Mano gimimo istorija

[Silvija]

Kiekvienas turime savo gimimo istoriją, tik ne kiekvienas ją žinome. Labai gaila, bet aš savosios nežinau - mano tėvai apie tai niekada nekalbėjo. Bet užtai žinau savo keturių vaikų gimimo istorijas ir jiems tai esu papasakojusi. Nes tikiu, kad iš kiekvieno žmogaus gimimo aplinkybių jis tikėjimu gali daugiau suprasti ir pažinti savo Viešpatį Dievą. Šventasis Raštas mums taip pat sako, kad kiekvieno Dievo vaiko gimimo istorija yra svarbi, imkime Joną Krikštytoją, Mergelę Mariją ar net Patį Jėzų:

Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai.

Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventajai Dvasiai veikiant, ji tapo nėščia. Jos vyras  Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.

Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: ,,Juozapai, Dovydo sūnau,  nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos  vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių".

Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti pranašo lūpomis: ,,Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis  Emanuelis", o tai reiškia: ,,Dievas su mumis".

Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save.

Šiais žmonių civilizacijos laikais medicinai pasiekus aukštą lygį dažnai bandoma žmogaus gimimą pakreipti viena ar kita linkme - gimimų reguliavimai, gimdymų skatinimai, natūralus gimdymas/gimdymas Cezario pjūvio pagalba ir t.t. Kartais mums iš tiesų iškyla labai rimtos dilemos - paklausyti gydytojo patarimo ar nekreipiant dėmesio į nieką, net jei grėstų pavojus gimdyvės ar kūdikio sveikatai, pasitikėti Dievu

Labai greitai ruošiuos patapti močiute ir dar vieną dalyką stebiu dvasioje (bet nežinau ar tai nėra tik mano prisigalvojimai) - mano vyriausioji dukra tarsi kartoja mano, t.y. jos pačios gimimo istoriją. Jau buvo ne vienas sutapimas ir mane tie dalykai ne vien stebina, bet ir gąsdina, tarytum jai būtų skirta išgyventi manąją istoriją, tik duotas šansas padaryti tai tobuliau, ištikimiau klausantis Šv. Dvasios vedimo. Kas tai: tikėjimo išbandymas ar piktojo persekiojimas?  O gal tai tik mano skrupulai ir tam tikras prietaringumas?

[kukulis]

O dukra tikinti?

Ir šiaip, tas istorijos atkartojimas jaudina dėl to, kad atkartoja su klaidomis?

[Silvija]

Kukuli, šią temą kūriau tam, kad atkreipti dėmesį į tai, jog žmogaus gimimas - labai svarbus įvykis tiek mums, tiek Dievui ir visos aplinkybės yra labai svarbios. Žinant savo pačių, tėvų ir protėvių gimimų istorijas, tikintis žmogus gali net pamatyti tam tikrus dėsningumus, į kuriuos, manyčiau, reikia atkreipti dėmesį. Tame tarpe ir į klaidas. O nagrinėti mano atvejį taip viešai, atsiprašau, nenorėčiau

p.s. Tėvų drąsa priimti kūdikį gimdant natūraliai, tiek kiek leidžia aplinkybės ir negresia gyvybei, manau yra jų pirmoji pareiga, atsakomybė ir dovana mažyliui. O visi būdai pasilengvinti ar kaip nors pakreipti įvykius, tikinčiam žmogui įjungia perspėjantį signalą, kad reikia budėti ypač akylai, taip kaip budėjo šv. Juozapas ir Marija, persekiojami romėnų (piktojo simbolis).

[Diak. Tomas M.]

