Prakalbinusios mintys

[Nieko nežinau]

Nesu tikra ar šiame skyrelyje atidarau temą, bet tikiuos...










Sąžinės sąskaita

Ar nekalbėjau garsiau už Tave?

Ar neateidavau pas Tave toks pat kaip vakar?

Ar nevogdavau Tavo laiko?

Ar nešveičiau per daug jautriai savo sąžinės?

Ar skyriau jausmus (dvasias)?

Ar nekėliau į dangų žvaigždžių, kurių senai nebėra?

Ar nevedžiau elegantiško savo gailesčio dienoraščio?

Ar nelįsdavau į šiltą kampą, gindamas savo jautrumą?

Ar nebuvau minkštu despotu?

Ar neperkeičiau Evangelijos į švelnią pasaką?

Ar neužgožiau paprasto paukščio čiulbėjimo garsia muzika?

Ar nedariau iš musės dramblio?

Ar atsiklaupdavau, kai Tu, Dieve, sumažėdavai iki šnabždesio?


Kun. Jonas Tvardovskis

Iš: http://kvjk.lt/ille/sazines-saskaita

[Silvija]

Iš Carlo Carreto "Laiškų iš dykumos":

Nesistenk pasiekti Dievo protu, to niekada negalėsi padaryti, pasiek jį meile, - tai įmanoma.

Nesistenk sužinoti, ką turi daryti, stenkis mylėti. Neklausinėk dangaus nenaudingais, nuolat kartojamais klausimais: "koks yra mano kelias?" Verčiau mokykis mylėti.

Su Dievu kalbu visą gyvenimą, bet esu tik pradedantysis...

[Nieko nežinau]

Pirmos "mintys" iš tokio bandymo ;] (yra dar kiek papildomų)
https://sites.google.com/site/maluneliui/tekstai

[Silvija]

Šventumas – ne tai, kad ,,žmogus viską atiduoda, o tai, kad Dievas viską priima".

Kaip sau sakydavo šv. Augustinas, apmąstydamas šventųjų gyvenimą ir pavyzdžius -  ,,jeigu taip galėjo daryti tie ir tos, tai kodėl gi tu,  Augustinai, negalėtumei to padaryti?"

Būti šventam - vadinasi, būti tikru žmogumi.

Italijoje žmonės sako ,,mirė kvepėdamas šventumu". Šis posakis byloja, kad kai kurių šventųjų kūnai nesuyra ir kvepia, ir tokie apčiuopiami požymiai primena žmonėms, kad velionis buvo laikomas šventu jau tada, kai jie jį pažinojo ir su juo susitikdavo.

Šv. tėvas Pijus apie šventumą yra pasakęs, kad tai ,,šuns dalia".

[Agnietė]

Dievas nenori, kad mes butume geri zmones. Jis nori, kad kiekvienas is musu butu sventasis. Nes Dievo akivaizdoje negali isbuti nieko, kas nera sventa.
Is paskaitos Vinny Flynn "Gydimas ir Sventumas" (anglu kalba):
http://www.catholicity.com/cds/healing.html

[Silvija]

Benediktas XVI apie šventumą:

švento gyvenimo tikrąjį paprastumą ir didingumą sudaro štai kas: susitikti su Prisikėlusiuoju sekmadienį; palaikyti ryšį su Dievu dienos pradžioje ir pabaigoje; priimant sprendimus vadovautis Dievo mums suteiktais ,,kelrodžiais", kurie tėra meilės formos. ,,Todėl tiek Dievo, tiek artimo meilė yra tikro Kristaus mokinio žymė" (Lumen gentium, 42). Štai šitai yra krikščioniškojo gyvenimo, buvimo šventam tikrasis paprastumas, tikroji didybė ir gelmė.

Štai kodėl šventasis Augustinas, komentuodamas Jono pirmojo laiško ketvirtąjį skyrių, galėjo drąsiai pareikšti: ,,Dilige et fac quod vis – Mylėk ir daryk, ką nori." Toliau jis tęsė: ,,Jei tyli, tylėk iš meilės; jei kalbi, kalbėk iš meilės; jei taisai, taisyk iš meilės; jei atleidi, atleisk iš meilės; leisk meilei tavyje įsišaknyti, ir iš tų šaknų išaugs tik gera" (7, 8: PL 35). Kurie vadovaujasi meile, pilnatviškai gyvena meile, tuos veda Dievas, nes Dievas yra meilė. Štai kodėl šie didūs žodžiai teisingi: Dilige et fac quod vis.

