiko savo lygiu kitiems žmonėms. O dabar klausimas Tamstai, Pilgrim'e. Ką reiškia ketvirtas variantas? :)
Konformizmas? O tai kur dingo kuklumas? :-\
CitataKą reiškia ketvirtas variantas?
Nežinau.
Citata iš: kukulis spalio 29, 2015, 09:11:47
O kaip dėl šventojo Pranciškaus Asyžiečio? Juk jis paprastumą taip pat iškėlė kaip atskirą dorybę. Ar aš klystu?
Jei žmogus protu ir valia išsikelia sau tikslus, jų įgyvendinimas gali būti su falšo atspalviu, t.y. paprastumą galima ir suvaidinti. Todėl išvada - tai dar turi kilti ir iš meilės.
Pranciškus pirmoje eilėje buvo išsikėlęs tikslą būti tokiam kaip Kristus. Gal tik dėlto jis ir išvengė falšo, nes mylėjo. Jo paprastumas ėjo lygiagrečiai su neturtu, bet juk savitiksliu laikant vien kažkurią tai Kristaus savybę ar bruožą, labai lengva šventus dalykus (savo gyvenimą taip pat) paversti parodija. Be meilės, vien protu, čia niekaip nepajudėsi į priekį.
Citata4) nes laiko savo lygiu kitiems žmonėms.
Augustai, pats mėgsti tikslumą ir logiką. Pažiūrėk, ar tavo ketvirtas punktas gali apsakyti tą šventąjį
paprastumą? Juk vien laikyti save lygiu kitiems nepakanka. Tą darė visi svieto lygintojai, bet nebūtinai jie buvo Kristaus mokiniai.
Citata iš: Silvija spalio 30, 2015, 02:39:28
Todėl išvada - tai dar turi kilti ir iš meilės.
Kokiu konkrečiu būdu, kaip? :)
Atsiprašau, bet visai nenoriu Tavęs įvaryt į kampą ar kaip kitaip..
tiesiog pagalvojau, vis vartom čia visokias teorijas teoriškai, o vat štai pas mus parapijoj - nemokami slaugos kursai prasidėjo: 40 val. teorija + 40 val. praktika. Viens prie vieno :)
Visas šis forumas - viena ištisa teorija, praktikos nesimato, nes negyvenam vieni su kitais. Vertėtų Tau paklausti savęs, kodėl tai - pavartymas vienų ar kitų idėjų - Tave erzina.
Citata iš: Varlė keliauninkė spalio 30, 2015, 03:08:13
Citata iš: Silvija spalio 30, 2015, 02:39:28
Todėl išvada - tai dar turi kilti ir iš meilės.
Kokiu konkrečiu būdu, kaip? :)
Paprastai :) Tereikia mylėti aplink save esančius. Ne kiekvienam gi slaugos kursų prisireik. Nes kožnam savi išbandymai.
P.s. ta proga papasakosiu iš patirties. Mūsų parapijoje irgi vyko slaugos kursai, pamaniau, kad man reik. Praktikai atlikti mums buvo duoti senų žmonių adresai. Pasibeldus į tuos namus, radau lovoj gulinčią bobulytę ir šalia - jos draugę. Prisistačiau nuo
carito ir pasisiūliau padėti. Vis dėlto moterys žiūrėjo nepatikliai į mane, bet sutarė, kad vakare gerai būtų jei atneščiau sriubos. Deja vakare durys buvo užrakintos...
Pasidariau sau išvadą, kad daryti reikia ten, kur esi ir tai, ko reikia būtent toje situacijoje, žmonėms aplink tave. O ne ieškoti misijų, į kurias galbūt Viešpats visai nusiunčia.
Dar norėčiau pridurti, nors ir ne į temą, kas man yra forumas ir kodėl čia dar vis esu. Kaip kažkur psalmėse giedama, Viešpaties įstatymai teisūs, mąstau juos dieną ir naktį :happy:, o kai apmąstau, tai ir pasidalinu ;) pasitikėdama jumis, kurie irgi, manau, tuo sergate.
