Kada atsirado skaistykla

[Sigitas]

Kada atsirado skaistykla?

Skaistykla niekada neatsirado, jos nebuvo ir nėra.

Žmogus mirties akivaizdoje stoja į pasirinkimą - dangun ar pragaran? Tik toks pasirinkimas: į kairę - amžinon pražūtin ar į dešinę - gyveniman?

Jeigu gyvas būdamas žmogus priėmė Jėzaus Kristaus atperkamąją auką ir įtikėjo, kad Jėzus Kristus išpirko jį iš visų nuodėmių ir įsūnijo, tada žmogus, kad ir kokiom nuodėmėm bebūt apkibęs, vis tiek keliaus dangun, ten, kur jau yra jam prirengta vieta. Tik toji kelionė į dangų katalikų vadinama skaistykla, nes turi tą apvalomąjį poveikį, tai tarsi automobilio plovykla, kur plovimo, valymo ir kitokie agregatai stovi vietoje, o juda automobilis tam tikru taku.

Samprata apie skaistyklą yra suformuluota Bilbijoje: ,,kieno darbas sudegs, tas praras užmokestį; jis pats išsigelbės, bet tartum per ugnį" (1Kor.3,15); ,,jūsų nuoširdus tikėjimas, brangesnis už pragaištantį auksą, kuris ugnimi ištiriamas, bus pripažintas vertas pagyrimo, šlovės bei pagarbos, kai apsireikš Jėzus Kristus" (1Pt.1,7).

Ortodoksai neturi vieningo mokymo skaistyklos atžvilgiu.

[Kaštonas]

"Skaistykla niekada neatsirado, jos nebuvo ir nėra."
vs
"Tik toji kelionė į dangų katalikų vadinama skaistykla, nes turi tą apvalomąjį poveikį, tai tarsi"


drąsu 

[kukulis]

O tamsta būsite brolis protestantas, Kaštone?
Ar pravoslavas (ortodoksas) ?

[Kaštonas]

V skyrius

Kasdien vis ką nors sužinodavau apie jo planetą, apie tai, kaip jis išvyko, kaip keliavo. Tatai išaiškėdavo pamažu, samprotaujant apie šį bei tą. Pavyzdžiui, trečią dieną išgirdau, koks nelemtas dalykas yra baobabų kerojimas.
Čia irgi prisidėjo avis, nes mažasis princas staiga, lyg kažkuo rimtai suabejojęs, paklausė:
- Juk tiesa, kad avys nuėda krūmus?
- Taip. Tiesa.
- O, aš labai patenkintas.
Aš nesupratau, kodėl jam taip svarbu, kad avys nuėstų krūmus. Bet mažasis princas pridūrė:
- Tada jos nuėda ir baobabus?
Pasakiau mažajam princui, kad baobabai - ne krūmai, o medžiai, aukštumo sulig bažnyčia, ir kad jeigu jis atsigabentų net visą bandą dramblių, jie nesusidorotų nė su vienu baobabu.

Išgirdęs apie bandą dramblių, mažasis princas nusijuokė:
- Juos tektų sustatyti vieną ant kito.
Tačiau išmintingai pridūrė:
- Baobabai, kol dar neužaugę, būna mažiukai.
- Tiesa! Bet kodėl tu nori, kad tavo avys nuėstų mažiukus baobabus?

Jis man atsakė: "Na, suprask!"- lyg tai būtų buvę savaime aišku. Ir aš turėjau gerai pasukti galvą, kol įminiau šią mįslę.

