• Welcome to TavoRankose.org - katalikiškas diskusijų forumas. Please login or sign up.
 
lapkričio 23, 2024, 09:25:08

Naujienos:

Kokie šaunūs yra ištikimi VIEŠPATIES žmonės!
Būti su jais man didžiausias malonumas. Ps 15 (16) - 3


Apie iššūkius katalikams

Pradėjo vida, vasario 23, 2016, 02:18:00

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

vida

Apie iššūkius katalikams. Darbe gavom instrukciją kaip elgtis su klientais. Dirbu valstybinėje įmonėje. Daug punktų kaip sveikintis, kaip atrodyti, kaip bendrauti. Labai užkliuvo tai,kad  klientui  negalima atsisveikinant sakyti sudiev. Ir tai įvardinta.

Silvija

Vida, pirmasis sakinys tavo komentare - labai geras naujos temos pavadinimas  :thumbup:

Atsakant į tai: kilo tokia mintis, kad mes patys iš dalies kalti dėl trūkio šito ir panašių žodžių vartojime. Geras pavyzdys būtų rusų kalboje įsitvirtinę žodžiai, kurių prasmė krikščioniška, nors juos vartojantys dažnai to nežino. Pavyzdžiui спасибо - спаси Бог. (Šio žodžio prasmė aiškinama taip: te Dievas gelbsti tave dėl to gero, ką man padarei)

kukulis

Vida, ar yra galimybė užprotestuoti instrukciją?

Aš tavo vietoje išreikščiau nesutikimą, nors vėliau ir tektų paklausyti, bet protesto žodį vis vien galima išsakyti?

vida

Tai viršininkams mūsų padalinio , be abejo, išsakiau savo nuomonę. O aukštesnei valdžiai ,( pas mus griežta subardinacija), nieko nesakiau. Tik pačiai pamastyti - kaip aš atsisveikinu su klientais. Kadangi daug metų dirbu ir klientai daug maž tie patys, tai tiesiog nebijau pasakyt ,, sudiev''.
O kreiptis oficialiai- būtų kova su vėjo malūnais. Manau jokios reakcijos nesulaukčiau. Keista , kad  toks nurodymas įsipaišė į instrukciją. Vadinasi, kažkam labai kliūna toks atsisveikinimas.

Diak. Tomas M.

Tuomet gal beliks ant krūtinės viešai nešioti kryželį - vis vien klientas prieš išeidamas pažvelgs į jį... na kol neuždraus viešai kryželio dėvėti...

Varlė keliauninkė

Instrukcija ne įstatymas, ir beto, mano vatine galva, prieštarauja 26 Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniui
CitataMinties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.
Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią
religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai
ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą
ir mokyti jo.
http://www.tm.lt/dok/LR%20KONSTITUCIJA.pdf

Gaila, kad dažnai nežinom įstatymų, o dažniausia tai tingim juos žinoti.. Juk žinodami galim ne tik kad protestuoti, bet ir pakovoti už savo teises. Žinoma, visada yra pavojus nukentėti, bet, ar ne tam Šventajame Rašte žodis "nebijokite" parašytas 365 kartus, po vieną "nebijokite" kiekvienai dienai.. Geriau tegu visi nesąžiningi darbdaviai mūsų bijo  ;)

Silvija

Vėl pagalvojau.. :-\ O sveikintis krikščioniškai neuždraudė? Jei ne, tai vykdant instrukciją, galima atsisveikinant sakyti kad ir Geros dienos, bet pasisveikinti su Garbė Jėzui Kristui!  :D

Juokas juokais, bet visa tai labai primena sovietinius laikus, kai mūsų žmonėms tekdavo pergudrauti taisykles. Būkite gudrūs kaip žalčiai... Kažin kaip elgtųsi Jėzus?

Kaštonas

"Kažin kaip elgtųsi Jėzus?"
Manau darytų ko atėjęs.

Čia kita istorija:
Apd 5, 40 Pasišaukę apaštalus, nuplakdino juos, uždraudė kalbėti Jėzaus vardu ir paleido.[i9] 41 O tie ėjo iš tarybos džiaugdamiesi, kad dėl Jėzaus vardo užsitarnavo panieką.

kukulis

Citata iš: vida  vasario 23, 2016, 08:26:33
Tai viršininkams mūsų padalinio , be abejo, išsakiau savo nuomonę. O aukštesnei valdžiai ,( pas mus griežta subardinacija), nieko nesakiau. Tik pačiai pamastyti - kaip aš atsisveikinu su klientais. Kadangi daug metų dirbu ir klientai daug maž tie patys, tai tiesiog nebijau pasakyt ,, sudiev''.
O kreiptis oficialiai- būtų kova su vėjo malūnais. Manau jokios reakcijos nesulaukčiau. Keista , kad  toks nurodymas įsipaišė į instrukciją. Vadinasi, kažkam labai kliūna toks atsisveikinimas.
Manau teisingai pasielgei  :thumbup:

Nemanau kad labai reiktų ardytis ir kreiptis į aukštesnes instancijas. Tą būtų galima padaryti nebent kai daug kolegų pritartų tai pačiai minčiai.

vida

Kolegom neužkliuvo tai. Kiti punktai labiau suerzino. Aš galiu pasakyt, kad stiprų mamos pavyzdį turėjau.
Vienas rusų karininkas mamai pasakė,kad , nežiūrint to, kad jis pats labai ,,raudonasis'' buvo - gerbiu už neparsidavimą.
Darbe labai spaudė, grasino stoti į komunistų partiją, bet ji be jokios baimės tiesiai į akis pasakė, kad niekas jos nepaveiks. Ir iš tikrųjų
paskui visi nurimo.
Dėl demonstracijų irgi aiškią poziciją turėjo. Nei karto nedalyvavo.
O aš manau, kad mane dar labiau paskatino pagalvoti - kaip atsisveikinti ir pasisveikinti.
Buvo auditorius iš Vilniaus- tai prieš darbo pradžią pasiūlau palaiminti mūsų darbus. Ir nieko.
Normaliai sureagavo.

kukulis

Dideli dalykai iš mažų susideda. :)