Mes taip pat su žmona specialiai ruošėmės natūraliam gimdymui pagal taip vadinamą Bradlio metodą, kuris yra natūraliausias ir patvirtintas iškalbingos statistikos. Įdomu, kad vienas iš paruošimo elementų yra mokėjimas "atmušti" gydytojų spaudimą, nes jis yra nerealus ir dažnai remiasi "kaltės įvarymo" metodu, t.y. gydytojas sako: "jei tai būtų mano žmona, aš rinkčiausi tai" arba "jei tai būtų mano vaikas, aš taip daryčiau" ir prastūminėja cezarį, epidūrą, dirbtinį skatinimą, kuris praktiškai paleidžia visą grandinę, kuri baigiasi cezariu. Jei tėvai atsisakytų paklusti gydytojo spaudimui, jie tarsi jaustųsi darantys blogesnį dalyką savo vaikui ar vyras savo žmonai. Moterys taip pat nesupranta, kad epidūras iš esmės padaro moterį nejautrią ir ji negali kontroliuoti stūmimo jėgos, dėl ko dažnai būna dar daugiau problemų ir skausmas būna net didesnis (tiesiog čia net galima pasiskaityti forumus, kur moterys pasakoja). Vnž. kiekvieni tėvai prieš gimdymą turi atlikti savo "namų darbus" ir gerai pasiskaityti apie visas rizikas ir pan.

Pats Bradlis savo knygose rimtai įspėja moteris tiek dėl pačio gimdymo proceso nebuvimo (Cezario pjūvio atveju), dėl kurio moters organizme neįsijungia tam tikrų procesų grandinė, tiek dėl nuskausminimo (epidūro), dėl kurio dar negimęs kūdikis praktiškai gauna didžiulę narkotikų dozę. Kaip tai paveiks kūdikį? Daugelis moterų net nesusimąsto, nes visuomenė yra egoistiška

Mano žmona mūsų dukrytę "stūmė" tris valandas ir "plyšo" ir visa kita, bet kelios minutės po gimdymo, gulėdama lovoje pasakė: "aš galėčiau vėl eiti gimdyti" Žmonės nesupranta, kiek protingai veikia žmogaus organizmas, juk jis, kaip ir visa Visata yra sukurta Dievo Išminties! 

[Silvija]

Vienoje iš nuorodų, kurias aukščiau įkėliau, yra man labai patikęs palyginimas gimdymo su kopimu į kalną:

Yra Vilniuje tokia Gedimino pilis. Pilies kalno aukštis yra apie 50 metrų ir norintiems aplankyti pilies bokštą tenka paėjėti nuolaidžiu aplink kalną vedančiu taku. Ėjusieji šiuo taku žino, kad neskubant šį atstumą galima įveikti net nesuprakaitavus, o užkopusius Vilnius apdovanos nuostabiais vaizdais. Tačiau ar yra bandžiusiųjų užlipti į Gedimino kalną stačiais (35'–40') jo šlaitais? Aš esu. Tiesa, tai dariau prieš daugelį metų, kai kalnas dar nebuvo ,,nudepiliuotas" ir jo šlaituose augo dideli, seni ir tvirti medžiai. Už jų galėjau laikytis kopdama, į juos atsirėmusi galėjau pailsėti. Užlipti gal ir pavyko greičiau, tačiau po šios kelionės buvau suplukusi, pavargusi ir purvina. Ir nors pajutau alpinisto džiaugsmą, kad pasiekiau viršukalnę anksčiau už kitus, šio nuotykio pakartoti man daugiau niekada nešovė į galvą.

Kodėl tekste apie gimdymo skatinimą pasakoju apie savo paauglystės patirtis? Todėl, kad gimdant viskas labai panašu kaip lipant į kalną. Atstumas visada yra tas pats. 10 cm – tiek turi prasiverti moters gimdos kaklelis, kad pro jį galėtų praslysti kūdikis. Bet esama skirtingų būdų tuos 10 cm pasiekti. Vienas būdas – neskubant kopti į viršūnę nuožulniu, gamtos mums numatytu keliu. Kitas, sunkesnis kelias yra ropštis į statų šlaitą. Ir priklausomai nuo skatinimo būdo bei unikalios kiekvieno organizmo reakcijos į skatinamuosius gali paaiškėti, kad šis status šlaitas ne tik pareikalaus iš jūsų visų jėgų, bet ir atims bet kokias tarp sąrėmių likusias poilsio akimirkas.

