Dievas. Mokslas. Psichologija.

[kukulis]

Kur "čia" nesimato?

Ar tu mano nuotraukos nematai?

[Pilgrim]

Kaštonai tavo žodžiuose yra siūlo galas.
Augustai, iš kur kyla žinojimas ? Tu žinai, ne žinia, ne žinios turėjimas, bet žinojimas, taigi tu žinai tada kai pažįsti. Dievo pažinimas yra begalinis ir Jo žinojimas yra begalinis.
... ieškoti įrodymo priešingam teiginiui ... teisingai, laužo, bet ne žmogų o jo puikybę.
Argi žmogus žino pats iš savęs ? Ar žmogaus suvokimas, pažinimas ateina iš jo paties ?

[Kaštonas]

 

Ten tik nuotrauka Kukuli.

[kukulis]

Na taip laužo puikybę. Bet kita vertus, kokia viso to prasmė?

Jeigu šitos diskusijos esmė - dvasinė treniruotė, tada ok.
Bet jeigu šioje diskusijoje bandom kažką išsiaiškinti, tada kaip tik pametam siūlo galą. Nes tarsi pradėjom diskutuoti, ar teisinga Dievą vadinti mokslininku. O kokia prasmė vadinti Dievą mokslininku?

Dabar kita pastaba, ar patys išsiaiškinam ar geriau kažkuo remtis? Čia šitas klausimas kyla iš to, kad buvo pradėta kalbėti apie psichologiją? T.y. psichologija - žmogaus sukurtasis mokslas, tuo tarpu kalbėdami apie dorybes ir ydas remiamės šventaisiais, kurie yra įkvėpti Dievo.
Piligrim, čia būtent tai turėjai omeny, ar tiesiog norėjai duoti pastabą asmeniškai man, dėl kokių nors mano išsireiškimų?

[Augustas]

Augustai, iš kur kyla žinojimas ? Tu žinai, ne žinia, ne žinios turėjimas, bet žinojimas, taigi tu žinai tada kai pažįsti. Dievo pažinimas yra begalinis ir Jo žinojimas yra begalinis.

Veikiau aš esu to begalinio žinojimo, tos žinios turimas, o ne aš ją turiu.  Čia ta prasme, kad man jinai nepriklauso, t.y. aš nepajėgus to žinojimo, tos žinios valdyti ir kontroliuoti. Pvz., aš negaliu pasakyti, kad atstumas tarp kokių nors dviejų objektų yra toks, ir iš tikrųjų atstumas bus toks, kaip pasakiau.

[Pilgrim]

Kukuli,
temos pavadinimas kivirčai ir susitaikinimas. Kivirčai, barniai, nesutarimai, nesusitaikinimas, neatleidimas kyla iš pagrindinės šaknies kuri vadinasi puikybė. Ir mes labai skersuodami tačiau vėl prakalbame apie puikybę. Iš kito kampo. Mokslo bėda yra puikybė. (mokslas tarsi suteikia galią "būsite kaip dievai"). Psichologijos taip pat. Čia ir glūdi vienas iš esminių krikščioniškosios ir sekuliarios psichologijos skirtumų. Krikščioniškoji psichologija pasako žmogau tam, kad pradėtum spęsti savo bėdas turi atgailauti. Sekuliari psichologija niekada nepasako apie atgailą kaip priemonę.
Mes tiesiog sukome ratais.

[kukulis]

Sutinku 

[Kaštonas]

o aš nesutinku su šiuo teiginiu. (Kabinuosi prie žodžio atgailauti. Ir galiu kabinėtis prie parašyto žodžio "bėdas" vietoje "bėda".  Viena bėda temos kontekste tai puikybė. Daugiskaitoje bėdos, aplamai bėdos. Tai ar dėl visų bėdų turiu atgailauti, kad jos išsispręstu?!    )
"Krikščioniškoji psichologija pasako žmogau tam, kad pradėtum spęsti savo bėdas turi atgailauti."

Visu pirma tai ne psichologijos ir juo labiau ne psichologo kompetencijoje, net ir krikščioniškoje (kaip čia ją pavadinom).... !!!

(Provokuoju)
Atgailauti. Na sukalbėsiu su visa Bažnyčia "nusidėjau Gerajam Dievui ... ". o toliau kas? truk už vadžių ir vėl nuo pradžių?

[Augustas]

"Krikščioniškoji psichologija pasako žmogau tam, kad pradėtum spęsti savo bėdas turi atgailauti."

Visu pirma tai ne psichologijos ir juo labiau ne psichologo kompetencijoje, net ir krikščioniškoje (kaip čia ją pavadinom).... !!!

Apsidžiaugiau, tai perskaitęs. 

