Citata2013-04-05
Šiandien Popiežius Pranciškus priėmė kardinolo A. J. Bačkio atsistatydinimą, kuris buvo įteiktas pagal kanonų teisės nuostatus, jam sulaukus 75 metų amžiaus, ir nauju Vilniaus Arkivyskupu Metropolitu paskyrė vyskupą Gintarą Grušą. [...]
Arkivyskupas Grušas pradės vykdyti naujas pareigas su iškilmingomis ingreso Šv. Mišiomis, kurios įvyks Šv. Jurgio, Vilniaus arkivyskupijos globėjo šventėje, balandžio 23 d., 12 val. Vilniaus Arkikatedroje.
http://lvk.lcn.lt/naujienos/,196 (http://lvk.lcn.lt/naujienos/,196)
http://lvk.lcn.lt/naujienos/,197 (http://lvk.lcn.lt/naujienos/,197)
Vyskupų laiškas Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga
CitataBažnyčia niekada neabejojo dėl šios Lietuvos raidos krypties – prieš referendumą, ar stoti į Europos Sąjungą, vyskupai kvietė palaikyti narystę. Drauge visuomet raginome įsidėmėti, kad žemyno vienijimosi tikslai – tvari taika ir gerovė – negali būti pasiekti, išsižadėjus vertybinių pagrindų. Sąjunga pateisins jos kūrėjų ir visų europiečių lūkesčius, jei bus paisoma žmogaus prigimties, ginamas jo orumas ir teisėtos laisvės, diegiamas solidarumas, puoselėjama šeima ir gerbiamos religinės tradicijos. Pamiršus, kad ,,Europos modernybė, dovanojusi pasauliui demokratijos idealą ir žmogaus teises, semia savo vertybes iš krikščioniškojo paveldo" (Ecclesia in Europa, 108), kyla grėsmė netekti dvasinės atramos ir civilizacinės tapatybės.
http://lvk.lcn.lt/naujienos/,203 (http://lvk.lcn.lt/naujienos/,203)
Reikalas tame, kad mes, apduję nuo laisvės svaigulio, prieš stodami į EU nepasivarginome išsiaiškinti, kad visa EU ideologija paremta marksizmu ir liberalizmu...
Eurokomisarės V. Reding pasisakymą komentuoja prof. Vytautas Radžvilas (1 d.) 2013-06-11:
http://www.youtube.com/watch?v=asNBu-CszYY
antra dalis:
http://www.youtube.com/watch?v=nDk2_ReC8Es
Nežinau, kaip kiti, bet aš tai žinojau, kas ten bus toje ES. Paprasčiausiai mums nebuvo geresnės alternatyvos. Buvo tik ES arba Rusijos energetinės letenos. Tad aš ir dabar manau, kad geriau jau tos gėjų eitynės nei Rusijos imperiniai kaprizai.
Jei jau taip keliam klausimą, kas geriau - rytai ar vakarai, tai aš sumąsčiau, kad visgi rytai, nes sekant evangeline logika, geriau jau kūną pražudyti, nei leisti sielą į pragarą įstumti (kaip žinom, Rusijos bažnyčia kartu su valdžia pasipriešino homoseksualų propagandai).
Silvija, o kodėl mums reikia rinktis iš Rytų-Vakarų? Gal mes sugebėtume ir savo erdvę sukurti, juk Lietuva yra Marijos žemė - potencialas didelis ;)
Beje, stebint nemažus tektoninius poslinkius dėl EU Anglijoje ir Prancūzijoje, Graikijoje, aš slapta viliuosi, kad EU subyrės anksčiau, nei Lietuva nuspręs iš jos išstoti, ir popierių mažiau reikėtų tvarkyti :)
Tai aš ir sakau, "jei" :), bet jeigu galima rinktis, tai aš už Marijos žemę :D
Tiesą sakant tik dabar perklausiau tavo, Tomai, pasiūlytą medžiagą, ir tai tik 1-ą dalį. Supratau, kodėl taip paklausei dėl Marijos žemės. Labai rimti dalykai, kuriuos mažai kas taip gali įvardint, kaip Radžvilas, bet visa bėda, kad jis kalba per ilgai. Šiuolaikinis žmogus nuolat skuba - kas sau leis klausytis tokio ilgio įrašus? Nebent nemiga užpultų, kaip šiandien mane :)
Man tik viena neaišku, jei EU politika yra kaip sovietų marksizmo tęstinumas, tik kitam lygmeny, tai kaip Putino valdžia stojosi prieš homoseksualų judėjimą?
