Skaitant šiuos žodžius, kartais ir šypsotis norėdavau ir gaila liūtuko būdavo, ir dar visokių minčių kildavo :D
Bet neseniai sumąsčiau, kad ten tikriausiai kalbama apie nuodėmes, kur liūtas, gyvatė ir slibinas yra didelės nuodėmės, o liūtukas (kaip graudžiai beskambėtų) - maža nuodėmė, kurią taipogi reikia sutrypti :-\
Ką jūs manote apie tas eilutes?
Kaip keista, niekada anksčiau neužkliuvau už šių eilučių :)
Manyčiau dar, kad liūtukas, kol mažas, - kaip kačiukas meilus, todėl iš pirmo žvilgsnio tokios rūšies maža nuodėmė gali turėti savyje stipriai augančią galią ir maži nagiukai greit virsti dideliais, maži dantukai - nasrais.
Šios dienos 34 psalmėje
liūtukai kitam kontekste:
Citata10 Pagarbiai bijokite VIEŠPATIES, visi jo šventieji,
nes kas pagarbiai jo bijo, nieko nestokoja!
{k} 11 Net liūtukai kenčia skurdą ir alkį,
bet einantiems pas VIEŠPATĮ nieko netrūksta.
:-\