• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
lapkričio 23, 2024, 10:47:24

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Asketinės praktikos šių laikų Bažnyčioje

Pradėjo Giedrė, rugsėjo 17, 2012, 04:26:11

0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

Diak. Tomas M.

Bernardinuose radau gražią ištrauką, kuri siejasi tiek su askeze gyvenime, tiek maldoje (mintys apie maldą labai tinka Jėzaus Maldos praktikai):

CitataMistiką šv. Kryžiaus Jonas apibrėžė kaip asmeninio santykio judėjimą link paslėptojo, tačiau nuolat esančio Dievo. Žmogus, gyvenantis su Dievu, sako ne tik: ,,Aš tikiu Dievu", bet taip pat ir: ,,Aš tikiu į Tave, Dieve" bei ,,Aš tikiu Tavimi, Dieve". Šiame tikėjime glūdi atsigręžimas į aplinkui esančius žmones ir visą kūriniją. Kelias, vedantis į tikslą, yra meilė, pagal kurią būsime teisiami savo gyvenimo vakarą. Žinoma, pasitikėjimas Dievu visų pirma reiškia ne tik savęs, daiktų ar žmonių, bet taip pat ir iškreipto Dievo paveikslo, kurį dažnai susikuriame, atsižadėjimą.

Kaip kita tos pačios monetos pusė mistikoje ir draugystėje reikalinga Dievo ir artimo meilės askezė, kurią šventasis supranta ne tiek kaip kūniškus apsimarinimus, kiek nuolatinę maldą ir tarnystę artimui. Malda – pačioje sielos gelmėje gyvenančio Dievo klausymasis. Kad įsisąmonintume esantį Dievą, turime nutilti. Dievas ir žmogus susitinka kaip mylimieji, kurie tampa artimesni tyloje nei žodžių gausybėje.

Kad pasiektų vidinę vienybę su Dievu, žmogus turi būti laisvas nuo visų saitų; tapti ,,tuščias" nuo įspūdžių bei visų kūrinių, kad savo viduje būtų pralaidus persmelkiančiam ,,dieviškos meilės spinduliui". Jonas moko, jog turime palikti savo ,,triūsą" ir įžengti į nieko neveikimą, viską palikti. Dievas – Slėpinys, į kurį turėtume leistis gramzdinami. Ilsėtis, leistis į gelmę, leistis nešamam – pagrindinės šv. Kryžiaus Jono naudojamos sąvokos.

Maldoje nereikia daug žodžių; dar daugiau – turėtume išsivaduoti nuo minčių keliamo triukšmo. Žmogus, kaip priimantysis, gali leistis būti perkeičiamas Dievo. Šis perkeitimas yra sielos skaistinimas, skausmingas sielai ir Kryžiaus Jono vadinamas tamsiąja naktimi. Tačiau jis būtinas, norint pasiekti Šviesą, aiškią ir gryną Dievo kontempliaciją.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-12-14-sv-kryziaus-jonas/92051

Silvija

Citata iš: Tomas M.  gruodžio 18, 2012, 12:56:57
Citata
Kaip kita tos pačios monetos pusė mistikoje ir draugystėje reikalinga Dievo ir artimo meilės askezė, kurią šventasis supranta ne tiek kaip kūniškus apsimarinimus, kiek nuolatinę maldą ir tarnystę artimui.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-12-14-sv-kryziaus-jonas/92051

Iš tiesų, apie tai jau yra užsiminus Janina čia:

Citata iš: Janina  rugsėjo 17, 2012, 13:42:27
Kad neperlenkt lazdos su kūno apsimarinimais tai taip, bet dar klausimas - ar tikrai Dievas nori iš manęs tokių dalykų? Galvoju, kad vis tik svarbiausias dalykas yra meilė Dievui, artimui ir sau. O stengiantis mylėti yra pakankamai progų savojo "aš" apsimarinimams.

Kita vertus, pas šv. Kryžiaus Joną tie dalykai (kūno askezė, malda, artimo ir Dievo meilė) ėjo greta. Kaip žinoma, norėdamas kartu su šv. Terese Aviliete atnaujinti Karmelitų ordiną, jis buvo patekęs į nereformuotųjų karmelitų nemalonę, kurie paskelbė jį maištininku ir įkalino. Tada šv. Kryžiaus Jonas ir išgyveno savo tamsiąją sielos naktį, kuri kelionėje į Dievo artumą jį tik dar labiau subrandino.

