Sielos verksmai

[Kaštonas]

Moberio varomosios jėgos yra pavydas, garbėtroška ir puikybė. Pavydas neleidžia objektyviai matyti kito asmens ir gimdo norą jį pašalinti. Pavydą lydi širdperša, kylanti įsivaizduojant kito žmogaus laimę. Pavyduolį kamuoja troškimas turėti kitų turtus, bruožus, talentus. Jis svajoja, kad niekas neturėtų to, ko jam pačiam taip trūksta. Pavydą moberis stengiasi nuslėpti, nes išpažinti šį jausmą reikštų deklaruoti savo žemesnę padėtį. O tai trokštančiajam galios – neištveriama. Puolėjas lengviau pasijunta sukėlęs nemalonumų tam, kuriam pavydi: įplieskęs ginčą, pašiepęs. O būdamas vadovu – sukeldamas bergždžią konkurenciją, skleisdamas apkalbas ir kitaip kenkdamas pasirinktai aukai arba aukoms.
Garbės troškimas taip pat kyla iš nevisavertiškumo ir vidinio nerimo, kad aplinkiniai palaikys jį nieku. Geisdamas įvertinimo ženklų, puolėjas siekia patikti bet kuria kaina, savo superego slėpdamas maloniais žodžiais, pagyromis, sukalbamumo regimybe ir net dosnumu! Moberis nuolat vaikšto su kauke. Akimirka, kai tuščiagarbis užklumpamas be kaukės, sužinojusiajam paslaptį yra lemtinga. Jo puolėjas nekenčia arba bijo dar labiau nei tų, kurie nepripažįsta arba nemato tuščiagarbio nuopelnų. Taip atsiranda būrys kolegų, kurie tampa priešais, asmenimis, vertais bausmės.
Iš garbėtroškos kyla puikybė.
http://www.psichologijatau.lt/intrigos-darbe-klastingas-budas-pakirpti-sparnus/

Egoizmas šeimoje
Deja, egoizmas paplitęs net artimiausioje šeimos aplinkoje. Kartais psichologinės pagalbos kreipiasi tėvai, nežinodami, kaip elgtis su vaiku, kuris nesiskaito su kitais šeimos nariais, ypač broliais ar seserimis. Dažnai tai, kas būna skirta visiems pasidalyti, pvz., skanų desertą, jis suvalgo vienas arba nepasiklausęs paima kito drabužį ar daiktą.
Skaudu girdėti, kai vienas sutuoktinis jaučiasi išnaudojamas kito. Pvz., moteris įsivaizduoja (ne be gyvenimo būdo žurnalų pagalbos), kad vyras turi uždirbti tiek pinigų, kad jai nieko netrūktų. Na, o žmonos darbas būtų tik leisti pinigus, planuoti vaikų gimtadienius ir rūpintis savo grožiu. Aišku, tokį gyvenimo modelį gali ,,patempti" tik vienetai šeimų, bet tuomet tokios moterys jaučiasi nuskriaustos, nelaimingos ir labai nustemba, kai vyras pasiūlo ir pačioms šiek tiek užsidirbti. Arba priešingai – vyras mano, kad žmona viena turi vilkti ant pečių visus buities darbus, vaikų auklėjimą ir t. t., o jam namai duoti tik pailsėti ir atsipalaiduoti prie kompiuterio ar televizoriaus.
http://www.bernardinai.lt/index.php/straipsnis/2014-08-10-zita-vasiliauskaite-buti-ar-nebuti-egoistu/120380

[Kaštonas]