Jei viskas taip paprasta, tai reiškia sunkiausia būti paprastam?

[Silvija]

Šv. Augustinas sako: Jei blogai myli, – nekenti; jei gerai nekenti, – myli. Tad savo artimuosius turime mylėti dėl Dievo, o jeigu jų meilė veda į pikta, kovoti su tokia nevertinga meile.

Posakis laikyti neapykantoje – hebraizmas, reiškiantis atsižadėti. Lukas labiau už kitus evangelistus pabrėžia asketizmą, šeimos malonumų ir nuosavybės atsižadėjimą.

(Lk 14,26 eilutės paaiškinimas, biblija.lt)

[Silvija]

Labai gražus kun. Eric'o Jacquinet'o pasidalijimas-liudijimas apie evangelizaciją:

"Man pasakojo, kaip Mišių pabaigoje Jonas Paulius II pajuokavo: jis pasakė ,,popiežius suklydo." Visi išsigando. ,,Aš jums pasakiau: ,,nebijokite skelbti Evangeliją". Aš suklydau, turėjau jums pasakyti: ,,didžiuokitės Evangelija". Šis juokas labai prasmingas, nes jis norėjo, kad jaunimas nesigėdytų skelbti tikėjimą ir pradėtų didžiuotis būdami katalikais. Tai atsivertimo metas, pasiūlytas per PJD, kad atskleistume grožį būti kataliku.

Kartais savo terpėje, mokykloje ar universitete, jaunimas bijo pasirodyti, jog yra tikintis, nes jaučiasi mažuma. Atsimenu, kaip pats jutau baimę pasirodyti kaip krikščionis savo universitete.

Bendrabutyje, gretimame kambaryje, gyveno vienas vaikinas, kuris, galima sakyti, buvo labai toli nuo evangelinio gyvenimo. Jis reguliariai keitė drauges, leisdavusias laiką jo kambaryje. Po penkerių metų, einant į pabaigą studijoms, mes su jaunimo grupe nusprendėme eiti evangelizuoti į gatvę. Aš labai bijojau, o labiausiai, kad draugai iš universiteto manęs nepažintų. Problema, ta, kad esu labai aukštas, ir be viso to dar turėjau groti gitara... Būtent tas jaunuolis, mano kaimynas, ėjo gatve ir mane pamatė. Jis paklausė: ,,Ką tu čia veiki ar čia kažkokia sekta?" Atsakiau, ne, esu katalikas. Tada jis manęs paklausė: ,,Kodėl tu niekad nesakei apie savo tikėjimą? Gal irgi būčiau susidomėjęs? Aš būtent todėl ir atėjau mokytis į šį universitetą, nes čia buvo rašyta, kad tai katalikiškas universitetas. Bet per penkerius metus nė vienas katalikas neprisistatė ir man nieko nepapasakojo." Buvau labai nustebęs. Jis stovėjo šalia manęs gatvėje, kol pasibaigė evangelizacija. Pabaigoje evangelizacijos turėdavome tradiciją susikibę rankomis kalbėti ,,Tėve mūsų". Jis liko kartu su mumis viešai gatvėje melstis. Suprantu, kad ilgą laiką bijojau jam kalbėti apie Evangeliją. Supratau, kad jį teisdavau ir taip darydamas buvau kvailys."

[Silvija]

Talmudas moko, kad kiekvienas žmogus turėtų vilkėti apsiaustą su dviem kišenėmis. Vienoje kišenėje, anot rabino, turėtų būti raštelis su žodžiais: "Aš esu kirminas, nevisai žmogus". O kitoje kišenėje  - būti raštelis su žodžiais: "Visata buvo sukurta man".

Istorija čia aiški: Gavėnios paskirtis yra priminti mums, kas esame – ir kas nesame. Tuo tarpu Advento paskirtis yra priminti, kas yra Dievas ir kas tuo pačiu turėtume būti mes. Adventas byloja apie tuštumo turtus.