Čia yra trys straipsniai, kuriuose galima daugiau apie jį pasiskaityti. Man asmeniškai svarbi vieta yra ši:
CitataIki perkeitimo dažnai patiriame tam tikrą nedarną tarp to, kaip mes gyvename, ir kaip norėtume gyventi. Mumyse giliai slypintis vienybės su Dievu troškimas mus tam tikra prasme verčia nekantrauti ir netgi nusivilti. Kartais kaip paklaikę trokštame pabėgti nuo šio gyvenimo sąlygų (plg. Gyvoji meilės liepsna, 1, 36). Taigi, kaip minėjome, mus kankina nedarna tarp tikrovės ir troškimų. Bet pradėjus veikti Dievo galybei ir malonei viskas pasikeičia. Imame gyventi darnoje su Dievu. Nedarna išsisklaido ir mes pajuntame gyvenantys tokį gyvenimą, kokį Dievas mus prašo gyventi. Mūsų valia ir Dievo valia tampa viena.

Tai galbūt galima būtų daryti išvadą, kad gyvenimas pats mums tuos iššūkius duoda ir patiems jų ieškoti net nereikia, turim kiekvienas "savus kalėjimus" :). Ir stengtis gyventi kaip gyveno kiti, bandant prisitaikyti jų patirtis ( ir askezę taip pat), nereikia. Svarbiau atpažinti, kame esame kiekvienas, nes kiekvienam iš mūsų Dievas yra numatęs savo.

Silvija

Dėl Jėzaus maldos. Ji kaip žinome kilusi iš rytų, stačiatikių ortodoksų, kurie turi galingą šios maldos mokyklos istoriją su šimtamete patirtimi. Man iškilo vienas klausimas besidomint ja: ar lietuviškas maldos vertimas, konkrečiau žodis ,pasigailėk', pilnai atitinka senoviškojo slavų ,pomyluj' prasmę, (žiūrint į žodžio etimologiją: 'mylyj' = mielas, malonus; tai 'pomyluj' = 'pasigalilėk maloningai' arba 'būk mielas, pasigailėk')?  :-\ Bet čia kiek nukrypau.

Norėjau pasakyti ką kita: teko girdėti ne vieną stačiatikį kritikuojant katalikų šventųjų (tame tarpe Teresės Avilietės) maldos patirtis, kai šie pasakodami apie palaimingą jausmą panirus į Dievo meilę, iššaukdavo stačiatikių kritiką dėl malonumų ieškojimų maldoje. Minėtuose straipsniuose randu tą patį (apie patiriamą džiaugsmą) ir pas šv. Kryžiaus Joną, ir manau, kad vakarų krikščionys savo maldos praktikas apibūdindavę kitais žodžiais, bet tai nebuvo malonumų ieškojimas, o greičiau jau maldos askezės vaisius.

CitataDievas su mumis būna labai asmeniškai. Bet ką tai reiškia? Ar Jis mus patylomis slapčia stebi? Ar dėmisi mūsų klaidas, kad galėtų mus pataisyti ar netgi nubausti? Jonas sako, kad ne. Dievas yra su mumis kaip švelnus mylintysis, kaip Tas, kurio meilė turi galią mus visiškai perkeisti. ,,Juk meilė niekada nebūna dyka, ji nuolat veikia, – rašo Kryžiaus Jonas, – visada visur skleisdama kaitrios ugnies liepsnas... jos žaizdos kaip švelniausi jautrios meilės pliūpsniai." Kitoje vietoje Jonas rašo: ,,Džiaugsmingai ir smagiai ji užsiima meilės menu ir meilės žaidimais, it vedybų rūmuose Ahasueras su Estera (Est 2, 16–18). Dievas čia parodo savo malones... kad šioje sieloje išsipildytų tai, ką Jis pasakė Patarlių knygoje: ,,Kasdien buvau jo džiaugsmas, visad prieš jį džiūgaudama, džiūgaudama jo gyvenamame pasaulyje, rasdama džiaugsmo žmonijoje" (Pat 8, 30–31)" (Gyvoji meilės liepsna, 1,8).

Diak. Tomas M.

