Pasninkaukime kartu

[Diak. Tomas M.]

Kalbant apie pernelyg griežtą pasninko laikymąsi, dažnai būna, kad žmonės įpuola į tai prisiskaitę šventųjų gyvenimų ir ne iš blogos valios norėdami tarsi atkartoti tuos žygdarbius savo kūno apmarinime, bet... realybė tokia, kad mes nesame tie šventieji 

Kaip gerai pastebima mano dabar skaitomoje knygelėje, tie šventieji tapo tokiais ne dėl to didelio pasninko laikymosi, bet atvirkščiai - jie galėjo laikytis tokių pasninkų, nes jie buvo šventieji  Todėl jei mes negalime atkartoti tų šventųjų darytų stebuklų, nesiimkime atkartoti ir tų apsimarinimų tokiame lygyje, kaip jie praktikavo.

Jau anksčiau minėtas Šv. Jeronimas, kuris įspėjo, kad ne pasninkas padaro mus šventais, dar griežčiau sako:

"Nematau didelio skirtumo tarp nusikaltimo, kai užmušamas žmogus vienu kirčiu ir nusikaltimo, kai žmogus žudo save po truputį" (mano ne visai tikslus vertimas).

[Augucka]

Pasninkas akims
Nūdienos žmogui daug ko trūksta, tačiau jam tikrai netrūksta ir niekada nebetrūks vieno dalyko – būtent vaizdinių. Norint tuo įsitikinti, užtenka išeiti į gatvę, užeiti į didmeninės prekybos parduotuvę arba tiesiog įsijungti televizorių ar internetą. Viso pasaulio vaizdiniai plūsta kasdien prieš akis, pateikdami vis naujų įspūdžių, neretai labai šiurpių ir skandina žmogų, beveik nepalikdami galimybės rinktis. Kūno ir širdies akys Kasdienis srautas patrauklių reginių žmogų įtakoja galbūt daugiau, nei jis mano. Antai, Seneka, kalbėdamas apie gladiatorių kautynes, pasakė: ,,Niekas taip nežaloja žmogaus, kaip reginiai" (7 laišk. Lucilijui). Jis taip pat patars: ,,Išmokyk akis nebesižvalgyti [...] Kiekvieną dalyką tobulą padaro tik nuolatinė priežiūra ir atkaklios pastangos [...] Išminčius visą laiką galvoja, koks jo gyvenimas, o ne kiek jo likę" (60 laišk. Lucilijui).

Visa, kas aplinkui žiba, mirksi greitai atsispindi paties žmogaus žvilgsnyje. Prasideda taip vadinamas ,,vidinis valkatavimas", išsiblaškymas, gyvenimas paviršiuje, nenustygstamai ieškant niekuomet nepasotinamų naujovių, to, kas dar nepamatyta. Kartu vengiama pripažinti, kad vaizdiniai pasotinti iki galo nepajėgia, priešingai, besaikis jų ieškojimas pasišaukia nepaaiškinamos tuštumos jausmą ir nusiminimą. Taip yra galbūt dėl to, kad kūno ir širdies akis jungia slėpiningas ryšys. Todėl Kristus sako: ,,Kūno žiburys yra akis, todėl jei tavo akis sveika, visam tavo kūnui bus šviesu. O jei tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje" (Mt 6,22).

Šv. Jonas pasakys dar radikaliau: ,,visa, kas yra pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė" (1 Jn 2,16). Vadinasi, šalia nešvarių, netyrų vaizdinių egzistuoja ir nešvarus, geidžiantis žvilgsnis, kylantis šįkart iš širdies ir besimaitinantis netyrais vaizdiniais. Tai žvilgsnis, kuris siekia valdyti, dominuoti, išnaudoti, pasisotinti be atsakomybės, be įsipareigojimo, be meilės. Todėl, kaip atrasti sveiką akį, kad viskas taptų iš naujo šviesu?

