Apreiškimų tikrumo kriterijai

[kukulis]

Sveiki,

pas mus forume vis nuskamba frazės: "pasiklauskime Kristaus", "pasiklauskime Jėzaus".

Štai, vienas pažįstamas man sakė, kad tiesiogiai su Kristumi bendrauja ir jam "kristus" pasakė, kad popiežius Benediktas XVI yra demonas. Paskui atsiuntė nuotrauką, iš kurios "matėsi", kad tas popiežius tikrai yra demonas.

Gerai, tarkime šitas tikrai išprotėjęs ir su juo viskas aišku. O kaip su šventaisiais, kaip su kitais žmonėmis, kurie teigė vienokius ir kitokius teologinius, arba su praktiniu gyvenimu susijusius teiginius, kaip atskirti kuris tikras, kuris ne?

Aišku, remiamės Bažnyčia. Bažnyčia pasisako aiškiai vienais klausimais, o kitus palieka asmeniniam žmogaus apsisprendimui. Šitoje vietoje atsiranda galimybė žmonėms pasireikšti su savo nuomonėmis. Kartais galima kreiptis ir į šventuosius, kurie tam tikrais klausimai pasisakydavo, bet Bažnyčia nei priėmė nei paneigė šių teiginių.

Kaip elgtis šiuo atveju?

P.S. susijusi tema: Mistinės Dievo ir dangaus apraiškos gyvenime. Ar patyrėme ir kaip tai vertiname?

[Pilgrim]

Kaštonas, jau minėjo - atlikit Dvasines pratybas. Būsit pamokyti kaip.

[Varlė keliauninkė]

O kaip gi buvo iki tol, kai šv. Lojola dar nebuvo parašęs savo pratybų?

[Kaštonas]

  Manau, kaip aš griaužiu morką, taip ir Bažnyčia savą.

[Pilgrim]

Buvo prieš jį dar toks šv. Benediktas, o prieš jį Dykumų tėvai, na prieš juos - Apaštalai, prieš šiuos Senojo Testamento pranašai...

[Varlė keliauninkė]

Tai išeina, kad pratybos ne vienintelis kriterijus?

[Augustas]

Tai išeina, kad pratybos ne vienintelis kriterijus?

Dvasinės Pratybos yra susistemintas variantas ir todėl patogiausias, prieinamiausias ir t.t. O kriterijų yra daug. Tik jie išmėtyti po įvairias teologijos ir dvasingumo mokyklas. Dvasinėse Pratybose tie kriterijai yra surinkti į vieną krūvą, apdoroti ir pateikti kaip viena vieninga sistema tikinčiųjų patogumui. Galima lakstyti po įvairias teologijos ir dvasingumo mokyklas, ieškant Dievo valios, o galima ateiti į Dvasines Pratybas, ir viskas bus pateikta vienoje vietoje.

[Pilgrim]

Dvasių skyrimas apie kurį kalbama Dvasinėse pratybose Bažnyčiai yra žinomas jau nuo seno. Skiriasi tik atpažinimo metodikos, būdai yra panašūs. Ar tai bus benediktinų, ar karmelitų, ar dykumos tėvų ...
Ar tai patogiausias ir priimtiniausias ... nežinau. Esame visi skirtingi vieni intravertai, kiti ekstravertai, vieni meniškų polėkių, kiti matematikai. Todėl vieniems labiau primtinesnis bus tarkim dykumos tėvų būdas, kitiems benediktiniškasis, dar kitiems jėzuitiškas.
Dėl sistematizavimo ... tai ir dykumos tėvų labai konkreti schema ir praktiška. Ne vienintelis Ignacas sistemino. Galbūt Lietuvoje mes nelabai žinome kitus būdus nes tiesiog nebuvo kam juos perteikti.

[Augustas]

Dvasių skyrimas apie kurį kalbama Dvasinėse pratybose Bažnyčiai yra žinomas jau nuo seno. Skiriasi tik atpažinimo metodikos, būdai yra panašūs. Ar tai bus benediktinų, ar karmelitų, ar dykumos tėvų ...

