Apie Išpažinties sakramentą

[Pilgrim]

Šventuosius irgi reikia "prakalbinti", kad juos išgirsti. Tomai, tu labai gerai pasakei "spėju, kad ... "

[Diak. Tomas M.]

Rašiau "spėju", nes kiek skaičiau, tai visi kalbėjo apie kančią, bet mano skaitymo apimtys ribotos

[kukulis]

Šiaip tai tu šaunuolė, Keliauninke, nes aš kai jaučiu kad negaliu priimti komunijos, tai neinu nei palaiminimo priimti; gėdijuosi  . O tu nebijai 

[Varlė keliauninkė]

Kukuli, po to kunigo pasakymo, nebeeinu palaiminimo. Taip kad keisk nuomonę
Taigi, ką reiškia atsiversti ir tikėti Evangelija (Eucharistijos kontekste)?

[Silvija]

Geriausia tau būtų buvę pasikalbėti apie tai su pačiu kunigu

[kukulis]

Aš manau kad tas kunigas pasakė paruoštus žodžius.
O Evangelija tu ir taip tiki .. vadinasi nieko nereiškia.
Nebent manytume, kad visi kunigai pranašai, bet juk taip nėra

[Pilgrim]

O Evangelija

o kokia esminė Evangelijos žinia 

visi kunigai pranašai

baisiau  visi krikščionys esame pašaukti  net ne tapti, o būti pranašais

[kukulis]

Vis nustebini naujovėmis, Piligrimai.
Iš kur visa tai imi?

[Pilgrim]

Iš tos pačios Evangelijos 

[Silvija]

Pilgrim, nesierzink , gi judu skirtingas prasmes įdedate į žodį pranašas, todėl atsiranda nesusikalbėjimas.

Bet gi kukuli, tu irgi neturėtum niekam primetinėti puikybės, nes Dievo tautą Bažnyčia tikrai vadina tiek kunigiškaja, tiek pranašiškaja. Mes tiesiog turime susitarti dėl katalikiškos terminologijos. Pranašu juk čia turima omeny ne tą, kuris "buria" ateitį, o katalikišku supratimu - tą, kuris Dievo Dvasios vedinas skiria pasaulyje besireiškiantį gėrį nuo blogio.

[Pilgrim]

tiesiog išgirskim

https://www.youtube.com/watch?v=o74KaX_99pI

[Varlė keliauninkė]

baisiau  visi krikščionys esame pašaukti  net ne tapti, o būti pranašais

Skamba gražiai. O gal tai tik cimbolai?
Pranašų būta tik ST, o Evangelija apie juos net neužsimena. Pranašas, kaip jurodyvas- rakštis sub...ėje ne tik svetimiems, bet ir saviems. Ypač saviems. Toks jausmas, kad sąvokos šiais laikais kinta, ir labai sparčiai. Teologizuojasi teologų būdu

[Pilgrim]

Keliauninke,
sąvokos krikščionybėje nekinta.
Bėda tame, kad tampame krikščionimis, kaip čia tiksliau išsireikšti "tampame formaliai", bet mąstymas išlieka persmelktas pasaulio dvasia, net per daug "pasaulietiškas". Per daug mąstome ir kalbame pasaulio kategorijomis. Tai pasaulyje kinta sąvokos, kategorijos. Krikščionybėje jos lieka tos pačios, tik mes persmelkti ir mumyse smelkiasi pasaulio dvasia. Todėl šis pasaulio šauksmas mums atrodo toks stiprus, kad netyčia "patikime" jo galia ir nejučia pritaikome tai tikėjimo dalykuose.
Išgirsk popiežiaus Pranciškaus mintis, jos gilios ir labai tikslios. Tik jo kalbos audinys labai "tirštas" savo prasme. Kai vienas svarbus dalykas "lipa" ant kito svarbaus dalyko.
Krikščionis šiandien yra didžiulė rakštis, nes pvz. tik krikščioniui šeima yra tarp vyro ir moters, kai tuo tarpu pasaulis kalba kitokiomis kategorijomis.
Krikščionis kaip ir pranašas:
1. žvilgsnį kreipia į ateitį ir kalba apie Dangaus karalystę.Neša viltį, kuri yra Viešpatyje.
2. kalba apie tai, kad čia ir dabar vyksta dalykai ne pagal Dievo planą ir primena, kad Dievas kalba apie tokio elgesio pasekmes.
o Evangelija ... iš Apaštalų laiškų
1 Kor 12, 10 kitam – stebuklingus darbus, kitam – pranašavimą, kitam – dvasių atpažinimą, kitam – įvairių kalbų dovaną, kitam – kalbų aiškinimą.
1 Kor 14, 31 Juk jūs galite po vieną visi pranašauti, kad visi pasimokytų ir pasiragintų.
1 Kor 14, 39 Taigi, mano broliai, siekite pranašystės dovanos, tačiau nedrauskite kalbėti kalbomis.