Citata iš: Silvija spalio 30, 2015, 03:51:35
Vertėtų Tau paklausti savęs, kodėl tai - pavartymas vienų ar kitų idėjų - Tave erzina.
Todėl, kad nieko ir nedarau, bent jau jaučiuosi, kad nedarau :ashamed:
Citata iš: Silvija spalio 30, 2015, 03:51:35
Pasidariau sau išvadą, kad daryti reikia ten, kur esi ir tai, ko reikia būtent toje situacijoje, žmonėms aplink tave. O ne ieškoti misijų, į kurias galbūt Viešpats visai nusiunčia.
Tai ir neturi būti malonu ir patogu, niekas nelaukia išskėstom rankom, ko gero jei imiesi kažką daryti dėl kito, visada susidursi susidursi su nepasitikėjimu ir net priešiškumu, nuo kurio rankos gali labai greitai nusvirti. Tada ir išvada kaip Tavo - labai logiška, bet.. Kiek pamenu šv. Pranciškus irgi bjaurėjosi, kai pirmą kartą bučiavo raupsuotąjį.
Bet va tokie pasidalinimai, kaip Tavo ir Tomo, labai reikalingi forume - jie man kaip spyris į užpakalį. Aš dėkoju už juos
Citata iš: Pilgrim spalio 29, 2015, 17:11:00
CitataKą reiškia ketvirtas variantas?
Nežinau.
Ketvirtas variantas reiškia nuolankumą. :)
Citata iš: Silvija spalio 30, 2015, 02:39:28
Citata4) nes laiko savo lygiu kitiems žmonėms.
Augustai, pats mėgsti tikslumą ir logiką. Pažiūrėk, ar tavo ketvirtas punktas gali apsakyti tą šventąjį paprastumą? Juk vien laikyti save lygiu kitiems nepakanka. Tą darė visi svieto lygintojai, bet nebūtinai jie buvo Kristaus mokiniai.
Mano ketvirtas punktas iš viso neaprašinėja paprastumo kaip tokio. Jis tik nurodo (autentiško) paprastumo tarpinę priežastį.
P.S. O tie svieto lygintojai kaip tik nelaikė savęs lygiais su kitais žmonėmis. Jie save laikė aukštesniais už, tarkim, turtinguosius. Lygiai taip pat elgiasi ir kai kurie dabartiniai kovotojai prieš visokias diskriminacijas. Jie irgi save laiko aukštesniais už kitus žmones, ypač už tuos, kuriuos skelbiasi giną.
4 variantas na man niekaip nereiškia nuolankumo
kitą aš laikau lygiu iš pagarbos jam,
nes gerbiu nors nejaučiu jam jokio nuolankumo
CitataJis tik nurodo (autentiško) paprastumo tarpinę priežastį.
čia man iš viso kažkokia "aukštoji matematika"
4. Kalba apie sveiką ego. ( psichologijoje)
Ar tai teisingą, nekalbu.
,Jis tik nurodo (autentiško) paprastumo tarpinę priežastį.,,
:thumbup: laikykis, greit atvažiuosiu.
Citata iš: Varlė keliauninkė spalio 30, 2015, 05:03:28
Citata iš: Silvija spalio 30, 2015, 03:51:35
Pasidariau sau išvadą, kad daryti reikia ten, kur esi ir tai, ko reikia būtent toje situacijoje, žmonėms aplink tave. O ne ieškoti misijų, į kurias galbūt Viešpats visai nusiunčia.
Tai ir neturi būti malonu ir patogu, niekas nelaukia išskėstom rankom, ko gero jei imiesi kažką daryti dėl kito, visada susidursi susidursi su nepasitikėjimu ir net priešiškumu, nuo kurio rankos gali labai greitai nusvirti. Tada ir išvada kaip Tavo - labai logiška, bet.. Kiek pamenu šv. Pranciškus irgi bjaurėjosi, kai pirmą kartą bučiavo raupsuotąjį.
