• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
gruodžio 04, 2024, 22:35:53

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Kovojanti Bažnyčia - kaip elgtis ekstremaliais atvejais?

Pradėjo Giedrė, spalio 04, 2012, 05:58:58

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Giedrė

Šiandien sudeginta Kulautuvos bažnyčia - esu be vilties. Didelis širdies skausmas ir rūpestis.

Silvija

Nebūk be vilties, Giedre, pildosi tai, kas parašyta: "jūs būsite persekiojami dėl mano vardo...", dar daug bus visko, tai - ne pabaiga, kelkim širdis į Viešpatį ir nebijokim  [-O< [-o<

Giedrė

Nebijoti nepakanka, nes deginama jau kelinta bažnyčia. Kol nesipriešinsim, degins visas bažnyčias. Raudondvaryje šią naktį išmušti visi bažnyčios langai.  Piktavaliai jaučiasi nebaudžiami. Reikia demonstruoti. Budėti. Priešintis. Dievas irgi sakė, kad turime būti iniciatyvūs. Jis veikia tik su mumis ir per mus.

Diak. Tomas M.

Aš manau, kad tokie dalykai tiktai į naudą Bažnyčiai. Paklausite kodėl? O todėl, kad mes užmigome... baigėsi tie laikai, kai žmonės rizikavo gyvybe, platindami "Bažnyčios Kroniką" ir ką, visi maloniai ir šiltai gyvena ir nebereikia Dievo.

Tokie dalykai vėl užkurs žmonių širdis, jie vėl galės prisiminti, kad Dangų reikia užkariauti ir kad jie yra tie kariai.

Silvija

Iš tikrųjų tai daug klausimų dėl šito. Visą savaitę vaikštau su neramia širdim. Iš vienos pusės taip, turime būti kariai, bet kai bažnyčios žmonės jau kumščiais mojuoja, tai imi galvot, kad mes niekuo nesiskiriam nuo musulmonų, kurie dar senuoju įstatymu remias: akis už akį, dantis už dantį. Kaip šitoj situacijoj nugalėt blogį gerumu??? Ką, Tomuk?  Prirašiau krūva komentarų po straipsniais, bet Jėzus stovi širdy kaip prieštaravimo ženklas, nors tu ką... mes, moterys, matyt kitaip turim kariaut...

Pagal egzorcistą kun. Benoit Domergue Bažnyčia, kaip ir kiekvienas iš mūsų, turi numirti sau, t. y. pereiti tą patį kelią kaip Kristus, per pažeminimą ir kryžių, nuolankiai kaip ir Jis, atgailaudama dėl visų ir viską iškęsdama. Bet kokia turi būti kovojanti Bažnyčia, jei taip lyginant su Kristumi? Bijau, kad mūsų žmonės nepradėtų patys prie Teatro bombų mėtyti ir demonstruot pykčio - tai ne tie ginklai. Bet tikrai dar pilna tokių kovotojų...

Niekad nepamiršiu sausio 13-tos video toks vienas žmogelis, iškėlęs rankas, maldauja kareivių, o tie - su kuokom jį... Bet atstovėjom, kaip Dovydas prieš Galijotą. Va kažkaip panašiai turėtume, beginkliai, tik su meile širdy ir labai taikliais argumentais.

Diak. Tomas M.

Kovojanti Bažnyčia. Bet kur ta kova vyksta? Juk pagrindinis kovos laukas yra žmogaus širdis.

Jei žmonės turėtų tyras širdis, ar jie eitų į tokius "renginius", o jei žmonės neitų, tai jokie "organizatoriai" neeikvotų pinigų ir jėgų jiems rengti. Tad nereikia nei bombų nei smurto nei nieko. Bet kai taip apsileidžiame visi (tiek žmonės, tiek pati Bažnyčia), tada bėgama paknopstomis ir bandoma visokiais kitais būdais atsigriebti.

Aišku, jau jei atsigriebinėjam dabar, tai reikia viską daryti taikiai, bet neabejoju, kad bus provokatorių, kurie bandys pakreipti viską į smurtą, kad po to būtų galima apkaltinti tikinčiuosius, todėl reikia būti atsargiems.

Gaila mes neturime savo Šv. Pranciškaus ar savo Jurodyvo, kuris išvarytų iš Vilniaus iškart visus demonus  :(

Silvija

Aha, apie Jurodyvus ir aš galvojau... o
tam dokumentiniam tai irgi yra epizodas su akmenų mėtymu į šventą paveikslą, tik, tiesa, truputį kitam kontekste  :-\

Silvija

CitataKovojanti Bažnyčia. Bet kur ta kova vyksta? Juk pagrindinis kovos laukas yra žmogaus širdis.

Jei žmonės turėtų tyras širdis...

Aš vis galvoju, kad mes per mažai vertinam nematomų - dvasinių dalykų, maldos galią. Pirmenybę atiduodami veikliam buvimui, apsikraudami visokiais daiktais ir kita materija, nuskriaudžiam patys save: bėgam, skubam, esam nuolat triukšme, sprendžiam tos materijos sukeltas problemas, o maldą vis atidėliojam... Galbūt pasauliečiui ir nelengva kitaip, nes jau esi žmogus priklausomas nuo netobulo pasaulio. Dvasininkams šia prasme lengviau.

Sakoma, kad Rožiniui dvasiniai žmonės priskiria net pergales karuose, turbūt ir sausio 13-tą prie Parlamento visų kalbėtas Rožinis daug lėmė. Bet kas tai išmatuos?

"Dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį", parašyta 1 Kor 2, 14. Įsitvirtinti Dievo dvasioje - manau svarbiausia kovojančiai Bažnyčiai. Kiek turime dvasininkų, kuriais tikrai galėtume pasitikėti? Kiek pasitikime savimi pačiais? Bažnyčia savo kovose stipri tik dvasiniais žmonėmis.

CitataJėzau,

Tavęs link krypsta visi istoriniai laikai,
ir visa Visata, Tavy kuriama, alsuoja panašėjimo į Tave viltimi.

Amžių kaitoje, istorijos raizgynuose,
ties kiekvienu apsisprendimų ir pasirinkimų vingiu,
saldžiai ar karčiai beldžiantis į mūsų duris kasdienybei ir šventėms,
trokštame vis iš naujo įsiskverbti į Tavąjį veidą,
jo šviesos prieglobstyje drįsti ieškoti tiesos!

Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės,
ir leidžia matyti tai, kas nematoma (plg. Hbr 11, 1).

Todėl tikėjimo įkvėpti kreipiame savo akis Tavęs link
ir, stovėdami ant slenksčio tarp tikrumo ir netikrumo,
regime Tavąjį veidą – vienintelį Tikrumą,
vienintelį mūsų kelio krypties pateisinimą!

    Šiandien ,,eik, – sako man širdis, – ieškok jo veido!" (Ps 27).
    O tikėjimas man šnabžda:
    laimingas esi, nes, nepaisant kūrinijos dūsavimo (plg. Rom 8, 22),
    šiame veide regi visa ko prasmę.
    O, kad šis ieškojimas taptų vienintele mano malda.

Giedrė

Na va, dar pora akmenų į katalikus:

http://www.alfa.lt/straipsnis/15062003/Itariamasis.prisipazino.supleses.sventus.paveikslus=2012-10-18_16-10/

Lrytas.lt viešai apdergė brolį Astijų:

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/brolis-astijus-gejais-ju-negalima-vadinti-reikia-tikru-pavadinimu-vadinti-paiderastos-audio.htm

Na, o kad nebūčiau palaikyta neobjektyvia, įdedu žurnalistės S. Purytės paaiškinimą:

http://www.pasiduodu.lt/2012/10/10/brolis-astijus-gejai-ir-kodel-as-tai-padariau/#more-1759

Pakomentuoti norėčiau tik tiek. Pati buvau tame renginyje ir brolis Astijus pasakė visą tiesą apie Jėzaus veido niekinimą ir apie homoseksualistus. Mano nuomone, jis tai padarė atvirai ir ne pernelyg aštriai. Liūdna, kai katalikų dergimui pasitelkiami kiti  katalikai žurnalistai. Matyt, kai kurie katalikai pavargo būti katalikais... :(

Silvija

Jau noriu įsigyti šitą knygą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-10-24-andrius-navickas-apie-krikscioniskaja-savigyna-su-smurtu-susidurus/89793,
Bernardinai.lt redaktorius A. Navickas rekomenduoja:
CitataPateiksiu tik keletą citatų. ,,Vis iš naujo įsitikinu, kad kiekvieną kartą, kai nesipriešindamas sutinku nemalonų įvykį, atsiranda ir jėgų su šiuo nemalonumu susidoroti. Kai tik tokį nemalonumą atmetu ir protestuoju, kodėl tai atsitiko būtent man, protestuodamas prarandu jėgas, kurios būtų pravertusios situacijai išspręsti. Skųsdamasis sunkumais jų neįveikiu, bet tik juos dauginu." Kita svarbi citata: ,,Jėzus moko, kad mums nebūtina į smurtą atsakyti smurtu. Tu jokiu būdu nesi įpareigotas dar padidinti kito žmogaus tamsą. Vietoj to Jėzus siūlo: spinduliuok į aplinką ne tamsą, bet šviesą, Ne neapykantą, bet meilę. Dievo gyvybinis poreikis yra laiminti. Leisk Dievui laiminti per tave."
CitataKaip rašo Benediktas XVI, žengiant pro tikėjimo vartus, labai svarbu ugdyti mūsų širdies atvirumą Viešpaties malonei. Mūsų širdis labiausiai sukietina būtent smurtas ar jo grėsmė, kurią jaučiame iš aplinkos.  Įsibauginęs žmogus net  į Gerąją Naujieną neretai pradeda žvelgti, kaip į dar vieną smurto veiksmą. Svarbi nūdienos problema yra ir keistas įsitikinimas, kad krikščionis turi būti pasyvi auka, o krikščioniškas atsakas į blogį tėra susigūžęs abejingumas ir bejėgiškumo jausmas. J. Düringas tvirtina, kad krikščionis neturi perimti nei budelio, nei aukos laikysenos.
Citata,,Žinokime, kad tikras gyvenimas turi teisę trukdyti. Kas iš tikrųjų gyvena, tam neteisybė trukdo. Kas iš tikrųjų gyvena, tas trukdo neteisybei." Kai krikščionybė nustoja trukdyti pasauliui, tampa pernelyg patogi, tai nėra pergalė, bet veikiau pralaimėjimas ir tai būtina įsidėmėti.

Silvija



Diak. Tomas M.

Panašiai, kaip Anglijoje stiuardesės ir seselės negali nešioti kryželių, nes "tai gali įžeisti darbuotojus ir klientus satanistus"....  :no-no:


Silvija

Pirmas įspūdis, aišku, apmaudas. Bet toliau galvoju, taip juk turi būti.

O dvylika žvaigždučių liko kaip aureolė :D

Dar tokia mintis atėjo: išvis ar ant pinigo gražu šventųjų atvaizdus kalti? Jėzaus laikais tai buvo ciesoriaus  :-\