Sutiksite, ką žmonės daro forumuose - rašo :)
Ir kartais pagalvoji, ar verta rašyti? Pvz. viena mūsų forumo narė, kuri anksčiau buvo labai aktyvi, pasitraukė iš forumo, nes kaip supratau, tai trukdė jos dvasiniam gyvenimui (čia ne apie Augucką). Mes turime spręsti, kas geriau mums ir ar verta rašyti...
Šiandien į mano rankas pakliuvo paskutinė šviesios atminties kun. Kęstučio Trimako knyga "Mano pasaulėjautos kelionė" ir ji prasideda labai gražia jo mintimi, parašyta baigiantis jo gyvenimui:
Kam rašyti?
Nežinau, ar kas iš žmonių domėsis ir skaitys šias mano mintis. Todėl nutariau ne tiek žmonėms rašyti, kiek Tau, mano dieviškasis Autoriau. Nors Tu jau ir taip viską žinai, bet rašydamas Tavo akivaizdoje, suvoksiu savo patirtį Tavo dėmesio šviesoje... O be to, jau ir taip per mažai su Tavimi kalbu...O noriu su Tavimi pasikalbėti, nes Tau, ne kam kitam, tiek mano mintys, tiek mano patirtys labiausiai rūpi...
2012 09 24
Įdomu, bet prieš savaitę masčiau apie forumo prasmę. Į galvą atėjo šventųjų mintis, kad jei padėsi išgelbėti bent vieną sielą, tai tikriausiai ir tavo siela bus išgelbėta. Pamaniau, kad jei forumas pasitarnautų išgelbėti bent vieną sielą, tuomet jo egzistavimas jau yra pagrįstas, nes juk viena nemirtinga siela yra brangesnė už visą regimą Visatą.
O tada pagalvojau... gal ta viena siela, kurią šis forumas turi išgelbėti, yra mano siela? :-\
Mąsčiau ir aš apie tai. Ne kartą norėjau palikti forumą. Juo labiau, kad pirmoji misija, į kurią mus siunčia Viešpats - šeima, o forumui irgi reikia pasišventimo. Bent jau aš čia buvau perdaug padėjus savęs. Bet taip jau atsitinka, kad naujai sukurti santykiai tarp žmonių niekur nedingsta ir jau vėlu gailėtis ar spręsti - buvo verta/neverta. Galima tik nutarti tęsti tai ar ne dėl bendro visų gėrio. Nes niekas nežino, kiek sielų čia randa atgaivą, o kiek pastūmėjama pražūtin.
Man tai atrodo viskas daug paprasčiau. Kiekvienas juk rašo labiausiai dėl savęs, o ne dėl kitų :) O ar išgelbės kitus ar ne, tai mažiau reikia sukti galvą ;)
Tomai, rašyti verta. Tai kas parašyta išlieka ilgam, be to vienam rašančiam yra kelios dešimtys skaitančių. Per tą laiką kurį jūs rašėte sukaupta tiek daug informacijos jog ji naudinga ir dabar ir vis dar bus naudinga po kelių metų.
Keista :-\ bet apie tai jau parašiau prieš keletą minučių kitoje forumo vietoje ... :swoon: o paskui perskaičiau čia :o
Rašyti verta, nes tada daliniesi. Be to daug išmoksti iš kitų. Labai patiko kun. Trimako mintis. Neseniai tai atradau pati. Kartais brūkšteliu laiškiuką Dievui. Man taip yra geriau, nei kalbėti žodžiu. Dievas juk žino tavo mintis ir tikrai nėra esminga, ar jas Dievui išsakysi raštu ar balsu. Nežinau, ar taip yra teologiškai teisinga, bet šiuo metu man tai tinka.
Garbė Jėzui Kristui!
Pats taip supratau, jog brolis Kristuje Jėzuje, Tomas, klausia ne kad apskritai kam rašyt, bet būtent šiame forume kam rašyt? Tikrai ilgai pagalvoju, prieš ką nors šiame forume rašydamas, o būna, kai parašęs tiesiog ištrinu.
Rašymas yra geras užsiėmimas, lavina protą ir smulkiuosius skersaruožius rankos pirštų raumenis. :-)
Kunigas Trimakas tikrai nuostabus žmogus, amžiną atilsį duok jam, Viešpatie! Daug jo knygų esu perskaitęs. Jeigu šis žmogus sau iškėlė tokį klausimą, tai manau kožnam be vienam katalikui derėtų savęs taip pat klaust: ,,kam rašyt"? Sudievu, broliai ir sesės Kristuje Jėzuje!