[Diak. Tomas M.]

Labai geras aprašymas 

Bėda yra būtent, paruošimo nebuvime, t.y. prasideda sąrėmiai, tėvai puola į paniką ir lekia į ligoninę... O juk tam, kad moteris normaliai eitų per tą "atsivėrimo" procesą, ji turi būti jaukioje, ramioje, pažįstamoje aplinkoje, dar žinomoje pavadinimu "namai". Ten turi įvykti didžioji dalis reikalų, o kai ateina laikas ir moteris pradeda rodyti ženklus (sąrėmių dažnis ir moters "neužtikrintumo būsena"), tuomet galima važiuoti į ligoninę. Jei į ligoninę patenkama per anksti, tuomet viskas sustoja arba labai užsitęsia, o tuomet daktarai pradeda siūlyti "greitesnius" variantus.

Beje, nežinau, kiek ilgai jums dar liko laukti, bet jei reikia, galėčiau nuskanuoti mūsų pasiruošimo knygelę (anglų k.).

[Eugenijus]

Mes taip pat su žmona specialiai ruošėmės natūraliam gimdymui pagal taip vadinamą Bradlio metodą, kuris yra natūraliausias ir patvirtintas iškalbingos statistikos. Įdomu, kad vienas iš paruošimo elementų yra mokėjimas "atmušti" gydytojų spaudimą, nes jis yra nerealus ir dažnai remiasi "kaltės įvarymo" metodu, t.y. gydytojas sako: "jei tai būtų mano žmona, aš rinkčiausi tai" arba "jei tai būtų mano vaikas, aš taip daryčiau" ir prastūminėja cezarį, epidūrą, dirbtinį skatinimą, kuris praktiškai paleidžia visą grandinę, kuri baigiasi cezariu. Jei tėvai atsisakytų paklusti gydytojo spaudimui, jie tarsi jaustųsi darantys blogesnį dalyką savo vaikui ar vyras savo žmonai. Moterys taip pat nesupranta, kad epidūras iš esmės padaro moterį nejautrią ir ji negali kontroliuoti stūmimo jėgos, dėl ko dažnai būna dar daugiau problemų ir skausmas būna net didesnis (tiesiog čia net galima pasiskaityti forumus, kur moterys pasakoja). Vnž. kiekvieni tėvai prieš gimdymą turi atlikti savo "namų darbus" ir gerai pasiskaityti apie visas rizikas ir pan.

Pats Bradlis savo knygose rimtai įspėja moteris tiek dėl pačio gimdymo proceso nebuvimo (Cezario pjūvio atveju), dėl kurio moters organizme neįsijungia tam tikrų procesų grandinė, tiek dėl nuskausminimo (epidūro), dėl kurio dar negimęs kūdikis praktiškai gauna didžiulę narkotikų dozę. Kaip tai paveiks kūdikį? Daugelis moterų net nesusimąsto, nes visuomenė yra egoistiška

Mano žmona mūsų dukrytę "stūmė" tris valandas ir "plyšo" ir visa kita, bet kelios minutės po gimdymo, gulėdama lovoje pasakė: "aš galėčiau vėl eiti gimdyti" Žmonės nesupranta, kiek protingai veikia žmogaus organizmas, juk jis, kaip ir visa Visata yra sukurta Dievo Išminties! 

Niekaip negaliu sutikti su Jumis, kad "kūdikis gauna didžiulę narkotikų dozę". Narkotiniai analgetikai epiduriniam nuskausminimui nenaudojami, tam naudojami vietiniai anestetikai. Kai kurie anesteziologai prideda fentanilo, bet labai nedideles dozes, ir jis iš epidurinio tarpo kūdikio nepasiekia. Jokiu būdu nesakau, kad visoms gimdyvėms reikia taikyti epidurinę nejautrą, tačiau yra tam tikros indikacijos kai kurioms gimdyvėms, labai palengvina gimdymą, pagreitindama imdos kaklelio atsidarymą.Šis klausimas, taikyti epidurinį nuskausminimą ar ne, labai nevienareikšmis ir kontroversiškas.