[Varlė keliauninkė]

Reikia pagalvoti, ka cia pasakei. Rytoj parasysiu, jei Dievas duos :-)

[kukulis]

Aš tave Piligrimai labai gerbiu.
Bet pastaruoju metu savo gyvenime daug ko pradedu nebesuprasti.
Todėl nei priimu nei atmetu. 

Vis dėl to, didžiąją atsitikimų dalį esu linkęs vertinti pragmatiškai. Jei kas nors ką nors pasako - vadinasi taip pasakė nes buvo atitinkamos nuotaikos ir panašiai. Aišku pažvelgus į bendrą vaizdą, visada pamatysime Dievo valią, bet reaguoti čia pat ir greitai, pagal lokalų vaizdą, manau, nereikėtų.

[Varlė keliauninkė]

sąvokos krikščionybėje nekinta

Ir man norėtųsi tikėti, kad nekinta. Tada gal galėtum apibūdinti pranašo sąvoką, nes aš manau, kad pranašas tai tas, kuriam tiesiogiai (ne per sąžinę ar kitus žmones) kalba Dievas (prisiminkim Mozę, Eliją, Samuelį ir kitus).

mąstymas išlieka persmelktas pasaulio dvasia

Tai todėl, kad vis pamirštame, kad yra antgamtė, kuri pajungta deja ne protui.

tik krikščioniui šeima yra

Kodėl tik? Visai ne tik krikščioniui. Pažįstu netikinčių ir budistuojančių, kurie pripažįsta tradicines šeimos vertybes.

žvilgsnį kreipia į ateitį

Neprieštarauju labai, bet manau, kad krikščionis privalo žvilgsnį kreipti į dabartį, gyventi ir būti krikščionimi čia ir dabar.

čia ir dabar vyksta dalykai ne pagal Dievo planą

Skambus pareiškimas. Iš kur žinai, kad ne pagal Dievo planą?

Na, o dėl Pauliaus laiškų apie pranašystę galiu pasakyti, kad ji yra siekiamybė, ir ne bet kokia, bet antgamtiška, ir tai yra Dievo dovana. 
Ir dar toks pastebėjimas: jeigu žiūrėjai filmą Spotlight, būtinai turėjo iškilti klausimas - kur pusę amžiaus buvo tie pranašai, kurie parodytų pirštu į Bažnyčios žaizdą ir pasakytų "Žiūrėkit, jau pūva, broliai, darom ką nors"..

[Pilgrim]

Ir man norėtųsi tikėti, kad nekinta.

Tikėti nereikia. Jos tiesiog nekinta.

Dėl pranašo pasikartosiu. Pranašo pagrindiniai bruožai:
1. žvilgsnį kreipia į ateitį ir kalba apie Dangaus karalystę, apie ateinantį būsimą gyvenimą. Neša ir kalba apie viltį, kuri yra Viešpatyje.
2. kalba apie tai, kad čia ir dabar vyksta dalykai ne pagal Dievo planą ir primena, kad Dievas kalba apie tokio elgesio pasekmes. Būtent primena kas čia ir dabar neatitinka Dievo žodžių.
Mums irgi Dievas kalba tiesiogiai, tik skirtingai nuo ST pranašų tai dabar daro per Jėzų. Sakramentai netgi regimas šių susitikimų su Jėzumi ženklas.

Tai todėl, kad vis pamirštame, kad yra antgamtė, kuri pajungta deja ne protui.

ne, ne todėl. Paprasčiau viskas. Tiesiog negyvename antgamte. Kai negyveni tai ir pamiršti. Ir nereikia nuvertinti proto. Protas padeda ir pasitarnauja.