Apie Teresę nelabai daug žinau, bet toks jausmas, kad Šv. Kryžiaus Jonas žinojo, kad dvasinis smaližiavimas prie gero neprives:

CitataBūdamas Beaso karmeličių dvasios tėvu, jis gilino savo įžvalgas apie sekimą nukryžiuotuoju Kristumi ir visuomet buvo geras ir išmintingas sielų vadovas. Kad būtų lengviau suprasti jo mintis apie ,,Kopimą į Karmelio Kalną", Jonas nupiešė Karmelio kalno schemą – taip atsakydamas į klausimą, kuris kelias veda į tikslą, pavaizduodamas Nada (Nieko) kelią. Jis aaiškino seserims, jog reikia siekti būtent šito NADA, ne kūno ar dvasios džiaugsmų, kurie būtų apgaulė ir nenuvestų į vienybės su Dievu viršūnę.

Ortodoksai irgi teisūs, kad griežtai įspėja. Manau čia svarbu yra tai, kad nėra blogai patirti dvasinio džiaugsmo išgyvenimus, bet yra blogai jų siekti. T.y. melstis reikia dėl Dievo, bet ne siekiant patirtį tam tikrą dvasinį išgyvenimą  :-\

Silvija

Citata iš: Tomas M.  gruodžio 19, 2012, 12:02:04
Manau čia svarbu yra tai, kad nėra blogai patirti dvasinio džiaugsmo išgyvenimus, bet yra blogai jų siekti. T.y. melstis reikia dėl Dievo, bet ne siekiant patirtį tam tikrą dvasinį išgyvenimą  :-\

Aš tą patį ir norėjau pasakyti. Bei atkreipti dėmesį iš kur kyla nesusipratimai tarp vakarų ir rytų krikščionių. Štai kad ir jau ne kartą mūsų cituotas Maskvos dvasinės akademijos profesorius
Osipovas - klausykit nuo 17:50 - pamini ne vien šv. Teresę, bet ir šv. Pranciškų kaip klaidatikį. Liūdna.

Diak. Tomas M.

Jis ir saviškius palinksniuoja kartais :)

Žmogus ieško tiesos, ką padarysi, kad toks gana negatyvus tam tikrais klausimais. Kaltinimas, kad Šv. Pranciškus buvo puikybėje tai juokingas, žinant, kad šventasis vos neatidavė galų iš kuklumo ir nusižeminimo, kai buvo priverstas tapti pranciškonų ordino vadovu.

Tikriausiai jei taip nutiktų, kad kažkas iš ortodoksų šventųjų gautų Kristaus Žaizdas, tai vargšą iškart atskirtų nuo bažnyčios... nors ir katalikams nesaldu buvo... taip jau yra, kad tikros Žaizdos yra kančios simbolis.

O šiaip niekam nėra paslaptis, kad šventieji buvo žmonės, o ne angelai, todėl be abejo gali būti tam tikrų netobulumų. Panagrinėjus ortodoksų šventuosius, tai irgi galima visokių "kabliukų" prirankioti, pradedant nuo Šv. Kirilo ir jo pasekėjų užmuštos graikų filosofės. Bet tikriausiai neapsimoka žaisti žaidimo "mano šventasis kietesnis už tavo šventąjį" :D

Silvija

Ir dar jei grįžtant pie asketo Šv. Kryžiaus Jono, radau čia tokius jo žodžius, kurie pailiustruoja, kaip siekiant šventumo viskas atrodo dviprasmiškai (matyt iš to ir kilo daugelis nesusipratimų):

CitataKad pasiektum pasitenkinimą viskuo, netrokšk pasitenkinimo iš nieko, kad įgytum viską, netrokšk nieko turėti, kad taptum viskuo, netrokšk būti niekas, kad pažintum viską, netrokšk nieko žinoti, kad pasiektum tikriausią pasitenkinimą, turi eiti nesimėgavimo keliu, kad pažintum tai, ko nepažįsti, turi eiti nežinojimo keliu, kad įgytum tai, ko neturi, turi eiti neturėjimo keliu.

Šie žodžiai išteisina visus mūsų šventuosius (ypač Teresėlę), taip nesuprastus ir kritikuotus kai kurių stačiatikių. Atkreipdamas dėmesį į netvarkingus troškimus, kas yra paprasčiausi prisirišimai, Šv. Kryžiaus Jonas ragina neprisirišti prie nieko, šitaip išlaisvinant širdį ir leidžiant jai augti dvasioje. Tą padarė ir Šv. Pranciškus, ir Šv. Teresė iš Lizje, ir kiti šventieji.