Citata iš: Tomas M. birželio 27, 2013, 18:05:43
aš slapta viliuosi, kad EU subyrės anksčiau, nei Lietuva nuspręs iš jos išstoti, ir popierių mažiau reikėtų tvarkyti :)
Tikiuos ir aš. Prievarta ir spaudimas pagreitint procesus realiai pasijuto, o mūsų žmonės tokiems dalykams jautrūs, tikiuos prabus.
Mieli, Silvija ir Tomai, Lietuva turėjo du politologinius kelius, grįžti į Rusijos įtakos zoną ar jungtis prie ES. Antrasis kelias buvo Lietuvos geopolitinis tikslas dar nuo Mindaugo ir Gedimino laikų. Dėl istorijos viražų tą tikslą pasiekėme tik visai neseniai. Yra didelių blogybių, bet tai geriau, nei meškos letena - carizmas ir sovietija. Ką daro rusai dabar - labai gerai rodo išžudytos ir numankurtintos Čėčėnijos pavyzdys. Na, o kad stačiatikiai norėjo mus supravoslavinti, žudė už katalikybę, tai pilna istorija pavyzdžių.
Tik viena nuoroda: http://angelorum.lt/su-lietuva-susije-sventieji/sv-andriejus-bobola-sj-1591-1657/
Jei žlugs ES, tai Lietuvai bus tikra politinė tragedija, nes tuoj pat būsim "priglobti" Rusijos. Neduok, Dieve. Ir neturėkit iliuzijų, kad mūsų politikai pajėgs atsilaikyti, nes taip nebus.
Giedre, bet Silvija kažkuria prasme tai ir sako, kad kas iš to, kad mes EU išsaugosim savo "saugumą", jei prarasim savo sielą... Juk vakarų marksizmo ir liberalizmo nuodai yra saldūs - net nepajauti, kaip apmiršta siela, tuo tarpu rusų nuodai buvo kartūs, bent jau žinojom, kas vyksta, galėjom gydytis, ieškoti priešnuodžių... pažiūrėk tuos Radžvilo video, tada suprasi kodėl taip yra.
Aš čia benaktinėdama "užsiroviau" ant Benedikto XVI
SPE SALVI apie krikščioniškąją viltį (http://www.katalikai.lt/index.php?id=6&nid=5021), aišku, ne mano proteliui ten viską suvirškint, bet dedu prie šios temos, kuri bando suvesti į vieną pasaulį ir Bažnyčią, netikėjimą ir viltį.
Mažytė ištraukėlė:
CitataKadangi žmogus visuomet lieka laisvas ir jo laisvė visada yra trapi, šiame pasaulyje niekada neegzistuos galutinai pastatydinta gėrio karalystė. Kas žada visados išliksiantį geresnį pasaulį, tas žada melagingai, iš akių išleidžia žmogaus laisvę. Laisvė visada iš naujo privalo būti laimima gėriui. Laisvas pritarimas gėriui niekada neegzistuoja savaime. Struktūros, neatšaukiamai nustatančios tam tikrą – gerą – pasaulio santvarką, žmogaus laisvę panaikintų, ir todėl galų gale geros struktūros ir nebūtų.
