Kodėl Dievą reikia garbinti?

[kukulis]

Vakar manęs dukra paklausė: "ar Dievas ne egoistas, kad Jis nori, kad Jį žmonės garbintų?".

Tai aš pradėjau nuo to, kad reikia žinoti, ką reiškia žodis "egoistas". Nes jei kažką žmogus daro gero sau, tai dar nereiškia kad jis egoistas.
Tai pirma.

O antra, Dievui iš viso to garbinimo nereikia. Sakau: "ne garbinime esmė".

Kai baigėm kalbėti, tai tada pats pagalvojau "o kame gi esmė?".

---

Tai va, sugalvojau sukurti temą, kad išsiaiškinti kur ta esmė

Gal padėtumėte man susigaudyti, kame čia esmė?

[Diak. Tomas M.]

Manau esmė yra meilės ryšyje: Dievas-žmogus. Ir savo vietos dangiškoje hierarchijoje supratimas: Kūrėjas-kūrinys.

Dievas nori būti pažintas ir nuoširdžiai mylimas. Tad čia tampri paralelė, kodėl dukra turi gerbti tave - savo tėvą. Tu davei jai gyvybę (kartu su mama), tu duodi jai pragyvenimą, duoną, vaikiškus džiaugsmus. Tad pirmiausiai pagarba yra atsidėkojimo forma už tai, kas buvo duota ir yra duodama.

Tad jei tėvą reikia gerbti, tai kaip yra su Tuo, Kuris ne tik, kad tave sukūrė, bet sukūrė visą visatą ir dar atidavė Savo gyvybę už tave. Suprantama, Abraomo laikais Atpirkėjo faktorius nebuvo toks stiprus, nors Dievas vis tiek pastoviai yra vadinamas Gelbėtoju, nes gynė žydų tautą nuo visokiausių priešų ar blogybių, kaip ligos, skurdas ir pan.

[Sigitas]

Vakar manęs dukra paklausė: "ar Dievas ne egoistas, kad Jis nori, kad Jį žmonės garbintų?".

Garbinimas reikalingas ne Dievui, bet mums, tikintiesiems žmonėms. Šventų Mišių liturgijoje yra kunigo sakomi žodžiai: ,,... tu, Dieve, mūsų garbinimo nesi reikalingas, bet tai yra naudinga mums...".
Dievą garbiname ne todėl, kad Dievui nuo to pasidarytų geriau, tarsi garbinimas Dievą padarytų labiau ar mažiau garbingą.

Dievo garbinimas plaukia iš pačios žmogaus prigimties, iš pat širdies gilumos; jei žmogus negarbina jį sukūrusiojo Dievo, tada garbina kažką kitą, t.y. kūriniją, kitą žmogų ar sukurtą stabą, pvz: Mao Dzedungą, Putiną, etc. ... kurie tikrai yra egoistai.

Žmogui yra labai natūralu garbinti Dievą, taip pat natūralu, kaip valgyti, eiti, miegoti, juoktis, todėl ir apaštalas Paulius sako: ,,ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei" (1Kor.10,31).

Pabaigai noriu įdėti man patikusį paveikslėlį:


Ir pacituoti Romos Katalikų Bažnyčios Katekizmą:

,,III. ,,Pasaulis sukurtas Dievo garbei".

Tai pagrindinė tiesa, kurios Šventasis Raštas ir Tradicija nuolat moko ir skelbia: ,,Pasaulis yra sukurtas Dievo garbei." Dievas visus dalykus sukūrė, aiškina šv. Bonaventūras, ,,ne didinti savo garbei, bet jai atskleisti ir ja pasidalinti". Nes Dievui nėra kitos dingsties kurti, kaip vien Jo meilė ir gerumas: ,,Tiktai meilės raktas atvėrė Jam rankas kūriniams sukurti." Ir Vatikano I Susirinkimas aiškina:

"Dievas savo gerumu ir visagalybe, visiškai laisvai nutaręs, laikų pradžioje, nieko dar nesant, sukūrė ir dvasinius, ir medžiaginius kūrinius ne savo laimei padidinti ar jai pasiekti, bet kūrinijai teikiamais gėriais apreikšti savo tobulumą. Dievo garbę ir sudaro tas Jo gerumo apreiškimas ir juo dalijimasis; tam ir buvo sukurtas pasaulis. O mes ,,iš grynos meilės, laisvu [Jo] valios nutarimu" iš anksto esame paskirti ,,per Jėzų Kristų tapti Jam įsūniais [Jo] malonės kilnumo šlovei" (Ef.1,5–6): ,,Nes Dievo garbė yra gyvasis žmogus, o žmogaus gyvenimas yra regėti Dievą. Jeigu jau Dievo apreiškimas per kūriniją suteikia gyvenimą visiems žemėje esantiems, tai juo labiau Tėvo apreiškimas per Žodį suteikia gyvenimą tiems, kurie regi Dievą." Galutinis kūrinijos tikslas tas, kad Dievas, ,,visa sukūręs, pagaliau taptų 'viskas visame kame' (1Kor.15,28) savo garbei ir mūsų laimei"."

Dar daugiau apie Dievo garbinimą Katekizme yra čia >>>

[kukulis]

Ačiū