Teisybės ieškojimas ir Dievo valia

[Diak. Tomas M.]

Skaičiau šitą istoriją ir buvau "apšalęs":

Aba Makarijus apie save taip kalbėjo: ,,Kai buvau jaunas ir gyvenau Egipte celėje, mane nuvedė į kaimą pas dvasininką. Nenorėjau šios garbės, todėl pabėgau. Prie manęs prisidėjo pamaldus pasaulietis, jis pardavinėjo mano rankų darbą ir man tarnavo.

Atsitiko, kad tame kaime gyvenusi mergelė pasidavė pagundai ir nusidėjo. Pamatę, kad ji nėščia, jos klausė, kas kaltas. Ji atsakė: ,,Atsiskyrėlis." Mane suėmė, atvedė į kaimą, pakabino ant kaklo suodinų puodų ir kitokių daiktų, vedžiojo po kaimą, mušė ir kalbėjo: ,,Šis vienuolis išniekino mūsų merginą, gaudyk jį, gaudyk", ir vos mirtinai neužmušė. Tada vienas senis paklausė: ,,Ką jūs darote, kiek dar mušite šį svetimšalį vienuolį?" Žmogus, kuris man tarnavo, susigėdęs ėjo man iš paskos, nes jie ir jį užgauliojo sakydami: ,,Pažvelk į atsiskyrėlį, kurį užsistojai, – matai, ką jis padarė?" Merginos tėvai kalbėjo: ,,Nepaleiskite jo, kol nepasižadės jos išlaikyti." Pakalbėjau su tarnu, jis laidavo už mane.

Grįžęs į celę atidaviau jam visas pintines, kiek tik turėjau, sakydamas: ,,Parduok ir nupirk maisto mano žmonai." Tada tariau sau: ,Makarijau, tu susiradai žmoną. Dabar turi daugiau dirbti, kad ją išlaikytum." Dirbau dieną naktį ir viską siunčiau jai. Kai nelaimingajai atėjo laikas gimdyti, ji kentė sąrėmius daug dienų, bet niekaip negalėjo pagimdyti. Jos klausinėjo: ,,Kas nutiko?" Ji atsakė: ,,Žinau, kas yra. Tai dėl to, kad aš apkalbėjau atsiskyrėlį ir neteisingai jį apkaltinau. Kaltas ne jis, o toks ir toks jaunuolis." Žmogus, kuris man tarnavo, labai apsidžiaugė ir sakė: ,,Mergelė negalėjo pagimdyti, kol neprisipažino, kad atsiskyrėlis čia niekuo dėtas, kad ji jį apkalbėjusi. Visas kaimas nori iškilmingai ateiti pas tave ir atgailauti." Tai išgirdęs išsigandau, kad žmonės mane sutrukdys, pakilau ir pabėgau į Skėtę. Štai kodėl iš tikrųjų čia atkeliavau."

Šiais laikais mes taip įpratę ieškoti teisybės, gintis (kaip gerai Kukulis aprašė)... o šis atsiskyrėlis yra tiesiog akivaizdi prieštara mūsų supratimui. Galime įsivaizduoti analogišką istoriją aprašytą Delfije ir kaip žmonės reaguotų į tai...

Dar gal suprastume, jei jis būtų mąstęs: "nors tai nėra teisinga, bet iškentėsiu tai vardan Dievo, kaip auką jam paaukosiu...". Tai būtų dangus, bet senolis yra net ne danguje, bet "kosmose", nes jis žengia dar toliau ir sako: "Makarijau, tu susiradai žmoną"...

Vadinasi viskas, kas vyksta yra Dievo valios išraiška (na iš knygų tą mes žinome, bet...) ir gautus, kad mes galime eiti net taip toli, kad pasakytume - tai vyksta ir tai yra gerai, nes tai vyksta, nes tai yra iš Dievo ir tai yra mano. Bet "kosmonautų" taip dar maža šiomis dienomis...

Dar ši istorija man priminė Biblijos citatą, kad kai meldiesi už priešą, kuri ugnį jam ant galvos (rodos kažkaip panašiai).

[Silvija]

Priimti tai, kas neišvengiamai su mumis nutinka, yra ne tas pats, kas priimti tą netiesą, kurią kartais nori "užkrauti" mums žmonės. Ir yla anksčiau ar vėliau išlenda iš maišo. Tai - pasitikėjimas Dievu.

[Silvija]

Dar pagalvojau apie smurtą. Atsiskyrėlis nesipriešino smurtui, kaip ir Jėzus, beje. Jis net žmogiškai ieško išeičių, mylėdamas kitą labiau nei save. Bet Dievo planai kiti. Ta istorija apie tai ir kalba, kad Dievas mato silpnųjų pastangas ir ateina į pagalbą.

Jei nesiekti teisingumo gyvenime apskritai, tai krikščionys neturėtų eiti į politiką, dirbti teisėtvarkos srityje ir net... kurti diskusijų forumų bei juose dalyvauti Mes ieškome tiesos ir tai yra gerai. Tik ne visada taip lengva ją rasti taikiu būdu.

