Jei esi paskirtas būti didesnio dvasingumo, negali išsigelbėti "vidutinioku"

[Diak. Tomas M.]

Senai planavau apie tai užvesti temą, tikiuosi, kad nesu jau užvedęs

Tuomet skaičiau kažkokio šventojo mintį, kurios esmė pavadinime - jei Dievo tau paskirta būti didelio dvasingumo ar net tapti šventuoju, tu negali būti išgelbėtas, būdamas "vidutiniu" tikinčiuoju.

Man ši mintis labai siejasi su Gavėnia, kur bandai save dar paspausti, kad neužgestum, kad neatsipalaiduotum... kartais aplanko tokios mintys, kad "gal geriau būti kaip visi" ar "nesureikšminti to ar ano", ar kad vienas papildomas sausainis nieko į pragarą dar nenuvarė, ar dar kokios panašios...

Net nepradedant kalbėti apie puikybę, kad mes neva save labai jau iškeliam, kaip "dvasingus", bet tiesiog pasiimant savo paties gyvenimo atskaitos tašką, žiūrint kur buvau ir kur esu, ir... kur noriu toliau eiti... vadinasi atgal negali eiti nei žingsnio.

Iš atminties iškyla ir Šv. Teresės, kuri per visą savo gyvenimą nebuvo padariusi nei vienos sunkios nuodėmės, istorija, kurioje Jėzus jai parodo pragare paruoštą vietą, jei ji būtų buvusi drungna tikėjime...

Kartu susišaukia ir šitos dykumos Tėvų mintys:

15. Tas pats aba sakė: ,,Dievas atleidžia skolas atgailaujantiems nusidėjėliams, pavyzdžiui, nusidėjėlei ir muitininkui, bet iš teisuolio Jis reikalauja dar ir palūkanų. Todėl Jis sako savo apaštalams: ,,Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų – neįeisite į Dangaus Karalystę" (Mt 5, 20).

[Silvija]

Nežinau... Kartais man atrodo, kad taip galima "sulįsti į ožio ragą". Rodos šitaip eidamas link Dievo žmogus gali išsitempti kaip styga ir vieną dieną nutrūkti... Ar tokioms mintims užklupus nereiktų kuo skubiau kreipti žvilgsnio nuo savęs? Gal tai gerai užsimaskavusi pagunda?

Išmokti mylėti žmones kaip Kristus mylėjo - užduotis visam gyvenimui ir šios " programos" vykdymas tarsi apsaugo nuo persitempimo, žvilgsnio fokusavimo į antraeilius dalykus.

Ir dar manau gali padėti atstatyti lygsvarą šitas sakinukas: Kas nori išsaugoti savo gyvybę, tas ją praras. Ta prasme, kad rūpinimasis savuoju išgelbėjimu tampa tikslu ir gali uždengti didesnį tikslą... tas rūpinimasis suėda mūsų džiaugsmą ir nelieka jėgų meilei.

[Pilgrim]

Temoje man suskambėjo keli momentai su kuriais negaliu sutikti -
1. paskirtas didesnio dvasingumo ... iš kur aš žinau tai, kas man pasakė, kad man paskirtas didesnis dvasingumas negu va anam, kuris prie konteinerio. Aš jau visažinis ar ką ?
2. negali išsigelbėti ... didelė pretenzija užimti Dievo vietą, sudaryti sąrašą kas prie ko. Išsigelbėjimas yra dovana ir Dovanotojas laisva valia pasirenka už ką ir kam atiduoti dovaną, netgi veltui.
3. apie teisuolio palūkanas tai man tiesioginė nuoroda į vyresnįjį sūnų. Jis turi viską, bet neturi santykio su Tėvu. Jie žinojo raštą, žinojo liturgines ir elgesio taisykles, bet nepažinojo Tėvo ir Jėzus kviečia būtent į santykį su Tėvu. Išgelbsti ne mūsų teisumas ar teisumo darbai, bet Tėvo dovana.
4. atgal negali ? ... Petras sakė Viešpatie aš už Tave galvą guldysiu. O Jėzus: dar gaidys nepragys, kai tu manęs ... Šioje istorijoje mūsų gyvenimai ... ir Petras rodo kryptį - Jėzaus veidas. Buvo, yra ir bus tų gaidžių, bet ne tai svarbiausia, ne tai, kad skaičiuosiu 10, 15 ar 1 kartą, ne tai, bet kryptis Jėzaus veidas, čia tikslas ir esmė. Nes ne aš ištversiu, ne mano nuopelnas, ne mano nuopelnas kad, suskaičuosiu bent vienu karteliu mažiau, ar pamatysiu gyvenime, kad tų žingsnių į kitas puses mažėjo, tai Jo nuopelnas, tai dėl Jo nuopelnų man yra ši dovana. Jėzus mano tikslas o ne aritmetika kiek ir kas, Dievo aritmetika kitokia ir aš jos nežinau ir gal nereikia žinoti. Pakanka Jėzaus veido. Teresė Avilietė sakė vieno Dievo gana.