25. Tai reiškia: kiekvienai kartai duota užduotis vis iš naujo galynėtis dėl teisingos žmogiškųjų dalykų tvarkos; toks galynėjimasis niekados nesibaigia. Tačiau kiekviena karta, žinoma, privalo savo indėliu prisidėti, kad būtų sukurtos įtikinamos laisvės bei gėrio santvarkos, rodančios kitai kartai, kaip tinkamai naudotis laisve, ir dėl to tiek, kiek leidžia žmogiškosios galimybės, teikiančios tam tikrą ateities laidą.
Na, sielos nepraradimui reikalingas darbas kasdien. Iniciatyvos, visokia veikla. Sunku, bet būtina. Na, o jei prarasime savo valstybę ir Tėvynę, tai kaip rašo Maironis, niekas "antros neišmels apgailėjęs". Jau buvom beveik negrįžtamai praradę, o dabartinė laisva Lietuva - Dievo dovana, kurią tremtiniai mirdami Sibire išmeldė, o miško broliai krauju aplaistė ir kūnais nužymėjo pūdami prie bažnyčių be jokių laidotuvių ir apraudojimo. Todėl savo kraštą turime ginti dantimis ir nagais. ES ir NATO dabar mums vienintelis politinio išlikimo garantas, todėl turime jo laikytis, nors ir man ne viskas patinka. Kito kelio, deja, nematau.
Labai gera citata, Silvija. Būtent: vis iš naujo tenka galynėtis kiekvienai kartai ir kiekvienam asmeniui.
Citata iš: Giedrė birželio 28, 2013, 04:07:18
ES ir NATO dabar mums vienintelis politinio išlikimo garantas, todėl turime jo laikytis, nors ir man ne viskas patinka. Kito kelio, deja, nematau.
Vis dėlto, Giedre, turėdama laiko paklausyk Radžvilo, suprasi kodėl šnekėjom apie Marijos žemę. Mes dabar ginčijamės be reikalo, o po teisybei mūsų pozicijos greičiausiai nesikerta ;)
Keletas aktualių naujienų:
1.
CitataBaigiasi Bažnyčioje ir pasaulyje didelį susidomėjimą sukėlę Tikėjimo metai. Paskelbti dar Popiežiaus emerito Benedikto XVI, jie bus iškilmingai užbaigti lapkričio 24 d. <...>
Šiandien įvairios visuomeninės ir politinės jėgos, pasinaudodamos esama situacija, bando neigti įprastinę šeimos sampratą ar tokios sampratos reikalingumą. Kaip ir tikėjimo atveju, siūlomos įvairios šeimos alternatyvos ir pakaitalai. Prie visų sunkumų, kuriuos priversta patirti šeima, priduriami dar ir šie – abejonė jos reikšme ir verte.
Atsiliepdami į tai, Lietuvos vyskupai nusprendė naujus bažnytinius metus paskelbti Šeimos metais. Jie prasidės gruodžio 1 d., pirmąjį Advento sekmadienį, visose Lietuvos bažnyčiose skaitant vyskupų ganytojišką laišką. Detalesnė Šeimos metų programa bus paskelbta vėliau.
http://lvk.lcn.lt/naujienos/,207 (http://lvk.lcn.lt/naujienos/,207)
2.
CitataNukentėjusiesiems Filipinuose skubiai reikia ir materialinės pagalbos. Lietuvos vyskupai nusprendė skirti tam reikalui visoje šalyje gruodžio 8 dieną, antrąjį Advento sekmadienį, aukojamų šv. Mišių rinkliavą.
http://lvk.lcn.lt/naujienos/,206 (http://lvk.lcn.lt/naujienos/,206)
Pirmoji Silvijos naujiena :thumbup:
Antroji nelabai gera, bet mėginsime paremti nukentėjusius Filipinuose nuo taifūno, kiek tik galėsime.