Iš tikrųjų mažojo princo planetoje, kaip ir visose planetose, buvo gerų žolių ir piktžolių. Vadinasi, iš gerų žolių - geros sėklos, iš blogų žolių - blogos sėklos. Tačiau sėklos - nematomos. Jos miega įgludusios žemėje, ligi kuri nors įsimano pabusti. Tada ji pasirąžo ir droviai išleidžia link saulės žavų nekaltą daigelį. Jeigu tai būna ridikėlio arba rožės daigas, jis gali sau augti kaip tinkamas. Tačiau jei išdygsta piktžolė, reikia jos daigą išrauti tuojau, kai tik gali jį pažinti. O mažojo princo planetoje buvo baisiai netikusių sėklų... baobabo sėklų. Jomis buvo užteršta visa planetos dirva. Na, o baobabu, jeigu per vėlai imsi jį tvarkyti, niekada nenusikratysi. Jie apkeroja visą planetą. Perveria ją kiaurai savo šaknimis. O jei planeta per maža ir baobabų priauga per daug, ji nuo jų suskyla.

"Reikia būti drausmingam,- aiškino man vėliau mažasis princas.- Kai rytą baigi pats ruoštis, turi rūpestingai apruošti planetą. Reikia prisiversti visada išrauti baobabus, kai tik juos gali atskirti nuo rožių, o kol dar visai jaunučiai, jie labai į jas panašūs. Tas darbas labai nuobodus, bet visai lengvas."
Ir kartą jis man patarė pasistengti nupiešti gražų piešinį, kad įkalčiau tai į galvą savo krašto vaikams. "Jeigu jie kada sumanys keliauti,- aiškino jis man,- jiems tat pravers. Kartais nieko blogo, jei darbą atidedi vėlesniam laikui. Bet jei tuoj nesutvarkai baobabų, visada atsitinka nelaimė. Žinojau vieną tokią planetą, kurioje gyveno tinginys. Jis davė išsikeroti trims krūmokšniams.[/b]

Baobabai

Pagal mažojo princo paaiškinimus nupiešiau šią planetą. Nemėgstu sakyti pamokslų. Bet juk nedaug kas žino, kaip pavojinga leisti išsikeroti baobabams, ir paklysti asteroide taip rizikinga, kad šį kartą neiškenčiu ir sakau: "Vaikai! Pasisaugokite baobabų!" Norėdamas įspėti savo bičiulius, koks pavojus mums jau seniai gresia, nors nieko apie tai ir nežinome, taip atsidėjęs nupiešiau šitą piešinį. Ši pamoka tikrai bus naudinga. Jūs turbūt paklausite: kodėl šioje knygoje nėra kitų tokių didžiulių piešinių kaip tie baobabai? Atsakymas paprastas: mėginau, bet neišėjo. O kai piešiau baobabus, mane skatino mintis, kad tai svarbu, neatidėliotina.


http://prince.night.lt/princas/5.htm


Ps nei viena nei kita Kukuli.

[kukulis]

Mat koks paslaptingas

O kaip čia tie baobabai su tema susiję?

[Kaštonas]

"Mažajam princui" amžiaus cenzo nėra. Jei elementarių palyginimų nesupranti, tai tada kokia vertė PLIAPALŲ modernizmo ir dogmu tema?

Tikėjimo pagrindų nei neturi.

Nesiskaudink Kukuli.
Atsiprašau už vertinimus.

[Sigitas]

"Skaistykla niekada neatsirado, jos nebuvo ir nėra."
vs
"Tik toji kelionė į dangų katalikų vadinama skaistykla, nes turi tą apvalomąjį poveikį, tai tarsi"

Nėr ten jokio "VS" Minėtosios frazės tarpusavy nesipeša ir net nesipyksta. Viskas būtent taip ir yra - skaistykla kaip daiktas arba adresas  neegzistuoja, tai yra tiesiog nuskaitinantis momentas pakeliui į Tėvo namus. 

[Kaštonas]

Klausimą dar karta perskaityk!!!

Paskui dogmą. O geriausia Šventą Raštą! Bet neperskaityti, o melstis ir prašyti Šventosios Dvasios IŠMINTIES suprasti kas Jame norima pasakyti.


Sigitai, jei yra laikas, tai yra ir laiko vieta. Štai tu pats save skaistinti gali, bet išganyti NEGALI. O įsivėliau į diskusiją todėl, kad patys nesuprantat ką kalbat.