Žiūrėti į savo tikėjimo vadovą

Suprantama, kad tikėjimas neprašo gyventi užmerktomis akimis, jis neprašo niekinti pasaulio ir jame esančių vaizdinių. Jis prašo veikiau tam tikro pasninko akims negatyvių vaizdinių atžvilgiu. Yra negatyvių vaizdinių, nuo kurių akis reikia nugręžti ryžtingai, tačiau dažniausiai svarbu ne žūtbūt išvengti reginio, bet jo neieškoti laisva valia, o į pamatytą nelaikyti įsmeigus akių. Galima matyti, bet nežiūrėti. Be abejo, visa ši pastanga turi būti lydima Šventosios Dvasios, nes dažnas patiria, kokį narkotinį poveikį gali įgauti pats įprotis ir kaip sunku pačiam žmogui iš jo išsilaisvinti.

Gavėnios laikas yra tinkamas metas sužadinti savyje intensyvesnį troškimą apsivalyti, stipriau ir dažniau šauktis Šventosios Dvasios, konkrečiai ir laisvai suktis nuo visko, kas nėra pagal Dievą, dar daugiau, gręžti akis į Dievą ir ,,žiūrėti į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų" (Hbr 12,2). Todėl dažnai ko gero yra svarbu ne tiesiog kovoti su negatyviais vaizdiniais, juos nuolat stumiant šalin ar tarsi jų nematant (ir paprastai pralaimint), bet veikiau pabėgti iš mūšio lauko ir bėgti į Kristų. O bėgti į Kristų – tai, gyvenant vaizdų apsuptyje, labai konkrečiai žvelgti į jo veidą.

Kristus-2Žvelgti ir kontempliuoti Kristaus veidą ypač tinka turint prieš save ir ilgai žvelgiant į Kristaus ikoną. Mažą ikoną galima turėti su savimi, ant savo stalo, darbovietėje, žodžiu, lengvai akims pasiekiamoje vietoje. Ikonos nėra tiesiog nuotraukos. Jos leidžia matyti daugiau ir toliau to, ką galima nufotografuoti. Iš pirmo žvilgsnio nemalonios ir nedaug pasakančios, jos reikalauja tam tikro nusigalėjimo, nes jose svarbūs kaip tik ne veido bruožai, bet naujas, tolimesnis, pranokstantis jusles regėjimas. Į šį naują regėjimą veda Šventoji Dvasia taip, kad galima pakartoti šv. Atanazo žodžius: ,,Apsvaigę nuo Dvasios, geriame Kristų". Kard. Ratzingeris pasakys, kad paveikslas turi būti vidinės kontempliacijos, tikėjimo kupino susitikimo su nauja Prisikėlusiojo tikrove vaisius ir vėl vesti į vidinį regėjimą, maldingą susitikimą su Viešpačiu.

Žvelgti ir kontempliuoti Kristų galima ir adoracijos metu. Pasilikimas prieš eucharistinį Kristaus Kūną, įneša šviesos paties žmogaus kūnui. Akis apsivalo, kūne tampa šviesu. Toks nuolatinis žvilgsnio kreipimas į Kristaus veidą turėtų išmokyti jo paties žvilgsnio į visus dalykus. Net paskendus vidinių ir išorinių vaizdinių sraute, galima sugrįžti į švarų Kristaus žvilgsnį, ieškoti Šventosios Dvasios pėdsakų visur ir išlikti nepajudinamam, tarsi regint Neregimąjį (plg. Hbr 11, 27).

Malda

,,Dabar tik tave vieną myliu. Tave vieną seku, Tavęs vieno ieškau, Tau vienam esu pasirengęs tarnauti, nes vienas teisingai viešpatauji; noriu paklusti tavo teisei. Prašau paliepti ir įsakyti, ką tik nori, bet išgydyti ir atverti mano ausis, kuriomis galėčiau girdėti Tavo žodžius, išgydyti ir atverti mano akis, kuriomis galėčiau matyti Tavo ženklus. Išvyk iš manęs proto aptemimą, kad pažinčiau Tave.

Pasakyk, kur turėčiau žiūrėti, kad regėčiau Tave, ir, tikiu, padarysiu visa, ką liepsi. Meldžiu pasiimti atgal savo bėglį, gailestingiausiasis Viešpatie. Jau pakankamai pakėliau bausmių, pakankamai tarnavau Tavo priešams, kuriuos laikai pamynęs po savo kojomis, pakankamai buvau pajuoktas įvairių apgavysčių. Pasiimk mane, bėgantį nuo jų, mane, savo tarną, nes ir jie mane, svetimą, pasiėmė, kuomet bėgau nuo Tavęs. Žinau, kad turiu pas Tave grįžti.