Kodėl tik? Visai ne tik krikščioniui.

ar daug yra nekrikščionių kurie rengia protesto, maldos akcijas, inicijuoja peticijas, kurie sėda į kalėjimus, kad vaikai nedalyvauti netinkamose švietimo programose.

Kas pasakė, kad ne pagal Dievo planą?

Ar Dievas norėjo/nori, kad ... būtų vienalytės šeimos, kad būtų būrimo salonai, kad vyktų abortai, kad ...

gyventi ir būti krikščionimi čia ir dabar.

Kur gyventi. Klausimas kur ? Jūs nesate iš šio pasaulio ... gyventi čia ir dabar, bet gyventi Dievo karalystėje. Gyventi Dievo karalystėje ir daryti Dievo darbus pasaulyje, nes per tai krikščionis bus atpažintas, kad jis ne iš šio pasaulio.
ir dėl ko gyvena krikščionis ? Dėl būsimojo gyvenimo Dangaus karalystėje. Gyvena ateities viltimi.

dėl Pauliaus laiškų apie pranašystę galiu pasakyti, kad ji yra siekiamybė

kodėl tik siekiamybė ? liudyti tikėjimą jau yra kalbėti apie Dievo pažadą, kalbėti apie būsimą gyvenimą, tai jau yra pranašystė.

kur pusę amžiaus buvo tie pranašai

jie yra ir buvo ... tačiau, kiek gyvename visuotinės bažnyčios gyvenimą, kad juos girdėtume, kiek esame bažnyčios dalis, jei čia apie mus ir  tai viena, o antra koks turi būti krikščionio požiūris į tai. Tačiau tai labiau asmeniškas klausimas ir atsakymas labiau sau.

[Varlė keliauninkė]

Kas pasakė, kad ne pagal Dievo planą?

Ar Dievas norėjo/nori, kad ... būtų vienalytės šeimos, kad būtų būrimo salonai, kad vyktų abortai, kad ...

Tik todėl, kad visa tai egzistuoja (egzistuoja blogis), mes žinome kad egzistuoja ir gėris (Dievas).
Jėzus dar sakė, kad vargšų mes visada turėsime.. Vienalyčių šeimų, abortų, karų, badų ir dar blogiau - taip pat

Kol kas tiek. Reik susitikimo, daug arbatos ir didelių ginčų, kas už? 

Blogis - gėrio šešėlis. Bet koks realus gėris, pasižymintis tvirtumu ir tankiu, meta blogio šešėlį. Tik įsivaizduojamas gėris jo nemeta.
S. Weil

[Silvija]

Man atrodo, kad iš esmės šnekatės apie tą patį, o ginčo esmė tik tame, kad turime priekaištų patys sau, jog tokiais pranašais nesame kasdienybėje O gal tu, Keliauninke, esi?

Čia dar tau, kaip "žydei" kelios rabino Sackso mintys iš D. Puslio straipsnio:

Anądien mano akis užkliuvo už vieno rabino Jonathano Sackso teksto. Jame jis trumpai išdėsto visą esmę – Dievas, kuriuo tikime mes, ar būtume judėjai, ar krikščionys, yra ne būtinybės, o laisvės Dievas. Kadangi jis yra laisvės Dievas, tai spėlioti, kas nutiks ateityje, yra visiškai bergždžias reikalas. Kitaip tariant, scenarijaus mums ir už mus niekas neparašys, mes ateitį kuriame savo veiksmais arba kartais ir neveikimu. Ateitis yra radikaliai neapibrėžta, kaip teigia rabinas Sacksas, o tai reiškia, kad iš esmės viskas yra įmanoma.