Antras punktas turi vieną gražią šio reiškinio pusę - man patiko, kad vyskupai neskelbia papildomos rinkliavos, o tam tikslui skiria vieno iš sekmadienių aukas. Tokių dalykų gal niekas (pvz žiniasklaida) ir nepastebės, bet tai yra labai tėviškas žestas, atsisakant savo naudos, bet neapsunkinant ganomųjų :thumbup:
Lietuvos vyskupų laiškas, skirtas prasidedantiems Šeimos metams
2013 m. gruodžio 1 d., pirmasis Advento sekmadienis
ŠEIMA – TIKĖJIMO VARTAI
http://lvk.lcn.lt/naujienos/,210 (http://lvk.lcn.lt/naujienos/,210)
Penktadienį Vatikane vykusio susitikimo metu Popiežius pranešė apie ketinimą 2015-uosius paskelbti Dievui pašvęsto gyvenimo - Vienuolių metais.
Šis tekstas paimtas iš Vatikano radijo puslapio (http://lt.radiovaticana.va/news/2013/11/29/popiežius_susitiko_su_vienuolijų_vadovais._2015-ieji_bus_paskelbti/lit-751208)
CitataLietuvos vyskupai nutarė, kad Šeimos metų šūkiu bus ši citata iš Evangelijos pagal Joną: ,,Kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų" (Jn 15, 11). Taip pat ganytojai išrinko ir patvirtino Šeimos metų plakato projektą. Siekdami į šių metų šventimą kuo labiau įjungti parapijų bendruomenes ir vyskupijų pastoracinius centrus, ganytojai kviečia juos bendradarbiauti tarpusavyje teikiant Šeimos metams skirtus pasiūlymus. Šiuos pasiūlymus vėliau apibendrintų ir Lietuvos Vyskupų Konferencijai pateiktų Lietuvos Šeimos centras.
Posėdžio metu dalytasi nuomonėmis apie tai, kaip svarbu vyskupijų Šeimos centruose turėti tinkamai parengtus specialistus. Svarstyta nuo didmiesčių nutolusių miestelių Šeimos centrų darbuotojų galimybė dalyvauti VDU organizuojamuose Natūralaus šeimos planavimo specialistų kursuose. Nuspręsta, kad šią sveikintiną idėją dar reikia tobulinti ir ieškoti tinkamų būdų jai įgyvendinti.
Nuspręsta pratęsti nuolatinę eucharistinę adoraciją Lietuvos bažnyčiose. Vysk. L. Vodopjanovas paskirtas šios iniciatyvos koordinatoriumi.
2014 metų rugsėjo – spalio mėnesiais Lietuvos vyskupijose laukiamas pasaulinių Jaunimo Dienų, kurios 2016 metais bus organizuojamos Krokuvoje (Lenkija), Kryžius.
Daugiau apie tai, kas buvo kalbėta LVK gruodžio 12 d. plenariniame posėdyje:
http://lvk.lcn.lt/naujienos/,212 (http://lvk.lcn.lt/naujienos/,212)
Daug visko iš vasario 25–27 d. vykusio LVK plenarinio posėdžio:
CitataGanytojai aptarė Jaunuolių rengimo Atgailos, Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentams gaires. Nuspręsta, kad Sutvirtinimo sakramentas teikiamas asmenims nuo 15 metų, paliekant vietos ordinarui teisę nuspręsti kitaip.
Liturgijos komisijos pirmininkas vysk. R. Norvila pristatė susirinkusiems liturgines Gedulines Valandas pagal jau paruoštus Liturginių Valandų tekstus. Nuspręsta išspausdinti šį tekstą ir dalinti vyskupijose.
Ganytojai apsvarstė Lietuvos šeimos centro pasiūlymus Šeimos metų šventimui. Išrinktas ir patvirtintas oficialus Šeimos metų logotipas. Diskutuojant dėl Šeimos centro pasiūlymų pabrėžta tikinčiųjų bendruomenių ir dvasininkų aktyvaus dalyvavimo šventinių renginių organizavime svarba. Ypatingas dėmesys šeimoms bus skiriamas švenčiant vyskupijų šventes ir parapinių atlaidų dienas. Nutarta gegužės 15 dieną Kaune, Žalgirio arenoje organizuoti nacionalinį renginį, sutelksiantį Lietuvos krikščioniškas šeimas, o rugsėjo 27 dieną Kaune organizuoti eiseną už gyvybę ir šeimą. Spalio mėnesį ketinama surengti ekumeninę konferenciją šeimos klausimais, o birželio 1 dieną dalyvauti Vilniuje Ortodoksų bažnyčios organizuojamoje ekumeninėje Eisenoje už gyvybę.