Krikščioniškoji psichologija pasako žmogau tam, kad pradėtum spęsti savo bėdas turi atgailauti. Sekuliari psichologija niekada nepasako apie atgailą kaip priemonę.

Manau, kad Pilgrim'as painioja du dalykus, du klausimus - 1)kas yra (tai psichologijos, šiuo atveju, kryptis nesvarbi, klausimas) ir 2) ką daryti (tai konsultavimo, gydymo(si), ugdymo(si) klausimas) - suplaka į vieną krūvą. Tai pirma. O antra, Pilgrim'as, matyt, nėra girdėjęs, kad psichologai (kryptis nesvarbu) konsultavimo metu sako viską, kas gali veiksmingai padėti jų pacientui ar klientui. O tai reiškia ir siuntimą pas kunigą, jei pacientas yra tikintis, ir pasiūlymą atlikti kokį nors simbolinį sekuliaristinį ritualą, kurio metu įsivaizduojama kaltę sukėlusio įvykio atitaisymas ar ištrynimas, jei pacientas yra netikintis.

[Kaštonas]

Man neatrodo, kad Piligrimas painiojasi.

Ir man net labai atrodo, kad psichologijos kryptis labai svarbi. Taip pat atrodo, kad gerai daro, kad suplaka teologiją ir psichologiją šios diskusijos kontekste

[Pilgrim]

Kaštonai, na jei kalbėtume apie krikščionišką (teisingiau katalikiškąją arba ortodoksiškąją) psichologiją tai žinome labai ir labai nedaug. Rimtų šaltinių lietuvių kalba beveik nėra.

Jei apie atgailą, tai suprantama taip pat kaip supranta ją katalikas besirengdamas išpažinčiai (5 punktai, kad išpažintis būtų gera ... pagal katekizmą). Jos tikslas susitaikinimo sakramentas. Taigi užduotis palydėti iki klausyklos, o ar apie tai kalba sekuliari psichologija.

Aha kol rašiau papildėte ... papildau ir aš (esmė ta, kad šiek tiek skiriasi informacijos kiekis  )

Esminiai asmenybės bruožai ir jos struktūra:
1. Žmogaus būtis sudaryta iš trijų vienybėje esančių dalių: kūno, dvasios ir sielos.
2. Žmogus yra kūrinys, sukurtas Dievo.
3. Žmogus patiria nuopuolio pasekmes. Pirmoji nuodėmė suardė žmogaus struktūros vieningumą.
4. Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą bei pašauktas bendrystei su Dievu.

Psichologo asmenybės ypatybių ir bruožų sąrašą papildo dviem labai svarbiais elementais:
1. Asmeninė dvasinė - asketinė psichologo patirtis. Jau nuo pirmųjų amžių Bažnyčios Tėvai dvasinį gyvenimą traktavo kaip nuolatinės pažangos procesą ir todėl teigiama, kad dvasinė – asketinė patirtis suformuoja teisingą psichologo santykį su savimi ir profesine veikla.
2. Psichologas turi gyventi pilnavertį krikščionišką gyvenimą. Pilnavertis krikščioniškas gyvenimas suprantamas, kaip dažnas ir sąmoningas sakramentų (ypač Atgailos ir Eucharistijos) praktikavimas bei aktyvus dalyvavimas bažnytinės bendruomenės socialinėje ir religinėje veikloje.

Pagrindiniai principai:
1. Galutinis žmogaus tikslas yra Dievas.
2. Žmogaus mirtis yra suvokiama kaip perėjimas iš vienos buvimo būklės į kitokią buvimo būklę.
3. Pripažįstamas dvasinių (angeliškų) būtybių egzistavimas ir jų veikimas žmogui.
4. Žmogus: kūnas, dvasia, siela – sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą.

psichologinio konsultavimo/psichoterapijos principai:
1. Kristocentriškumas
2. Bažnytiškumas
3. Antropocentriškumas

Tikslas ... nepatikėsi  bet savo esmėje tas pats, atvesti į teisingą santykį su savimi, su žmonėmis ir su Dievu.

[Kaštonas]

(Po papildymo nesiplėsiu, Piligrim aš palieku savo komentarą toki koks buvo)

O aš pirma karta girdžiu apie ortodoksiškas ir katalikiškas psichologijas 

"Jei apie atgailą, tai suprantama taip pat kaip supranta ją katalikas besirengdamas išpažinčiai (5 punktai, kad išpažintis būtų gera ... pagal katekizmą). Jos tikslas susitaikinimo sakramentas."

Suklydai Piligrim.
Koks Bažnyčios tikslas? ir koks psichologijos tikslas?