Mano draugė neseniai pasiūlė daryti dar vieną naudingą skirtumą, kalbant apie savistabą ir savęs apmąstymą. Ji paaiškino, jog savistaba paskatina gręžtis į vidų, egzaminuoti ,,vidinį save". Tuo tarpu savęs apmąstymas paskatina pasitikrinti, koks aš esu ir kaip save pateikiu pasaulyje, kas esu santykyje su Dievu, kūrinija, draugais ir nepažįstamaisiais. Toks apmąstymas labai skiriasi nuo beprasmės savianalizės. Būtent santykyje su dieviškais dalykais aš galiu alkti ir trokšti Dievo, artimų santykių su juo. Galiausiai suvoksiu, kad aš negaliu savintis Dievo, jo užvaldyti, manipuliuoti juo maldomis ir pasninkais, negaliu priversti jį veikti taip, kaip norėčiau. Dievas visada bus Dievas. Nors aš alkstu ir trokštu Dievo, ir šie troškimai negali būti numalšinti jokiu žmogaus veiksmu, vis dėlto ne jis yra mano nuosavybė, o aš jo.
Galiausiai žmogus suvokia, kad jis yra bejėgis ką nors nuveikti. Tai reiškia, jog turi atsisakyti visų žmogiškų pastangų (t. y. savo veiksmų, savo valios) ir atsiduoti Dievui. ,,Imk ir priimk Viešpatie...", ,,Tebūna ne mano, bet tavo valia", ,,Teateinie tavo karalystė..." Tačiau tai tik kelionės pradžia nuo savęs tobulinimo į atsidavimą.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-12-18-paul-d-marceau-anapus-narcisizmo-ii/111336

Kuo gi reiškiasi ta puikybė šiandien? ,,Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo" (Apr 3, 20) – rašoma Apreiškimo Jonui knygoje. Puikybė reiškia mūsų sąmoningą atsisakymą atidaryti duris ir įsileisti besibeldžiantįjį. Baiminamės, kad tokiu atveju pritrūks vietos mūsų pernelyg išsikerojusiam ego. ,,Norėčiau skirti daugiau, bet vargu ar pavyks. Man ir pačiam reikia erdvės", – taip į Tėvo prašymus išnuomoti butą jo Sūnui atsako pagrindinis Margaret Halaskos OSF istorijos herojus, kuris akivaizdžiai baiminasi, kad tikėjimas ne jį papildo, įprasmina jo žmogiškąjį pašaukimą, o riboja, atima dalį laisvės užkraudamas tam tikras pareigas.
Trumpai tariant, siekdamas įsileisti kitą, jis turi pirmiausia įveikti savo puikybę, o juk būtent puikybė mus dažniausiai atskiria ir izoliuoja nuo kitų. Be to, baiminamės, kad tas, kuris beldžiasi į mūsų duris, kalbės mums nepatinkančius dalykus ir primins kai kurias mūsų pamirštas tiesas, tarkime, kad nesame dievai, kuriems lemta spręsti gėrio ir blogio klausimus. Apskritai nemėgstame, kad mums kažkas aiškintų, nes puikybė skatina mus tikėti, jog viską puikiai išmanome, kad viską galime matuoti pagal savo susikurptus kriterijus. Aukštiname ne dialogo, o monologo, kuriame kitam individui gali būti skirtas nebent pasyvus pritariančiojo vaidmuo, kultūrą. Visas nepatogias mintis, kritines pastabas, perspėjimus siekiame paversti juokais arba nutildome užsidėdami ausines ir pasigarsindami MP3 grotuvą. Nė nemėgindami ieškoti giliau, mojuojame Richardo Dawkinso ,,Dievo iliuzija" ir tariame, kad religija tėra tik atgyvenusių prietarų, iš kurių galima tik šaipytis, arba, jei esame pagarbesni, padėti į muziejų, rinkinys. Visus, manančius priešingai, pakrikštijame fanatikais, o su tokiais juk rimtai kalbėti neįmanoma.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-11-19-donatas-puslys-apie-puikybe-paraliu-ir-bruegelio-paveiksla/90939#list

[Kaštonas]

Taip Kukuli prašau perkelk tai į kita temą.
Jei galima užvadink temą "garsiausi pasaulio restoranai" arba "Narcizmas-gyvenimo pilnatvė"
(Dabar ant greičio nerandu kitų nuotraukų, bet kuri nors iš šių tiks vėliau galėsiu savas įkelti iš LT kaip tai atrodo.
http://www.asvyras.lt/nuotraukos/foto-architektura/apartamentai-baznycioje-uz-75-mln-jav-doleriu-34-foto/ )
Rom 12
AČIŪ

Tomai, nežinau ar tai vadinasi monologas.
Ten  kur tu citavai Tolstojų ir citatos kurias aš įkėliau, ty tas pats, tik kiek plačiau ir KITOMIS akimis. Tam tikra prasme, "išarchivuota tai ką Tolstojus turėjo galvoje".