Va šituo aš nelabai tikiu :-\ Manau reikia "pridurti ten, kur trūksta" ir nekišti savo ten, kur nieks nenori.
O raupsuotasis - jei jis pajuto, kad Pranciškus tai daro ne dėl to, kad tiesiog myli jį, o prisiverčia tai daryti dėl, pavyzdžiui, savojo tobulėjimo šventume, tai anokia čia ir meilė. Tiksliau, tai dar neįsišaknijusio meilėje žmogaus pastangos. Nes kai tikrai myli, niekas nesunku, o džiaugsmas.
Bet tai, aišku, vėl daugiau teorija. Gera būti tokioje Dievo meilėje ir malonėje nuolatos, deja tai mumyse neilgai teišsilaiko.
Įdomu būtų palyginti, kaip elgėsi Apaštalai ir šventieji.
Jei nieko prieš, gretimais, sūnų palaiduną ir jo vyresniį brolį?!
, nors nejaučiu jam jokio nuolankumo,,
Čia, gerai ar blogai jog nejauti?
Citata iš: Pilgrim spalio 30, 2015, 06:27:31
4 variantas na man niekaip nereiškia nuolankumo
kitą aš laikau lygiu iš pagarbos jam,
nes gerbiu nors nejaučiu jam jokio nuolankumo
Sorry, Pilgrim'e, už klausimą, bet tai vis tiek įdomu. Pagal Tamstą nuolankumas - tai jausmas ar dar kažkas kito? Ir jei dar kažkas kito, tai kas dar yra nuolankumas?
CitataCitataJis tik nurodo (autentiško) paprastumo tarpinę priežastį.
čia man iš viso kažkokia "aukštoji matematika"
Na, nuolankumas yra paprastumo priežastis. Kas čia neaiškaus, Pilgrim'e? :)
nejaučiu nuolankumo ... tiesiog aplinkoje dauguma įpratę šitaip sakyti.
galiu kitaip -
laikau kitą lygiu, tačiau nesu jam nuolankus
laikau savo dėstytoją lygiu, tačiau nesu nuolankus ir nesutinku su jo nuomone
laikau savo kaimyną lygiu, tačiau jei jis iš pašto dėžutės paima man adresuotą laišką, nesu nuolankus.
Citatanuolankumas yra paprastumo priežastis
Tiesiog neaišku ...
man nei logiškai, nei iš patirties neišplaukia, kad paprastumas yra nuolankumo vaisius.
O kas yra nuolankumas?
Lietuviškai yra tik vienas žodis, o štai ką randu rusiškame tekste:
1 Pt 3,8: Наконец будьте все единомысленны, сострадательны, братолюбивы, милосерды, дружелюбны, смиренномудры (nuolankūs).
Mch 6,8: О, человек! сказано тебе, что' - добро и чего требует от тебя Господь: действовать справедливо, любить дела милосердия и смиренномудренно ходить пред Богом твоим.
1 Tim2,11: Жена да учится в безмолвии, со всякою покорностью (nuolankiai).
2 Kor 7,6: Но Бог, утешающий смиренных, утешил нас прибытием Тита...
Žiūrim
1. смиренномудрость (žodis susijęs su taika ar susitaikinimu su Dievu ir savimi (šaknis "мир") ir išmintimi ("мудрость")) t.y., nuolankumas santykyje su Dievu.
2. покорность (šitas žodis, matyt, susijęs su kitu žmogumi), t.y. santykyje su kitu žmogumi.
смиренный - приходящий с миром, ateinantis su taika, taikdarys arba išminčius ateinantis su taika.
покорность, šiek tiek įdomumo ... покорить, palenkti sau (kartais naudojama pavergti). Galima traktuoti savęs palenkimas, artima paklusti.
Aha, labai įdomu.
Citata iš: Pilgrim spalio 31, 2015, 19:02:55
Galima traktuoti savęs palenkimas, artima paklusti.
o gal kaip tik savo valios nugalėjimas (palenkimas) kito žmogaus valiai.
