Adomas ir Ieva , išvyti iš rojaus , keliavo pilni pykčio ir kartėlio , išbalusiais veidais , skausmingai sukastomis lūpomis, apmaudo deginamomis širdimis.
Jie kaltino vienas kitą, laidė vienas kitam grasinimus.
-Prakeiktasis, tu paskutinis vėpla...- plyšojo Ieva.
-Pati dėl visko kalta - visa gerkle šaukė Adomas, kol užkimo.
Eidami keliu , jie gniaužė kumščius, jų akys svaidė žaibus, o krūtinę slėgte slėgė sunkus akmuo.
Visa tai labai liūdino Dievą.
Todėl jis nusprendė sukurti dar kai ką , ko anksčiau nebuvo numatęs.
Viešpats nepastebimai praslinko tarp vyro ir moters, vos vos paliesdamas jų širdis ir akis.
Ir sukūrė ašaras.
Adomas ir Ieva prapliupo raudoti. Pyktis ir kartėlis , kuriuos jie nešėsi savyje , ištirpo. Porą vėl užplūdo švelnumas vienas kitam ir jie apsikabino.
Gali verkti , jei nori.
Kaip Dievo kūrinys -ašaros veikia mus?
Aišku, čia tik legenda,
bet ašaros labai vertinamas Bažnyčios tėvų raštuose, kaip tikra Dievo malonė. Dar vadinasi dieviškuoju verksmu. Bet ne visos ašaros yra Dievo malonė. Būna, kad žmogus apsiverkia iš gailesčio sau.
O tas Dieviškasis verksmas apibūdinamas kaip viena iš didžiausių dorybių, priešinga būtent liūdesiui :)
Viename pamoksle, kalbant apie moters svarbą ir pagarbą jai, buvo pasakyta, kad vienas iš moters šventumo šaltinių yra tai, kad Dievas prie jos prisiliečia kiekvieną kartą, kai pradedama nauja gyvybė :)
Tad paskutinis prisilietimas buvo vyrui, o moteris vis patiria tuos stebuklingus momentus :D
Gal todėl moteriai ir ašaros lengviau pradeda tekėti :-\
Koks paskutinis vyrui?
Tas, kur ašaras davė...
Na, paskutinis po išvarymo iš rojaus, bet dabar irgi paliečia visus, tam tikrose situacijose, ne tik moteris kurios gimdo vaikus ...