Adventas

[Kaštonas]

Dar kart ačiū 

[Pilgrim]

Keliauninke,
pasninkas būna ne tik iš meilės.
Bado akciją irgi galima priskirti prie pasninko kategorijos.

[Diak. Tomas M.]

Man atrodo, kad Pilgrim kažkaip per daug viską suplaka į vieną vietą. Yra asketizmas, asketinės praktikos - bendrinis dalykas, yra susilaikymas (dalis asketizmo), kurį galima įgyvendinti įvairiais būdais, kaip Pilgrim ir minėjo.

Nieko nesupratau, jei būtų galima aiškiau ...

Pilgrim, tu tikrai nesupratai manęs, nes tu tarsi suredukuoji pasninkp praktiką į vieną privalomo pasninko instanciją, kuri yra viso labo minimumas, rekomenduojamas katalikams... tam skirtos ir taisyklės, kad žmonėms būtų aišku, ko iš jų reikalauja Bažnyčia. O aš kalbu apie pasninką, kurį praktikuoji visą gyvenimą ir apie to prasmę, kaip tai perteikia dykumos tėvai, vienuoliai ir pan.

[Silvija]

Man atrodo, kad pasninkas iš meilės, apie kurį kalbėjo Pilgrim, yra tas pats visą gyvenimą praktikuojamas pasninkas ir tokia turi būti tikroji pasninko prasmė. Tai - gyvenimo būdas, kai nuolat "daduri" ten, kur trūksta, atimdamas nuo savęs, kai nelaukdamas, kol kiti padarys nemalonius darbus, tu juos padarai pats, kai nukenti nuoskaudas neatsakydamas tuo pačiu ir t.t. Tai - ta pati senolių mokyta askezė, tik tai daroma iš meilės, o ne kaip kūno treniravimas. Bažnyčios instrukcija kaip minimumas telpa tame.

Judviejų ginčas, manau, yra paprasčiausias nenoras susikalbėti. Nėjimas į susitikimą, moderniai tariant

[Diak. Tomas M.]

Pilgrim išryškina vieną pasninko intenciją, kuri yra be abejo gera, gal net ir pati geriausia, bet nėra vienintelė.

Tai - ta pati senolių mokyta askezė, tik tai daroma iš meilės, o ne kaip kūno treniravimas.

Ne kūno treniravimas, bet valios ir susilaikymo, saikingumo dorybių. Ir mes tikriausiai galime sakyti, kad ne tik pasninkas ar askezė, bet visas mūsų gyvenimas turi būti atliekamas, kaip meilės aktas Kūrėjui ir Atpirkėjui.

Be abejo, Bažnyčios instrukcijos tame telpa.

[kukulis]

Bado akcija, tai tipo kai žmogus viešai miršta iš bado dėl kokios nors reikalo?
Ar bent jau patenka į ligoninę. Nes kai patenki į ligoninę, o tuo labiau numiršti, tai tada apie tave parašo laikraščiai ir apie tavo reikalą prie to paties. Kartais net per televizorių parodo...

Bet jeigu nei tas nei anas, tai ta bado akcija niekuo nesiskiria nuo paprasto piketo.

[Pilgrim]

pasirodė, kad visai dera prie mūsų dialogo apie pasninką ...

Popiežius priminė vieno senųjų laikų šventojo, labai pamaldaus žmogaus, Šventojo Rašto tyrinėtojo, istoriją. ,,Šventasis, kalbėdamasis su Viešpačiu, sako: ,,Ar esi patenkintas, Viešpatie?" ,,Ne? Bet aš juk viską tau atidaviau! Ko gi trūksta?". Ir šis dievobaimingas žmogus toliau pasninkavo, meldėsi ir po to vėl sakė: ,,Štai, Viešpatie, dar ir šias aukas tau skyriau. Ar dabar jau gana? Ne? Tad ko gi trūksta?". ,,Trūksta tavo nuodėmių. Atiduok man savo nuodėmes". Štai ko Viešpats šiandien prašo, ,,Drąsos! Atiduok man savo nuodėmes ir aš tave sukursiu nauju žmogumi". Viešpats tesuteikia mums malonę tuo tikėti", - sakė Pranciškus.

http://lt.radiovaticana.va/news/2016/12/05/popie%C5%BEiaus_homilija_leiskime_j%C4%97zui_mus_atnaujinti/1276982

[Diak. Tomas M.]

Jei neklystu, tas senukas yra Šv. Jeronimas ir ta istorija atsitiko jam lankantis Betliejaus oloje, kur gimė Jėzus. Tik aš supratau, kad istorijos moralas kiek kitoks buvo... mano istorijos variante Šv. Jeronimas norėjo Šv. Kalėdų proga padaryti Dievui dovaną. Todėl sakydamas "ar esi patenkintas", jis turėjo omenyje savo dovaną. Tuo tarpu Jėzus norėjo, kad Šv. Jeronimas Jam "padovanotų" visas savo nuodėmes, tad taip jau gavosi, kad Šv. Jeronimas norėjo padovanoti, bet pats, kartu su visa žmonija buvo apdovanotas

O kalbant apie pasninką, ištrauka iš knygelės, skirtos naujajai evangelizacijai "Go forth with hearts on fire":

Jėzus pirmiausiai kvietė visus atsiversti širdyje. Kad padėti pasekėjams palaikyti dvasinį augimą ir nuolatinį atsivertimą, pasninkas ir apsimarinimas (ar pasiaukojimas) tarnavo per visą Bažnyčios istoriją kaip dvasinė pagalba, priartinanti mus arčiau Viešpaties ir Jo valios.