Silvija

Apie tikrąją pasninko prasmę mons. Gianfranco Ravasi:

CitataPasninkas – tai pagrindinė Jėzaus ir fariziejų bei krikštytojo mokinių priešpriešos tema. Iš pirmo žvilgsnio Kristus tarsi panaikina daugeliui religijų būdingą paprotį (prisiminkime žydų pasninką per 'Kippur' šventę ar islamui būdingą ramadano mėnesį): ,,Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savimi jaunikį, jie negali pasninkauti." (Mk 2,19). Tačiau iškart po to seka kitas sakinys, apibrėžiantis Bažnyčios laiką, ateisiantį, kai Jėzus tarp mūsų nebegyvens istoriškai: ,,Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tą dieną, jie pasninkaus" (Mk 2,20).

Todėl pasninkas gyvas krikščionių dvasingume kaip atgailos, atsiribojant nuo daiktų, ženklas ir kaip artimo meilės tiems, kurie pasninkauja iš skurdo ir būtinybės, išraiška. Pats Jėzus Kalno pamoksle atskleidė tikrus pasninko bruožus, kurie jį paverčia tikru vidiniu poelgiu, o ne vien išorinėmis apeigomis: ,,Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. [...] O tu pasninkaudamas pasitepk [aliejumi]galvą ir nusiprausk veidą, 18 kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje[...]" (Mt 6,16-18).

Taip Jėzus laikėsi pranašų, kurie, nors pripažindami, pasninko apeigas, ieškojo jo tikrosios prasmės, susijusios su teisingu gyvenimu, mokymo. Šiuo požiūriu pavyzdys yra Izaijo tekstas (plg. Iz 58,1-12), iš kurio pacituosiu tik kelis svarbius sakinius: ,,Pasninkas, kokio aš noriu, tai – nuimti neteisėtai uždėtus pančius, atrišti jungo valkčius, pavergtiesiems duot laisvę, sulaužyt bet kokį jungą. Dalytis su alkstančiu savo duona, priglobti vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius nuogą, neatsukti nugaros saviesiems" (Iz 58, 6-7).

nf

Man atrodo prie temos ištrauka iš Летопись Серафимо-Дивеевского монастыря
Глава VI
Письменные наставления отца Серафима


Atsiprašau, kad neišverčiau.
Citata12. О подвигах

Не должно предпринимать подвигов сверх меры, а стараться, чтобы друг — плоть наша — был верен и способен к творению добродетелей.

Надобно идти средним путем, не уклоняясь ни на десно, ни на шуе (Притч. 4, 27):духу давать духовное, а телу телесное, потребное для содержания временной жизни. Не должно также и общественной жизни отказывать в том, чего она законно требует от нас, по словам Писания: воздадите кесарево кесареви и Божия Богови (Мф. 22,21).

Должно снисходить и душе своей в ее немощах и несовершенствах и терпеть свои недостатки, как терпим недостатки ближних, но не облениться и непрестанно побуждать себя к лучшему.

Употребил ли ты много пищи или сделал другое что, сродное слабости человеческой, не возмущайся, не прибавляй вреда ко вреду; но мужественно подвигнув себя к исправлению, старайся сохранить мир душевный, по слову Апостола: блажен не осуждаяй себе, о нем же искушается (Рим. 14, 22). Тот же смысл заключают в себе и слова Спасителя: аще не обратитеся и будете яко дети, не внидете в Царство Небесное (Мф. 18, 3).

Тело, изможденное трудом или болезнями, должно подкреплять умеренным сном, пищею и питием, не наблюдая даже и времени. Иисус Христос, тотчас по воскресении дщери Иаировой от смерти, повелел дати ей ясти (Лк. 8,55).

Всякий успех в чем-либо мы должны относить ко Господу и говорить с пророком: не нам, Господи, не нам, но имени Твоему даждь славу (Пс. 113,9).

Лет до тридцати пяти, то есть до преполовения земной жизни, велик подвиг бывает человеку в сохранении себя, и многие в сии лета не устаивают в добродетели, но совращаются с правого пути к собственным пожеланиям, как о сем св. Василий Великий свидетельствует (Беседа на начал. Притч., с. 305): многие много собрали в юности, но посреде ясития бывши, воставшим на них искушениям от духов лукавствия, не стерпели волнения и всего того лишились.