Tada apie kurį nuolankumą šitoj temoj kalbama?
o gal/arba Dievo valiai ?
CitataTada apie kurį nuolankumą šitoj temoj kalbama?
va čia geeeras klausimas !
Man dabar taip "sušvietė" :), kad visos šios savybės, apie kurias pastaruoju metu forume kalbėjomės - nuolankumas, paprastumas, paklusnumas - tampa kaip sinonimai Dievo meilėje ir tarsi negali žmoguje viena be kitos egzistuoti, jei žmogus vienybėje su savo Kūrėju.
Tokiu atveju jos visos ir negali išplaukti viena iš kitos, o tik iš Dievo meilės.
Tad ir abi nuolankumo Dievui formos tarsi susilieja ir netenka skirtumo. Tų žodžių prasmių skirtumų paaiškinimas reikalingas tik tam, kad pasitikrinti ar nesusipainiojome kam tarnaujame - Dievui ar žmonėms.
Ir lygiai taip pat nuolankumas, kai paklūstama žmogui be Dievo, kartu žmoguje atsispindi tomis kitomis savybėmis - paprastumu ir paklusnumu, kurios jau nėra
švento arba, kaip Augustas pavadino,
autentiško paprastumo/paklusnumo pavyzdžiai.
Citata iš: Tomas M. spalio 30, 2015, 20:26:10
Įdomu būtų palyginti, kaip elgėsi Apaštalai ir šventieji.
Visi mes šventieji, kurie sekame Kristų, Tomai ;) tad lygintis gal ir galima, bet svarbiau įsiklausyti į savo vidų, ką tau liepia Dievas asmeniškai. Nes žiūrėdamas į kitus, gali ir neišgirsti savojo pašaukimo.
Taip, meilė yra visų dorybių junginys. Tą kalbėjo daugelis šventųjų.
Kaip žinote, taisyklė sako, kad paprastume - genialumas :) "...dažnai vidutinybės didžiuojasi savo išsilavinimu ir nemėgsta paprastų daiktų. Genijai, kiek mena istorija, buvo labai paprasti. Štai Niutonas ramiai sėdi sau lauke ir, krintant nuo medžio obuoliui, jis klausia: "Kodėl?" Galileo Galilėjus pamato aukštai kabančios lempos svyravimus ir išranda švytuoklės dėsnį... Išradimų Istorija rodo, kad visi jie kyla iš objektyvaus stebėjimo ir loginio mąstymo. Rodos tai turėtų būti paprastas dalykas, bet iš tiesų jis labai retai sutinkamas žmonėse.
Intelektualiai gyvenime paprastumas ir prietarų nepaisymas veda į naujų dalykų atradimą. Lygiai kaip ir moraliniam gyvenime nusižeminimas ir materialinis skurdas - į didesnius dvasinius laimėjimus."
(Iš M. Montessori pedagoginio metodo teorijos).
Citata iš: kukulis spalio 27, 2015, 12:50:30Daugelis žmonių paprastumą sulygina su kvailumu, bet ar tai tikrai taip?
'
Žmonės labai bijo būti kvailais kitų žmonių akyse, nes nėra atradę gyvenimo tiesos ir ramybės..
Filosofuojama ir daug kalbama, vietoj to, kad pabūtų žmonės tyloje ir pajustu dabartinę akimirką. Paprastumas atsisako troškimų ir sutelkia dėmesį tik į tai, kas būtina, nes kuo mažiau turi ir trokšti, tuo mažiau jų reikia. O atsisakant visko, kas nėra reikalinga ar būtina, lieka daugiau laiko eiti Dievo keliu. Taigi, sakyčiau paprastas žmogus nesivaiko protingumo, žinių, garbės, turtų, malonumų ir t.t. Jo žodžiai, mintys, ir darbai nukreipti į vidų, nes jam svarbiausia pajusti save ir būtį. Jis neklaidžioje kitų žmonių mintyse ar protuose, bet vengia išorinių malonumų ir ieško tiesos bei ramybės būtyje, ir tam nereikia perskaityti "krūvos" filosofinių, mokslinių ar psichologinių veikalų. Žmogus gali net nemokėti skaičiuoti ar rašyti, bet jis jaus savyje ramybę ir pilnatvę.