Nutarta parengti šeimoms skirtas maldas; leisti visuotinius maldavimus papildyti atskirais maldavimais už šeimas ir besiruošiančius santuokai; puoselėti ir skatinti Kristaus ar šventųjų ikonų piligrimystes šeimose parapijos ar tarpparapijiniu mastu; adoracijų metu prašoma melstis už šeimas. Be to, ganytojai kviečia kunigus sekmadieniais kiekvienose šv. Mišiose į Visuotinę maldą įterpti bent vieną Šeimos metams skirtą maldavimą. Esant galimybei besiruošiantys šeimos kūrimui sužadėtiniai kviestini į specialiai jų intencija aukojamas šv. Mišias. Lietuvos vyskupai ypač ragina klebonus burti šeimų grupeles savo parapijose bei dvasiškai jas lydėti. Skatinama parapijos šeimų bendrystė ir įvairios tęstinės iniciatyvos: susibūrimai po šv. Mišių, maldos grupės, savitarpio pagalba; kviečiama klebonus organizuoti parapijų Šeimos šventę ir rekolekcijas šeimoms; skatinti kunigų pastoracinį jautrumą patiriantiems skaudžius išgyvenimus (išsiskyrimą, sutuoktinio netektį ir juos neretai lydinčią neviltį); kviečiama Šeimos metais kiekvienoje vyskupijoje atlaidų metu prisistatyti įvairius šeimų judėjimus, kviesti šeimas liudyti savo patirtį. Lietuvos šeimos centras įvairias idėjas aprašys savo Aplinkraštyje ir patalpins jas savo internetiniame tinklalapyje www.lietuvosseimoscentras.lt. Visi tikintieji kviečiami aktyviai dalintis savo pasiūlymais ir idėjomis, siunčiant juos Lietuvos šeimos centrui.
<...>
Plačiau apie užsienio lietuvių sielovadą ir kt.: http://lvk.lcn.lt/naujienos/,216 (http://lvk.lcn.lt/naujienos/,216)
Turime naują Apaštalinį Nuncijų!
http://lvk.lcn.lt/naujienos/,217 (http://lvk.lcn.lt/naujienos/,217)
Beatifikacija, arba skelbimas palaimintuoju, – tai ir asmens dorybių pripažinimas, ir Dievo darbų, atliktų per tą asmenį, atpažinimas. Palaimintasis – išskirtinė Dievo dovana visai Bažnyčiai ir kiekvienam iš mūsų.
Arkivyskupas Teofilius Matulionis buvo tvirtai Dievu pasitikintis ir žmonėms atsidavęs ganytojas, persekiojamas ir kankinamas už ištikimybę Evangelijai ir meilę Bažnyčiai.
Beatifikacijos iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą. Šis istorinis visai Bažnyčiai Lietuvoje įvykis pirmiausia yra puiki proga susitikti gyvąjį Jėzų Kristų ir tapti Jo mokiniais. Tai asmeniškai mums skirta Dievo malonė Evangelijos dvasia atnaujinti savo krikščioniškąjį gyvenimą ir pašaukimą. Sykiu tai kvietimas drąsiai gyventi Gerąja Naujiena šiandienos iššūkių ir persekiojimų akivaizdoje.
Lietuvos vyskupai kviečia brolius kunigus, parapijų bendruomenes, pašvęstojo gyvenimo institutų, įvairių maldos grupių, judėjimų ir bendruomenių narius drauge rengtis beatifikacijai ir dalyvauti jos iškilmėse.