[kukulis]

Žiūrint kokiu tikslu ieškoma teisybės. Jei tam kad atkeršyti arba patenkinti savo įžeistą savimeilę, tai tada nėra reikalo tokios teisybės ieškoti

[Pilgrim]

Ar krikščionio misija ieškoti teisingumo ar teisybės ?

[Silvija]

Aha, aš irgi galvojau apie tai, kad svarbu motyvas (arba intencija). Jei diskusijose kariaujama dėl savo tiesų, o nediskutuojama, kad rasti tiesą, tuomet taip, mes neturėtume to daryti

Kalbant apie atsiskyrėlio istoriją, nežinia ar tai, kad jis papultų į tokią situaciją, buvo Dievo valia. Bet situacijos, aišku, patikrina žmonės, o Dievas ištikimuosius gelbsti. Galbūt net ir išbando, nežinau  , seniau meldėmes TM: ...ir nevesk mūsų į pagundą...

Kaip bebūtų, Dievas žino, ką mes mąstome ir kokiais motyvais vadovaujames, taigi paika būtų ką nors slėpti

[Pilgrim]

Pilotas jį paklausė: ,,Kas yra tiesa?" (Jn 18, 38) 

[kukulis]

Pilotas netikėjo kad yra absoliuti tiesa, dėl to ir paklausė.

O tiesa yra, tik ji begalinė.

[Pilgrim]

Būsiu baisus neklaužada 
o ką Pilotas tau pats taip sakė ar pats nusprendei ?

[kukulis]

Ne ne pats Skaičiau keliose vietose ir klausiau. Šitą mintį išsakė gal 4 šaltiniai

Beje, labai siejasi su mūsų laikais: reliatyvizmas ir modernizmas

[Pilgrim]

Yra manoma, kad Pilotas, būdamas Romos imperijos valdininkas, buvo aukšto išsilavinimo žmogus. Nesvetima turėjo būti jam Romos teisė, istorija, papročiai. Galimas daiktas, kad jis nebuvo visiškai aklas ir kultūriniam Romos gyvenimui — jos menui ir literatūrai. Piloto susidomėjimas klausimais apie tiesą Kristaus tardymo metu bent dalinai įrodo jo filosofinį palinkimą ieškoti tiesos. Bet jo staigus nusigręžimas nuo Kristaus, vos pastačius tą svarbų klausimą, išduoda tam tikrą pasidavimą skepticizmo įtakai. Pilotas lyg būtų sau sakęs: "Taip, atrasti tiesą yra labai naudinga, bet, deja, iki šiol dar niekam tai nepavyko ir greičiausiai niekad nepavyks. Šis kalinys Jėzus tėra vienas iš keliaujančių žydų filosofėlių, kuris tariasi žinąs, kas yra tiesa. Bet jeigu leisčiau jam išaiškinti, ir jo žodžiuose tebus vien spėliojimai ir neaiškumai. Ir Pilotas nelaukė Kristaus atsakymo. Jis išėjo laukan pas žydus. Kristus liko vienas, paskendęs savo mintyse.

http://laiskailietuviams.lt/index.php/1962m-10-spalis/1728-kas-yra-tiesa

Žinome vieną galingą Vakarų kultūros archetipą apie tiesą. Tai Romos prokuratoriaus Poncijaus Piloto klausimas Jėzui Kristui: ,,Kas yra tiesa?" (Jn 18, 38). Šis klausimas galutinai išskyrė Jėzų ir Romos valdžią. Ką į jį galėjo atsakyti Jėzus, monoteizmą išpažįstantis Palestinos gyventojas? Tiesa yra tai, kad Dievas yra Jo Tėvas, kad Jėzus žmonėms neša gerąją naujieną, kuri juos išlaisvins. Jo tiesa, kitaip nei klasikinis tiesos apibrėžimas, pagal kurį tiesa yra teiginio ir daikto atitikimas, nebuvo vien tik iš žodžių sudaryti teiginiai, kaip yra moksle, kai gaunamas objektyvus teiginių galiojimas, tiesa buvo Jėzaus egzistencinė būklė.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-11-16-augustinas-dainys-kas-yra-tiesa/124243

[kukulis]

Ačiū

Mano girdėtas paaiškinimas toks: anais laikais buvo populiarūs sofistai, kurie uždarbiaudavo iš to, kad galėjo už pinigus įrodyti kokį nors dalyką, o paskui lygiai taip pat įrodyti jam priešingą. Todėl pagal ano laikmečio supratimą niekas negalėjo pretenduoti į vienintelę tiesą.

Sutinku su pirma citata, kur Pilotas buvo išsimokslinęs žmogus, todėl turėjo gerai išmanytą tą sofistų reikalą. Bet lygiai ir pagal antrą citatą sutinku, kad jis buvo pagoniško pasaulio žmogus. Ir lygiai kaip pagoniškame tikėjime yra daug dievų, taip ir ano laikmečio filosofijoje buvo daug tiesų ( lygiai kaip ir mūsų laikais ) .

