Šia tema norėčiau paklausti: kas yra relikvijos, ir ar jų garbinimas (?) nėra stabmeldystė? Atsiprašau, jeigu ką nors įžeidžiau šiuo klausimu.
Kodėl svarbios relikvijos ?
Prakalbus apie relikvijas, mintys krypsta į paslaptis ir magiją.
Tačiau žodis relikvijos iš tiesų reiškia palaikų liekanas, taigi jų pagerbimas (nesumaišykit su garbinimu ar pagarbinimu) yra šventojo, prie kurio kapo pirmosios bendruomenės rinkdavosi melstis, prisiminimas, bei meilės ir pagarbos aktas. Todėl malda prie relikvijų – proga prisiminti šventųjų liudijimus ir leistis būti įkvėpiamiems jų meilės Dievui bei artimui.
Ką veikti prie relikvijų ?
Svarbu suvokti, kad malda visuomet turi būti kreipiama į Dievą – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią ir kad dėmesys, kurį skiriame šventiesiems bei jų relikvijoms, – krikščioniui yra šventojo užtarimo prašymas. Ne šventieji daro stebuklus, bet Dievas per šventųjų artumą.
Relikvijas galime pagerbti kartu su bendruomene, kai Dievo tauta arba tikinčiųjų grupės susirenka dalyvauti liturgijoje.
Taip pat galima melstis individualiai: prieiti prie relikvijų ir per šį regimą ženklą kreipti į Dievą prašymus, apgailestauti dėl paklydimų, melsti atleidimo, nuoširdžiai dėkoti.
Svarbu atminti, kad tai reiškia tikėjimą, troškimą ieškoti Dievo valios, pastangas atsiversti.
Atsakymas parengtas pagal http://katalikai.lt/index.php?id=6&nid=10140
Kaip tik ruošiaus užvest temą apie relikvijas, bet, tiesą sakant, galima daug medžiagos rasti ir bernardinai.lt, o ta proga, kad į Lietuvą atkeliauja šv. Jono Bosko relikvijos, siūlau paklausyti kaip jų prasmę paaiškina MR laidoje viešėjęs populiarių knygų autorius Bruno Ferrero (nuo 39:25)
http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=43215 (http://www.marijosradijas.lt/component/mplayer/mp3_player.html?Itemid=43215)
Manau, kad tema apie relikvijas labai laiku, nes net italai kartais nieko apie jas nesupranta:
http://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/sulaikyti-popieziaus-jono-pauliaus-ii-kraujo-vagys-narkomanai.htm
Relikvija yra lotyniškas žodis reliquie reiškiantis - liekanos, palaikai, pasiliekantis.
Tai gali būti šventojo kūno dalis, asmeninis daiktas (drabužis, knyga ir t. t.).
Relikvijos žinomos šintoizme, budizme ir krikščionybėje (katalikybėje bei stačiatikybėje).
Krikščionybėje skiriamos trijų laipsnių (lygių, rūšių) relikvijos.
I laipsnio relikvijos – paties šventojo palaikai ar jų dalys.
II laipsnio relikvijos - šventojo drabužių dalys ar kiti jam artimi daiktai.
III laipsnio relikvijos - daiktai buvę sąlytyje su ,,I laipsnio relikvijomis". Tai gali būti įvairūs daiktai (dažnai audeklo gabalėliai), kuriais buvo tiesiogiai paliesti šventojo palaikai.
Plačiau galite skaityti
* Relikvijų prasmė (pagal ispanų vadovą ,,Kelyje su Terese")
http://www.svteresele.lt/relikvijos/relikvijos_ispanu.html
* Apie šventųjų relikvijų gerbimą
http://www.svteresele.lt/relikvijos/index.html#_apie
* Pokalbis su dr. Benu ULEVIČIUMI apie šventųjų relikvijas
http://www.svteresele.lt/relikvijos/relikvijos_b-ulevicius.html
Ačiū už nuorodas, būtinai paskaitysiu.
Tik kol dar neperskaičiau, prisipažinsiu, man relikvijų pagerbimas šiek tiek svetimas dalykas, sukeliantis nedidelį vidinį konfliktą ::)