Paskelbimas palaimintuoju yra puiki proga Gerąją Naujieną skelbti Kristaus nepažįstantiems geros valios žmonėms.
Kiekvienoje vyskupijoje vyskupo įkurta ir jo vadovaujama darbo grupė organizuoja ir koordinuoja pasirengimą beatifikacijai ir dalyvavimą jos iškilmėse. Vietos vyskupas, atsižvelgdamas į konkrečius poreikius ir galimybes, gali nustatyti ir kitas gaires arba papildyti šias gaires naujomis.
GYVENIMAS EVANGELIJA
1. Atsiliepti į Dievo malonę, apsispręsti būti Jėzaus mokiniais ir gyventi Evangelija.
2. Jėzaus pavyzdžiu vykdyti Dievo valią ir kasdien sekti Mokytoju.
3. Žodžiu ir elgesiu liudyti tikėjimą į Kristų.
4. Mylėti artimą Jėzaus pavyzdžiu, nes ,,nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti" (Jn 15, 13).
5. Malda, žodžiu, konkrečiais darbais didžiadvasiškai mylėti artimą, ypač žmones, reikalingus pagalbos (pasitikėti ir skatinti pasitikėjimą Dievu, gerbti kitą žmogų, būti geranoriškiems ir jautriems su tais, kurie vargsta ir kenčia, nelikti abejingiems, kai kitą ištinka nelaimė, skleisti gyvybės kultūrą ir viltį, rūpintis bendruoju gėriu, socialiniu teisingumu, santarve).
6. Visuomet vadovautis Evangelijos tiesa neatsižvelgiant į asmenis, vyraujančią nuomonę, patogesnę padėtį ar pragmatinius išskaičiavimus.
7. Drąsiai ir tvirtai ginti silpnuosius, negalinčius apsiginti, neteisingai kaltinamus, pažemintus, nustumtus į gyvenimo paribį.
8. Būti gailestingiems, kaip dangaus Tėvas yra gailestingas.
9. Branginti vidinę laisvę, kurią suteikia atvirumas Evangelijos tiesai.
10. Aktyviai dalyvauti Bažnyčios ir visuomenės gyvenime, drauge su kitais kurti žmoniškesnį ir teisingesnį pasaulį.
PASIRENGIMAS MALDA
1. Branginti šv. Mišias ir jose maldingai dalyvauti.
2. Švęsti sekmadienį, Viešpaties dieną, skirtą susitikimui su Dievu ir tarpusavio bendrystei.
3. Adoruoti Švenčiausiąjį Sakramentą. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, dalyvauti Eucharistijos adoracijoje (pirmaisiais mėnesių penktadieniais, po šv. Mišių, adoracijai skirtomis dienomis, švenčių vigilijos metu, kitu numatytu laiku).
4. Pažinti ir pamilti Dievo žodį. Reguliariai skaityti Šventąjį Raštą ir melstis su juo (skaityti ir melstis asmeniškai, šeimoje, maldos grupėje, bendruomenėje).
5. Švęsti liturginius metus ir šventes atsiveriant Išganymo slėpiniui ir Dievo žodžiui (atsiliepti į Gavėnios kvietimą atsiversti ir tikėti Evangelija, pažinti ir pamilti Kristaus kryžiaus slėpinį, atlikti atgailą, su nuoširdžiu tikėjimu švęsti Kristaus Prisikėlimo slėpinį, atsiverti Šventosios Dvasios veikimui).
6. Atnaujinti maldos gyvenimą. Patirti maldą kaip nuoširdų asmeninį susitikimą su Jėzumi, meldžiantis pasitikėti Dievu ir atverti Jam savo gyvenimą.