Taigi ką veiki ŽEMĖJE kaip tokioje turinčioje adresą?

[kukulis]

Gal galėtum pagailėti mano neišmanymo ir paaiškinti, Kaštone, kaip baobabai su skaistykla susiję 

[Diak. Tomas M.]

Sigitai, jei yra laikas, tai yra ir laiko vieta. Štai tu pats save skaistinti gali, bet išganyti Sigitai, jei yra laikas, tai yra ir laiko vieta. Štai tu pats save skaistinti gali, bet išganyti NEGALI. O įsivėliau į diskusiją todėl, kad patys nesuprantat ką kalbat.

Bet juk sielos skaistinamos ne laike, bet amžinybėje... tad mes kalbame apie laiką tik todėl, kad kažkaip suprantamiau pateikti žmogui... bet toks pasakymas, kaip "siela skaistykloje turėjo praleisti 5 dienas" nereiškia tiesioginio atitikmens.

[Kaštonas]

" kad kažkaip suprantamiau pateikti žmogui."

Suprantamiau, tikėjimo išpažinime sakome "dėl mūsų išganymo", Maldoje, Tėve mūsų sakome "Tėve mūsų, kuris esi danguje!
Teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. ..."
Šv. Rašte ir ne tik Jėzų vadiname geruoju ganytoju...., ,,,,

iki

Ps ""siela skaistykloje turėjo praleisti 5 dienas nereiškia tiesioginio atitikmens" tai reiškia tiesioginį atikmenį. Tik interpretavimai to kas pasakyta gali būti skirtingi.
Kaip tau taip atsitiks, skambink +370 683 67682...

[kukulis]

Dogmos nėra kūryba. Pagal Bažnyčios kanonus - dogma yra aukščiausia tiesos kategorija. Tad jeigu Bažnyčia dėl ko nors abejoja, tai to nevadina dogma, o yra kitos kategorijos tam tikrų nuomonių ar mokymų įvardijimui.

Kai atrandamas koks nors fizikos dėsnis, tai nereiškia, kad iki tol tas dėsnis negaliojo. Tiesiog anksčiau to dėsnio mes nesupratom, arba, jeigu tas dėsnis nepasireiškia kasdienybėje, tai jo ir nepastebėjom. Pvz. senovėje niekas nežinojo, kad šviesos greitis yra baigtinis ir nežinojo kad jis yra 300000 km per sekundę. Taip pat nežinojo, kad šviesos greitis reliatyvus, t.y. tiek judančiam tiek stovinčiam žmogui tas pat spindulys atrodys jog juda 300000 km per sekundę, nesvarbu į kurią pusę judėtum.

Ir tas dėsnis galiojo prieš atrandant šį reiškinį, pvz. antikos laikais.

Lygiai tas pats ir su skaistykla. Nors aš nesu garantuotas kad tai dogma, bet ji atsirado ne tada kai buvo paskelbta; tiesiog paskelbimo metu buvo patvirtinta kad ji buvo ir anksčiau.

Iš esmės, mano supratimu, skaistyklos samprata apibrėžia tą sielos kelionę kuri dar tebevyksta, po žmogaus mirties. Mes žodį "kelionė" suprantame kaip judesį, tačiau dvasiniame pasaulyje judėti ar stovėti vietoje, gali reikšti visai ką kitą nei materialiame pasaulyje. Sakome, kad Dievas visada yra judesyje, bet jis tuo pat metu yra vienoj "vietoj" t.y. visur.

Taip ir su ta sielos būsena, įvardijame, kad ji yra skaistykloje, nes dar nėra patekusi į dangų, bet ir nėra pasmerkta amžinai būti pragare.

[Kaštonas]

Nenervink Kukuli. 
Pasižiūrėk į Nukryžiuota...

[kukulis]

Kaštone, o kokiai denominacijai tu priklausai?

[Kaštonas]

Jokiai

[kukulis]

Na tai kaip ir minėjau, pats sau esi autoritetas.