Paprastas žmogus kitų akyse atrodo kaip kvailys, nes jis atsisako įvairių malonumų bei ambicijų, kuriuos taip vertina dauguma pasauliečių.
CitataPaprastumas atsisako troškimų ir sutelkia dėmesį tik į tai, kas būtina, nes kuo mažiau turi ir trokšti, tuo mažiau jų reikia
Šv. Teresėlė troško visko :) Augdama Dievo pažinimu ji suprato, kad tas Viskas - tai Jis Pats. Manau, troškimai, kaip tokie, tikrai nėra blogis, jei esame Kelyje, Viešpats panaudoja ir tai didesniam bendrajam gėriui.
Ir nereiktų supriešinti paprastumo su filosofavimu ar gilinimusi į kitų žmonių mintis ir protus :) tai irgi galima daryti su Dievo valia :) O šitas teiginys -
žodžiai, mintys, ir darbai nukreipti į vidų, nes jam svarbiausia pajusti save ir būtį - labai artimas budizmui. Šventieji dažnai pamiršdavo save dėl kito, mūsų potyriai tikrai nėra svarbiausi tikėjimo kelionėje (bet svarbūs). Svarbiausia, turbūt, visapusiškai gilinti savo tikėjimą, nepasiliekant ten, kur esi ir nuolat eiti į priekį.
Citata iš: Silvija rugsėjo 03, 2017, 05:46:54Šv. Teresėlė troško visko :)
Mano klaida, išsireiškiau per daug abstrakčiai ir netiksliai. Turėjau omenyje žemiškų troškimų siekimų atsisakymą, o troškimas yra tik vienas šiame gyvenime, - tai Dievas. Žemės gėrybės ir ištekliai yra tik priemonės vykdant Dievo planą, kurį jis mums skyrė kiekvienam asmeniškai. Ir sutinku su tuo, kad kalba apie būtį yra artima budizmui, tik dar nesu tikra, ar paprastumas yra artimas tik tikintiesiems į Dievą. Iš tikro, aš dar nežinau, kokią tikrąją reikšmę turi šis žodis, tad mano komentaras tėra mano pačios apmąstymas ir suvokimas. ;) Ačiū Silvijai už įžvalgą ir papildymą.
Prisipažįstu, dabar kalbėjau iš savo perspektyvos, remiantis savo ir kitų žmonių mintimis, tyrimais, patyrimais, bet pamiršau pažiūrėti ir pajusti, - ką apie tą paprastumą sako būtent Dievas.
Citatakalba apie būtį yra artima budizmui
ne tai, kad kalba apie būtį, bet noras toje malonioje būtyje pasilikti. Budistai įvaldo technikas, kurios suteikia žmogui tą palaimingą būseną, bet tai yra lyg tam tikras egoizmas. Krikščionių tikslas juk kitas - mylėti savo artimą kaip patį save - tai juk kreipia į kitą žmogų. Tai matosi ir maldoje
Tėve mūsų: juk meldžiamės ne pirmuoju, o trečiuoju asmeniu, kas aiškiai nusako, jog negalime rūpintis vien savo būtimi.
Sandraa, aš atsiprašau, jei pasirodys, jog kabinėjuosi prie žodžių, tikrai neturiu tokio tikslo. Labai džiaugiuosi, kad atsiradai ir kad kalbi :) pataisyk ir mane, jei kur suklysiu ;)
Tikrai, tas troškimų atsisakymas dažnai išlaisvina žmogų. :thumbup:
Bet ir vėl visur reikia išminties, net ir paprastume ;) kad nebūtų peržengta riba į primityvumą ... O gal tai visiškai skirtingi dalykai? :-\