Kiek tėvų įtakos turi būti vaikų auklėjime?

[brolis]

Lk 6,27 "Bet jums, kurie klausotės, sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia.28 Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus.29  Kas trenkia tau per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, atiduok jam ir tuniką.

Todėl , jau nekalbant apie rytu kovos menus. Kurie yra susiję su rytu filosofija, rytu mokimu, energetika visokia, ne aiškiais dvasiniais dalykais.
Paimkit bet koki kovos mena, kad ir savigynai. Neatrodo, kad Kristus tam pritaria. Tomas gerai rašo, kad vaikams visada norisi pasirodyti ką išmoko, kad ir ne vaikams. Ar net daryti po to savo teismus. Juo labiau, kad Holivudo filmai mokina iškaršti blogiukams kaili
Aplamai bet kokiam sportui turi buti tinkamas motyvas. Jeigu žmogus sportuoja, dėl sveikatos pagerinimo, ar palaikymo, tai yra geras motyvas. Bet jai jis sportuoja dėl kažkokiu pasiekimu, medaliu, ar šlovės. Tuomet tai blogas motyvas, kuris priveda žmogų prie to, kad žmogui tai tampa savotiška religija. Žmogus tiek keliasi tiek gulasi su tuo. Jis ima gyventi tame ir tuo. Už to taip pat stovi tam tikros dvasios. Jis visa save ir savo laika atiduoda sportui. Kai tuo tarpu turime visa save ir visa savo laika atiduoti Dievui, Jėzui Kristui mūsų Viešpačiui.
Suprantama, kai vaikai nori ir prašosi, kad tėvai leistu jiems užsiimti karate, nes draugai ar drauges lanko, ar kokia priežastis ten bebūtu. Tikintiems tėvams nėra lengva priimti sprendimą, nes norisi ir vaiką pamaloninti ir nėra tikslios ir konkrečios informacijos apie tai ar tinka tai krikščionims. Juo labiau, kad pastebėjau yra bandoma atskirti kovos menus nuo jų filosofijos ir panašiai. Kad tai tik fiziniai judesiai ir tiek. Tačiau taip nėra, kaip ir Tomas tai nurodo. Tai neatskiriama, gal nepastebima, bet neatskiriama. Nes mechanika be dinamikos neveikia. Ir  noriu pasakyti, žmogus žino ko jis nori, bet Dievas žino ko jam reikia. Tas pats ir su vaikais, jie žino ko jie nori, bet tėvai žino ko jiems reikia Nes viskas yra žmogui leistina, bet neviskąs tinkama

Dar vienas autoritarinio auklėjimo pavyzdys "tėvai žino ko jiems reikia".

[kukulis]

Dar vienas autoritarinio auklėjimo pavyzdys "tėvai žino ko jiems reikia".

Na, auklėjime demokratija ne visada pritaikomas dalykas.
Kai kuriuos dalykus daryti tiesiog reikia .. o dėl treniruočių, tai žinoma, kad vaikui reikia leisti pasirinkti, tik čia irgi reikia apibrėžti pasirinkimo sritį.
Nemanau, kad tai galima pavadinti perdėm autoritariniu valdymu ...

[brolis]

Neautoritarinis mokymas tai yra padėti vaikui suprasti jo potencialą, stiprybes ir leisti pasirinkti pačiam

PS Dar norėjau pridurti, kad dažnai autoritarinio vaiko auklėjimo pasekmė: kad vaikai taip ir lieka visą gyvenimą gyventi su tėvais, nes nesugeba tapti savarankiškais. Arba kitas kraštutinis atvejis - suaugę nebebendrauja su tėvais.

[Kaštonas]

"Neautoritarinis mokymas tai yra padėti vaikui suprasti jo potencialą, stiprybes ir leisti pasirinkti pačiam "

Na tai vaikui labai padėsi kai suprasi/surasi SAVO "potencialą" SAU.

Po ps. Kokia obelis tokie ir obuoliai.

[kukulis]

Neautoritarinis mokymas tai yra padėti vaikui suprasti jo potencialą, stiprybes ir leisti pasirinkti pačiam

PS Dar norėjau pridurti, kad dažnai autoritarinio vaiko auklėjimo pasekmė: kad vaikai taip ir lieka visą gyvenimą gyventi su tėvais, nes nesugeba tapti savarankiškais. Arba kitas kraštutinis atvejis - suaugę nebebendrauja su tėvais.

Na, sakyčiau čia turėtų būti palaipsninis vis didesnių laisvių suteikimas  vaikui, kartu ir su didesne atsakomybe. Nežinau kokiame amžiuje tėvai labiausiai apriboja savo vaikus.. gal kai jiems 9 - 12 metų ? Nes iki 9 metų dar per maži ir patys turi mažai ožių. Vyresniam amžiuje atsiranda pas vaiką supratimas apie daugelį dalykų ir po truputį reikia vis duoti daugiau laisvės.

Kaip manote?

[Kaštonas]

O kas anot tavęs Kukuli yra laisvė?

(ir gražink mano komentarą kurį nutrynei)

[brolis]

Neautoritarinis mokymas tai yra padėti vaikui suprasti jo potencialą, stiprybes ir leisti pasirinkti pačiam

PS Dar norėjau pridurti, kad dažnai autoritarinio vaiko auklėjimo pasekmė: kad vaikai taip ir lieka visą gyvenimą gyventi su tėvais, nes nesugeba tapti savarankiškais. Arba kitas kraštutinis atvejis - suaugę nebebendrauja su tėvais.

Na, sakyčiau čia turėtų būti palaipsninis vis didesnių laisvių suteikimas  vaikui, kartu ir su didesne atsakomybe. Nežinau kokiame amžiuje tėvai labiausiai apriboja savo vaikus.. gal kai jiems 9 - 12 metų ? Nes iki 9 metų dar per maži ir patys turi mažai ožių. Vyresniam amžiuje atsiranda pas vaiką supratimas apie daugelį dalykų ir po truputį reikia vis duoti daugiau laisvės.

Kaip manote?

Sutinku, tik dėl minties "Vyresniam amžiuje atsiranda pas vaiką supratimas" - norint, kad supratimas atsirasų reikia nuolatos su vaiku tobulėti ir mokytis ir kas dar labai svarbu - leisti klysti.

[kukulis]

O kas anot tavęs Kukuli yra laisvė?

Jeigu klausimas susijęs su vaikų auklėjimu.
Tai turbūt didesnė laisvė būtų susijusi su dienotvarkės režimu. Didesnis pasitikėjimas dėl vaiko mokslų. Būtent: nemanau, kad dvyliktokui reikėtų tikrinti pažymių knygelę ir klausinėti, už ką jis gavo vienokį ar kitokį pažymį.
Taip pat ir dėl papildomų užsiėmimų lankymo. Pvz. manau, kad vaikui iki 12 metų reikia vis primygtinai priminti, kad pasimokytų groti, jeigu lanko muzikos mokyklą, o vėliau, manau galima palikti laisvai, netgi jei jis nori, leisti mesti tą muzikos mokyklą. Ir taip toliau ir panašiai.

[Kaštonas]

Na sintetink į vis trumpesnią frazę, kol iš viso šito liks vienas žodis. Paskui parašyk.

"Sutinku, tik dėl minties "Vyresniam amžiuje atsiranda pas vaiką supratimas" - norint, kad supratimas atsirasų reikia nuolatos su vaiku tobulėti ir mokytis ir kas dar labai svarbu - leisti klysti."

Jei tėvai nieko neišmoko vaikystėje, tai jie išties, gali ir turėtu mokintis su vaikais.