[Eugenijus]

Prašau nenuvertinti Cezario pjūvio. Jeigu jis daromas be reikalo, kai gimdyvės nenori gimdyti ir reikalauja, kad būtų operuojamos, arba gydytojai, skubėdami užbaigti pamainą, jį įkalba - tada jau negerai.Tačiau ką pasakysite - jei yra vaisiaus hipoksija, virkštelė apsisukusi aplink kaklą ir vaisius gimdant gali garantuotai žūti, tik Cezario pjūvis gali išgelbėti. Leisti kūdikiui žūti ar jį gelbėti, skubiai darant Cezario pjūvį? Arba yra atšokusi placenta, ir tik skubi, labai skubi operacija gali išgelbėti ir motiną, ir kūdikį?

[kukulis]

Vienu žodžiu viskas turi būti laiku, vietoje ir su saiku

Eugenijau, o tu kartais ne gydytojas?

[Diak. Tomas M.]

Eugenijau, nėra tokio dalyko, kaip "vietiniai anestetikai". Tyrimai parodė, kad "vietiniai anestetikai" jau po poros sekundžių atsiranda vaisiaus kraujotakoje. Tad net taisant dantis, besilaukiančiai moteriai rekomenduojama tai daryti be anestetikų. Epidūro atveju tyrimai parodė, kad dažnai kūdikiai gimsta ant tiek "apspangę", kad net kelias valandas nesugeba žindyti, tuo tarpu natūraliai gimę kūdikiai gali net nuo pilvo nušliaužti iki krūties ir patys pradėti žindymą.

Vienas pavyzdžių: Fetal toxicity of local anesthetics - American Association of Nurse Anesthetists

Direct toxicity
The relative ease of local anesthetic assay
(G-L or HPL chromatography) attests to the
rapidity of placental transfer of local anesthetics.8-
These compounds undergo rapid, passive diffusion
as a result of relatively high lipid solubility, a low
molecular weight (<300) and partial nonionization
at pH 7.4. Following initial use of local anesthetics,
however, few clinicians were concerned about fetal
effects, since neonatal status was as good or better
following regional blocks when compared to
parenteral analgesia/anesthesia. 7
Yet, concerns arose during the use of paracervical
blocks during labor and following accidental
direct fetal injection of local anesthetic
agents intended for paracervical, pudendal or caudal
blockade.2 Fetal bradycardia, hypoxia, acidosis
and occasionally death have been correlated with
high fetal plasma concentrations of all local anesthetic
amides within minutes after paracervical
blocks. 8'9 This suggests that local anesthetics, given
paracervically, can be absorbed rapidly into the
uterine circulation, leading to high fetal plasma
levels and resulting in fetal cardiovascular depression.
However, more recent information implicates
another cause for post-paracervical block fetal
bradycardia: local anesthetic-induced uterine vasoconstriction
leading to placental hypoperfusion
and fetal asphyxia.10 Van Dorsten and Miller" link
the bradycardia to umbilical artery spasm, increased
fetal peripheral vascular resistance and
hypertension, resulting in baroreceptor stimulation
and vagal discharge. Thus, the actual cause
of post-paracervical block bradycardia is controversial,
but several points are quite clear: (1) the
bradycardia signifies fetal distress and an increased
likelihood of neonatal acidosis and depression;
(2) it is induced either directly or indirectly by
local anesthetics; (3) paracervical blocks should
not be employed in high risk pregnancies or when
fetal monitoring demonstrates compromised fetal
status during labor.

Dėl cezario, sutinku, kad tai galima daryti ypatingais atvejais, bet šiais laikais terminas "ypatingas" buvo taip praplėstas, kad vos ne kas antra gula po peiliu 

Be to, kiek mums pasakojo lietuvės, gimdymo dirbtinis skatinimas yra tapęs standartine procedūra, kurią gauna vos ne kiekviena moteris.