Tebūnie atidarytos Tavo durys man, beldžiančiam, paaiškink man, kokiu keliu pas Tave grįžtama. Neturiu nieko, tik valią, nežinau nieko, tik tai, kad, kas keičiasi ir yra dūlu, turi būti atmesta, o kas tikra ir amžina – ieškoma. Darau šitai, Tėve, nes tik šitai žinau. Bet iš kur pas Tave ateinama, nežinau".

Augustinas ,,Pokalbiai su savimi" I, 5.

Br. Lukas Skroblas OSB
www.palendriai.lt

[kukulis]

Kitais metais (jei dagyvensiu ) imsiu paskutinei Gavėnios savaitei atostogas. Nes ir vaikams duoda atostogas savaitę prieš šv. Velykas, o bus galima normaliai papasninkauti

[Silvija]

Turi omeny pasninką akims, kompą? Nu jo, reiks bent paskutinę savaitę išjungt

O pasninkas pilvui man labai tiko, tęsiu ir po Velykų

[kukulis]

Na, ne vien dėl kompo.

Tiesiog jeigu dirbi, tai labai sunku pasninkauti, nes negali ir susikaupti ( nes darbiniai reikalai trukdo ) ir negali riboti per daug maisto, nes neišeina dirbti nedavalgius.

Plius jei vaikai atostogauja, galima su jais daugiau laiko praleisti Bet čia jau kitiems metams ..

[Silvija]

Man tai nepatinka, kad vaikam atostogos yra iki Velykų, o po jų jau vėl reikia eit į mokyklą. Seniau žmonės Velykas visą savaitę švęsdavo, o dabar viskas atbulai - vaikai per anksti atsipalaiduoja, jiems per atostogas norisi susitikt su draugais, pasiaust, pasilinksmint... Gaunas toks šiek tiek nesuderinamumas

[kukulis]

Mano draugų vaikai eina į mokyklą, kurioje atostogos yra dvi savaites. Viena savaitė prieš Velykas, ir viena po.

[Diak. Tomas M.]

Atnaujinu įsipareigojimą gegužei:

Prisijungiu trečiadieniais ir penktadieniais

Mano pasninkų intencija - kad visi mes būtume Švč. Jėzaus Širdies sustiprinti mūsų dvasinėje kovoje. Kad Kristus Švč. Širdyje mus paslėptų, pašventintų, nuskaistintų ir išlaikytų Jam ištikimus amžinai 

[Augucka]

Pasninkauti nuo 12 iki 12 (24 val.) Yra tikrai geriau. Patikrinta. Veikia 

[Silvija]

Augucka, o ką reiškia "veikia"?

[Augucka]

Jau numanau, Silvija, ką tu pagalvojai 
'Veikia' ta prasme, kad yra lengviau ištverti. Tai turėjau galvoje. Nieko tokio 'stebuklingo'. Paprasta ir žemiška. 

P.S. Turėtum labiau pasitikėti manim  

[Silvija]

Aš pasitikiu

Čia, kaip Tomas pasakytų, vykdau "žalos kontrolę" daugiau dėl tų, kurie skaito, o ne dėl tavęs, mieloji. Terminas netikęs, imčiau jį į kabutes ir būtų viskas tvarkoj.

Bjauri aš, ane? 

[Augucka]

Čia aš bjauri, o tu esi miela 

[Diak. Tomas M.]

Atnaujinu įsipareigojimą birželiui:

Prisijungiu trečiadieniais ir penktadieniais

Mano pasninkų intencija - kad visi mes būtume Švč. Jėzaus Širdies sustiprinti mūsų dvasinėje kovoje. Kad Kristus Švč. Širdyje mus paslėptų, pašventintų, nuskaistintų ir išlaikytų Jam ištikimus amžinai 

[Diak. Tomas M.]

Galėtumėt paklausti - kam išvis aš turėčiau pasninkauti?
Atsakyčiau - todėl, kad kiti pasninkauja.
Atsakytumėt - tai tegul tie kiti pasninkauja, o kuo aš čia dėtas?
Atsakyčiau - reikalas toks, kad tie kiti yra satanistai ir pasninkauja jie dėl visokių tamsių dalykų, pvz. pasninkauja kad šeimos iširtų... Dvasinis karas yra tikras, tad nėra laiko gaišti, nes kas kovos už Dangų, už savo šeimas ir t.t., jei ne mes patys?