Kas mus čia visus (rašančius ir tik skaitančius) vienija? Gal tikėjimas? :)
Kaip sako šv. Paulius tikėjimas iš klausimo, šio forumo atveju - iš skaitymo, nes dialogas vyksta ir šitoje erdvėje.
Kaip sako Ratzingeris, tikėjimas pas žmogų ateina iš išorės, ir tik iš išorės, vadinasi per kitus žmones, per žodį. Tikėjimo esmę išreiškia dialoginė struktūra, klausimo iš išorės ir atsakymo struktūra [...] Santykiaudamas su žmonėmis, žmogus santykiauja su Dievu [...] Taip galbūt Dievo paslaptis nuo pat pradžių yra nesibaigiantis raginimas žmonėms vesti dialogą, kuris rodos toks ribotas ir nesuprantamas leidžia suskambėti Logui, tikrajam Žodžiui.
Na ir dar: žmonių pokalbis tikras tik tada, kai jie bando išsakyti pačius save, kai dialogas pereina į komunikaciją.
Tad dialoguokim ir komunikuokim, rašykim, o kas gali ir moka - tuo labiau.
ps o aš jau baigiu įsimylėti Ratzingerį.. :)
Ratzingeris man patinka, bet jo pasiutusiai sunkus rašymo stilius.
Giedre, ir aš skaitau po tris kartus sakinį kol suprantu ;)
Citata iš: Silvija liepos 20, 2015, 04:03:01
Mąsčiau ir aš apie tai. Ne kartą norėjau palikti forumą. Juo labiau, kad pirmoji misija, į kurią mus siunčia Viešpats - šeima, o forumui irgi reikia pasišventimo. Bent jau aš čia buvau perdaug padėjus savęs. Bet taip jau atsitinka, kad naujai sukurti santykiai tarp žmonių niekur nedingsta ir jau vėlu gailėtis ar spręsti - buvo verta/neverta. Galima tik nutarti tęsti tai ar ne dėl bendro visų gėrio. Nes niekas nežino, kiek sielų čia randa atgaivą, o kiek pastūmėjama pražūtin.
.....kažkada buvau užsideges, susižavėjes šiuo forumu.....žavesys išliko iki šiol, niekur nedingo, pasiilgstu bendraminčių Tikėjimo kelyje...bet nieko nedarau. Įdomu kodėl? Norėtusi aktyviai įsijungti...bet kažko...BIJAU. Drįstu garsiai Jums ištarti,kad viena pasiklydusi siela tyliai retkarčiais seka Jus ir žavisi visais Jumis, ir tyliai tyliai niekam nepasirodant mokosi iš Jūsų.....
Neiškenčiau ir išdrįsau pasirodyti...... Sveiki, aš romis..... ..
Tai Romi pirmyn, dalyvauk ;) tam nereikia jokios drąsos.
Gerio geryje niekad nebuna per daug. Kaip gera, kad siandien radau Jus, radau..., nes mane atvede kazkas. O tas kazkas ir yra tikejimas, kad yra "sulinys" is kurio galima pasisemti stiprybes, o tuo paciu kazkam jos ir duoti. Rasantys cia tarsi pamaitinantys galybe zmoniu is vieno delno. Kaip tik prisiminiau Biblijoje aprasyta Kristaus susitikima su Samariete. Is tiesu rasanciu cia darbas tarsi kelione i susitikimus su svyruojanciais, su uzsisklendusiais, su stipriais ar silpnais, tarsi raiscio nuo akiu nuemimas. Nemastykite apie pasitraukima jei Dievas Jus atvede cia - vadinasi tokia valia buvo. Vadinasi Jus cia labai reikalingi.
Ačiū miela Ieškotoja, kad prie mūsų prisijungėte. Džiaugiamės jumis :)
Aciu Jums :).
Aš neaktyviai reiškiuosi, bet labai džiaugiuosi, kad atradau forumą. Visus mus vienija vienas ir tas pats Aukščiausiasis .
Kasdien, išskyrus, savaitgalius įsijungiu paskaitinėti ir kartais parašyti forume. Niekas nevyksta be reikalo.
Toks jausmas , kad mes neakivaizdūs prieteliai, nes visiems rūpi tikėjimas. Kelionė pas Dievą.
Tegu mus visus laimina Viešpats. Tegu mums teikia gėrybių, kančios , kad visų mūsų sielos būtų išgrynintos ir išganytos.
Gyvai tik Giedrę teko sutikti. Viliuosi, kad dar bus progų ir su kitais susitikti Kaune.
Spalio mėnesį Klaipėdoje atsinaujinimo dienos. O gal kas ir į jūros šventę atvažiuosite? Mielai pabendraučiau.
Palaimintos dienelės.