Donatai, tu neesi visuomenė. Tu Esi Dievo vaikas.
Tai kas vyksta, "Kipšo laiškuose"šitaii vadinama "Demokratija"

[kukulis]

Atskyriau kelis Kaštono pranešimus iš temos "Pedagogika" į šią. Ne dėl to, kad tie pranešimai kaip nors nepatiktų. Jie tikrai atskleidžia Kaštono rūpestį ir rodo, kad tikrai yra dalykų, dėl kurių tikinčiam žmogui turėtų skaudėti širdį; bet nepavyko įžvelgti, kaip tie pranešimai susiję su pedagogika...

Galiausiai žmogus suvokia, kad jis yra bejėgis ką nors nuveikti. Tai reiškia, jog turi atsisakyti visų žmogiškų pastangų (t. y. savo veiksmų, savo valios) ir atsiduoti Dievui. ,,Imk ir priimk Viešpatie...", ,,Tebūna ne mano, bet tavo valia", ,,Teateinie tavo karalystė..." Tačiau tai tik kelionės pradžia nuo savęs tobulinimo į atsidavimą.

Šiuo atveju, man asmeniškai priimtinesnis jėzuitų metodas: "Daryk tarsi viskas priklausytų tik nuo tavęs, o rezultatų lauk, tarsi viskas priklausytų tik nuo Dievo".
T.y. būtina ir žmogaus pastanga, ar bent jau jo valios parodymas, nes Dievas, davęs žmogui laisvą valią, ją ir gerbia kaip laisvą, ir neteikia savo malonių prieš žmogaus norą.

(Dabar ant greičio nerandu kitų nuotraukų, bet kuri nors iš šių tiks vėliau galėsiu savas įkelti iš LT kaip tai atrodo.
http://www.asvyras.lt/nuotraukos/foto-architektura/apartamentai-baznycioje-uz-75-mln-jav-doleriu-34-foto/ )

Skaudu .. ;(

[Kaštonas]

" bet nepavyko įžvelgti, kaip tie pranešimai susiję su pedagogika..."

Taip Kukuli. Taip ir turėjo nutikti ir ne pirmas kartas.
Todėl, kad aš neesu tu, o tu neesi aš.
Pvz. aš nesuprantu tokios pedagogikos(turiu galvoje ne tik temą iš kurios ši tema atskilo) kuri pasibaigia nihilizmu, abejingumu,susiskaldymų, jėgos demonstravimu, susvetimėjimu, pabaiga niekuo ir tt. Ir aš nesakau, kad pedagogika šia prasme išmanau geriausiai. Sakau, kad pedagogika pagal mane yra kitaip.
Tai taip ir darom. Tu eini savo keliais, o aš eisiu savais. Finale turėsim ...


Žadėjau įkelti nuotrauką.
https://www.dropbox.com/s/5683nfqr2ny7ebf/IMG_5257.JPG?dl=0
Renginys, Bažnyčios gimtadienis ir 33 savaičių "eik į savo kambarėlį"pabaiga.
Liudijimas. Arba "eikite ir pamatysit"
("Prirašymo" į bendruomenę nekelsiu)

[kukulis]

Todėl, kad aš neesu tu, o tu neesi aš.

Kadangi "kardas" mano rankose, tu turėsi prie manęs taikytis 

[Kaštonas]

 Kad kardas tavo rankose, tu tai jau sakei.
Kai labiausiai norėsi tarnauti, bijosi nendrės, tada klausysiu.
Nepyk Kukli.

[Diak. Tomas M.]