[Silvija]

Atnaujinu savo pasninką penktadieniams.

Atsivertimo poreikio suvokimas savaime yra ypatinga malonė, tai lemiamas žingsnis. Tačiau vien jo nepakanka. Po jo turi sekti konkretūs veiksmai, parodantys perėjimą nuo ketinimo prie noro. Jonas Krikštytojas fariziejams sakė: ,,Duokite tikrų atsivertimo vaisių." Šiandien Bažnyčia pabrėžia, kad pasninkas yra vienas iš tų ,,atsivertimo vaisių".

(...) pasninkas yra ne tik susilaikymas nuo valgių ir gėrimų; yra žodžių, pramogų, pašnekesių pasninkas, ir kiekvienas turėtų ištirti, kokios pasninko rūšies Dievas iš jo reikalauja konkrečiu gyvenimo laikotarpiu. Kai kam reikalingiausia pasninko forma – susilaikymas nuo žodžių. Apaštalas Paulius rašo: ,,Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; kalbėkite vien kas gera, kas tinka pamokyti ir duoda naudą klausytojams" (Ef 4, 29). Kitiems dar svarbiau susilaikyti nuo minčių negu nuo žodžių. Kartais mintimis teisiame, tampame išsyk prokuroru, teismo pirmininku, teisėju ir ieškovu. Šiandien visiems žmonėms būtinas ir vaizdų pasninkas. Gyvename vaizdų pasaulyje: žurnalai, kinas, televizija, internetas. Mus užvaldo tie dalykai, kuriuos pro akis įsileidžiame vidun. Tėvas Cantalamessa rašo, kad, vienam žmogui paklausus: ,,Argi Dievas akis sukūrė ne tam, kad jomis žvelgtume į visa, kas pasaulyje gražu?", jis atsakė: ,,Taip, broli, bet Dievas sukūrė ir akių vokus, kad galėtume užsimerkti. Ir Jis labai gerai suvokė, ką daro."

(Šaltinis: http://www.vievioparapija.eu/gavenia/pasninkas)

[Diak. Tomas M.]

Atnaujinu įsipareigojimą rugpjūčiui:

Prisijungiu trečiadieniais (susilaikymas nuo mėsos) ir penktadieniais

Mano pasninkų intencija - kad visi mes būtume Švč. Jėzaus Širdies sustiprinti mūsų dvasinėje kovoje. Kad Kristus Švč. Širdyje mus paslėptų, pašventintų, nuskaistintų ir išlaikytų Jam ištikimus amžinai 

[Diak. Tomas M.]

Siela gauna daugiau naudos vieną kartą priėmus Šv. Komuniją, nei pasninkaujant visą savaitę duona ir vandeniu. Šv. Vincentas Fereras

Pasninkaukime, bet nepamirškime Svarbiausio

[Diak. Tomas M.]

Atnaujinu įsipareigojimą spaliui:

Prisijungiu trečiadieniais (susilaikymas nuo mėsos) ir penktadieniais

Mano pasninkų intencija - kad visi mes būtume Švč. Jėzaus Širdies sustiprinti mūsų dvasinėje kovoje. Kad Kristus Švč. Širdyje mus paslėptų, pašventintų, nuskaistintų ir išlaikytų Jam ištikimus amžinai 

[Eugenijus]

Visą gavėnią ir visą adventą pasninkaujame visomis dienomis - be mėsos,be pieno, kiaušinių, pagal seną tradiciją. Savijauta nuo to tik pagerėja.
  Pasakodavo, kad senovėje žmonės labai griežtai ir sąžiningai laikydavosi pasninko. Tačiau laidotuvių dieną būdavo leidžiama valgyti mėsą, nes kuo gi daugiau pamaitinsi laidotuvių dalyvius. Būdavo, kad gavėnios ar advento metu išėję laukan žmonės klausydavo - ar nežviegia kur pjaunama kiaulė. Jei žviegia, reiškia kažkur bus laidotuvės ir bus galima valgyti mėsos.
    Laikausi pasninko iš tradicijos, be intencijų. Labai gaila, kad Bažnyčia visškai liberalizavo ir apleido pasninką.