[Diak. Tomas M.]

Įdedu lentelę su populiariais antestetikais ir jų poveikiu besilaukiančiai moteriai bei vaisiui. Beje, Lietuvoje natūralaus gimdymo judėjimas tik tik prasidėjo, tad suprantu, kad net medikai yra atsilikę toje srityje. JAV tai yra daroma jau apie 70 metų, tad tyrimų gausa ir patirtis nepalieka jokių abejonių. Bet suprantama, farmacinei industrijai tai nėra paranku, tad dauguma medikų yra pravaromi pro "sistemą"

[Silvija]

Beje, nežinau, kiek ilgai jums dar liko laukti, bet jei reikia, galėčiau nuskanuoti mūsų pasiruošimo knygelę (anglų k.).

Parašiau tau į paštą

Šiaip tai norėtųsi praplėsti žvilgsnį dar ir plačiau, pateiktoje pirmoje ištraukoje iš Šv. Rašto galima pastebėti, kokias svarbias Jėzaus gimimo aplinkybes apaštalas pastebi ir tai visai nebuvo pats gimdymo proceso aprašymas. Jei pasigilintume į savo vaikų ar mūsų pačių gimimo aplinkybes (koks buvo metų laikas, koks oras už lango, kas mūsų tėvai, kas priėmė gimdymą ir t.t.), įdomių dalykų paaiškėtų

[Pilgrim]

Natūralaus gimdymo judėjimas Lietuvoje veikia aktyviai ir ne vieną dešimtmetį. Tik jam vadovauja žmonės praktikuojantys rytų dvasingumą ir joga.
Dėl mirusiųjų kūdikių tai tam yra Rachelės vynuogyno bendruomenė.

,,Rachelės vynuogyno" rekolekcijos - tai terapinė dviejų su puse dienų grupė žmonėms, kurie po aborto ar persileidimo išgyvena emocinį ar dvasinį skausmą. Tai galimybė atsitraukti nuo kasdienių įsipareigojimų, susitelkti ties savimi, savo išgyvenimais, iškelti ir pripažinti užgniaužtus pykčio, gėdos, kaltės, gedulo ir kitus jausmus. Taip prasideda psichologinės ir dvasinės traumos gydymas. Programa sukurta taip, kad dalyviams padėtų kuo giliau išgyventi Dievo meilę ir gailestingumą.

http://www.neplanuotasnestumas.lt/apie-aborta/racheles-vynuogyno-rekolekcijos

,,Rachelės vynuogyno" rekolekcijos – pagalba, patyrusiems aborto traumą
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-04-14-racheles-vynuogyno-rekolekcijos-pagalba-patyrusiems-aborto-trauma/116412

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-05-11-racheles-vynuogynas-mirti-isstumia-gyvenimas/117482

Beje, gal ne visi žinote, bet tradicija sako, kad Švč. Mergelė Marija neturėjo įprasto gimdymo proceso, manoma, kad Jėzus buvo tiesiog išspinduliuotas į šį pasaulį

Tokios tradicijos nežinau  ji pakankamai prieštaringa

[Eugenijus]

Eugenijau, nėra tokio dalyko, kaip "vietiniai anestetikai". Tyrimai parodė, kad "vietiniai anestetikai" jau po poros sekundžių atsiranda vaisiaus kraujotakoje. Tad net taisant dantis, besilaukiančiai moteriai rekomenduojama tai daryti be anestetikų. Epidūro atveju tyrimai parodė, kad dažnai kūdikiai gimsta ant tiek "apspangę", kad net kelias valandas nesugeba žindyti, tuo tarpu natūraliai gimę kūdikiai gali net nuo pilvo nušliaužti iki krūties ir patys pradėti žindymą.