Чтобы не испытать такого превращения, надобно поставить себя как на мериле испытания и внимательно наблюдать всю жизнь за собою, по учению св. Исаака Сирина: якоже на мериле приличествует извесити коемуждо жительство свое (Сл. 40).

Diak. Tomas M.

Kai kuriems asketizmas pirmoje eilėje asocijuojasi su kančia, griežtais apsimarinimais ir pan. Kartais mes net pagalvojame - kaip tie žmonės save gali taip kankinti... Noriu pasidalinti dar keliomis geromis benediktinų vyresniojo tėvo Petro įžvalgomis.

Žodis asketika kilęs iš žodžio, kurio tiesioginė reikšmė yra pratybos, treniruotė, todėl asketizmą galima palyginti su sportu.

Sportininko gyvenimas yra dažnos treniruotės ir reti pasirodymai, kurių metu reikia atiduoti visas savo jėgas. Nors iš pradžių treniruotės yra sunkios, bet kas sportavę, turėjote pastebėti, kad kuo toliau, tuo tas sunkumas mažėja, o vėliau net pasiilgsti to malonaus nuovargio po treniruotės, jautiesi, kad gerai "padirbėjai". Panašiai yra ir su asketinėmis pratybomis - pradžia sunki, bet kuo toliau, tuo labiau kūnas ir protas pripranta, praktikos tampa ne tokios sunkios. Jei mes pamatytume visą tą vargą, per kurį pereina profesionalūs sportininkai, gal taip pat pasakytume, kad jiems "stogas pavažiavo", kad taip save mūčija? ;D

Profesionalių sportininkų tarpe yra posakis: "Jei šiandien nesitreniruoju ir nesistengiu pagerinti savo rezultatų, vadinasi tuo pat metu, kiti sportininkai mane vejasi ir lenkia". Šis posakis labai tinka ir dvasinėje plotmėje, nes Dangų reikia užkariauti ir niekas be mūsų to nepadarys.

Sportininkų fizinė forma turi būti nepriekaištinga, bet kiekvienas žmogus turi palaikyti pakankamą fizinę formą. Kas atsitiktų, jei ilgą laiką nesportavę, mes šoktume į sporto batelius ir greitai nubėgtume 5 km, o gal net 10 km? Tikriausiai sekančią dieną nuo raumenų skausmo gulėtume pasliki lovoje ;D

Taigi, reikia treniruotis pastoviai ir po truputį tie 10 km taps ne tokie jau baisūs! O kas žino, kiek iki Dangaus tų kilometrų...  :-\

Diak. Tomas M.

Įdomus straipsnis apie kasdieninį kūno varginimą, apmarinimą: Daily Bodily Penances: Examples and Tips.

Džiugu, kad mano netyčia atrastas akmenukas bate taip pat pateko į sąrašą, bet pasirodo dėl jo buvimo bate reikia dar ir su dvasios tėvu pasitarti ;D



Augucka

Vienas idėją man pateikė Šv. Faustina.

Kuomet ji sunkiai sirgo ir jau jai buvo gygytojo uždrausta keltis iš lovos ir eiti bent į Mišias ar pasninkauti ar kitaip save aukoti, tuomet norėdama nors mažytį apsimarinimą padaryti, ji miegodavo be pagalvės.

Daugeliui miegas be pagalvės yra gana nepatogus būdas, o kitiems galbūt visai gerai ir be pagalvės, tuomet tai nesiskaitytų kaip savęs apmarinimas ar atsisakymas patogumo.

Varlė keliauninkė

Iš Tomo nuorodos "Daily Bodily Penances: Examples and Tips" viena iš praktikų - miegas ant grindų (sleeping on the floor).

Vaikystėje dėl stuburo problemų keletą metų miegojau ant specialios lentos įdėtos į lovą. Ilgainiui pripratau, gal todėl visokiuose žygiuose ir piligriminiuose manęs nevargina miegojimas kietai. Tai tikriausia ir neužsiskaitytų man tokia praktika? :-)

Diak. Tomas M.