Žinoma. 

Ar tai patogiausias ir priimtiniausias ... nežinau. Esame visi skirtingi vieni intravertai, kiti ekstravertai, vieni meniškų polėkių, kiti matematikai. Todėl vieniems labiau primtinesnis bus tarkim dykumos tėvų būdas, kitiems benediktiniškasis, dar kitiems jėzuitiškas.
Dėl sistematizavimo ... tai ir dykumos tėvų labai konkreti schema ir praktiška. Ne vienintelis Ignacas sistemino. Galbūt Lietuvoje mes nelabai žinome kitus būdus nes tiesiog nebuvo kam juos perteikti.

Jėzuitiškasis yra universalus, t.y., tinka bet kokio temperamento ir charakterio žmonėms, nepriklausomai nuo jų meniškų ar matematinių gebėjimų. Kitas klausimas, ar Lietuvoje visiems pasiekiami kiti metodai.  Manau, kad nelabai. Ir trečias aspektas yra tas, kad beveik visi šiuolaikiniai dvasios vadovai bent jau Vilniuje, kaip susitarę, mini Ignaco Lojolos Dvasines Pratybas, vos tik kalba pasisuka apie dvasių skyrimą (čia mano asmeninė patirtis Vilniuje). Tai, matyt, ir liudytų, jog Dvasinės Pratybos yra universalus, nors ir ne vienintelis metodas.

[Varlė keliauninkė]

Esame visi skirtingi ... Todėl vieniems labiau primtinesnis bus tarkim dykumos tėvų būdas, kitiems benediktiniškasis, dar kitiems jėzuitiškas

Kaip sakydavo mano matematikos mokytoja - "ką ir reikėjo įrodyti". Ačiū Pilgrimai.

[Pilgrim]

Vienuolinis gyvenimas yra universalus nepriklausomai nuo temperamento,charakterio, gabumų... Tačiau vieni tampa jėzuitais, kiti domininkonais, karmelitais, saleziečiais ...
Augustai, gal galėtum Dvasinėse pratybose esantį dvasių skyrimą palyginti su kitais metodai (domininkoniskais, salezietis jais ir pan.).

[Augustas]

Vienuolinis gyvenimas yra universalus nepriklausomai nuo temperamento,charakterio, gabumų... Tačiau vieni tampa jėzuitais, kiti domininkonais, karmelitais, saleziečiais ...

Skirtingi Ordinai vykdo skirtingas misijas Bažnyčioje. Todėl jie specializuojasi konkrečioje Bažnyčiai reikalingos veiklos srityje. Toks ir yra skirtumas tarp skirtingų vienuolinio gyvenimo, kuris yra universalus, atšakų.

Augustai, gal galėtum Dvasinėse pratybose esantį dvasių skyrimą palyginti su kitais metodai (domininkoniskais, salezietis jais ir pan.).

Negalėčiau. Metodika yra viena ir ta pati, t.y., dvasių skyrimas yra vienas ir tas pats visur, nepriklausomai nei nuo žmogaus luomo (žmogus gali būti pasaulietis, vienuolis, dvasininkas), nei nuo žmogaus gabumų ir talentų, nei nuo atskirų vienuolinio gyvenimo formų, nei nuo Ordino, nei nuo skirtingų teologinių bei dvasingumo mokyklų. Kaip jau rašiau, visi dvasiniai vadovai (bent jau Vilniuje), vos tik kalba pasisuka apie dvasių skyrimą, mini šv.Ignacą Lojolą ir jo Dvasines Pratybas.

[Pilgrim]

Jei

Metodika yra viena ir ta pati, t.y., dvasių skyrimas yra vienas ir tas pats visur,

tai kodėl

Dvasinės Pratybos yra susistemintas variantas ir todėl patogiausias, prieinamiausias ir t.t.

?

vos tik kalba pasisuka apie dvasių skyrimą, mini šv.Ignacą Lojolą ir jo Dvasines pratybas.