Vienas pavyzdžių: Fetal toxicity of local anesthetics - American Association of Nurse Anesthetists

Direct toxicity
The relative ease of local anesthetic assay
(G-L or HPL chromatography) attests to the
rapidity of placental transfer of local anesthetics.8-
These compounds undergo rapid, passive diffusion
as a result of relatively high lipid solubility, a low
molecular weight (<300) and partial nonionization
at pH 7.4. Following initial use of local anesthetics,
however, few clinicians were concerned about fetal
effects, since neonatal status was as good or better
following regional blocks when compared to
parenteral analgesia/anesthesia. 7
Yet, concerns arose during the use of paracervical
blocks during labor and following accidental
direct fetal injection of local anesthetic
agents intended for paracervical, pudendal or caudal
blockade.2 Fetal bradycardia, hypoxia, acidosis
and occasionally death have been correlated with
high fetal plasma concentrations of all local anesthetic
amides within minutes after paracervical
blocks. 8'9 This suggests that local anesthetics, given
paracervically, can be absorbed rapidly into the
uterine circulation, leading to high fetal plasma
levels and resulting in fetal cardiovascular depression.
However, more recent information implicates
another cause for post-paracervical block fetal
bradycardia: local anesthetic-induced uterine vasoconstriction
leading to placental hypoperfusion
and fetal asphyxia.10 Van Dorsten and Miller" link
the bradycardia to umbilical artery spasm, increased
fetal peripheral vascular resistance and
hypertension, resulting in baroreceptor stimulation
and vagal discharge. Thus, the actual cause
of post-paracervical block bradycardia is controversial,
but several points are quite clear: (1) the
bradycardia signifies fetal distress and an increased
likelihood of neonatal acidosis and depression;
(2) it is induced either directly or indirectly by
local anesthetics; (3) paracervical blocks should
not be employed in high risk pregnancies or when
fetal monitoring demonstrates compromised fetal
status during labor.

Dėl cezario, sutinku, kad tai galima daryti ypatingais atvejais, bet šiais laikais terminas "ypatingas" buvo taip praplėstas, kad vos ne kas antra gula po peiliu 

Be to, kiek mums pasakojo lietuvės, gimdymo dirbtinis skatinimas yra tapęs standartine procedūra, kurią gauna vos ne kiekviena moteris.

Na jau, taisyti kūdikio besilaukiančiai moteriai dantis be vietinių anestetikų - tai jau būtų NKVD metodai. Skausmas ir išsiskiriantis adrenalinas sukeltų daugiau bėdos moteriai ir vaisiui, nei hipotetiniai vietinio anestetiko kiekiai, patekę vaisiui. Ir kaip gali vietiniai anestetikai per dvi sekundes pasiekti vaisiaus kraujotaką? Nebent anestetikas buvo suleistas nei į audinius ar tam tikras ertmes, o pateko tiesiai į kraujagysles, į motinos kraujotaką. tada jau toksinis poveikis akivaizdus.

[Diak. Tomas M.]

Na galbūt ne visada reikia lėkti pas dantistą "čia ir dabar", gal galima praktikuoti specialią dantų higieną ir pan. ir pralaukti keletą mėnesių, esame suaugę žmonės ir suprantame, kad kartais reikia pasiaukoti. O dėl anestetikų greito sklidimo, tai jūs ginčijatės su faktais. Tiesiog gal sunku patikėti, bet taip yra... "Очевидно!!! Но невероятно!!!" 

[Diak. Tomas M.]

Grįžtant prie Silvijos pradėtos temos, gražūs žodžiai iš Čikagos benediktinų tėvo Petro Kalėdinio sveikinimo:

"Mes turime visada prisiminti, kad mūsų krikšto metu, Kristus buvo vėl pradėtas kiekviename mūsų. Nuo to momento mūsų, kaip krikščionių svarbiausias gyvenimo darbas yra sekant Švč. Mergelės Marijos pavyzdžiu, padėti Kristui gimti mūsų širdyse ir vėl leisti Jam pilnai įsikūnyti mūsų gyvenimuose."