[Silvija]

Ir, sako, skirtingai nuo jos draugo Kryžiaus Jono, Teresė Avilietė mėgo skaniai pavalgyti

[Diak. Tomas M.]

Pilgrim, citata yra šventojo, reikės paieškoti tiksliau, tai mes galime galvoti ką norime

Silvija, sausainis tai tik pavyzdys Kitas variantas - šiandien esu daugiau pavargęs, ar nevertėtų sutrumpinti maldą... ir gal aš per daug užakcentavau kažkokį asketinį momentą, bet taip neturėjo būti. Kalbu ne apie asketiką, pasninką ar dar kažką atskirai paimto, bet apie visaapimantį mūsų kopimą į tikėjimo kalną, kuriame yra ir malda ir artimo meilės darbai ir asketika...

Visuomet yra variantai, kuriuos galima apibūdinti, kaip "švelniau" ar "griežčiau"... Taip skaitai Šv. Pranciškaus Salezo mokymą, bet tuomet paskaitai Šv. Arso klebono gyvenimą ir pamatai kitą, tą "griežtesnę" pusę, susimąstai, kiek reikia skirti jėgų, o kiek pataupyti pasauliui, sau.

Gyvenime teko užkopti į 5 didelius kalnus ir kiekvienas kalnas buvo kažkuria prasme toks pats - kai prilipdavai maždaug pusę ar 2/3 kalno, suprasdavai, kad nėra jėgų ir tu neįlipsi... ir tuomet reikėdavo "perlaužti" save, nugalėti savo kūno valią, kad tikroji tavo valia įsakytų asiliukui kantriai toliau lipti.

Pilgrim, apie žingsnelius "atgal" - juk nekalbu apie puolimus, kai dažniausiai kritimo nekontroliuoji, o supranti, kas įvyko tik kai išsitėškei ant asfalto, bet apie tuos variantus, kai tu padarai sąmoningą sprendimą atsitraukti...

[kukulis]

Sutinku su Piligrimu.
Bet šiaip .. yra teisybės ir Tomo mintyje.

Jėzaus palyginime buvo pasakojama, kad žmogus turėjęs vieną talentą - jį užkasė, o turėjęs du ir penkis, juos leido į apyvartą. Tame palyginime tarsi trūksta atvejo, kai žmogus turėjęs du talentus, vieną užkasė, o kitą leido į apyvartą , ir ką karalius grįžęs jam pasakė  .
Įdomi tema  Bet ir truputį komiška

[Diak. Tomas M.]

Geras pastebėjimas apie talentus 

[Silvija]

Tomai, o tu į tuos 5 kalnus lipai su Jėzumi? Jei taip, tai ar Jis įtakojo tą tavo vadinamą "tikrąją valią"? Ir ar tu lipdamas turi kokį nors savo būdą, o gal 100 procentų naudojies kažkieno rekomendacijomis?

Taip klausiu vėlgi dėl analogijų - negalim visko daryti kaip darė kuris nors šventasis. Sekti Kristų turim, tada mažesnė paklaida gaunas .

[Silvija]

Ir dar pagalvojau, kad jei žmogaus labai stipri valia, jam gali būti ypač sunku, kai jo ir Dievo valia nesutampa. Tada reiktų dėti dideles pastangas Dievo valiai atpažinti.

Bevaliams turbūt lengviau.

Bet kai valingo žmogaus ir Dievo valia sutampa, tai būna ojojoi !

[Diak. Tomas M.]

Mano patirtis yra tokia, kad nors gali turėti labai stiprią valią tam tikruose dalykuose, kai reikalas prieina prie Dievo darbų, Jis labai gražiai parodo, kokia tavo silpna valia 

[kukulis]

Na, jei esi verslininkas ir pradedi verslą su tam tikra pinigų suma, tai vėliau dažniausiai paaiškėja, kad pinigų trūksta ir dar investuoji. Taip ir su tais talentais, jeigu vieną užkasi, o kitą paleidi į apyvartą, tai vėliau greičiausiai išsikasi ir antrą ir paleisi į apyvartą. Bet ne dėl to, kad bijosi karaliaus, o dėl to, kad jei jau vieną išleidai į apyvartą, tai greičiausiai norėsi, jei ir ne iš karto, leisti ir antrą į apyvartą.