Toje svetainėje viena iš minimų praktikų yra miego apribojimas. Iš tiesų jokia naujiena, juk skaitant psalmes pastoviai girdime apie naktį besimeldžiančius Dievo tarnus  [-o<

Tačiau ar galima tai pritaikyti kasdieniniame gyvenime? Jei keltumės vidurnaktį ar prieš gaidžiams užgiedant, melstis Aušrinės, tikriausiai dauguma palaikytų mus fanatikais ar ne? ;D

Benediktinas tėvas Petras pasakojo, kad vienas pirmųjų amžių krikščionybės tėvų Tertulionas, savo raštuose apie tuometinių (III a.) krikščionių tikėjimo praktikas, minėjo, kad pasauliečių tarpe buvęs normalus dalykas - visai šeimai keltis vidury nakties melstis Aušrinės :)

Varlė keliauninkė

Geras straipsnis apie krikščionišką askezę.

Cit. 1. "Mes pamiršome kūnišką askezės pobūdį; šiandien Bažnyčia iš krikščionio laukia tik asmeninės moralinės darnos, paklusnumo visuomenės interesų įsakymams, kuris būtinas,  ir priimamas kaip savaime suprantamas. Krikščioniškas gyvenimas apsiriboja tam tikru elgesio būdu, gerų manierų kodu; jau kelis dešimtmečius neperduodama esminė krikščioniško gyvenimo šerdis, todėl ir askezės sąvoka yra gana nesuprantama. Esmė ta, kad išnyksta Dievo patirties perdavimas: o jei tai yra autentiškas Dievo pažinimas, jis neįvyksta vien intelektualinių kategorijų dėka ar remiantis tikinčių žmonių morale, tačiau jam reikia kūniško dalyvavimo, kai įsitraukia visa žmogaus esybė. Eucharistinis dalyvavimas įmanomas tik taip sekant Kristumi, kai įtraukiamas ir kūnas: kitaip ką sutinka Viešpaties kūnas? Protą, ar visą žmogų, su siela ir kūnu?"

Cit. 2. "Askezė visų pirma yra žmogiškas poreikis: kas pasirenka tikslą, numato priemones jam pasiekti, atmesdamas viską, kas trukdo siekimui ir tobulindamas tai, kas padeda."

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-03-31-enzo-bianchi-ar-reikia-askezes/115794

kukulis

Šiaip musulmonai naktį ir keliasi melstis :) . Ar jie fanatikai ar ne čia jau kitas klausimas, nes žodžio "fanatikas" apibrėžimas yra ganėtinai konkretus, ir, atrodo ne visi musulmonai ( net ir tie kurie meldžiasi naktimis ) nepakliūva į fanatikų kategoriją.

Pati tema ir varlės k. įdėtas straipsnis atrodo įdomus ir svarbus, būtinai reiks perskaityti  :thumbup:

P.S.

Perskaičiau - pradžia gera. Pabaiga šiaip sau, nes vietoj to, kad parašyti esmę, arba prisipažinti kad tos esmės nežino, autorius privaro kažkokių filosofinių pliurpalų.

Taip rašau dėl to, kad galiu palyginti (tiek kiek skaičiau) ką rašo Bažnyčios tėvai ir juos komentuojantys autoriai ( dauguma iš pravoslavų tarpo ). Aišku jų kalbėjimo stilius kitoks. Jie pasako teiginius, o klausimus išsikeli pats, arba gali su kažkuo nesutikti, jei tau taip atrodo. Tuo tarpu šiame straipsnyje pateikiama daug abejonės ir nieko tikro.

Gal čia ir pasireiškia skirtingi kalbėjimo būdai: teigimas ir samprotavimas. Pirmuoju atveju pasireiškia paprastumo dvasia (kuri beje yra viena iš didžiųjų šv. Pranciškaus paminėtų dorybių :) ), kurioje esantis žmogus kalba nebijodamas suklysti, kadangi žino jog yra klystantis :).
Antruoju atveju, tarsi neprimetama išankstinė nuomonė, tačiau kalba kažkokia politkorektiškumo dvasia, kuri yra gan toli nuo paprastumo dvasios.

Varlė keliauninkė

Pafilosofuot tai visad neblogai yra (perskaičiau antrąkart) :)
o abejonių tai nepastebėjau tame straipsnyje, nebent paskutinis sakinys toks keistokas - įspūdis toks, lyg autorius apsidraustų nuo kitos nuomonės. bet.. tai atleistina.
žmonės yra skirtingi - vienam reikia askezės, kitam gal ir ne, kiti dalykai veda dievop. ir tai yra gera. ir gražu. Viešpats matricos nenaudoja :)