Dabar dėl sakramentų. Kadangi nesi katalikas, tai tavo balsas kada reikia eiti išpažinties ir dėl kitų sakramentų, čia turi nulinę vertę. Taip pat ir pats neturi teisės priimti jokių Katalikų Bažnyčios sakramentų.

Gali būti, kad tau Dievas paruošė atskirą išganymo planą, tau asmeniškai ir individualiai; nes Dievas gerbia kiekvieno žmogaus laisvą valią.

Vis dėl to, Šventosios Dvasios veikimo požymiai yra šie: pamaldumas, bendruomeniškumas ir paklusnumas. Panašu į tai, kad pas tave yra tik tas pirmasis. Vis dėl to Dievas nori, kad mes kartu eitume į išganymą, o ne kiekvienas atskirai; tačiau Dievas niekad nelaužo žmogaus laisvos valios ir jo nepalieka.

P.S.
Supainiojau su kita tema. Čia mes apie doktriną ir apie dogmas kalbame . Vadinasi mes sužinojome tavo asmeninę nuomonę, ir ją gerbiame, tačiau aš asmeniškai pasilieku prie Katalikų Bažnyčios mokymo.

[Kaštonas]

"eitume į išganymą," ar į skaistyklą?
Matau, kad painiojiesi.

[kukulis]

Vienas kitam netrukdo

[Pilgrim]

1031  Tą galutinį išrinktųjų nuskaistinimą, visiškai kitokį, negu pasmerktųjų bausmė, Bažnyčia vadina skaistykla. Bažnyčia išdėstė tikėjimo mokslą apie skaistyklą, ypač Florencijos ir Tridento Susirinkimuose. Bažnyčios Tradicija, pasiremdama kai kuriais Šv. Rašto tekstais, kalba apie nuskaistinančią ugnį.

ar tai yra vieta ? greičiau būsena, tačiau tai taip pat kartu gali turėti ir vietą  ... ar yra ten buvimas laike ? panašu, kad taip

pažiūrėkit į YOUCAT jaunimo katekizmo 159 punktą, ten aiškokai išsireikšta

[Kaštonas]

PETERIO KREEFTO KNYGA ,,TRYS GYVENIMO FILOSOFIJOS"
Peter Kreeft. Trys gyvenimo filosofijos. Iš anglų kalbos vertė Ieva Venskevičiūtė. – Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2013. 152


Koheletas: gyvenimas – tai tuštybė
Jobas: gyvenimas – tai kančia
Giesmių giesmė: gyvenimas – tai meilė

Per tris išmintingas filosofines Šventojo Rašto Koheleto, Jobo ir Giesmių giesmės knygas autorius prieš mūsų akis išskleidžia Dantės Dieviškąją komediją. Koheleto ,,tuštybė" nusako pragarą. Jobo kančia – skaistyklą. O Giesmių giesmės meilė apdainuoja dangų.

Bet ši istorija vystosi mūsų gyvenimuose ir širdyse, čia ir dabar. Meilė yra geriausias atsakymas Koheleto ieškojimams, alternatyva tuštybei ir tikroji gyvenimo prasmė. Galiausiai Piteris Kryftas šiose knygose įžvelgia perteikiamas dieviškąsias tikėjimo, vilties ir meilės dorybes, ,,dvasinės pasaulio istorijos santrauką".

Piteris Kryftas (Peter Kreeft) dėsto filosofiją Bostono koledže. Yra paskelbęs daugybę straipsnių ir knygų. Lietuvių kalba leidykla ,,Katalikų pasaulio leidiniai" yra išleidusi šias jo knygas: Malda pradedantiesiems, 2006; Tave mylintis Dievas, 2006; Angelai (ir demonai). Ką mes iš tikrųjų žinome apie juos?, 2008; Viskas, ką norėjai sužinoti apie Dangų..., 2009; Kol dar neišėjau, 2010; Grįžti prie dorybių, 2011. 

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-10-14-peterio-kreefto-knyga-trys-gyvenimo-filosofijos/108685