JOHN CHRYSSAVGIS. DYKUMOS ŠIRDYJE

[Kaštonas]

JOHN CHRYSSAVGIS. DYKUMOS ŠIRDYJE (I)

John Chryssavgis knyga ,,Dykumos širdyje" (Katalikų pasaulio leidiniai, 2011) -  atgaiva modernaus žmogaus dvasiai. Autorius apžvelgia senųjų krikščionybės tekstų lobyną – dykumos tėvų ir motinų dvasingumą, kuris mūsų dienas pasiekė po ilgų šimtmečių. Ši vertinga mokslinė studija parašyta patrauklia ir visiems suprantama kalba. Skaitytojams siūlome susipažinti su knygos įvadu.

Dvasinio kelio modeliai

Se­ra­pi­jo­no iš Tmuiso eu­cha­ris­ti­nė mal­da mus pa­sie­kė iš IV am­žiaus. Ji per­duo­da es­mi­nę pir­mų­jų krikš­čio­nių pa­tir­tį ir tai, ką jiems reiš­kė ti­kė­ji­mas. Mal­da krei­pia­ma­si į Die­vą:

Mel­džiam Ta­ve, pa­da­ryk mus iš tie­sų gy­vus.

Mums pa­žįs­ta­mas gi­lus troš­ki­mas iš tie­sų gy­ven­ti. Šia­me pa­sau­ly­je vi­si esa­me ju­tę po­rei­kį ne vien ,,tik iš­gy­ven­ti" ar bū­ti ,,tik ste­bė­to­jais". Žmo­nės to vi­lia­si, apie tai sva­jo­ja per am­žius. Kar­tais tos vil­tys ir sva­jo­nės ty­lo­mis sle­pia­mos vi­du­je, kar­tais pa­skel­bia­mos vie­šai, bet daž­niau­sia per­duo­da­mos iš kar­tos į kar­tą pa­sa­ko­ji­muo­se ir po­sa­kiuo­se, ku­riuo­se jos at­si­ve­ria as­me­niš­kai, net pa­ra­dok­sa­liai. Tad kil­nes­nius žmo­ni­jos sie­kius ga­li­ma įžvelg­ti be­veik vi­sur ar bent jau ten, kur žmo­nės nuo­šir­džiai gy­ve­no ir ieš­ko­jo. ...


Tiks­las – ne mėg­džio­ti, bet pa­si­sem­ti įkvė­pi­mo. Tu­ri­me at­si­spir­ti pa­gun­dai at­mes­ti šiuos mo­ky­to­jus kaip pa­se­nu­sius ir į jų žo­džius ir pa­sau­lį žvelg­ti per ro­ži­nius aki­nius. Už žo­džių sly­pi ne vien tam tik­ros is­to­ri­nės as­me­ny­bės, gy­ve­nu­sios prieš šim­tus me­tų. Šiais po­sa­kiais ir pa­sa­ko­ji­mais pri­deng­tas pats Die­vo vei­das, kal­ban­tis mums vi­siems da­bar ir per am­žius. Dėl to Dy­ku­mos tė­vų po­sa­kiai nė­ra pra­ei­ties, IV ar V am­žių, kny­ga, o at­ei­nan­čio, ar­ba nau­jo­jo, am­žiaus kny­ga. Ji mū­sų lai­kui kal­ba apie nau­jo gy­ve­ni­mo pa­tir­tį, gy­ve­ni­mo pil­nat­vę, apie at­gai­vin­tą gy­ve­ni­mą.

B.d.

Iš knygos: John Chryssavgis. Dykumos širdyje. Dykumos tėvų ir motinų dvasingumas. Katalikų pasaulio leidiniai, 2011.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-05-27-john-chryssavgis-dykumos-sirdyje-i/63325

Vie­nas tė­vų pa­klau­sė abos Nis­te­ro Di­džio­jo, abos An­ta­no drau­go: ,,Ko­kius ge­rus dar­bus man da­ry­ti?" Šis at­sa­kė: ,,Ne­gi vi­si dar­bai nė­ra ly­gūs? Šven­ta­ja­me Raš­te pa­ra­šy­ta, kad Ab­ra­o­mas bu­vo sve­tin­gas, ir Die­vas bu­vo su juo. Do­vy­das bu­vo nuo­lan­kus, ir Die­vas bu­vo su juo. Eli­jas mė­go vi­di­nę ra­my­bę, ir Die­vas bu­vo su juo. Tad da­ryk tai, ko ta­vo sie­la trokš­ta pa­gal Die­vo va­lią, ir ser­gėk sa­vo šir­dį".

Iš knygos: John Chryssavgis. Dykumos širdyje. Dykumos tėvų ir motinų dvasingumas. Katalikų pasaulio leidiniai, 2011.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-06-02-john-chryssavgis-dykumos-sirdyje-ii/63832