Kaip ta senovinė japonų istorija... mokinys įkišo kardą į upelį. Kadangi kardas buvo labai aštrus, upeliu plaukdami medžio lapai, atsitrenkę į jį, perskildavo pusiau. Kai savo kardą į upelį įkišo mokytojas, nors jo kardas buvo toks pats aštrus, lapai gražiai aplenkdavo kardo ašmenis ir praplaukdavo pro šalį nesužeisti.

Kad išmokti valdyti kardą, reikia laiko, kol pripranti prie jo svorio, aštrumo ir pan. Tuo metu ir sau nemažai mėlynių prisidarai, o kartais ir treniruočių partneriui viena kita mėlynė tenka 

Taip Kaštonai, kaip mes kenčiame tavo spyglius (ir tikimės, kad kas nors tave "patrynęs į asfaltą", padarys švelnų, kaip kokį rudą meškiuką), tai ir tau reikia pakentėti kukulio treniruotes

[Silvija]

Aš irgi papasakosiu vieną tibetietišką pasakojimą apie susitikimą veidu į veidą (kažkur jau esu rašiusi):

Iš tolo pamačiau padarą, išsigandau, kad tai žvėris, kai jis prisiartino, pamačiau, kad tai žmogus, o kai atsidūrė prieš pat mane ir išvydau jo veidą, supratau - tai mano brolis.

Dievo veidas, pavyzdžiui, laikomas taikos šaltiniu (hebrajiškai panim). Sk 6, 25-26.

Tai va, galvoju, ar nereiktų ir mums jau daryti susitikimo? 

P.s. susimąsčiau: kažin ar ne todėl IS kovotojai slepia savo veidus?

[Kaštonas]

Su Šv. Dvasia Tomai ne taip kaip su tavo komentaru.
Kas deda viltį į žmogų tas nusivils.
Kiekvienas vedamas Dievo, Jo ir mokinamas.
Nei vienas nebuvęs mokiniu, negali būti mokytoju.
O šitie kaip angelai danguje.

Kukulis nori atsiversti, bando kovoti su savo puikybę, pats taip rašė !
O tau šaus į galvą tuoj trinsi savo komentarą, taip kaip nutiko ana kartą.   

Jeee Silvija
Aš visomis keturiomis už (suprantu kaip pakvietimą, kad rašai šioje temoje )
Tik laiką reik paderinti.
AČIŪ, kad Esi.

[Silvija]

Norėjau tavęs, Kaštone, paklaust. Jei supranti kaip BŪTI, kodėl kerti broliui? Tai lygiai tas pats, ko kitą mokai nedaryti. Ar aš kažko nesuprantu?

Dėl susitikimo - būtų gražiau, jei iniciatyva išeitų iš jūsų pačių, gaila tik, kad Tomas negali...

[Kaštonas]

Silvija.
Jei man nerūpėtu, manęs čia nebūtų. (Mudu apie tai truputi kalbėjome telefonu.)

Kukuli, kada kur kaip susitinkam?


 

[Silvija]

Vieną išvadą esu pasidarius dalyvaujant šitam forume - tai ne aš gelbėju kitus, o kiti mane. Pabandyk pažvelgti šiuo rakursu

Viešpats šposininkas!

[kukulis]

Kukuli, kada kur kaip susitinkam?

Jeigu tinka, tai kviečiu į Šiluvos Marijos Draugijos susirinkimą birželio 3 d. 18:50 Kauno šv. Kryžiaus parapijos namuose ( Gedimino g. 5. , Kaunas ) . Mišios 18 val. bažnyčioje būna.

[Silvija]

Valio! 

Beje, atsiprašau Kaštono dėl prieš tai buvusio mano komentaro, peržengiau, taip sakant, ribą 

[Kaštonas]

Ačiū Silvija.


Kukuli.
Šiandieną dykas greta Kauno lėkiau.
Panašu,  kad pirmadienį vėl ratą suksiu. Dėl trečiadienio pasistengsiu.
Turėčiau tel.nr. Paskaminčiau.

[kukulis]

8-675-51468

[Kaštonas]

Isivedziau.