(Iš Joanos Chitister "Adventas")

[Agnietė]

Nesu tikra ar cia tinkamiausia vieta ideti si video, bet dalinuosi.  Radau ji A. Valkausko puslapyje. Malonaus ziurejimo 


https://www.youtube.com/watch?v=Vnt7euRF5Pg

[Silvija]

Chiara Lubich broliams kunigams: ,,Jūs esate kunigai, turite aukoti Mišias, teikti išrišimą ir taip toliau. Bet nesuteikite per daug reikšmės tam, kad jūs kunigai. Jūsų idealas nėra būti kunigu. Jūsų idealas yra Dievas, o Dievas yra Meilė. Jūs turite būti meilė, taip kaip Dievas yra Meilė.
Galiu jus užtikrinti, kad ir šventieji buvo tokie, sugebėjo tokiais būti ir juos žmonės gerbė, bemaž garbino. Jei perdaug dėmesio teiksit kunigystei, apsivilksite kažkuo, kas kvepia klerikalumu. O pasaulis jo nemėgsta, ypač antikrikščioniškai nusiteikusieji.
Šiandien matome kultūriškai įvairialypę visuomenę, todėl eikite į žmones ne kaip kunigai. Jūsų idealas Dievas, ne kunigystė. Būkite šventi, nes Dievas šventas!


Dievo idėją atmetančios valstybės linksta arba į tironiją, arba į atvirą netvarką. (T. Mertonas)

[Diak. Tomas M.]

Įdedu trumpą apmąstymą, kurį mums atsiuntė kanauninkas Bronius Šlapelis.

[Silvija]

s. Ligitos Ryliškytės SJE mintys apie santykį Aš–Tu:

...susitikti su Dievu kaip Aš ir Tu. Žydų filosofas Martynas Buberis yra teigęs, kad susitikimas neįvyksta,  jei santykis lieka Aš–Tai. Kas yra ,,Tai"? Kas yra ,,Tu"? Būti santykyje su ,,Tai" – žvelgti į kitą kaip objektą, priklausantį tam tikrai kategorijai. Todėl nuspėjamą, apibrėžtą, ribotą, kurį stebiu, bet nesileidžiu būti jo keičiama. Leistis į santykį su kitu kaip ,,Tu", vadinasi, rizikuoti visiškai ir besąlygiškai save atskleisti ir save Kitam dovanoti bei besąlygiškai priimti Jo ar Jos savęs dovaną. Tai lyg rizikuoti kristi į meilės glėbį, leistis į nuotykį. Santykyje su Dievu tai reiškia, kad Dievo pažinimas yra kur kas daugiau nei tikėjimo tiesų išmokimas ar pritarimas protu tam tikroms nuostatoms. Man rodos, tinkama santykio Aš–Tu analogija yra tai, ką patiriame nesavanaudiškoje ir dosnioje draugystėje.

[Agnietė]

Sirdi sildantis vaizdelis - Brolis padeda savo sesutei (per GodTube - alternatyva Youtube) :
http://www.godtube.com/watch/?v=W7LGLLNX

[Diak. Tomas M.]

Sutapimas, bet šiandien skaitydamas Dievogarbą, užtikau ne tik tikėjimui skirtą, bet net katalikišką YouTube variantą

http://en.gloria.tv

[Silvija]

Šv. Faustinos Kowalskos dvasios tėvo, palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos (1888 - 1975) mintis:

Šventoji Dvasia, pripildydama mus pamaldumo, uolumo, pasitikėjimo ir ištvermingumo, moko mus tinkamai melstis. Pakanka bent trumpai prisiminti Šventosios Dvasios dovanas, kad suprastume, koks glaudus ryšys pastarąsias sieja su malda.

[Agnietė]

Meiles laiskas tau :


https://www.youtube.com/watch?v=I9-TY5oqch4

[Agnietė]

.

[Silvija]

Pasninkas yra toks pat senas kaip ir žmonija. Jis buvo duotas kaip įsakas Rojaus Sode. Juk pirmasis įsakymas duotas Adomui buvo: ,,Nuo gero bei pikto pažinimo medžio nevalgysi". Šis įsakymas yra dieviškasis pasninko ir santūrumo įsakymas. O, kad žmogus anuomet būtų laikęsis pasninko... Gydykimės iš nuodėmės per atgailą. Tačiau atgaila be pasninko yra nevaisinga.

Rojaus Sode nebuvo geriamas vynas, nebuvo valgoma mėsa – nebuvo to kas temdo žmogaus protą. Laikydamiesi pasninko pirmieji žmonės gyveno angelų gyvenimą.

Mes nepasninkavome. Todėl buvome išsiųsti iš Rojaus. Tad dabar pasninkaukime, kad galėtume ten grįžti.


Šv. Bazilijus (vyskupas, 329-379)

[Silvija]

Didžiausias pavojus daugeliui iš mūsų yra ne tai, kad mūsų tikslas pernelyg aukštai ir jo nepasieksime,
o tai, kad jis pernelyg žemai ir bus pasiekiamas.

MIKELANDŽELAS
(1475-1564)