Beje, visa tai vadinama reliatyvizmu.

[Pilgrim]

Bet ...
pirmos citatos esmė Ir Pilotas nelaukė Kristaus atsakymo. Pilotui nereikėjo atsakymo ... Kodėl ? Pažvelkim per savo prizmę  aš pats žinau, aš pats nuspręsiu, man nereikia tiesos.
antros citatos - tiesa buvo Jėzaus egzistencinė būklė Pilotas klausia, o Jėzus tyli. Kodėl Jėzus tyli ? ... nes atsakymas stovi prieš Pilotą, nes Tiesa yra priešais: Aš Esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.
Tačiau tai nei modernu, nei reliatyvu, tiesiog tiesa apie mane, kad esu iki savo gelmių bejėgis, nieko negalintis, priklausomas nuo To kuris mane pašaukė, aš net nepajėgus be pagalbos pažinti tiesos.

[kukulis]

Pilotui nereikėjo atsakymo, nes jis netikėjo kad egzistuoja objektyvi tiesa.

Tu Piligrim įžvelgi, tarsi Pilotas būtų piktybiškai nusistatęs prieš tiesą. Tarsi skirstai žmones į tokius, kurie nusistatę prieš tiesą ir kurie už tiesą: į juodus ir baltus.

O man tas jo klausimas labiau skamba kaip neviltyje esančio žmogaus retorinis klausimas; netikinčio kad yra atsakymas.

[Diak. Tomas M.]

Man kažkaip irgi taip rodosi, kad tas klausimas buvo retorinis, rodos Pilotas eina prie minios ir galvoja, ką jam dabar pasakyti ir beeidamas ištaria tuos žodžius, tarsi pats sau.

[kukulis]

Šį rytą dar kilo tokia mintis.

Evangelijose mums svarbesni Jėzaus žodžiai. Tačiau įvairių žmonių dialoguose su Jėzumi pristatomos įvairios žmonių socialinės grupės ir jų dvasiniai ieškojimai gyvenime. Kadangi žmogaus prigimtis buvo sužeista dėl žmonijos tėvų nuodėmės, tai visų klausimai ir svarstymai taip pat rodo tam tikrą jų sužeistumą.

Esu įsitikinęs, kad Poncijui tiesos klausimas buvo labai svarbus, juk jis buvo prokuratorius, kuris, kaip suprantu buvo mūsų laikų prokuroro ir teisėjo atitikmuo viename asmenyje. Jis buvo teisininkas. Ir jis, būdamas teisininku, tiesos klausimą pats sau svarstė daug kartų ir daug kartų savo svarstymuose buvo patekęs į aklavietę, nes neįmanoma žmogui pažinti tiesos be Dievo.
Todėl jau buvo susidaręs tokią nuostatą: tikros tiesos pažinti neįmanoma.

Taip Piligrim, tu teisus, jis atmetė tikrąją tiesą - Kristų, bet ne todėl kad būtų nusistatęs prieš tiesą, jis tiesiog nepatikėjo, kad Jėzus ir yra Kristus - Dievas; ir dar nebuvo įsisamoninęs, jam niekas nepasakė kad tiesos neįmanoma pažinti be Dievo. Jis tai išgirdo iš paties Jėzaus, bet ši mintis jam buvo tokia nauja ir netikėta, kad jis tiesiog negalėjo jos priimti; ji buvo jam svetima. Todėl tik pasakė : "kas yra tiesa?" .

[Silvija]

Įdėjau nuorodą į MR laidą apie Poncijų Pilotą, kur kiek kitu kampu pateikiamas jo portretas:

http://tavorankose.org/forumas/index.php/topic,583.msg13321/topicseen.html#msg13321

[kukulis]

Dar viena replika: aš į žodį "modernus" įdedu šiek tiek kitą prasmę nei Piligrim. Nors lingvistiškai žodis reiškia "naujas", bet paties žodžio prasmė, ypač kai kalbama apie modernizmo ereziją, labiau susijusi su protestu; protestu prieš bendrą, archetipinę tiesą. Ir tas protestas buvo ir senovėje ir šiais laikais.

[Silvija]

Tiesos savinimasis jau yra subtili puikybės forma, tokio termino sukūrimas jau yra kvietimas kariauti. Šiandien dažnai susiduriame su šiuo rafinuotu būdu, naudojant terminologiją, sukelti karus. Juk po modernizmo terminu norima pakišti milijonus žmonių. Deja, kariaujama visai ne krikščioniškais ginklais .

[kukulis]

Ką reiškia kariauti?

Žodis erezija - reiškia klaida.

Sako jei padarytume eksperimentą, ir paklausinėtume žmones, išeinančius iš bažnyčios apie tikėjimo tiesas, tai čia pamatytume daugybę erezijų.

O kad Bažnyčia save visad supriešina su pasauliu, tai čia ne naujiena. Ar naujiena, Silvija?