7. Puoselėti ir skleisti bažnytines pamaldumo praktikas, ypač pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiai ir Švč. Mergelei Marijai (Rožinis, gegužinės ir birželinės pamaldos, pirmųjų mėnesio penktadienių ir šeštadienių praktika, kitos pamaldumo praktikos). 8. Rengiantis beatifikacijai melstis už jaunimą, kad vyskupo ir kankinio Teofiliaus pavyzdžiu jis visada tvirtai pasitikėtų Dievu, būtų ištikimas Evangelijai ir mylėtų Bažnyčią.
9. Maldoje dėkoti Dievui už garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimą palaimintuoju – išskirtinę Viešpaties dovaną, kuri atnaujina mūsų krikščioniškąjį tikėjimą, stiprina viltį ir pasitikėjimą, ugdo meilę Dievui ir artimui.
10. Prieš vykstant į beatifikacijos iškilmes, parapijoje (bendruomenėje) surengti Permaldavimo ir atgailos pamaldas, švęsti Sutaikinimo sakramentą.
PASTORACINIS PASIRENGIMAS
1. Pažinti vyskupo Teofiliaus asmenybę, jo liudijimu ir pavyzdžiu vadovautis šiandienos iššūkių akivaizdoje.
2. Parapijoje (bendruomenėje) suburti pasirengimo beatifikacijai grupę. Stengtis, kad kuo daugiau narių įsitrauktų į aktyvų pasirengimą. Reguliariai aptarti pasirengimo eigą, organizacinius dalyvavimo iškilmėse klausimus.
3. Skleisti pasirengimo beatifikacijai žinią. Apie rengimąsi informuoti parapijos skelbimų metu, parapijos (bendruomenės, vyskupijos) interneto svetainėje, vietos spaudoje, socialiniuose tinkluose ir kt.
4. Dalytis su kitais pasirengimo patirtimi vyskupijos kunigų susitikimuose, dekanatų konferencijose, įvairiuose parapijos, bendruomenės susirinkimuose, ,,Marijos radijo" laidose ir kitur žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir pan.
5. Vieną ar kelis kartus surengti garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio dieną parapijoje (bendruomenėje) su šv. Mišiomis, Švč. Sakramento adoracija, Sutaikinimo sakramentu, Rožiniu, kitomis pamaldumo Švč. Jėzaus Širdžiai ir Švč. Mergelei Marijai praktikomis, rekolekcijomis, konferencijomis, vyskupo Teofiliaus asmenybės pristatymu, jo liudijimo ir pavyzdžio aktualumu šiandien, informacija apie pasirengimą ir dalyvavimą beatifikacijos iškilmėse ir t. t.
6. Organizuoti renginius, pristatančius būsimąjį palaimintąjį bažnytinių institucijų, pastoracinių tarybų, maldos grupių nariams, moksleiviams, studentams, sakramentams besirengiančiųjų vaikų tėvams, jaunimui, šeimoms, senelių ar slaugos namų gyventojams, įkalintiems asmenims, įvairių bendruomenių ar grupių nariams ir t. t.
7. Surengti piligriminę kelionę Lietuvoje aplankant vietas, susijusias su vyskupo Teofiliaus gyvenimu. Tai Kaišiadorių katedra, Birštono sakralinis muziejus, Septynių skausmų kelias Guronyse (Kaišiadorių r.), Kauno Šv. Mikalojaus (seserų benediktinių) bažnyčia, Alanta, Šeduva ir kt.
8. Aplankyti parapijiečius jų namuose padovanojant būsimojo palaimintojo paveikslėlį, lankstinuką, pakviečiant rengtis beatifikacijai ir dalyvauti jos iškilmėse.
9. Rengiantis beatifikacijai, ieškoti būdų ir priemonių Gerajai Naujienai skelbti Kristaus nepažįstantiems geros valios žmonėms.
10. Iš anksto planuoti ir organizuoti kelionę į beatifikacijos iškilmes Vilniuje birželio 25 dieną.
Patvirtinta Lietuvos Vyskupų Konferencijos, 2017-03-02
http://www.katalikai.lt/index.php?id=9&nid=15709