Mes nesame senovės graikai arba, veikiausiai galima sakyti, jog judėjai ir vėliau krikščionys pasistengė, kad mes tokie nebebūtume. Senovės graikai tikėjo likimu (moira), netgi aklu likimu (ananke), teigia rabinas Sacksas. Bene žymiausia čia yra Edipas istorija. Delfų orakulo buvo išpranašauta, kad Tėbų karaliui Lajui gimsiantis sūnus vieną dieną nužudys savo tėvą ir ves savo motiną. Gimus sūnui, karalius įsako sužaloti jam kojas ir palikti myriop kalno pašlaitėje. Tačiau Edipą išgelbsti piemuo, o galiausiai jį įsisūnija Korinto karalius ir karalienė. Užaugęs Edipas pats konsultuojasi pas orakulą. Sulaukęs perspėjimo, kad jis nužudysiąs savo tėvą ir vesiąs motiną, Edipas bėga iš Korinto manydamas, kad kalbama būtent apie Korinto karalių. Jis traukia į Tėbus. Kryžkelėje jis susiduria su priešinga kryptimi lekiančiu vežimu, kuriuo keliauja ne kas kitas, o pats Lajus. Lajui ir jo tarnams reikalaujant, kad Edipas juos praleistų, o pastarajam nepaklūstant užverda kova, kurios metu Edipas pats to nežinodamas išpildo pirmą orakulo pranašystės dalį – nužudo savo tėvą Lajų. Jis toliau tęsia kelionę į Tėbus, pirmasis įmena Sfinkso mįslę ir taip yra paskelbiamas Tėbų karaliumi, kuriam tenka vesti našle likusią Jokastę. Taip išsipildo ir antroji pranašystės dalis. Jau žymiai vėliau, kai Tėbus kamavo maras, o orakulas reikalavo iš miesto išvyti Lajo žudiką, Edipas suprato, ką padaręs ir išsidūrė akis.

Simboliška, nes taip jis parodė negalįs pakelti likimo, kurio žaislu ir vergu tapo. Kaip rašo literatūros tyrinėtojas Johnas Sutherlandas, šioje tragedijoje nėra jokios vietos atsitiktinumui – viskas yra užprogramuota nuo tos akimirkos, kai orakulas išsakė savo verdiktą. Visi Edipo bandymai išvengti likimo yra pasmerkti žlugti. Kokia reakcija gali kilti žvelgiant į tokią tragediją? Gailestis matant visas kančias? Baimė regint visą tą kraupų užsuktą mechanizmą, traiškantį žmones? Jei taip nutiko Edipui, tai gali nutikti ir man. Ar ir mano likimas yra neišvengiamas, o visa laisvė tėra apgaulė?

Rabinas Sackas į tai atsako, kad judėjai netgi neturi tokio žodžio kaip tragedija. ,,Judaizmas neturi žodžio tam nusakyti, nes mes netikime likimu kaip kažkuo aklu, neišvengiamu ir nepermaldaujamu. Mes esame laisvi. Mes galime rinktis. Kaip išmintingai rašė Isaacas Bashevis Singeris: ,,Mes privalome būti laisvi: neturime pasirinkimo!"

Tačiau, sakysite, juk ir Senajame Testamente gausu pranašų, kurie kalbėjo apie ateitį, apie tykančius iššūkius ir nelaimes. Taip, tiesa, štai ir pranašas Izaijas skelbė, kad sunkiai sergantis karalius Hezekijas mirsiąs ir tikrai nebeišgysiąs. Hezekijas, kaip rašoma, tik nusisukęs į sieną ir malda kreipęsis į Viešpatį. Ir štai, Izaijui dar neišėjus iš vidurinio karaliaus rūmų kiemo, Dievo žodis jam paskelbęs, jog jis turi grįžti pas sergantį monarchą ir jam perduoti šiuos žodžius: ,,Aš girdėjau tavo maldą, mačiau tavo ašaras. Tikėk manimi, aš tave pagydysiu." Hezekijas pasveiko ir po to gyveno dar 15 metų. Visa tai yra ženklas, kad, nors ir kokia praraja žiojėtų prieš mus, malda viską gali pakeisti. Vadinasi, nėra nieko, kas būtų neišvengiama, kas skatintų mus pasiduoti fatalizmui.

Kuo tad skiriasi Delfų orakulas nuo Senojo Testamento pranašų, tokių kaip Izaijas? Orakulas pasako, kas bus ir tai tampa nebeatšaukiama. Pranašas tuo tarpu išsako perspėjimą, kuris nebūtinai išsipildysiąs.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-12-24-apie-bandymus-nuspeti-ateiti-arba-kuo-skiriasi-pranasas-nuo-orakulo/138980

[Pilgrim]

daug arbatos

kada ?