Ignacas Lojola gyveno 1491-1556 tai kaip buvo iki jo ? ar buvo ar yra kitokios metodikos ?
Jeigu yra tada kokie skirtumai jei

Dvasinės Pratybos yra susistemintas variantas ir todėl patogiausias, prieinamiausias ir t.t.

?

[kukulis]

Mano supratimas tai toks: iki Ignaco Lojolos, būdavo bendri dvasingumo mokymai: kaip gyventi, kaip kovoti su nuodėmėmis ir blogomis mintimis.
Tuo tarpu Ignacas Lojola aprašė labiau specializuotą mokslą, ir pavadino jį dvasių skyrimu. Turbūt taip?

[Pilgrim]

Kokie tie bendri dvasingumo mokymai ?

[kukulis]

Na, apimantys ne vien dvasių skyrimą, bet apskritai - visą gyvenimą.

Dauguma tų šventųjų buvo patys vienuoliai, tai jie daugiausia rašė apie vienuolinį gyvenimą. Paskutiniame mano klausytame įraše įstrigo patarimai kaip išgyventi situaciją, kada žmogus jaučiasi Dievo paliktas. Kaip vienas šventasis aprašinėjo, tai po to klausė Kristaus: "kodėl man nepadėjai, kai man buvo taip blogai", į ką jam Jėzus atsakė: "kai tu blogai jauteisi, aš buvau arčiau tavęs, nei kad dabar esu". Po to buvo kalbama apie tai, kad tokiose situacijose nereikia išeiti iš celės, neburnoti prieš Dievą ir t.t.

Paskui apie tai, kaip kovoti su blogomis mintimis, su pykčiu; apie atleidimą ... ir t.t.
Visumoje labai, labai plačiai viskas aprašoma.

Tuo tarpu dvasių skyrimas, kiek aš suprantu, yra labiau specializuotas mokslas.

[Kaštonas]

Dvasių skyrimas yra ne mokslas, o dovana. Mokslo pagalba sakykime sužinai ar šitai turi.
Plg. Apie talentus.

Aplamai kalbant!!!
Jei net žmogus eis į pratybas, tai dar nereiškia, kad jis bent kokį talentą gaus.

[Pilgrim]

Ignacas taip pat buvo vienuolis ir taip pat rašė apie vienuolinį gyvenimą.

[Augustas]

Jei

Metodika yra viena ir ta pati, t.y., dvasių skyrimas yra vienas ir tas pats visur,

tai kodėl

Dvasinės Pratybos yra susistemintas variantas ir todėl patogiausias, prieinamiausias ir t.t.

?

Kur Tamsta, Pilgrim'e, čia įžiūri prieštaravimą?

vos tik kalba pasisuka apie dvasių skyrimą, mini šv.Ignacą Lojolą ir jo Dvasines pratybas.

Ignacas Lojola gyveno 1491-1556 tai kaip buvo iki jo ? ar buvo ar yra kitokios metodikos ?
Jeigu yra tada kokie skirtumai jei

Dvasinės Pratybos yra susistemintas variantas ir todėl patogiausias, prieinamiausias ir t.t.

?

Taigi rašiau, kad nėra jokio skirtumo, kokio Ordino ir kokiam vienuolyne bus atskiriamos konkretų žmogų veikiančios dvasios. Dvasių skyrimo pagrindas, t.y., pagrindinė metodika buvo ir bus ta pati. Šv.Ignaco Lojolos nuopelnas yra tas, kad jis tą dvasių skyrimą susistemino ir pateikė kaip vieningą, patogią naudoti sistemą.

P.S. Kukuli, nekreipk dėmesio. Čia mūsų Pilgrim'ui užėjo provokavimo šišas, tai dabar jis mus ir klausinėja visokių niekų.

[kukulis]

Tai vis dėl to, kol tema dar neataušo: kas turima omeny konkrečiai, kai sakoma: "pasiklausk Kristaus" arba "pasiklausk Jėzaus"?

Klausimas adresuojamas visiems, kurie šitame forume yra panaudoję mano aukščiau paminėtus išsireiškimus.