[Kaštonas]

Hei Piligrim. Negudrauk!!!
@Tikslas ... nepatikėsi  bet savo esmėje tas pats, atvesti į teisingą santykį su savimi, su žmonėmis ir su Dievu.@

Koks Bažnyčios tikslas? ir koks psichologijos tikslas?

[Pilgrim]

Bažnyčios ... Ji turi daug tikslų, vienas iš jų atvesti (palydėti) žmogų į išganymą.

Augustai,  apie psichologus ir psichologiją žinau daugiau negu įsivaizduoji. Kad psichologai išgirdę apie tai kas parašyta aukščiau stojasi "piestu" irgi faktas.

Kad nerėžtų ausies galima šiuo atveju kalbėti, kad psichologinis konsultavimas=dvasiniam palydėjimui
tada ir 'vaizdialis" šiek tiek aiškesnis.

[Kaštonas]

"Bažnyčios ... Ji turi daug tikslų, vienas iš jų atvesti (palydėti) žmogų į išganymą."
Bingo Piligrim (apie tai buvome pradėję kalbėti kitoje temoje "skaistykla ... ": ).
o kaip su psichologija?

" kad psichologinis konsultavimas=dvasiniam palydėjimui
tada ir 'vaizdialis" šiek tiek aiškesnis."
Net nepradėk. Psichologinis konsultavimas neturi nieko panašaus į dvasinį palydėjimą.
Palydėtojas gali aplamai neturėti nei psichologinio nei teologinio išsilavinimo diplomo

Palydėtojas turi labai didelę MALDOS patirtį kokios gali būti psichologas ar net kunigas, nesapnavo.

Gal sugrįžtam prie puikybės?

[Pilgrim]

pasikartosiu ... savo esmėje papildo vienas kitą - atvesti į teisingą santykį su savimi, su žmonėmis ir su Dievu.

dėl psichologo/palydėtojo praleidai šį momentą:
1. Asmeninė dvasinė - asketinė patirtis
2. turi gyventi pilnavertį krikščionišką gyvenimą

sekuliarus psichologinis palydėjimas sutinku neturi nieko bendro. Bet mes ne apie jį kalbame, teisingiau apie kitokį

[Kaštonas]

Nepapildo Piligrim.
Viešpats be psichologijos susitvarkys. O štai be Viešpaties psichologija niekai. Pinigai į balą. Gyvenimas į tuštybę...
Psichologijos tikslas "ligos" gydymas.

Nepraleidau Piligrim  žiūrėk kada gal tave palydėsiu 

[Augustas]

Ir man net labai atrodo, kad psichologijos kryptis labai svarbi.

Klysti, Kaštone. Psichologijos kryptis kaip tik yra nesvarbi tam kontekste, apie kurį rašiau.

Taip pat atrodo, kad gerai daro, kad suplaka teologiją ir psichologiją šios diskusijos kontekste

Painioti dalykus visada yra blogai, nes tada pasidaro nebeaišku, iš kokių pozicijų - teologinių ar psichologinių - komentaro autorius vertina vieną ar kitą dalyką.

Augustai,  apie psichologus ir psichologiją žinau daugiau negu įsivaizduoji.

Aš daugiau, aš daugiau.   

Kad psichologai išgirdę apie tai kas parašyta aukščiau stojasi "piestu" irgi faktas.

Kokie čia psichologiniai analfabetai taip daro? O gal Tamsta, Pilgrim'e, klysti, ir tie piestu dėl to, kas parašyta aukščiau, stojantys psichologai taip daro ne dėl to, kas parašyta aukščiau, o dėl kitų priežasčių?

Kad nerėžtų ausies galima šiuo atveju kalbėti, kad psichologinis konsultavimas=dvasiniam palydėjimui
tada ir 'vaizdialis" šiek tiek aiškesnis.

Sekuliaristams tai tikrai tas pats. Nors paskutiniu metu vietoj dvasinio palydėjimo pas sekuliaristus atsiranda Life koučingas. Tad pozicijos tam tikra prasme ir čia pasidaro panašios (pabrėžiu, jos yra tik panašios, o ne lygios ar tos pačios).

P.S.

Psichologijos tikslas "ligos" gydymas.

Tai kad ne. Psichologijos tikslas yra savęs pažinimas. Ligos gydymas yra vadinamas medicina, o mūsų aptariamu atveju, psichiatrija ir psichoterapija.

[Pilgrim]

Tai kad ne analfabetai, o su moksliniais "antpečiais", kurie priima nėra labai jau daug.
Priežastys kiek pastebiu glūdi asmeniniame santykyje su Dievu.
jei daugiau, tai 

[Kaštonas]

Matai kaip Augustai.
manau, kad maldos laikas tai puikus laikas ir savęs pažinimui. O Viešpats pats geriausias Gydytojas