Jei esi paskirtas būti didesnio dvasingumo, negali išsigelbėti "vidutinioku"

[kukulis]

Aha, apie tai irgi norėjau prasitarti

Šiaip nei vieno sakramento žmogus nepriima vertai. Vienintelis vertumas - tai noras atlikti vertai, ir tada Dievas per savo gailestingumą ir malonę priima tavo nevertą dalyvavimą ir padaro jį vertu.

Beje, paprasto noro nepakanka - privalo būti ir veiksmas, kuris tą norą bando realizuoti (kad ir nesėkmingai) tikrovėje.

Tačiau nežinau ar pagal šią temą tai galima vadinti "didesniu dvasingumu". Pradžioje gal pabandykim iš viso gauti tą denarą, o jau paskui Dievas suteiks kam didesnis, o kam mažesnis. Gali būti ir pats mažiausias, svarbu kad tik Amžinas Gyvenimas, o ne amžina mirtis.

P.S.
Dar viena girdėta mintis.
"Geriau būti nuodėmingam ir laukti Dievo gailestingumo, negu savo dvasinius pasiekimus priskirt sau - tai tiesus kelias į pražūtį."

[Sigitas]

Esame išgelbėti, bet dar tebeganomi!
Išsigelbėti galime mėginti, bet nepavyks be Jėzaus Kristaus. Daug esama būdų, kaip žmonės mėgina išsigelbėti: nevalgydami "nesveikų" produktų, ypatingai kažkaip mankštindamiesi, lįsdami į ledinį vandenį ar garbinant puolusius angelus, vadinant juos visokiais saibabais guru ar rabi ...
Didesnio dvasingumo...
Man tas nepatink. Man rodos, jog gana būti šventu tiek, kiek to pakanka Dievui. Duok Dieve bent tarp tų vidutinybių būt, kad tik danguje ar pakeliui į jį, o ne pragare. 

[kukulis]

Na su ta "si" čia vėl ... jeigu visi išgelbėti, tai kam stengtis ir kam tada pragaras? Vadinasi reikia ir savo pastangas dėti, tik nepamiršti, kad reikia ne tavo vieno pastangų, o tavo+Dievo

T.y. tavo pastangos daugiau skirtos ne rezultatui pasiekti, o parodyti tavo norą priimti Dievo išgelbėjimą Nes jei nenori, tai niekas tavęs į dangų nekiš per prievartą

[Silvija]

... parodyti tavo norą priimti Dievo išgelbėjimą ...

Parodyti norą ir norėti - labai skiriasi Tik kai mūsų norai sutaps su Dievo, bus galima gyventi augustinišku principu mylėk ir daryk ką nori.

[kukulis]

Aišku kad skiriasi.

Vienas nori, bet tingi pirštą pajudinti. O kitas tiek nori, kad negali tverti vienoj vietoj ir imasi ką nors daryti.