Todėl manau, kad labai forsuoti nieko nereikia; turi budėti, bet perspaust nereikia, nes jei jau pradėjai, tai pats Dievas, matydamas tavo norą, padės vėliau atskleisti ir likusius tavo talentus

Ištikimas mažuose dalykuose bus patikėtas ir dideliuose. Pradėkim nuo trupučio. Jei jau nori būti sunkumų kilnojimo čempionu, tai nepradėsi gi nuo 100 kg štangos! Pradžioje teks su hanteliais padirbėti

[Silvija]

Dievas taip moko nesiremti vien savimi, o pasitikėti Juo. Pripažinti, kad nieko negaliu be Jo yra didelė pažanga tikinčiojo gyvenime.

[Diak. Tomas M.]

Kukuli, stengiuosi pajudinti ne hantelių vs štangos temą, bet treniruočių praleidinėjimą

[kukulis]

O kokias treniruotes pradėjai praleidinėti?

[Varlė keliauninkė]

Anądien pas mus į baseiną vietoje trenerio atėjo gelbėtojas instruktorius, mokė gelbėti skestančius.

1. Pirmiausia besikapanojančiam vandenyje gerai yra numesti kokį tai plūdurą, į kurį jis galėtų įsikibti, tada jau galima plaukti prie jo.
2. Priplaukti iš nugaros, kad nematytų, neįsikabintų į gelbėtoją ir neimtų jo skandinti.
3. Esant reikalui, jei skestantis panikoje, galima jį gerai pamurkdyti, net trinktelti gerokai, kad netrukdytų ir tada bandyti vilkti į krantą.

Taip ir Jėzus Gelbėtojas, kartais yra priverstas trinktelėti, apsvaiginti kokį tikintįjį, kad ištrauktų jį ant kranto. Kartais priplaukia taip, kad Jo nematytum, arba numeta kokį plūdurą – draugą ar šiaip atsitiktinį žmogų, ligą, knygą, veiklą, ..  Jeigu skęsti, tai jau skęsti, ir tada reikia tikro Gelbėtojo, nes gelbsti tik Jėzus, ir tik Jis.

O temos pavadinimas klaidina - Biblijoje nėra ,,išsigelbėti". Greičiausia tai atėjo iš ortodoksų, nes jie mėgsta ,,gelbėtis" patys, tikriausia kad mano, jog moka gerai plaukti..

[kukulis]

Yra lietuviškas katalikiškas žodis būti "išganytam", kuris, manyčiau yra ortodoksiško būti "išgelbėtam" analogas. Tai jei žodį "išganymas" paraidžiui skaitysim, tai atrodys, kad čia mus gano kažką lyg po pievą ar panašiai . Abiem atvejais yra specifinis žodžio pavartojimas religiniame kontekste. Analogiškai nemanau, kad dalelytės "si" pridėjimas reikštų, kad žmogus gelbėjasi pats.

[Silvija]

"Si" būtent tai ir reiškia ir to "si" Dievo žodyje nėra. Gali būti, kad jis per klaidą atsirado šnekamojoje kalboje iš senosios slavų kalbos, kurios šiandien ir patys ortodoksai nesupranta.

LK 18, 26-27 ir Mt 19, 25-26 kalba šiai situacijai:

Girdėjusieji tai paklausė: ,,Kas tada galės būti išgelbėtas?" Jėzus atsakė: ,,Kas neįmanoma žmonėms, tai galima Dievui".

Tai išgirdę, mokiniai labai sumišo ir klausė: ,,Tai kas galės būti išgelbėtas?" Pažvelgęs į juos, Jėzus tarė: ,,Žmonėms tai negalimas daiktas, o Dievui viskas galima".

[kukulis]

Na, jeigu paimsime rusų kalbą, tai ten daug naudojamas tas "si" analogas (sia). Pvz. lietuviškai sakome kur yra kino teatras, o rusiškai pažodžiui tai sakoma taip: "kur randasi kino teatras", nors nei jis pats randasi nei ką. Panašiai ir su maistu, mes sakome: lašiniai yra suvalgomi per žiemą, o rusiškai būtų pasakoma "lašiniai susivalgo per žiemą", nors nei jie patys save suvalgo nei ką

[Silvija]

Vistik tai būtų tas pavyzdys, kokią žalą gali atnešti vertime įsipainiojusius klaida.

Dar norisi pridurti, kad šioje vietoje tinka taikyti Jėzaus perspėjimą dėl bent vienos raidės pakeitimo, pridėjimo ar atėmimo - teologiškai gaunasi nesąmonė. Kaip VII a. krikščionių rašytojas Maksimas Kankinys sakė, "kaip gali pažinti Žodį, nepažindamas žodžių?"

[kukulis]

Taip, Tomo atveju, tai vertimo klaida, bet ne supratimo. Jisai, rašydamas "išsigelbėti", galbūt suklydo vertime, bet jo mintis, kurią, kaip manau, norėjo išsakyti, šia prasme nėra klaidinga. Bet nebūsiu advokatu, geriau jau tegu pats parašo