Kitų nuodėmės, kurios gali paliesti mus. Kaip tai susiję su Dievo teisingumu?

[Sigitas]

Čia mes kalbame ne apie Dievo gailestingumą, bet apie Dievo teisingumą.

Nuolankumas ir paklusnumas.

Tikrai tos dorybės gali nutraukti giminės perduodamą tą neigiamą dvasinę DNR, apie kurią brolis Kristuje Jėzuje Piligrim rašė, jog jos nėra. Tai tiesiog labai gera iliustracija dvasiniam perdavimui. Visi esame matę kūniškos DNR paveiksliuką. Ten ratu sukasi dvi spiralės. Būtent -> DVI! Teigiama ir neigiama! Labai taikli sakyčiau iliustracija. Dorybės ir ydos perduodamos iš kartos į kartą. O tėvų nuodėmės ir dorybės itin stipriai.

Taigi, praktikuojamos dorybės turi galią nutraukti tą kitų žmonių nuodėmių, paliečiančių mus, galią. O kaipgi praktikuosi dorybes nepraktikuodamas doro gyvenimo būdo, o koks doras gyvenimas be Dievo?

Yra Šventąjame Rašte tokia patarlė parašyta: ,,tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys" (Ez.18,2).

[Pilgrim]

Spėlioti nereikia,
savu laiku sužinosim viską.

Dėl pašaukimo ... modeliuokim mintyse tokį vaizdinį -
Režisieriaus galvoje gimsta sumanymas sukurti puikų spektaklį, tiesiog šedevrą.
Apmąstęs ir išsirinkęs aktorius (pagal jų savybes) jis juos sukviečia į pirmą repeticiją.
Čia jis pasidalina savo vizija su aktoriais. Vizija visiems patinka ir jie nusprendžia pradėti repeticijas.
Režisierius pasidalina savo įžvalgomis ką kuris aktorius turi atlikti.
Prasideda ilgas repeticijų maratonas. Praėjus kelioms, vienas aktorius sako per sunku, toliau be manęs. Bet repeticijos jau prasidėjusios, be aktoriaus nukentės rezultatas. Režisieriui darosi liūdna. Atsiliepia vienas iš pasilikusių aktorių, šalia savo rolės, galiu dar kai ką papildomai.  Dar kitas aktorius, aš taip pat ... ir repeticijos vyksta toliau. Atsiranda aktorius, kuris sako režisieriui - tu blogai numatei mano rolę, tavo bloga vizija ... Režisierius vėl turi rasti išeitį. atsiranda savanoriai, kurie padeda režisieriui, nes ir patys užsidegė, buvo sužavėti būsimo spektaklio vizija. Dar vienas aktorius supavydėjęs, kad kolegai geriau sekasi, nustumia jį nuo kopėčių ... kaži ar spės jis pasveikti, ar spės atlikti savo rolę ...

Dabar visą šią viziją perkelkim į mąstymą apie pašaukimą. Gal kiek aiškiau pasidarys ?
pašaukimas vaidmeniui (sukurtas rolei).
Taip pat gal ši vizija tinkama pamąstymams apie giminės medį ... gal nuodėmė yra tai kas sutrukdė atlikti paskirtą misiją, ir neatliktos misijos  pėdsakai lieka
1. kol neišsidalinsim rolėmis ir neatliksim tos misijos (tam tikra prasme čia yra teisingumas) 2. kol "režisierius" nepadarys pakeitimų, kol Dievas nepadovanos savojo gailestingumo.

p. s. Sigitai  pasikartosiu dvasinės DNR nėra. Jei vartojame šį biologinį terminą. Tai yra žmogiškoji DNR ir Dieviškoji DNR. Jėzus Kristus yra "nauja rūšis" - Dievažmogis. Jame susijungia šios dvi DNR.

[Varlė keliauninkė]

Ar tiesiog Dievas "metė kauliuką", ir "burtas krito" ant Abraomo, ar buvo ir kitų priežasčių? 

Tikrai nei burto nei kauliuko nemete :-)
Manau, norint atsakyti i tavo klausima, reikia pagalvoti kam Dievui prisireike issirinkti sau tauta ir kas sieja Abraoma ir Mergele Marija.

[kukulis]

Aš manau, kad Abraomas buvo labiausiai tinkamas toje situacijoje.

Todėl grįžtant prie klausimo, ar žmogus ką nors pats padaro, tame nuodėmės grandinės nutraukimo procese, tai atsakymui gerai tiktų toks pasakojimas.

Kartą važiavo kaimietis skardininkas vežimu į miestą. Pakeliui jį sustabdė miestietis, prašydamas pavėžėti. Štai, jie kartu važiuoja ir pradeda kalbėtis rimtomis temomis - būtent apie tikėjimą. Miestietis išsilavinęs ir apsiskaitęs žmogus; kaimietis paprastas žmogus - pragyvenimui užsidirbąs savo rankų darbu.
Miestietis sako:
- Dievas tau davė tikėjimą, užtai tu jį ir turi, o man nedavė, tai aš ir neturiu.
Kaimietis tik gūžtelėjo pečiais.

Staiga prapliupo lietus. Jiedu užsitempė virš galvų brezentą, kad nesušlaptų, tuo tarpu vežimas buvo atviras.
Liūtis buvo smarki, bet trumpa - kaip kad būna vasaros metu.

Kaimietis sako:
- Pažiūrėk ką matai vežime.
Miestietis:
- Kibirus.
- O kas kibiruose?
- Vanduo.
- Ar visuose?
- Ne, tik tuose, kurie stovi pastatyti dugnu į apačią, o tie kur dugnu į viršų tie tušti.
- Tai va, aš esu tas kibiras kur pastatytas ant dugno, o tu tas apverstas kibiras. Dievas duoda tikėjimą visiems - tai lietus. Bet gauna jį tik tie, kurie tikėjimą priima. Tie kurie kaip atviri kibirai  į tuos prilija tikėjimo, o kur užversti - ir per didžiausią liūtį nė lašo į vidų nepatenka.

[Diak. Tomas M.]

Pilgrim juk aš nesakiau, kad yra dvasinė DNR, aš panaudojau tą terminą, nes jis labai gerai išreiškia mintį. Kadangi esame suaugę, tuomet skaitau šį klausimą kaip ir išspręstą

Perskaičiau vieną Šv. Arso klebono mintį ir man kilo mintis, kažkiek susijusi. Šv. Arso klebonas sako:

Jei vienuoliai yra puikūs, kunigai bus geri. Jei vienuoliai yra geri, kunigai bus vidutiniški. Jei vienuoliai yra vidutiniški, kunigai bus pasibjaurėtini.

Kieti žodžiai, ar ne? Bet čia aš įžvelgiu tarsi kažkokią dvasinę ekosistemą (Pilgrim, naujas terminas į tavo užrašų knygelę ), kur vieni dalykai yra susiję su kitais įvairiais ryšiais ir aspektais. Ir iš pirmo žvilgsnio, rodos kaip vienuoliai yra susiję su kunigais, bet gal jų malda ar pavyzdys juos paveikia ar dar kažkas... svarbu tai, kad ryšys yra.

[Pilgrim]

Popiežius Pranciškus vartoja jau senokai šiuos ir panašius terminus.

[Varlė keliauninkė]

Net yra Marijos radijo laida "Dvasinė ekologija"